Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo V. S. (V. S.) ieškinio atsakovei mažajai bendrijai „Namtakas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, ieškovui nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų.

8. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, yra teisinis pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 412 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisme gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 50 punktas).

9. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas, svarstydamas ieškinio priėmimo klausimą, 2023 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė ieškovo pateikto ieškinio trūkumą ir taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą – ieškovui nustatė terminą pateikti duomenis, jog iki ieškinio teismui pateikimo jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš atsakovės MB „Namtakas“, t. y. kad pasinaudojo privaloma įstatyme nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartyje nurodytų papildomų duomenų į bylą nepateikė.

10. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas dirbtinai taikė trūkumų šalinimo procedūrą ir neturėjo pagrindo nepriimti ieškinio. Apelianto teigimu, teisme nereiškiami nauji reikalavimai, nesusiję su pradiniu ieškiniu, o tik tikslinamas senas reikalavimas, dėl kurio vyko ginčas Darbo ginčų komisijoje, nekeičiant reikalavimų esmės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 213 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčai – darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. DK 213 straipsnio 3 dalis nustato, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, rangovas DK 139 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

12. DK 216 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (DK 216 straipsnio 2 dalis). DK 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. DK 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.

13. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad DK 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, jog jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021, 17 punktas; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 37 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 49 punktas).

14. Apeliantas, grįsdamas savo atskirojo skundo argumentus, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, pateiktu išaiškinimu. Apelianto akcentuojamoje kasacinio teismo nutartyje nurodoma, kad tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme nėra reiškiami nauji, nesusiję su pradiniu ieškiniu reikalavimai, o tik modifikuojami (tikslinami) reikalavimai, dėl kurių vyko ginčas darbo ginčų komisijoje, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos. Kitoks aiškinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, apsunkintų procesą, pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus galimai pažeistų teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkūrimo (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, 65 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog turėtų būti priimami ir nagrinėjami teisme ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto darbo ginčų komisijoje, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai. Vis dėlto tais atvejais, kai teisme reiškiami darbo ginčų komisijoje nenagrinėti reikalavimai, galintys būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalyku, nesantys susiję su išnagrinėtais taip glaudžiai, kad vienų jų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui, dėl jų teismas priima atitinkamus sprendimus, susijusius su privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje tvarka, nepaisant to, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 52 ir 53 punktai). Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, yra svarbu įvertinti teisme ieškiniu reiškiamų reikalavimų pobūdį ir jų sąsajumą su pagrindiniais reikalavimais, nagrinėtais darbo ginčų komisijoje.

16. Nagrinėjamu atveju iš kartu su ieškiniu pateikto Darbo ginčų komisijos sprendimo turinio matyti, jog Darbo ginčų komisija išnagrinėjo darbo bylą pagal ieškovo prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių, netesybų, 500 Eur atstovavimo išlaidų išieškojimo. Darbo ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo prašymas patenkintas iš dalies, nusprendus išieškoti atitinkamas darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, dienpinigių ir netesybų sumas už nurodytus laikotarpius bei atmetus ieškovo reikalavimą atsakovei dėl 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo pritiesti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

17. Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis, tokiu atveju pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 1 ir 3 dalys).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta reikšminga aplinkybė, kad nors ieškinyje ieškovas nurodo, jog nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, tačiau ieškinyje ieškovas nereiškia jokių kitų pagrindinių materialinio pobūdžio reikalavimų, susijusių su darbo ginču dėl teisės (DK 213 straipsnio 1 dalis, 213 straipsnio 3 dalis), kurie buvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje. Šiuo atveju reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo savo esme kyla ne iš individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 1 dalis, 213 straipsnio 3 dalis), o yra procesinio pobūdžio.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atskirojo skundo argumentus, kad ieškovo ieškiniu tik tikslinamas senas reikalavimas, dėl kurio vyko ginčas Darbo ginčų komisijoje, nekeičiant reikalavimų esmės, nagrinėjamu atveju atmeta kaip nepagrįstus. Ieškiniu reiškiamas materialinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo su Darbo ginčų komisijoje išnagrinėtais reikalavimais nėra susijęs taip glaudžiai, kad jo išsprendimas turėtų įtakos ir kitų reikalavimų rezultatui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškiniu reiškiamas materialinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo savo esme yra naujas savarankiškas reikalavimas ir gali būti savarankiškas individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalykas. Tokiam reikalavimui teisme pareikšti turėtų būti laikomasi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ieškinio teiginį, kad Darbo ginčų komisija nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo, ir kartu su ieškiniu pateikto 2022 m. gruodžio 19 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo turinį, pažymi, kad ieškovo kartu su ieškiniu pateikti dokumentai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog reikalavimas atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą buvo pareikštas Darbo ginčų komisijai teikiant prašymą, kurio pagrindu Darbo ginčų komisija priėmė 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą. Taip pat nustatyta, kad ieškovas per ieškinio trūkumams pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą savo pozicijos pirmosios instancijos teismui nepareiškė, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartyje nurodytų papildomų duomenų į bylą nepateikė, t. y. nepateikė duomenų, kad iki ieškinio pateikimo teismui jis pasinaudojo privaloma įstatyme nustatyta ikiteismine ginčo dėl tokio reikalavimo nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su reikalavimu dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš atsakovės.

21. Esant nurodytoms byloje nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir nustatęs, jog per Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartyje nustatytą terminą ieškovas teismo nustatytų trūkumų nepašalino, pagrįstai pritaikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytas ieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmes ir pagrįstai ieškovo V. S. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.