Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-889-390/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-27
Bylos Nr.: e2A-889-390/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14646-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Algimantas Kukalis
Atsakovas: R. U., R. G. V., G. P.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,R. E. Experts“, V. K.
Trečiasis asmuo: D. U.

Kategorijos

2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.21Kitų paslaugų teikimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-889-390/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14646-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.21; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių R. U. ir R. G. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo ir 2024 m. vasario 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,R. E. Experts“ ir V. K. ieškinį atsakovams G. P., R. U., R. G. V., trečiajam asmeniui D. U. dėl atlygio už suteiktas paslaugas, tiesioginių išlaidų ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,R. E. Experts“ ir V. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1 515,60 Eur skolą (atlyginimą už suteiktas paslaugas ir tiesiogines išlaidas), 242 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad šalys sudarė 2021 m. gegužės 4 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. VK-2021-015/1, VK-2021-015/2, VK-2021- 015/3, kurios iš esmės yra viena sutartis Nr. VK-2021-015. Sutarties pagrindu ieškovės teikė atsakovams paslaugas, susijusias su nekilnojamojo turto - žemės sklypo 41,23 aro su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimu. Ieškovės rūpestingai ir profesionaliai suteikė atsakovams tarpininkavimo parduodant turtą paslaugas, apie pardavimo procesą nuolat informuodavo atsakovus, tačiau atsakovai nepagristai atsisakė atsiskaityti už pagal sutartį suteiktas paslaugas. Sutartimi sutarta, jog skelbime nurodoma turto pardavimo kaina – 60 000 Eur, o komisinis atlygis lygus 3 proc., bet ne mažiau negu 1 500 Eur. Iš pagal sutartį priklausančio sumokėti 1 800 Eur komisinio atlyginio atėmus tiesiogiai patirtas išlaidas (378 Eur (skelbimų rengimo, skelbimų viešinimo, atnaujinimo ir iškėlimo, reklaminio tento gamybos, bepiločio orlaivio padarytų nuotraukų, reklamos, biuro ir kt. išlaidas), gaunama brokerio įdėto darbo, laiko ir kt. išlaidų kaina – 1 422 Eur (už visų penkių etapų atlikimą). Atitinkamai vieno etapo kaina yra 284,40 Eur (1422 / 5). Ieškovės pagal sutartį neabejotinai įvykdė keturis etapus (1-4), o penktojo etapo neįvykdė išimtinai dėl atsakovų kaltės, todėl ieškovių įdėto darbo, laiko ir kt. išlaidų kaina už įvykdytus keturis etapus sudaro 1 137,60 Eur. Ieškovių suderintos pirkimo sąlygos su potencialiu pirkėju buvo tinkamos atsakovams, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties šalys nepasirašė išimtinai dėl atsakovų kaltės. 2022 m. birželio 8 d. atsakovas G. P. jam priklausančią nekilnojamojo turto sklypo dalį pardavė L. A. už 20 000 Eur, tokiais veiksmais pažeisdamas Sutarties 3.1. punktą. Atsakovų atstovė 2022 m. gegužės 10 d. atsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo/atsisakymo. Ieškovės atsakovams per atstovą pateikė 2022 m. birželio 22 d. pretenziją, Tokiu atveju ieškovės pagal sutartį teikė atsakovams paslaugas daugiau nei vienerius metus laiko ir faktiškai įvykdė sutartį, o atsakovai tuo pasinaudojo, kad išspręstų savo santykius. Ieškovės dėl nepagrįsto neatsiskaitymo pagal sutartį už faktiškai suteiktas paslaugas buvo priverstos kreiptis į atstovą (advokatą) dėl pretenzijos parengimo, dėl ko patyrė 242 Eur išlaidas. Ginčo turtas buvo parduotas T. A. ir L. A.. Bendra pardavimo kaina yra 60 000 Eur, t. y., tiek, kiek siūlė pirkėjas, kurį buvo suradusi ieškovė V. K.. Raštuose iki bylos iškėlimo teisme R. U. niekada neneigė, kad Sutartis buvo sudaryta, o priešingai, buvo nurodyta, kad ji sudaryta. Atsakovai dėl tik jiems patiems žinomų priežasčių elgėsi nesąžiningai ir neatskleidė iškart fakto apie V. J. U. (vieno iš ginčo turto bendrasavininkų) mirtį.

3. Atsakovui G. P. procesiniai dokumentai įteikti, tačiau atsiliepimas negautas. Atsakovui piktybiškai vengiant atvykti į bylos nagrinėjimą, byla nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. nagrinėta jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

4. Atsakovės R. G. V. ir R. U. atsiliepime nurodė, kad sutartis nebuvo sudaryta, taigi, ji negaliojo/negalioja. V. J. U. sutarties nesudarė/nepasirašė. Jis nei teoriškai, nei faktiškai negalėjo to padaryti, nes sutarties sudarymo metu (2021 m. gegužės 4 d.) buvo miręs. Jo įpėdinė R. U. niekuomet neturėjo ieškovių atžvilgiu jokių sutartinių teisių ir/ar pareigų, todėl R. U. atžvilgiu reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti. Todėl net jei ieškovės atliko kokius nors veiksmus, orientuotus į turto pardavimą, jie vertinami kaip pačių ieškovių rizika ir kaštais, neturint reikiamų asmenų pavedimo ir/ar parašo sutartyje atlikti veiksmai. Traktuojant sutartį kaip sudarytą, turėtų būti konstatuota, kad teisė reikalauti atlygio iš kliento pagal sutartį ir/ar pareiga vykdyti sutartyje apibrėžtus veiksmus tenka UAB „R. E. Experts“, o ne partnerei V. K., nes tarpininkavimo civiliniai teisiniai santykiai pagal sutartį sukuriami tarp kliento ir UAB „R. E. Experts". Dėl turto pardavimo su atitinkamu „ieškovės surastu pirkėju“ nepavyko susitarti, t. y. ieškovės nesurado turto pirkėjo, kuris sutiktų pirkti turtą atsakovams priimtinomis sąlygomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį ir suteikė paslaugą atsakovams. Nutrūkus sutarčiai ir turto nepardavus ieškovių surastam pirkėjui, jokie iš to kylantys neigiami padariniai atsakovams negali kilti.

Šalies argumentai

5. Trečiasis asmuo D. U. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jis yra V. J. U. sūnus, bet palikimo po tėvo mirties nepriėmė. Nurodė, kad nepamena, ar sakė ieškovei, jog tėvas (V. J. U.) miręs. Paaiškinti negali, kodėl sutartyje, kurios šalis V. J. U., nurodytas jo elektroninis paštas ir telefono numeris. 2021 m. gegužės 5 d., 13.41 val., jis siuntė ieškovei žinutę su el. pašto adresu, į kurią V. K. atsakė, tačiau į nurodytą el. paštą jos siųstą sutartį gavęs neigė. Taip pat nepamena, apie ką su ieškove penkis kartus kalbėjo telefonu po tris ir septynias minutes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovėms iš atsakovų solidariai 1 757,60 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 757,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 771,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, pastarąsias iš atsakovų išieškant lygiomis dalimis. Priteisė iš atsakovų 103,78 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą iš atsakovų išieškant lygiomis dalimis.

7. Teismas nurodė, kad ginčo šalis siejo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Ieškovės apdairiai atliko visus veiksmus, reikalingus sutarčiai parengti, parengė rašytinę sutartį, nors atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuojančios teisės normos privalomos rašytinės formos sutarties nenumato (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.64 straipsnis, 1.72 straipsnio 1 dalis). Į bylą pateiktos atsakovų G. P. ir R. G. V. pasirašytos sutartys. Ieškovė V. K. negalėjo pateikti sutarties, pasirašytos bendrasavininkio V. J. U.. Ji nurodė ir pateikė įrodymus, kad visai nekilnojamojo turto agentūrai keičiant elektroninio pašto paslaugų teikėją ši sutartis ir kiti duomenys galėjo neišlikti. Atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kad būtų ieškoves informavę apie tai, kad vienas iš bendrasavininkų V. J. U. yra miręs (nors privalėjo tą padaryti pagal pasirašytos sutarties 3.5./6.6. ir 9.6. punkto sąlygas). Kiti pateikti įrodymai yra pakankami teismui daryti išvadą, kad šalių susitarimas dėl ginčo turto pardavimo buvo pasiektas, susitarimo sąlygas dėl V. J. U. priklausančios turto dalies pardavimo derinant per trečiąjį asmenį D. U.. Kitų atsakovų parašai nenuginčyti ir nebuvo ginčijami, todėl sutartys galiojančios.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčo turto tikrajai savininkei, V. J. U. testamentinei įpėdinei R. U., teisės ir pareigos, susiję su paveldėtu turtu, atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.52 straipsnis), todėl jai reikalavimas byloje pareikštas pagrįstai. Pažymėjo, kad nustačius, jog atstovavimu trečiasis asmuo viršijo įgalinimus arba jų neturėjo (arba žala buvo padaryta ir kitų bendraatsakių veiksmais), atsakovė, atlyginusi ieškovių patirtą žalą, turi teisę reikšti regresinį reikalavimą.

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovės tinkamai vykdė sutartį, jog iš esmės buvo pasiektas ginčo šalių sutartyje nustatytas tikslas – realizuoti atsakovų turtą, darė išvadą, kad paslaugų suteikimo sutarties tikslai buvo pasiekti (spręstina ne pagal tai, ar turtas buvo parduotas būtent ieškovių surastam pirkėjui, o pagal tai, ar ieškovės realiai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus), tarpininkavimo paslauga buvo suteikta ir paslaugos teikėjos įgijo teisę į atlyginimą.

10. Šalims sutartimi susitarus tik dėl mokėtino komisinio atlygio ir nesant susitarimo dėl tiesioginių išlaidų atskiro atlyginimo ir jų įrodinėjimo būtinybės (t. y. sutartas atlygis jas apima) bei tam rinktų įrodymų (nors ir nesant abejonių dėl to, kad ieškovės tokias išlaidas patyrė, nes tą įrodo netiesioginiai byloje esantys įrodymai, interneto skelbimų, tento nuotraukos, pokalbių išklotinės ir kt.), teismas ieškovių prašymą priteisti tik dalį atlygio, t. y. 1 515,60 Eur (kuris, kaip nurodo ieškovės, apima ir tiesiogines išlaidas), tenkino visiškai.

11. Teismas pažymėjo jog šalys susitarė dėl solidarios atsakovų atsakomybės formos, kai, pardavus ginčo turtą, jie visi turi bendrą pareigą ieškovėms šią sumą sumokėti, juolab, kad paslaugų teikimo atveju solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 3 dalis ir 6.720 straipsnio 7 dalis). Todėl skolą iš atsakovų ieškovėms priteisė solidariai. Kadangi sutartyje nebuvo išskirta, kokia suma tenka kiekvienai iš bendraieškių, todėl atsakovai turi teisę sumokėti visą sumą į bet kurios jų sąskaitą ir tai bus laikoma tinkamu prievolės pagal šią sutartį įvykdymu.

12. Teismas ieškovėms iš atsakovų solidariai (kaip kelių asmenų veiksmais padaryta žala, CK 6.6 straipsnio 3 dalis) priteisė 242 Eur išlaidas, susijusia su ikiteisminiu skolos išieškojimu.

13. Patenkinęs ieškinį, teismas ieškovėms iš atsakovų priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93, 98 straipsniai).

14. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. vasario 20 d. papildomu sprendimu nusprendė išmokėti liudytojui D. M. 34,57 Eur už dalyvavimą civilinėje byloje, priteisti ieškovėms iš atsakovų 34,57 Eur bylinėjimosi išlaidas, pastarąsias iš atsakovų išieškant lygiomis dalimis, grąžinti ieškovėms nepanaudotas, į Marijampolės apylinkės teismo specialiąją sąskaitą įmokėtas, 65,43 Eur dydžio avansines lėšas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovės R. G. V. ir R. U. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti, panaikinti ir 2024 m. vasario 26 d. papildomą sprendimą dalyje, kuria priteistos ieškovėms iš atsakovų 34,57 Eur bylinėjimosi išlaidos, pastarąsias iš atsakovų išieškant lygiomis dalimis, priteisti apeliantėms iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas nusprendė, kad ginčo Sutartis tarp šalių „laikoma sudaryta", tačiau ši išvada yra nepagrįsta. Akivaizdu, kad V. J. U. Sutarties nesudarė/nepasirašė, nes Sutarties sudarymo dieną buvo miręs. Teismas ignoravo kategorišką D. U. neigimą dėl pasirašymo, rėmėsi deklaratyviais V. K. paaiškinimais. D. U. nebuvo V. J. U. turto paveldėtojas, o tarp turto paveldėtojos R. U. ir ieškovių jokio susitarimo nebuvo. Sutartis su visais ginčo turto savininkais nebuvo sudaryta, todėl jokių teisinių padarinių atsakovėms sukelti negali.

15.2. Sutartyje nurodomas jos tikslas - susitarti dėl tarpininkavimo parduodant Turtą ir parduoti Turtą, o ne atskiras jo dalis. Taigi, atitinkamo pavedimo davimui ieškovėms buvo būtinas visų Turto savininkų Sutarties patvirtinimas. Net pripažintus įrodytomis aplinkybes, neva ieškovės atliko kokius nors veiksmus, orientuotus į Turto pardavimą, tai vertintina kaip pačių ieškovių rizika ir kaštais, neturint visų reikiamų asmenų pavedimų atlikti veiksmai.

15.3. Teisės reikalauti „nuostolių atlyginimo" ar „atlygio už paslaugas" pagal Sutartį V. K. neturėjo, santykiuose su tarpininkavimo paslaugų sutartis sudarančiais asmenimis ji veikė ir veikia kaip UAB „R. E. Experts" atstovas/partneris ar darbuotojas, tačiau teismas šios ieškovės reikalavimus tenkino. V. K. iš viso nepatyrė reikalaujamų 242 Eur nuostolių, tačiau teismas jų atlyginimą V. K. priteisė.

15.4. Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, taip pat netinkamai aiškino Sutarties nuostatas, nesivadovavo atitinkamo pobūdžio sutarčių aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis Lietuvos teismų praktikoje. Pagal byloje esančius duomenis, jokiam ieškovių surastam pirkėjui Turtas nuosavybėn nebuvo perduotas, t. y. realiai Turto pardavimas ieškovių (ar kurios nors iš jų) surastam pirkėjui neįvyko, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir suteikė paslaugą atsakovams, t. y. kad buvo surastas Turto pirkėjas, kuris realiai įsigijo Turtą. Byloje įrodyta, kad su D. M. pirkimo- pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl jo atsisakymo ją sudaryti V. K. nurodytomis sąlygomis, o ne dėl atsakovių kaltės.

15.5. Ginčo sutartis teisine prasme yra vartojimo sutartis. Sutarties nuostatos dėl atsiskaitymo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies - ieškovių nenaudai ir negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. traktuojamos kaip suteikiančios tarpininkui teisę reikalauti atlygio pagal Sutartį net tada, jei Turtas nėra parduodamas ar realiai už jį negaunama Sutartyje įvardinta kaina iš tarpininko surasto pirkėjo. Teismų praktikoje aiškiai nurodoma, jog nekilnojamojo turto agentui (brokeriui) atlygis už paslaugas priteisiamas tik tuomet, kai byloje nustatoma, kad agentas suteikė paslaugas, dėl kurių realiai buvo parduotas nekilnojamasis turtas. Todėl ieškovių pateiktas „realiai suteiktų paslaugų" kainos skaičiavimus - Sutarties kainos skaidymas į „etapus" yra visiškai nepagrįstas, nelogiškas, prieštaraujantis Sutarties esmei bei tikslui.

15.6. Ieškovių pretenzijos pagrindu UAB „R. E. Experts" išrašytose išankstinėse sąskaitose atsakovų Sutarties pagrindu neva mokėtina ieškovei UAB „R. E. Experts" atlygio dalis išskaidyta trimis lygiomis dalimis - po 600 Eur kiekvienam iš atsakovų. Šiuo atveju nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo ieškovių solidariosios teisės konstatavimui nėra.

15.7. Dalį ieškovių reikalavimo sudarė ne reikalavimas dėl atlygio pagal Sutartį priteisimo, bet reikalavimas priteisti faktines Sutarties vykdymo eigoje patirtas išlaidas, tačiau nei šių išlaidų dydis, nei tai, kuri iš ieškovių realiai atitinkamas išlaidas patyrė nebuvo įrodyta.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovėms turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pažymėtina, kad ieškovės Sutartį per tariamą atstovą D. U. sudarė su V. J. U. įpėdine R. U., kuri buvo priėmusi palikimą ir tuo metu jau buvo ginčo Turto dalies savininke, ir, labiau tikėtina, jog žinojo apie vykstantį pardavimą, nes Sutartis vykdyta, šalys bendravo, ji iš tiesų buvo suinteresuota ginčo turto pardavimu ir jį pardavė, nes per savo brolį tariamą atstovą D. U. prisiėmė teises ir pareigas pagal Sutartį. Ieškovės iki bylos iškėlimo gavo iš atsakovų 2022-05-10, 2022-06-29, 2022-08-30 raštus per atstovę ir tuose raštuose nebuvo neigiama, kad Sutartį jie yra sudarę. Apeliančių pozicija ir paaiškinimai byloje yra itin prieštaringi. Iki bylos iškėlimo teisme jos teigė ir faktiškai elgėsi visai kitaip, tartum Sutartis sudaryta, galiojanti, po to keitė savo poziciją, vienu metu teigė apie Sutarties nutraukimą, o vėliau teisme jau teigė ir vis dar teigia, jog Sutartis nebuvo sudaryta. Dėl tokių aiškių prieštaringumų, nenuoseklumo, nesąžiningumo apeliančių kuriama versija ir interpretacija turėtu būti atmesta.

16.2. Sutartis numato, jog mokėjimas už suteiktas paslaugas atliekamas paslaugos teikėjui, o juo yra abi ieškovės pagal Sutartį. Dėl to jos abi yra kreditorės, kurių reikalavimas solidarusis, o atsakovai yra skolininkai, kurie atsako solidariai. Iš atsakovų priteistinos sumos, tame tarpe ir patirti nuostoliai (242 Eur patirtos išlaidos bandant ikiteisminiu būdu atgauti skolą), abiem ieškovėms ir vienai iš jų gavus laikoma tinkamu atsiskaitymu. Visų atsakovų buvo bendras ketinimas parduoti jiems bendrai priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau svarbu ir tai, kad pačioje Sutartyje klientais nurodomi visi Atsakovai bendrai, todėl už suteiktas paslaugas atsakovai privalo atsakyti solidariai.

16.3. Aktualu ir tai, kad nors ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau nebuvo pasirašyta išimtinai dėl atsakovų kaltės, kadangi pašalinus kliūtis (atgavus neva pamestus dokumentus) pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymui, ieškovių surastas pirkėjas būtų galėjęs bet kada pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Tai reiškia, kad ieškovės Sutartį įvykdė.

Šalies argumentai

16.4. Apeliantės nurodo neva skaičiavimai nepagrįsti ir nelogiški, tačiau nepateikia jokių teisinių argumentų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad toks ieškovių atlygio skaičiavimas prieštarauja Sutarties esmei ir pažeidžia apeliančių teises ir interesus. Ieškovės pagrindė, kaip susidarė ieškovių išlaidos, tuo tarpu apeliančių argumentacija yra visiškai nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

4. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas reikalavimas priteisti įsiskolinimą pagal šalių sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė V. K. 2021 m. gegužės 4 d. parengė tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. VK-2021-015/1, VK-2021-015/2, VK-2021-015/3, kurios iš esmės yra viena sutartis Nr. VK-2021-015, tarp ieškovių , kaip paslaugų teikėjų, ir ginčo turto, esančio 41,23 aro sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų G. P., R. G. V., V. J. U. (pardavėjų) kaip klientų. Ieškovės įsipareigojo teikti klientams tarpininkavimo parduodant turtą, įskaitant, bet neapsiribojant potencialių pirkėjų paieškos, turto pardavimo reklaminės kampanijos sukūrimu ir viešinimu, paslaugas ir būti vienintelis turto pardavimo skelbėjas, o klientas įsipareigojo nesiimti jokių savarankiškų ir su paslaugos teikėju nesuderintų turto pardavimo veiksmų (6.2. punktas). Sutartimi nustatyta parduodamo turto kaina – 60 000 Eur (3.1 punktas). Komisinis atlygis yra lygus 3 proc., bet ne mažiau negu 1 500 Eur (3.4 punktas), sutarties vykdymo mokestis įskaičiuotas į komisinį atlygį (3.4 punktas). Paslaugų teikėjui suteiktas paslaugas komisinis atlygis pagal paslaugų teikėjo sąskaitą sumokamas ne vėliau kaip 3 dienas po to, kai paslaugų teikėjas suranda Turto pirkėją, kuris su klientu pasirašo Turto pirkimo – pardavimo sutartį ar kitos formos turto perleidimo sutartį (3.2 punktas). Sutartis galioja 12 mėnesių nuo jos pasirašymo dienos (3.8 punktas). Sutartis pasirašyta turto bendrasavininkų G. P. ir R. G. V., o sutartis su bendrasavininko V. J. U. parašu pateikta nebuvo. Ieškovė 2022 m. balandžio 6 d. surado potencialų turto pirkėją. Atsakovas G. P. 2022 m. gegužės 4 d. el. laišku ieškoves informavo, kad nutraukia Sutartį „pasikeitus bendrasavininkų aplinkybėms“. Atsakovų atstovė, advokatė A. P. 2022 m. gegužės 10 d. pateikė pranešimą dėl sutarties nutraukimo/atsisakymo. Ieškovės atsakovams per jų atstovę pateikė 2022 m. birželio 22 d. pretenziją, kuria reikalavo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovai pateikė 2022 m. birželio 29 d. pranešimą, kuriuo su pretenzija nesutiko ir atsiskaityti atsisakė. 2022 m. birželio 8 d. atsakovas G. P. jam priklausančią ginčo turto dalį pardavė L. A. už 20 000 Eur. Atsakovės R. G. V. už 22 000 Eur ir R. U. už 18 000 Eur savo ginčo turto dalis 2023 m. spalio 27 d. pardavė T. A.. Ginčo turto bendraturtis V. J. U. mirė 2019 m. spalio 13 d. Po jo mirties palikimą pagal testamentą priėmė atsakovė R. U., kurios nuosavybė į ginčo turtą išviešinta 2021 m. rugsėjo 15 d.

6. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šalis siejo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, nes Sutartis buvo sudaryta ir galiojo, ieškovės realiai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, su ieškovės surastu ginčo turto pirkėju pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovų kaltės - pamestų atsakovės R. G. V. asmens dokumentų o vėliau, bendrasavininkams nusprendus ginčo turtą parduoti kitiems (ne ieškovių surastiems) asmenims. Kadangi tarpininkavimo paslauga buvo suteikta, paslaugos teikėjos įgijo teisę į atlyginimą. Teismas nusprendė, kad ieškovių prašomas atlygis pagal išlaidas ir suteiktą paslaugą yra tikėtinai pagrįstas. Taip pat šalys susitarė dėl solidarios atsakovų atsakomybės formos. Apeliantės apeliaciniu skundu su teismo išvadomis nesutinka.

7. Apeliančių nuomone, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių Sutarties pasirašymo iš D. U. pusės faktą, nusprendė, jog ši aplinkybė nustatyta, ignoruodamas kategorišką šios aplinkybės neigimą iš D. U. pusės ir remdamasis išimtinai tik deklaratyviais ieškovės V. K. paaiškinimais.

8. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

9. Pažymėtina, kad pagal teisinį reglamentavimą, sutartys sudaromos žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 1, 2 dalys, 6.192 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal skundžiamo teismo sprendimo turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizuodamas ginčo atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sudarymo faktą, vertino įrodymų visumą – šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, rašytinius įrodymus – registro duomenis, telefono pokalbių išklotines, el. pašto laiškus, nekilnojamojo turto agentūrai elektroninio pašto paslaugų teikėją paaiškinimus bei šalių ir trečiojo asmens konkliudentinius veiksmus ir kt., motyvavo savo išvadas. Teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad šalių susitarimas dėl ginčo turto pardavimo buvo pasiektas, susitarimo sąlygas dėl V.J. U. priklausančios turto dalies pardavimo derinant per trečiąjį asmenį D. U.. Apeliacinis teismas sprendžia, kad tokia teismo išvada yra pagrįsta ir logiška, priimta nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pats trečiasis asmuo D. U. neįrodė, kodėl siuntė SMS žinute su savo el. pašto adresu (nors patvirtino, kad telefono numeris ir el. pašto adresas yra jo, taip pat kodėl buvo net keli telefono pokalbiai skirtingu laiku su ieškove V. K.. Pagal pateiktus duomenis (skambučių išklotinę), V. K. komunikavo su G. P. (tel. (duomenys neskelbtini)) iki 2022 m. balandžio 11 d., su D. U. (V. J. U. sūnum) (tel. (duomenys neskelbtini)) iki 2022 m. gegužės 5 d., su R. U. (tel. (duomenys neskelbtini)) iki 2022 m. gegužės 10 d., su R. G. V. (tel. (duomenys neskelbtini)) iki 2022 m. gegužės 11 d. Akcentuotina ir tai, kad įstatyme nėra nustatytos atlygintinų paslaugų sutarčiai taikytinos formos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad šalys išreiškė savo valią realiai ir elektroniniuose laiškuose, taip pat sutarties sudarymą patvirtino konkliudentiniais veiksmais ir elgesiu po Sutarties sudarymo (susirašinėjimai, susitikimai ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atsakovai iki ieškovių ieškinio teisminio nagrinėjimo, t. y. nuo Sutarties sudarymo ir pačių 2022 m. gegužės 10 d., 2022 m. birželio 29 d., 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštais ieškovei neneigė, kad jie yra sudarę Sutartį, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai laikytini tiesiog apeliančių gynybinė pozicija teisminiame nagrinėjime.

11. Esant pagrįstam sprendimui, kad Sutartis buvo sudaryta, apeliančių argumentas, jog ieškovės veiksmus dėl ginčo turto pardavimo atliko savo pačių rizika ir kaštais, laikytinas nepagrįstu.

Žemesnės instancijos teismas

12. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas).

13. Nagrinėjamoje byloje Sutarties dalykas – ieškovių, kaip profesionalo, paslaugos, surandant atsakovų nekilnojamojo turto pirkėją, o klientų tikslas - parduoti savo nekilnojamąjį turtą. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą yra svarbu nustatyti, dėl kokių paslaugų susitarė šalys, sudarydamos sutartį, ar jos vienodai suprato tarpininkavimo paslaugų turinį, koks buvo šalių elgesys sutarties galiojimo metu ir ar sutarties šalys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad būtų pasiektas sutarties tikslas – parduotas nekilnojamasis turtas.

14. Sutarties 3.1/6.2/9.2 punktu ieškovės įsipareigojo teikti klientams tarpininkavimo parduodant turtą, įskaitant, bet neapsiribojant potencialių pirkėjų paieškos, turto pardavimo reklaminės kampanijos sukūrimu ir viešinimu, paslaugas ir būti vienintelis turto pardavimo skelbėjas, o klientas įsipareigojo nesiimti jokių savarankiškų ir su paslaugos teikėju nesuderintų turto pardavimo veiksmų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė V. K. veikė kaip ieškovės UAB „R. E. Eksperts“ (agentūra „Capital Kaunas“) partnerė (ieškovės yra sudarę bendradarbiavimo sutartį). Pagal pateiktus įrodymus matyti, kad ji parduodamą ginčo turtą reklamavo (skelbimai portaluose, skelbimas ginčo turto vietoje), ieškojo jam pirkėjų, aprodė jiems turtą, užsakė pažymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriuje dėl sklypo paskirties keitimo į komercinę galimybės bei surado potencialų pirkėją D. M., kuris sutiko pirkti ginčo turtą už Sutartyje sutartą kainą – 60 000 Eur. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad paslaugos teikėjams atlygis už suteiktas paslaugas sumokamas pagal paslaugų teikėjo pateiktą sąskaitą ne vėliau kaip per 3 dienas, kai paslaugos teikėjai suranda turto pirkėją, kuris su klientais pasirašo turo pirkimo-pardavimo sutartį (Sutarties 3.2/6.3/9.3 punktai). Pažymėtina, kad D. M. ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ketinimo įsigyti ginčo turtą už 60 000 Eur nėra atsisakęs. Kad ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta su D. M. dėl pamestų atsakovės R. G. V. asmens dokumentų patvirtino pati atsakovė teismo posėdyje, o vėliau, bendrasavininkams nusprendus ginčo turtą parduoti kitiems asmenims. Įvertinus aptartus įrodymus, nėra pagrindo daryti priešingą išvadą, nei pirmosios instancijos teismo išvada - su D. M. pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta išimtinai dėl atsakovų kaltės, be to, atsakovai išreiškė valią nutraukti Sutartį jau po potencialaus pirkėjo suradimo. Šiuo aspektu pastebėtina, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliančių argumentą, jog ieškovės neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir neįgijo teisės reikalauti iš atsakovų sumokėti joms atlygį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas pagal Sutartį, laiko nepagrįstu.

15. CK 6.17 straipsnyje nustatyta, kad jeigu kreditorius yra du ir daugiau asmenų, tai kiekvienas iš jų turi teisę reikalauti lygios dalies, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimų nustatytus atvejus. CK 6.18 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymai ar šalių susitarimai gali nustatyti, kad kreditorių reikalavimas yra solidarusis, t. y. kiekvienas iš kreditorių turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies. Reikalavimas yra solidarusis ir tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.6 straipsnio 3 dalis numato, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.720 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog jeigu paslaugos teikiamos dviejų ar daugiau klientų užsakymu, visi klientai paslaugų teikėjui šio straipsnio numatytais atvejais atsako solidariai.

16. Nagrinėjamu atveju Sutartyje numatyta, jog mokėjimas už suteiktas paslaugas atliekamas paslaugos teikėjui, o juo yra abi ieškovės pagal Sutartį. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovės yra kreditorės, kurių reikalavimas solidarusis, o atsakovai yra skolininkai, kurie atsako solidariai. Todėl apeliančių argumentas, jog teismas be pagrindo taikė solidarią atsakomybę, yra nepagrįstas.

17. Pagal Sutarties 3.3/6.4/9.4 punktą, komisinis atlygis už suteiktas paslaugas yra lygus 3 proc., bet ne mažiau kaip 1 500 Eur. Ieškovės ieškinyje nurodė visas atliktas pagal Sutartį paslaugas. Apeliantės tik deklaratyviai nurodo neva teismas turėjo vertinti kritiškai ieškovių pateiktą paslaugų kainos skaičiavimą, nurodydamos savo pozicijos, koks suteiktų paslaugų kainos skaičiavimas ir atlygio dydis būtų teisingas. Pagal teismų praktiką, ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų - tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 8-248/2018).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinio argumentus atsakyta, dėl kitų jo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

19. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl šis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Apeliacinį skundą atmetus apeliantėms jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, apie tai įrodymus pateikė su atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo jas priteisti iš apeliančių. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių, todėl jos priteisiamos ieškovėms iš apeliančių, t. y. iš kiekvienos po 605 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą ir 2024 m. vasario 26 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš atsakovės R. G. V. ieškovėms UAB „R.E. Experts“ ir V. K. 605 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės R. U. ieškovėms UAB „R.E. Experts“ ir V. K. 605 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis