- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- 1-197-563/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38974-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Kaltinamasis
- A. P.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P. (A. P.), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio:
2017-08-01, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 406“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,81 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, jog alkoholį vartojo 2017-07-31 vakare, nuo 22.00 val. iki 24.00 val. Įvykio dieną alkoholio nevartojo. Prieš vairuodamas automobilį jautėsi gerai, gal prie savijautos prisidėjo vartojami vaistai. Serga diabetu. Vėliau vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį. Automobilį vairavo todėl, kad sutuoktinę vežė į banką, kadangi jai reikėjo nusiimti pinigų. Jai buvo blogai su širdimi. Teisės vairuoti transporto priemonę neturi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės V. K. 2017-08-01 tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio nustatyta, jog 2017-08-01, dirbant kartu su vyr. patruliu V. P., apie 15.00 val., iš budėtojo gavo pranešimą, jog sankryžoje važiuodamas automobilis „WV“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu „Peaugeot“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad automobilio „Peaugeot“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus, nesutaria dėl kaltės. Abu eismo dalyviai laukia vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko I. K., kuris paaiškino, kad automobilį „WV“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo palikęs stovėti prie dešinio kelio krašto, ties J. J. g. namu Nr. 3. Įlipęs į automobilį ir besiruošiant važiuoti atbuline eiga staiga pajuto smūgį į priekinį kairįjį ratą. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad jo automobilį kliudė kitas automobilis „Peaugeot“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus ir, kuris jam prisipažino, jog vakar gėrė. Vėliau nustatyta, jog automobilį „Peaugeot“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. P., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesterio pagalba A. P. nustatytas 1,66 promilės neblaivumo laipsnis. A. P. pripažino, kad teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs (1 tomas, b. l. 9).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 448 nustatyta, kad 2017-07-01, 15.57 val., A. P. iškvėptame ore rasta 1,98 promilės etilo alkoholio, pakartotinio tyrimo metu, 16.03 val., jo iškvėptame ore rasta 2,08 promilės etilo alkoholio. 16.00 val. paimtas A. P. kraujo mėginys (1 tomas, b. l. 13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8122/2017(01) nustatyta, kad A. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,81 promilės etilo alkoholio. Kraujo mėginys paimtas 2017-08-01, 16.00 val. (1 tomas, b. l. 14).
2017-08-01 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot 406“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 17-20).
Kelių transporto priemonės registracijos žurnalu pagal valstybinį numerį nustatyta, kad automobilio „Peugeot 406“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė N. P. (1 tomas, b. l. 22-24).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ritos Urbutienės 2017-08-04 nutarimu grąžinti daiktus nustatyta, jog automobilis „Peugeot 406“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas jo savininkei N. P. (1 tomas, b. l. 26-27).
2016-07-15 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi nustatyta, jog N. P. iš I. O. pirko transporto priemonę „Peugeot 406“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), už 100 Eur (1 tomas, b. l. 34).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio, analogiško automobilio „Peugeot 406“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė su PVM – 680 Eur, be PVM – 563 Eur (1 tomas, b. l. 35).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. P. 2017-08-01, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 406“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,81 promilės etilo alkoholio, t. y. daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka baustas. Kaltinamasis profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė prašo kaltinamajam A. P. skirti griežčiausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Nurodo, jog kaltinamasis nors ir nėra teistas, tačiau yra nedirbantis, paskyrus piniginę baudą nebus pasiekti bausmės tikslai. Prokurorė taip pat prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams ir turto konfiskavimą, iš kaltinamojo išieškant konfiskuotino turto vertės (automobilio „Peugeot 406“, valst. nr. (duomenys neskelbtini)) dalį atitinkančią pinigų sumą 400 Eur.
BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija nustato šias alternatyvių bausmių rūšis: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).
BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–138/2011, Nr. 2K-181/2014). Taigi, jeigu straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas pirmą kartą, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis yra numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, gali būti taikomas BK 55 straipsnis.
Prokurorės argumentas, kad kaltinamasis yra nedirbantis, nesuteikia pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, A. P. skiriama BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausmė - bauda, kurios dydis žymiai mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis (taikytina BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, 2011-04-21 įstatymas Nr. XI-1350).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707, bazinis bausmės ir nuobaudų dydis nustatytas 50 Eur. Šis dydis taikytinas skiriant bausmes ir nuobaudas už veikas, padarytas po 2018-01-01, tuo tarpu už veikas, padarytas iki 2018-01-01 taikytinas bazinis dydis 37,66 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-03 nutarimas Nr. 897).
Kaltinamasis A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2017-08-01, 15.15 val., iki 2017-08-02, 13.55 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1 tomas, b. l. 81).
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nedirba, jam nustatytinas vienerių metų baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju A. P. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju, nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281 straipsnio 7 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Todėl uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. P. praeityje neteistas, iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas (1 tomas, b. l. 89-91), A. P. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius.
BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis „Peugeot 406“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – N. P. (1 tomas, b. l. 22-24), todėl nagrinėjamu atveju, turėtų būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 680 Eur (vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje) (1 tomas, b. l. 35).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Kaltinamasis išsiskyręs, nedirbantis, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra, teisiamas pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, dėl nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Tokiu būdu, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 400 Eur.
Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 83-84), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam bausmę - 45 MGL (1 694,70 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2017-08-01, 15.15 val., iki 2017-08-02, 13.55 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę A. P. (A. P.) paskirti - 28 MGL (1 054,48 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad 1 054,48 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt keturių eurų 48 centų) baudą A. P. (A. P.) privalo sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, A. P. (A. P.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, A. P. (A. P.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš A. P. (A. P.) išieškoti konfiskuotino turto vertės (automobilio „Peugeot 406“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) dalį atitinkančią pinigų sumą - 400 Eur (keturis šimtus eurų).
Kaltinamajam A. P. (A. P.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą išsiųsti valstybės įmonei „Regitra“, tikslu informuoti apie A. P. (A. P.) taikytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.