Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bankroto vizija“ ieškinį atsakovui UAB „Talša“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „IDG auditoriai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2014 m. spalio 2 d. UAB „Talša“ ir UAB "IDG auditoriai" sudarė Audito sutartį Nr. 14-1002/001, pagal kurią UAB "IDG auditoriai" įsipareigojo atlikti audito paslaugas, o UAB „Talša" už jas apmokėti 2027,34 Eur plius PVM. UAB „Talša" 2014-12-04 mokestiniu pavedimu sumokėjo 599,51 Eur ir paslaugų teikėjui liko skolinga 1853,57 Eur.

2015-07-02 tarp UAB „IDG auditoriai" ir UAB „Bankroto vizija" buvo pasirašyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 01/2015, kurios pagrindu UAB „IDG auditoriai" perleido (pardavė) turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus mokėjimus bei su tuo susijusias prievoles iš UAB „Talša", o UAB „Bankroto vizija" įgijo skolos reikalavimo teisę 1853,57 Eur sumai, netesyboms, nuostoliams (žalai), palūkanoms ir kitiems UAB „Talša" privalomiems mokėjimams bei su tuo susijusioms prievolėms (CK 6.101 str. 1 d., 2 d., Sutarties 1.1 p. – 1.2 p.). Šalių atstovai patvirtino, kad ši perleidimo sutartis nebuvo ginčijama ir yra galiojanti. UAB „IDG auditoriai" atsiliepime į ieškinį taip pat patvirtino, kad minėta sutartis yra galiojanti ir ja pradinis kreditorius perleido UAB „Bankroto vizija" ne tik reikalavimo teisę į 1853,57 Eur skolą, bet ir į kitas su sutarties vykdymu susijusias prievoles, taip nebelikdami UAB „Talša“ kreditoriais ir užbaigdami sutartinius santykius su šia bendrove.

Byloje nėra ginčo dėl atsakovo skolos dydžio pradiniam kreditoriui, kurį šis kreditorius perleido naujam kreditoriui – ieškovui (1853,57 Eur), tačiau atsakovas ginčija tai, kad jis buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, todėl laiko, kad reikalavimas nebuvo perleistas ir jis prievolę po pranešimo apie perleidimą gavimo (2015-07-07) toliau vykdė pradiniam kreditoriui, taip pat atsakovas ginčija laikotarpį už kurį ieškovas turi teisę skaičiuoti palūkanas.

Ieškovas 2015-07-07 rašytine pretenzija kreipėsi į skolininką UAB „Talša“, kuris ne tik raštu informuotas apie reikalavimo perleidimą, pridedant Reikalavimo perleidimo sutarties kopiją, bet ir pretenzijoje pareikalauta skolininką per nustatytą konkretų terminą (per 10 d. nuo pretenzijos gavimo dienos) sumokėti skolą su paskaičiuotomis palūkanomis (182,62 Eur). Reikia pažymėti, kad sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją (reikalavimo perleidimą), CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą, kurio atžvilgiu galimas išieškojimas, ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008, 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015, kt.).

Atsakovas neginčija, kad iš ieškovo (naujojo kreditoriaus) gavo ne tik pretenziją - pranešimą (byloje yra duomenys apie jo įteikimą skolininkui 2015-07-08), bet ir Reikalavimo teisių perleidimo pasirašytos sutarties kopiją, pasirašytą UAB „IDG auditoriai" ir UAB „Bankroto vizija" direktorių, nors pagal teisminę praktiką užteko tik skolininkui raštu pranešti apie perleidimą. Tai, kad ši sutartis nebuvo patvirtinta juridinių asmenų antspaudais ar kad sutarties kopija nebuvo patvirtinta nedaro nei šios sutarties nei perleidimo fakto negaliojančiais. Atsakovo atstovas prisipažino, kad kilus abejonių dėl reikalavimo perleidimo skolininkas nesikreipė ne tik į naująjį kreditorių dėl jo nuomone tinkamos sutarties kopijos, kuri būtų patvirtinta, pateikimo, bet nesikreipė ir į pradinį kreditorių kam toliau vykdyti prievolę, ar reikalavimas iš tiesų perleistas UAB „Bankroto vizija". Todėl nesutiktina su atsakovo atstovo teiginiais, kad UAB „IDG auditoriai" reikalavimo teisės nebuvo perleistos UAB „Bankroto vizija" ir kad skolininko tolimesnis prievolės vykdymas pradiniam kreditoriui, kuris jau buvo perleidęs savo reikalavimo teisę naujam kreditoriui, atleidžia skolininką nuo prievolių vykdymo UAB „Bankroto vizija". Šalių atstovai patvirtino, kad UAB „Talša" po UAB „IDG auditoriai" reikalavimo perleidimo UAB „Bankroto vizija" perleistos 1853,57 Eur skolos nesumokėjo, todėl skolininkui per naujo kreditoriaus nustatytą papildomą terminą ir iki ieškinio padavimo nesumokėjus skolos, ši yra priteistina ieškovui iš atsakovo. Sumas, kurias atsakovas galimai sumokėjo po reikalavimo perleidimo pradiniam kreditoriui (trečiajam asmeniui šioje byloje) po to kai buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą, atsakovas turi teisę susigrąžinti iš šios bendrovės regreso tvarka ikiteisminiu ar teisminiu keliu.

Ieškovas už nesavalaikį prievolių vykdymą prašo priteisti iš atsakovo 106,02 Eur palūkanų, kurias skaičiuoja pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo 2014-12-04 iki ieškinio padavimo dienos (2015-08-20). Atsakovo atstovo teigimu ieškovas nepagrįstai skaičiuoja palūkanas už laikotarpį, kai dar reikalavimas nebuvo perleistas, be to, per baigiamąsias kalbas atstovas nurodė, kad jo žiniomis prie Reikalavimo perleidimo sutarties buvo kažkoks priedas, kad faktiškai naujasis kreditorius atsiskaitys už reikalavimo perleidimą su pradiniu kreditoriumi kai bus išieškota skola. Ieškovo advokatas pažymi, kad jokie Reikalavimo perleidimo sutarties šalių susitarimai negali įtakoti skolininko prievolių naujam kreditoriui vykdymo. Pažymėtina, kad šalys, teigiančios tam tikrus faktus, privalo juos įrodyti, be to pateikti tuos faktus pagrindžiančius įrodymus savalaikiai (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos), ko šiuo atveju atsakovas nepadarė, be to jokie Reikalavimo perleidimo sutarties priedai į bylą nebuvo pateikti, jų nebuvo prašyta, teismo reikalauta, jie nebuvo tirti nagrinėjant bylą iš esmės ir jais negalima remtis (CPK 178 str., 251 str., 253 str. 4 d.).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Kreditoriui perleidus reikalavimą naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009, 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009).

Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015). Viena tokių prievolių mokėti palūkanas už nesavalaikį prievolės vykdymą, kas laikoma minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Atsakovo nurodoma teismine praktika negalima remtis, nes šioje byloje iš esmės skirtingos aplinkybės negu nagrinėjamoje byloje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015 spręsta dėl nuostolių, padarytų bylos šalies prašymu taikant laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėjimo, įrodymų vertinimo bei kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, bet ne reikalavimo perleidimo ir skolos bei palūkanų naujam kreditoriui priteisimo klausimai.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str., 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius - vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai - specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Kadangi pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui (ieškovui) ne tik skolą, bet ir visas su šiuo reikalavimu susijusias teises, tame tarpe ir teisę skaičiuoti palūkanas už nesumokėtą skolos laikotarpį, teismo vertinimu ieškovas pagrįstai skaičiuoja šias palūkanas už laikotarpį nuo skolos, kurios išieškojimą jis perėmė, atsiradimo iki ieškinio padavimo. Atsakovas neginčija šių palūkanų paskaičiavimų, ieškovo pateikti paskaičiavimai atitinka minėto Įstatymo nuostatas ir tuo metu galiojusias VILIBOR palūkanų normas. Abi bylos šalys, taip pat pradinis kreditorius yra juridiniai asmenys, kuriems taikytinos minėto Įstatymo nuostatos, todėl teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia jam iš atsakovo jo už laikotarpį nuo 2014-12-04 iki 2015-08-20 paskaičiuotas palūkanas (106,02 Eur).

Iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovo prašomos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Dėl kitų proceso dalyvių ir jų atstovų nurodytų argumentų teisėja nepasisako kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjant šią bylą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Ieškovo ieškinį pilnai patenkinus, jam iš atsakovo priteistina 44,00 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio bei 500,00 Eur atstovavimo išlaidų, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į advokato ruoštų procesinių dokumentų kiekį ir atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl nėra pagrindo jų mažinti (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 92 str., 93 str., 96 str.). Viso ieškovui iš atsakovo priteistina 544,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes jos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Bankroto vizija“, į.k. 303307527, iš atsakovo UAB „Talša“, į.k. 144806535, 1853,57 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus, 57 centus), skolos, 106,02 Eur (vieną šimtą šešis eurus, 2 centus) palūkanų, 5 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (1959,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 544,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.