Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1638-1133/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-07-31
Bylos Nr.
1-1638-1133/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05784-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
J. M.
Civilinis ieškovas
S. R.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1638-1133/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05784-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Akvilei, Nemanienei, Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,kaltinamajam J. M. (J. M.),

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. R. ir jo atstovei advokatei J. T. Litvinskienei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), susituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „J.“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. mušdamas nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam S. R., t. y. 2023 m. vasario 14 d., apie 21.50 val., buto ,esančio (duomenys neskelbtini), tualeto patalpoje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. R. į nosį, o po to, to paties buto koridoriuje, tyčia sugriebė už nukentėjusiojo S. R. drabužių, dėl ko nukentėjusysis S. R. nukrito ant grindų ir tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. R. į galvą. Tokiais savo veiksmais J. M. sukėlė fizinį skausmą S. R. ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, galvos dešinėje. T. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tada tuo adresu negyveno. 2023 m. vasario 14 d. išėjo iš namų, (duomenys neskelbtini) g. Tas butas bendrabučio tipo. Yra du kambariukai ir bendra tualeto patalpa. Tuo metu ten negyveno, bet buvo. Tada išėjo iš buto ir įėjo į laiptinę, ėjo link išėjimo. Ir iš šono pamatė, kad kažkas eina. Pagalvojo, kad vyras eina pas kaimynus, bet išgirdo, kaip lipa laiptais ir jis (kaltinamasis) nuėjo iš paskos. Pamatė, kad užsidarinėja jų durys. Tada jis (kaltinamasis pakilo iš penkto aukšto į šeštą. Pasibeldė į duris, kur gyvena žmoną (160 butas, su žmona bendras turtas). Išgirdo, kažkokį garsą, žmonos balsą. Tai tęsėsi kelias minutes. Po kelių minučių atidarė. Pradėjo su žmona kalbėti ir jis (kaltinamasis) suprato, kad kažkas viduje yra. Jis (kaltinamasis) įėjo pro duris ir pamatė vyrišką siluetą. Iš pradžių gražiuoju prašė, kad išeitų, bet jis (nukentėjusysis) neišėjo. Tada prasidėjo. Jis (kaltinamasis įtempė nukentėjusįjį į tualeto kambarį. Nukentėjusysis atsirėmė ir jis (kaltinamasis) ranka sudavė vieną smūgį kažkur į galvą, bet nematė, kur, nes buvo visur tamsu. Prasidėjo susistumdymas. Negali pasakyti, kiek laiko tai tęsėsi. Nukentėjusiajam sugriebė už drabužių, kai jau jie išėjo iš tualeto kambario į koridorių. Tada koridoriuje jis nukentėjusįjį paguldė, koja prispaudė nukentėjusiajam petį, bet nepamena, kurį petį. Tada dar sudavė, bet nežino, ar pataikė, ar nepataikė. Nežiūrėjo, kur taikėsi. Prie jo (kaltinamojo) kažkas paskambino policijai. Ir jis (kaltinamasis) po to išėjo iš namų. tada laiptinėje susitiko. Mano, kad tikriausiai nukentėjusysis dėl abiejų smūgių galėjo pajausti fizinį skausmą. Taip pat mano, kad nuo kritimo, nukentėjusiajam galėjo atsirasti nurodyti nubrozdinimai. Galėjo būti du smūgiai. Tuo metu ir tada susipykę su žmona buvo, kartu negyvena su žmona nuo lapkričio iki dabar. Jo veiksmams įtakos turėjo pavydas, nes jo žmona buvo jo mylima, su ja yra bendri 2 ir 4 metukų vaikai. Po įvykio nekalbėjo su nukentėjusiuoju. Blogai vertina savo elgesį. Tuo metu emocijos užvaldė. Su civiliniu įvykiu nesutinka. Mano, kad neturtinės žalos nepatyrė, bet mano, kad išgyvenimo nepatyrė.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiosios ir liudytojų. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis S. R. apklausiamas 2023 m. vasario 14 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 14 d. apie 21.14 val. atvažiavo į draugės V. A.-M. namus, (duomenys neskelbtini). Užėjo į butą, kurį laiką kalbėjosi, ir apie 21.45 val. išgirdo, kad kažkas bildena į duris. Jo draugė V. A.-M. nuėjo atidaryti durų, jas atidarius pastebėjo, kad tai yra J. M. (jos esamas vyras, bet vyksta skyrybų procesas). J. M. iš karto tik atsidarius durims pasakė „tegul išeina“. V. A.-M. dar bandė J. M. raminti, bet nesėkmingai, jis vis agresyvėjo. Tada jis atėjo prie durų ir paklausė J. M., ar gali išsiaiškinti be muštynių, bet J. M. iš karto jam trenkė vieną kartą į veidą, bet iš kurios rankos neatsimena. V. A.-M. jį nustūmė. Jis nuo smūgio svirduliuodamas nuėjo ir atsisėdo ant tualeto ir iš karto J. M. pribėgo prie jo ir ranka trenkė jam į veidą. Neatsimena, kiek kartų, bet jautė mažiausiai 10 smūgių. Tada iš karto pribėgo V. A.-M., kuri pradėjo jį ginti. Tada jis (nukentėjusysis) iš tualeto išėjo į koridorių ir J. M. trenkė jam į šoną (nežino, ar koja, ar ranka). Jis nukrito ant žemės ir J. M. vėl pradėjo jį daužyti ir rankomis, ir kojomis. Nežino, ar buvo sąmonę praradęs. V. A.-M. nustūmė J. M. nuo jo, tada jis (nukentėjusysis) atsistojo ir pasakė, kad kviečia policiją. J. M. išgirdęs, kad kviečiama policija, iš karto išėjo iš buto. J. M. mato pirmą kartą, prieš tai nebuvo jo sutikęs. Dėl tokių J. M. veiksmų patyrė fizinį skausmą (b. l. 36-39).

Nukentėjusysis S. R. apklausiamas 2023 m. vasario 15 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu bute konflikto metu buvo ir V. A.-M. vaikai. Vaikai pačio konflikto nematė, kadangi buvo kitame kambaryje, miegojo (b. l. 40-42).

Nukentėjusysis S. R. apklausiamas 2023 m. kovo 15 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su V. A.-M. yra kartu maždaug 5 mėnesius, kartu dar negyvena. Žino, kad ji yra skyrybų procese su vyru, kurį pirmą kartą pamatė 2023 m. vasario 14 d. Pirmasis smūgis jam suduotas į veidą, tiksliau žandą, bet negali pasakyti, į kurį jam žandą. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Fizinį skausmą skalėje nuo 1 iki 10 (10 - skaudžiausia) skausmą vertintų 8 balais. Kai jam buvo suduota, jis, V. ir jos vyras buvo buto koridoriuje. Prieš V. vyrui jam suduodant, jis pastūmė V., kad ji pasitrauktų iš kelio. Po smūgio liko stovėti. Kaltinamasis jam norėjo suduoti, tačiau jis ėjo atbulas koridoriumi. Jis (kaltinamasis) jam tuo metu jokių smūgių nesudavė. Buto tualeto patalpos durys buvo atidarytos, kai jis atbulomis įžengė į tualetą, jis atsisėdo ant klozeto, o kaltinamasis jam sudavė smūgius. Neprisimena, kiek tiksliai jam buvo suduota smūgių. Tačiau jam buvo suduota ne mažiau nei 15 smūgių. Visi smūgiai buvo suduoti aukščiau krūtinės – jam buvo pataikyta į galvą, veidą, ausis, petį, bet nepamena, į kurį tiksliai, į nugarą, menčių sritį, į nosį, į kairę ranką, nes dar bandė gintis ir prisidengti nuo smūgių. Jam dėl smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas. Fizinį skausmą skalėje nuo 1 iki 10 (10 - skaudžiausia) vertintų 8 balais. Jam bėgo kraujas iš nosies ir buvo praskelta lūpa. Kai jis buvo mušamas, V. jį gynė. Jis (nukentėjusysis) matė, kad V. sudavė savo vyrui į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas. Kai kaltinamasis buvo tualete, V. kažkaip jį ištempė lauk iš tualeto. Jis atsistojo nuo klozeto, buvo prie tualeto kambario durų. Atsimena, kad norėjo išeiti iš tualeto patalpos, kai V. vyras jį sugriebė už kaklo (priekio) ir pradėjo smaugti (juto, kad jo kaklas buvo suspaustas). Fizinį skausmą skalėje nuo 1 iki 10 (10 - skaudžiausia) vertintų 8 balais. Ant kaklo sužalojimų neliko. Kai V. vyras sugriebė jam už gerklės, jis ėjo link jo, jis praradęs pusiausvyrą nukrito ant nugaros. Fizinį skausmą skalėje nuo 1 iki 10 (10 - skaudžiausia) vertintų 8 balais. Po to, kai jis nugriuvo ant nugaros, V. vyras vėl pradėjo smūgiuoti. Jis (nukentėjusysis) kaire ranka dengėsi veidą. V. vyras dėl to jam pradėjo smūgiuoti ir spardyti į jo abi kojas. Atsimena, kad pataikė į kelius, šlaunis, klubą. Jam (nukentėjusiajam) buvo suduota ne mažiau 5 smūgių. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Fizinį skausmą skalėje nuo 1 iki 10 (10 - skaudžiausia) vertintų 8 balais. Jam muštos vietos paraudo. Jam labai pradėjo skaudėti kelią, dėl to savo kaire ranka pridėjo prie dešinio kelio. Kadangi patraukė ranką, V. vyras jam dar sudavė ne mažiau 8 smūgių į veidą ir galvą, pataikė į ausį. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Fizinį skausmą skalėje nuo 1 iki 10 (10 - skaudžiausia) vertintų 8 balais. Muštos vietos paraudo. Kažkuriuo momentu jam pradėjo kraujuoti dešinė ausis, tačiau tiksliai negali pasakyti, kada ji pradėjo kraujuoti. Kai V. vyras jį mušė, kai buvo mušamas jo veidas, V. nuėjo į virtuvę ir pasiėmė keptuvę. Matė, kad V. sudavė savo vyrui keptuve. Po to, kai V. sudavė savo vyrui keptuve, jis atsitraukė nuo jo, pasakė, kad „kviečiam policiją“. Po jo žodžių V. vyras išėjo iš buvo. Bute kraujo buvo daug. Iki atvykstant pareigūnams kraujo nevalė. Kraujas buvo išvalytas vėliau (b. l. 43-46).

Nukentėjusiojo S. R. 2023 m. vasario 14 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2023 m. vasario 14 d., apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), jam būnant pas draugę V. A.-M., namuose, atėjo jos sutuoktinis J. M. (Pastaba. Klaidingai nurodytas kaltinamojo vardas – M.), kuris rankomis ir kojomis nukentėjusiajam sudavė į galvą ir veidą (neatsimena, kiek kartų, bet mažiausiai – 10). Dėl to payrė fizinį skausmą (b. l. 8).

Liudytoja V. A.-M. apklausiama 2023 m. kovo 16 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra J. M. žmona. Jie susituokę 3 metus. Nuo 2022 m. rugsėjo kartu nebegyvena, ji inicijavo skyrybas. J. nepasirašo skyrybų dokumentų, todėl techniškai yra susituokę. Ji ir J. turi 2 vaikus. J. nuo 2023 m. vasario iki įvykio kasdien matydavo jų vaikus – jis juos pasiimdavo po darbo apie 16-17 val. ir iki maždaug 20 val. jis su jais būdavo. Tarp jos ir J. vykdavo konfliktai dėl buities, dėl skyrybų. Likus maždaug 3 savaitėms iki 2023 m. vasario 14 d. įvykio J. jos telefone pamatė susirašinėjimą su S. R. ir nuotraukas, kurias jis siuntė jai iš savo mašinos. Ji su nukentėjusiuoju pradėjo draugauti nuo 2022 m. lapkričio. Tuo momentu J. jai nieko nesakė. 2023 m. vasario 14 d. J. atėjo į jai ir J. priklausantį butą, (duomenys neskelbtini) (sutarta, kad butas lieka jai, o J. atitenka sodyba). Jokių konfliktų tarp jos ir J. nebuvo, jis apie S. jai nieko neužsiminė. Ji ir J. paguldė vaikus, apie 20 val. jis išėjo iš buto. Ji ir S. buvo susitarę, kad jis (nukentėjusysis) 2023 m. vasario 14 d. ateis pas ją. Nukentėjusysis atėjo į butą apie 21.30 val. Apie 22 val. į buto duris pasigirdo beldimas. Ji atidarė duris ir pamatė, kad prie durų stovi J. S. tuo metu buvo miegamajame. J. pasakė „Tegul išeina“. Suprato, kad tie žodžiai skirti S. Ji J. bandė nuraminti. Jis (kaltinamasis) dar tuo momentu buvo ne bute, o laiptinėje. S. išgirdęs išėjo iš kambario ir atsidūrė koridoriuje. Vyrai pradėjo konfliktuoti, kas tiksliai buvo pasakyta jau nebeprisimena. Kol vyrai konfliktavo, J. jau buvo bute. J. ir S. konfliktavo žodžiu koridoriuje. Konflikto metu J. viena ranka prispaudė S. prie tualeto patalpos sienos. J. spaudė S. ties raktikauliu. Jie abu stovėjo. Tada J. vieną kartą kumščiu sudavė S. į nosį. S. pradėjo bėgti kraujas iš nosies, ji prašė J. sustoti. Ji laikė J. ranką, jeigu gerai atsimena, kairę, kad jis nesmūgiuotų. S. pasakė, kad viską galima išspręsti žodžiais, kad nereikia muštis. J. ji prašė paleisti S., bet jis jos neklausė. Kadangi J. jos neklausė, ji kumščiu J. sudavė kokius 3-4 kartus į nosį. J. pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Ji J. trenkė, kad jis paleistų S., ji gynė S. J. po jos smūgių paleido S. S. ėjo koridoriumi link miegamojo. J. ėjo paskui S. Kai J. sugriebė už S. drabužių, ties pečiais, S. nukrito ant koridoriaus grindų. S. nukrito ant dešinio šono. J. viena ranka prispaudė S. Nematė, kurią vietą prispaudė. Ji prašė J. sustoti, tačiau jis jos neklausė. Matė, kad J. jos neklauso, matė, kad jis užsimojo suduoti S., kai ji nuėjo į virtuvę. Nepasakys, ar J. sudavė smūgius S., nes nematė. Ji pasiėmė keptuvę ir maždaug 4-5 kartus sudavė J. į pakaušį. Jam iš pakaušio kraujas nebėgo. Po jos smūgių J. iškart atsitraukė nuo S. ir išėjo iš buto. Iš S. numerio paskambino policijai. Daugiau sužalojimų ant S. kūno, išskyrus kraujuojančios nosies, nebuvo. Ne kartą ji kvietė policiją J. Vaikai matė, kaip J. prispaudė S. prie tualeto sienos. Ji tuo metu jau vaikus vedė į kambarį, kad jie nieko nematytų (b. l. 65-68).

Įvykio vietos 2023 m. vasario 15 d. apžiūros protokole su fotolentele matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta butas, esantis (duomenys neskelbtini). Fotolentelėje esančiose nuotraukose Nr. 1-4 užfiksuota laiptinė. Nuotraukose Nr. 6-12 buto patalpos (b. l. 22-23, 26-32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 522/2023 (01) nurodyta, kad S. R. padaryti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, galvos dešinėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 14 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galėjo atsirasti tiek smūgiuojant, tiek griuvinėjant, tiek susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (b. l. 60).

Iš vaizdo įrašų ir jų 2023 m. kovo 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai iš 2023 m. vasario 14 d. įvykio. Vaizdo įrašuose užfiksuota:

1. vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20230214-223355UTC+0200“, kurio trukmė nuo 2023 m. vasario 14 d. 22.33 val. iki 22.40 val. (trukmė – 6 min. 29 s), užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta įvykio vietos adresu. Pareigūnus pasitinka J. M.. Pareigūnai įleidžiami į butą. Girdimas vyriškas balsas, kaip vėliau paaiškėjo, S. R., tačiau dėl pašalinio triukšmo sunkiai girdisi, ką kalba. Girdisi, kaip vyras sako „labai, labai blogai“. Išsiaiškinta, kad bute esanti moteris yra V. A.-M. Ji su J. yra skyrybų procese, dar neišsiskyrę, butas priklauso jai, V. su J. gyvena atskirai. Pareigūnas paklausė nukentėjusiojo, ar turės pretenzijų, o jis atsakė, kad turi. Nukentėjusysis pasakė, kad trenkė į nosį, jam skauda ranką, medikų pagalbos atsisakė. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis atvyko pas V., jiems būnant bute, į duris pradėjo belstis J. Jam buvo atidarytos durys, J. įsiveržė į butą, pradėjo aiškintis santykius. Pareigūnai išėjo iš buto ir koridoriuje pradėjo bendrauti su kaltinamuoju. Ant kaltinamojo nosies matomas kraujas. J. pradeda aiškinti, kad jis gyvena atskirai. J. paaiškino, kad jis tik išėjęs iš V. buto, pamatė, kad eina jaunuolis į V. butą. Kaltinamasis nurodė, kad butas yra bendra jo ir V. nuosavybė. Pareigūnas J. paklausė, ar jis turi pretenzijų, kad jį mušė, o kaltinamasis atsakė, kad „ne“. Pareigūnas paklausė, dėl ko prasidėjo konfliktas. Kaltinamasis paaiškino, kad jis grįžo į butą, pasibeldė, duris atidarė žmona ir pamatė prieš tai laiptinėje matytą jaunuolį. Pareigūnas paklausė: „Ir į snukį davėt?“, o J. atsakė „daviau“. Kaltinamasis pretenzijų neturi, medikų pagalbos atsisakė;

2. vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20230214-223359UTC+0200“, kurio trukmė nuo 2023 m. vasario 14 d. 22.33 val. iki 22.39 val. (trukmė – 5 min. 44 s), užfiksuota tas pats, kaip ir pirmesniame vaizdo įraše „PSS20230214-223355UTC+0200“. Šiame vaizdo įraše labiau matosi nukentėjusysis. Kai pareigūnai ateina į butą, matyti, kad juos pasitinka V. ir nukentėjusysis. Nukentėjusiojo nosis kruvina. S. nurodė, kad J. atėjo į namus ir užsipuolė, S. trenkė į galvą. S. nurodo, kad V. apgynė jį;

3. vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20230214-223944UTC+0200“, kurio trukmė nuo 2023 m. vasario 14 d. 22.39 val. iki 22.40 val. (trukmė – 18 s), tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota;

4. vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20230214-224357UTC+0200“, kurio trukmė nuo 2023 m. vasario 14 d. 22.43 val. iki 22.46 val. (trukmė – 2 min. 45 s). Užfiksuota, kaip pareigūnas bendrauja su V. ir S., aiškina apie pareiškimo rašymą. S. pasako, kad jis gynėsi, kad V. jį apgynė, galimai su keptuve;

5. vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20230214-224902UTC+0200“, reikšmingų duomenų neužfiksuota (b. l. 69-71).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, V. pranešė, jog buvęs sutuoktinis mušasi su dabartiniu jos vaikinu. Įvykis įregistruotas 2023 m. vasario 14 d. 22.21 val. (b. l. 19-21). Iš Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo ir jo 2023 m. kovo 2 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas 2023 m. vasario 14 d. V. A.-M. skambino bendrajam pagalbos centrui (toliau – V.) V.: „Laba diena“ (Sakoma „Šiuo metu visi operatoriai užimti, nepadėkite ragelio ir sulaukite kol atsilieps operatorius“). V.: „Laba diena, norėčiau iškviest policiją“. BPC darbuotoja: „Kokiam mieste?“. V.: „(duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „Sekundėlę. (duomenys neskelbtini) gatvė?“. V.: „Taip“. BPC darbuotoja: „(duomenys neskelbtini) kiek?“. V.: „(duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „(duomenys neskelbtini) butas taip?“. V.: „Taip“. BPC darbuotoja: „Kas atsitiko?“. V.: „Muštynės“. BPC darbuotoja: „Kas?“. V.: „Muštynės“. BPC darbuotoja: „Kas su kuo? Kas su kuo mušasi?“. V.: „Mano buvęs vyras“. BPC darbuotoja: „Su kuo?“. V.: „Su vaikinu“. BPC darbuotoja: „Vaikų mažamečių namuose yra?“. V.: „Taip, du“. BPC darbuotoja: „Greitoji kažkam reikalinga?“. V.: „Ne“. BPC darbuotoja: „Durų kodas yra?“. V.: „Taip, (duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „(duomenys neskelbtini). Kelintas aukštas?“. V.: „(duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „Jis dabar vietoje? Jūsų vardas pavardė? Jūsų vardas pavardė?“. V.: „Kas?“. BPC darbuotoja: „Jūsų vardas pavardė?“. V.: „V. A.“. BPC darbuotoja: „Gerai, laukite“ (b. l. 72-74).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Baudžiamasis įstatymas nedetalizuoja, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje teisės normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).‏‏‎ ‏‏‎Nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).‏‏‎ ‏‏‎Formuojamoje teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašias aplinkybes. Apie kaltę gali būti sprendžiama pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015).

Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą konstatuoja, jog byloje įrodyta kaltinamojo J. M. kaltė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo kaltę, visų pirma, patvirtina paties J. M. teisiamajam posėdyje duoti parodymai ir jo pripažinimas. Kaltinamasis teisme patvirtino, jog įvykio dieną, 2023 m. vasario 14 d. išėjo iš buto, kur gyvena jo sutuoktinė su vaikais ir eidamas laiptinėje pastebėjo vyrą, todėl nusprendė eiti jam iš paskos. Pastebėjo, kad vyras eina į šeštą aukštą ir pamatė, jog užsidarė buto, kuriame gyvena jo sutuoktinė su vaikais, durys. Už durų išgirdo, kažkokį garsą, žmonos balsą, todėl pasibeldė. Kalbėdamas su sutuoktine, suprato, jog bute kažkas yra, todėl įėjo pro duris ir pamatęs ten nukentėjusįjį paprašė jo išeiti. Tačiau nukentėjusysis neišėjo, todėl įtempė nukentėjusįjį į tualeto kambarį, kur ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam kažkur į galvą. Nurodė, jog po to prasidėjo susistumdymas, o tada nukentėjusiajam sugriebė už drabužių, kai jau jie išėjo iš tualeto kambario į koridorių. J. M. taip pat pripažino, jog koridoriuje jis nukentėjusįjį paguldė, koja prispaudė nukentėjusiajam petį, o tada dar sudavė nukentėjusiajam. Kaltinamasis teisme taip pat pripažino, jog dėl jo abiejų suduotų smūgių nukentėjusysis galėjo pajausti fizinį skausmą. Taip pat jo nuomone, dėl kritimo, nukentėjusysis taip pat galėjo pajusti fizinį skausmą. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, jog nukentėjusiajam S. R. sudavė abu kaltinime nurodytus smūgius bei sugriebė už nukentėjusiojo drabužių. Dėl jo neteisėtų veiksmų S. R. iš tikrųjų galėjo pajausti fizinį skausmą. Psak kaltinamojo jo veiksmams įtakos turėjo pavydas, nes jo žmona buvo jo mylima, turi bendrų vaikų, bet vyksta skyrybų procesas.

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojos, kaltinamojo sutuoktinės V. A.-M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie esminėse aplinkybėse sutampa su kaltinamojo parodymais. Liudytoja parodė, kad kaltinamasis konflikto su nukentėjusiuoju metu viena ranka prispaudė nukentėjusįjį prie tualeto patalpos sienos ir tada vieną kartą kumščiu sudavė S. į nosį. S. pasakė, kad viską galima išspręsti žodžiais, kad nereikia muštis. Tada ji sudavė kaltinamajam, nes gynė nukentėjusįjį, J. M. paleido nukentėjusįjį. Tada S. ėjo koridoriumi link miegamojo, tačiau J. ėjo jam iš paskos , sugriebė už S. drabužių ties pečiu, o S. nukrito ant koridoriaus grindų, ant dešinio šono, o J. viena ranka prispaudė jį. Ji prašė J. sustoti, tačiau jis jos neklausė.

Šias aplinkybes taip pat iš dalies patvirtina ir nukentėjusiojo S. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis kaltinamojo paklausė, ar gali išsiaiškinti žodžiu, bet J. M. agresyvėjo ir iš karto jam trenkė vieną kartą į veidą. Vėliau jis (nukentėjusysis) atbulomis įžengė į tualetą ir, kai jis atsisėdo ant klozeto, kaltinamasis jam sudavė smūgius. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad norėjo išeiti iš tualeto patalpos, kai kaltinamasis jį sugriebė už kaklo (priekio) ir pradėjo smaugti. Ant kaklo sužalojimų neliko. Kai V. vyras sugriebė jam už gerklės, jis ėjo link jo, jis praradęs pusiausvyrą nukrito ant nugaros, o kaltinamasis vėl pradėjo smūgiuoti. Jis kaire ranka dengėsi veidą. V. vyras dėl to jam pradėjo smūgiuoti ir spardyti į jo abi kojas. Nurodė, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Tai, kad įvyko konfliktas ir muštynės tarp kaltinamojo J. M. ir nukentėjusiojo S. R., patvirtina įrašytas liudytojos V. A.-M. skambutis Bendrajam pagalbos centrui, kai ji kvietė policijos pareigūnus, nurodydama, jog įvyko muštynės tarp jos sutuoktinio ir draugo. Iš pareigūnų, atvykusių į iškvietimą, „Body“ kameromis darytame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230214-223355UTC+0200“ užfiksuota, kaip iš karto po įvykio nukentėjusysis ir kaltinamasis pareigūnui papasakoja įvykio aplinkybes. Kaltinamasis pripažino, jog sudavė nukentėjusiajam, o būtent pokalbio metu pareigūnas kaltinamojo paklausė: „Ir į snukį davėt?“, o J. M. atsakė „daviau“.

Aplinkybę, jog būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, kurie pasireiškė odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, galvos dešinėje pusėje, patvirtina valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 15 d. specialisto išvada Nr. G 522/2023(01), kurioje specialistas apžiūrėjęs nukentėjusįjį, nustatė, jog kaltinime nurodyti nukentėjusiojo sužalojimai padaryti su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 14 d., taip pat, kad sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, taip pat, kad neatmetama galimybė, jog sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat, jog sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus. Nustatyta, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusysis šiek tiek kitaip pasakojo jo sužalojimo aplinkybes ir nurodė daug daugiau smūgių, nei kaltinamasis ir liudytoja. Tačiau būtent kaltinamojo ir liudytojos nurodyta įvykio eiga ir smūgių kiekis sutampa ir atitinka specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų skaičių. Duomenų, kad buvo suduota daugiau nei du kartus, bylos medžiaga nepatvirtintina, todėl abejonės dėl suduotų smūgio kiekio aiškinamos kaltinamojo naudai ir konstauojami įrodyti tik tie kaltinamojo veiksmai, kurie nurodyti kaltinamojo ir liudytojos bei kaltinime, o būtent smūgis į nosį nukentėjusiajam, sugriebimas už nukentėjusiojo drabužių, dėl ko nukentėjusysis nukrito, alkūnės nubrozdinimas, kuris galėjo atsirasti tiek krentant, tiek grumtynių metu, smūgis į galvą.

Teismas neabejoja, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis juto fizinį skausmą (buvo smūgiuota, nukentėjusysis pargriautas ant žemės, jam nubrozdinta alkūnė). Su kilusiomis pasekmėmis sutiko ir kaltinamasis. Nukentėjusysis S. R. taip pat parodė, kad patyrė fizinį skausmą, kurį vertino 8 balais (iš 10 balų, kai 10 – aukščiausias skausmas). Be to ir specialisto išvadoje Nr. G 522/2023(01) nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Taigi, įvertinus išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, jog dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam ir jo sugriebimo už drabužių, dėl ko nukentėjusysis nukrito, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei kaltinime nurodytus sužalojimus, kurie kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo veiksmų kryptingumas, smūgių pobūdis, leidžia daryti išvadą, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog byloje įrodytas J. M. tyčinis smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį ir dėl to atsiradusios pasekmės – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam S. R.. Todėl teismas pripažįsta kaltinamąjį J. M. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).‏‏‎

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. M. tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai. Jis yra darbingo amžiaus, dirbantis. Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nėra. Praeityje neteistas (b. l. 87), tačiau 2023 m. vasario 23 d. duomenimis per 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 16 kartų už KET pažeidimus, iš kurių daugiausia už tai, jog vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros ir greičio viršijimą, dalį baudų apmokėjo, o dėl dalies paskirtų baudų apmokėjimo, duomenų nėra (b. l. 89-99).

Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad nors J. M. praeityje neteistas, tačiau nėra nepriekaištingai teisės aktų reikalavimų besilaikantis žmogus, nes nuolat daro tapačius administracinius nusižengimus. Iš teisme kaltinamojo duotų parodymų matyti, jog jis gailisi dėl padaryto, pripažino, jog jo veiksmus lėmė pavydas, kadangi mylėjo savo sutuoktinę ir tai turėjo įtakos sukilusioms emocijoms ir elgesiui. Taigi, teismas, atsižvelgęs į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, sutinka su prokurore, kad šiuo atveju tikslingiau skirti vieną iš švelniausių sankcijoje nustatytų bausmių – laisvės apribojimą.

Prokurorė siūlė kaltinamajam skirti intensyvią priežiūrą, tačiau teismo nuomone, tai nėra būtina. Šią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, duomenų apie jo smurtinį elgesį byloje taip pat nėra, iš esmės kaltinamasis nėra charakterizuojamas neigiamai, kaltinamasis nurodė supratęs savo veiksmų neteisėtumą ir, kad neketina su nukentėjusiuoju kontaktuoti, tai, kad kaltinamasis nebandė su nukentėjusiuoju susisiekti, pakalbėti ir pan., patvirtino ir pats nukentėjusysis. Šios išdėstytos aplinkybės, kaltinamojo elgesys praeityje ir baudžiamojo proceso metu rodo, kad ši veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra tikslinga labiau riboti asmens laisvę skiriant intensyvią priežiūrą (kartu nustatant valandas, kada kaltinamasis privalo būti savo gyvenamojoje vietoje), nei būtina BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Taigi, kaltinamajam, už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriama šiek tiek didesnė nei minimalaus termino laisvės apribojimo bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas. Bausmės laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), uždrausti visą bausmės laikotarpį bendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju S. R. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Teismo nuomone, būtent ši bausmė ir jos dydis, kartu su paskirtais įpareigojimais ir draudimais, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, be kita ko, užkirsti kelią konfliktams su nukentėjusiuoju, turės prevencinį poveikį, suteiks gebėjimus kaltinamajam suvaldyti kylančias emocijas, taip išvengiant konfliktų.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 4 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Nukentėjusiojo gynėja prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72¹ straipsnyje, t. y. įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Kaip nurodyta pirmiau, ši kaltinamojo veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, nes nėra duomenų, kad kaltinamasis praeityje būtų smurtavęs. Be to, kaip patvirtino nukentėjusysis, po nagrinėjamo smurto prieš jį, kaltinamasis nėra jam grasinęs, nėra nurodęs, kad kaltinamasis butų ieškojęs su juo ryšių ir pan. Kaltinamasis teisme atsiprašė nukentėjusiojo. Atsižvelgiant į tai, pagrindo skirti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę nėra.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (B. l. 127-129) — paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pateiktas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. R. 2023 m. birželio 21 d. patikslintas civilinis ieškinys su priedais, kuriame prašoma priteisti S. R. 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 169-175).

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr. bylą eA-2796-492/2021).

Grįsdamas neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis S. R. nurodo, kad po kaltinamojo J. M. smurto jautė fizinį skausmą, patyrė pažeminimą, nes negalėjo apsiginti ir apsaugoti savęs, juto panieką, pargriautas pasijuto beviltiškai. Kaltinamojo smurtas sumenkino S. R. savivertę. Po įvykio nukentėjusiojo santykiai su V. A.-M. atvėso. Nurodo, kad įvykis įvyko per Valentino dieną, kai jis norėjo savo draugę pradžiuginti, tačiau dėl kaltinamojo veiksmų, to padaryti nepavyko. Iki šiol jaučia baimę, negali įprastai susitikinėti su V. A.-M., nes bijo, kad kaltinamasis juos pamatęs vėl tą patį padarys. Bijo dėl savo automobilio ir apskritai, jog J. M. gali jam atkeršyti.

Nukentėjusysis S. R. teisme civilinį ieškinį palaikė. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad susitikinėja su kaltinamojo žmona, susitikinėja po darbų ir bijo, kad kaltinamasis jam kažką padarys. Bijo, kad kas nors kaltinamajam pasakys, kur jis gyvena. Nurodė, kad po įvykio dėl streso pirmas dvi savaites sėdėjo namie, jam skaudėjo koją, vos paeidavo, galvą skaudėjo, dešinę pusę skaudėjo. Vakare bijo eiti, nes bijo, kad kaltinamasis jo lauks, nors nurodė, kad kaltinamasis jam negrasino ir nežino, kodėl kaltinamasis turi jo laukti. Nurodė, kad jaučiasi pažemintas, jam padaryta moralinė žala. Po fizinio smurto jautė galvoje skausmą. Paaiškino, jog V. jo mergina, santykiai nepasikeitė, bendrauja telefonu, tačiau dėl susitikimu jam tampa negerai, nes bijo, kad kaltinamasis jo lauks. Taip pat paaiškino, kad turėjo traumą, dėl ko turi neįgalumą. Planavo rudenį važiuoti į reabilitaciją, tačiau važiuos dabar.

Teismui nekelia abejonių, kad dėl smūgių ir nukritimo, kurie sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (dėl kaltinamojo pavydo, kad nukentėjusysis buvo pas jo sutuoktinę, su kuria yra skyrybų procese, kaltinamasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį) nukentėjusysis S. R. patyrė neigiamus išgyvenimus. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis įvykio metu patyrė ir pažeminimą, nes viskas vyko jo draugės akivaizdoje ir jos tuo metu gyvenamojoje vietoje, ir kuri matė, kaip kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, jį gynė.

Nukentėjusysis ieškinyje ir teisme nurodė jog bijo, kad kaltinamasis jo lauks, jam keršys, tačiau tuo pačiu teisme patvirtino, kad kaltinamasis jam niekada negrasino (nuo įvykio praėjo keli mėnesiai), o taip pat nėra duomenų, kad po įvykio kaltinamasis būtų bandęs susitikti su nukentėjusiuoju. Teismas sutinka, kad asmuo, prieš kurį buvo panaudotas fizinis smurtas, gali bijoti susitikti su smurtautoju. Kita vertus, teismas negali neatsižvelgti ir į tai, kad viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis neieškojo ryšių su nuketėjusiuoju, jam negrasino, kad jo veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad po įvykio nekalbėjo su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašė nukentėjusiojo bei paaiškino, kad savo poelgį vertina neigiamai, kad viskas įvyko dėl pavydo.

Ieškinyje taip pat nurodyta, jog nukentėjusysis yra neįgalus, jam nustatytas 30 procentų darbingumas. Praeityje patyrė avariją, dėl kurios liko pasekmės. Iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų (Medicininių dokumentų išrašo, b. l. 173) matyti, kad nukentėjusysis 2010 m. gegužės 2 d. patyrė traumą, jam atlikta operacija. Iš išrašo matyti, jog po patirtos traumos nukentėjusysis toliau buvo periodiškai gydytas (2021 m. spalio 23 d. atvykus į reabilitaciją jam buvo mimikos asimetrija, silpniau užsimerkė dešinė akis, sutrikusi smulkioji retorika dešinės rankos, sumažėjusi kojų raumenų jėga, raumenys hipotrofiški, taip pat yra dešinės rankos alkūnės, riešo ir dešinės čiurnos sąnarių kontraktūros (b. l. 173-174). Taigi, teismas neabejoja, jog nukentėjusysis turėjo pagrindą pergyventi, dėl galimų sveikatos pablogėjimų po patirto kaltinamojo smurto. Tačiau teismas taip pat įvertina, kad byloje nėra duomenų, kad nuo patirtų sužalojimų, nukentėjusiojo sveikata būtų pablogėjusi, o patirto smurto padariniai buvo nežymūs, liekamųjų reiškinių nėra.

Kaltinamasis teisme nesutiko su pareikštu ieškiniu bei nurodė, kad jo finansinė padėtis prasta (jis turi paskolų, padeda rūpintis vaikais, o uždirba 1 000 Eur), tačiau teismui nepateikė jokių duomenų apie jo esamą finansinę padėtį.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į kilusius padarinius ir, kad nėra liekamųjų reiškinių, teismas mano, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka veikos pavojingumo, todėl neturtinės žalos dydį mažina iki 800 Eur. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus tiek veikos pavojingumui, tiek patirtiems neigiamiems išgyvenimams.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam S. R., pagal 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. ATS-2023-14766, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant pagalbą S. R. yra 278,33 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas sprendžia, kad šioje dalyje nurodytos išlaidos pagrįstos, jos susidarė būtent dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, jos nėra akivaizdžiai per didelės, įvertinus nurodytą sumą, kaltinamasis dirba, todėl proceso išlaidos už valstybės garantuojamos pagalbos teikimą nukentėjusiajam priteistinos iš kaltinamojo.

Kiti klausimai

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kompaktinio disko laikmena su „Body“ kamerų darytais vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1. 3 punktu, 5 dalies 2 punktu, J. M. įpareigoti visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti visą bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju S. R.; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

S. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš J. M. priteisti 800 (aštuonis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš J. M. priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriui antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam išlaidas – 278,33 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 33 euro centus), atliekant mokėjimą nurodyti juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę pagalbą S. R.). Surenkamosios sąskaitos““Swedbanl“ AB, sąskaitą (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita (duomenys neskelbtini); AB Šiauslių bankas, sąskaita (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita (duomenys neskelbtini).

Dvi kompaktines laikmenas su vaizdo įrašais ir BPC skambučio įrašu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti J. M., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė