- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-23
- Bylos Nr.
- 1-430-598/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24362-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. kaltinamas tuo, kad 2022 m. liepos 1 d. apie 23:07 val. važiuodamas Turžėnų kaime, Užusalių seniūnijoje, Jonavos rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. K. nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz (v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARPK-0148“, patikros protokolo registracijos Nr. 87391-37, 2022 m. liepos 1 d. 23:42 val. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, 2022 m. liepos 2 d. 00:05 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas).
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad galimai 2022 m. liepos 1 d. iš Panevėžio nusprendė važiuoti pas dukrą. Nuvažiavęs išgėrė sidro. Su dukra nusprendė važiuoti prie tvenkinio į Užusalius, parduotuvėje nusipirko degtinės. Prie tvenkinio gėrė degtinę. Kadangi nepatiko vieta, pavažiavo 1-2 km, ten išgėrė visą butelį degtinės ir nusprendė važiuoti namo. Važiuojant įvažiavo į griovį ir atsitrenkė į medį. Kažkas iškvietė pareigūnus ir GMP. Kai pasiėmė dukrą jau buvo išgėręs, tačiau J. S. išgėrimo nepastebėjo. Su J. S. bendrauja tiek kiek reikalauja vaiko priežiūra, taip pat jai padeda ūkyje, kartu negyvena. Savo elgesį vertina kaip neatsakingą. Nusikaltimo neginčija, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti ir atiduoti jį pagal laidavimą. Laiduotoju prašo skirti J. S., kadangi jie turi bendrą vaiką, kaip šeima gyveno apie 10 metų, šiuo metu apsipykę, tačiau bendrauja.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:
Liudytojo A. K. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su sūnumi E. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 18 d., jis savo vardu sudarė pirkimo - pardavimo sutartį dėl automobili Mercedes Benz (v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo, tačiau faktiškai minėtą automobilį už 1000 eurų įsigijo jo sūnus E. K., kuris ir naudojosi minėtu automobiliu. Pirkimo - pardavimo sutartį sudarė savo vardu, kadangi jo sūnus E. turi problemų su antstoliais ir nenorėjo savo vardu pirkti automobilį. Minėto automobilio savo vardu jo sūnus E. K. neįregistravo VĮ "Regitra", nes kiek jam žinoma jo sūnus planavo truputį pavažinėjęs minėtą automobilį parduoti, todėl norėjo išvengti automobilio registracijos ir taršos ar dar kokių papildomų mokesčių. Sūnus jam yra sakęs, kad minėtu automobiliu važiavo neblaivus ir nuvažiavo nuo kelio, taip pat sakė, kad dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jokių pretenzijų dėl minėto automobilio sūnui nereiškia, nes automobilis faktiškai priklauso jo sūnui E. K., kuris visada ir naudojosi minėtu automobiliu (b. l 39-42).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. liepos 2 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti Turžėnų k., Užusalių sen., Jonavos r. (įvykio vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), kelias link Kalnėnų k., Jonavos r.). Įvykio vietos apžiūros metu griovyje rastas automobilis Mercedes Benz (v/n (duomenys neskelbtini) kurio apgadinta dešinė pusė, šalia automobilio išmėtyti įvairūs daiktai (b. l. 17-25).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašai , užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis ("body" kameros), kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir moters, kuri nurodo, kad važiuodama pamatė griovyje automobilį, o sustojusi ir priėjusi prie minėto automobilio, pamatė, kad automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus, automobilyje buvo mažametė mergaitė, kuri buvo išsigandusi, verkė, moteris apie įvykį pranešė pagalbos numeriu 112. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir kitos moters, kuri nurodo, kad yra mažametės mergaitės motina, o griovyje esančio automobilio vairuotojo pavardė yra K.. Vaizdo įrašuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro (E. K.), kuris nurodo, kad jis nesuvaldęs automobilio nuvažiavo į griovį, patikrinamas vyro neblaivumas (pirmu patikrinimu nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, antru patikrinimu nustatytas 2,44 promilių neblaivumas), vyras agresyviai nusiteikęs, rėkauja, atsikalbinėja, pasipriešina policijos pareigūnui, spardosi, todėl jam uždedami antrankiai (b. l. 46-48).
Neblaivumo nustatymo aktu nustatoma, kad E. K. alkotesteriu "Drager Alcotest 7510 Nr. ARPK-0148" 2022 m. liepos 1 d. 23.42 val. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, 2022 m. liepos 2 d. 00.05 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba (b. l. 52, 49-51).
VĮ "Regitra" duomenų bazės pažyma nustatoma, kad automobilio Mercedes Benz (v/n (duomenys neskelbtini) savininkas E. A., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2021 m. gegužės 18 d., pagal pirkimo-pardavimo sutartį automobilio savininkas yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 54).
VšĮ "Emprekis" pažyma nustatoma, kad automobilio Mercedes Benz 2004 metų laidos kaina Lietuvoje yra 3690 eurų su PVM (b. l. 63).
Įrodymų vertinimas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis E. K. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis E. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju E. K. 2022 m. liepos 1 d. 23.42 val. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, 2022 m. liepos 2 d. 00.05 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas (b. l. 52, 49-51), todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad E. K. nustatytas 2,44 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. K. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl laidavimo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė prašymą perduoti jį laiduotojo J. S. atsakomybėn be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. K. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Nusikalstamais veiksmais nėra padaryta nei turtinė, nei neturtinė žala. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose neįrašytas.
Prašymą kaltinamąjį E. K. perduoti pagal laidavimą be užstato jo atsakomybėn pareiškė kaltinamojo buvusi sugyventinė, jųdviejų vaiko motina J. S.. Vertindamas laiduotojo J. S. , asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad J. S. neteista, administracine tvarka bausta, nuobaudas sumokėjo tik prasidėjus teisminiam procesui. Su kaltinamuoju kartu negyvena. Teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su kaltinamuoju tik tiek kiek reikalauja dukters auginimas ir vystymas. Visos pramogos taip pat susijusios su vaiku. Pasiryžimą būti laiduotoja nulėmė tai, kad kaltinamasis yra dukters tėvas ir jis dėl savo poelgio gailisi. Nežino kaip kaltinamąjį įtakos, kad šis nedarytų daugiau teisės pažeidimų.
Iš šių parodymų teismui matyti, kad ji nežino kaip padėti kaltinamajam, nežino ar gali jam daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. S. nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam nėra pagrindo taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. E. K. neteistas (b. l. 90-91), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2019 m. sausio 29 d. pagal LR ANK 415 str. 1 d. ( paskirtos baudos iš dalies sumokėtos) (b. l. 92-97), vykdantis individualią veiklą (b. l. 88), UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l 100), UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro įskaitoje neįrašytas (b.l 100). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam E. K. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nustatant jos dydį artima minimaliam (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam pripažįstant savo kaltę visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.
Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.
Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 1 metams 6 mėnesiams.
Atsižvelgiant į tai, kad E. K. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2022 m. liepos 11 d., kai jam buvo skirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b.l.144-147,148-151), kuri savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. liepos 11 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilio Mercedes Benz (v/n (duomenys neskelbtini) savininkas E. A., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2021 m. gegužės 18 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį automobilio savininkas yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini). (b.l. 54).Tačiau realiai automobiliu naudojasi kaltinamasis, todėl automobilis Mercedes Benz (v/n (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.
E. K. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės A. K. 2022 m. liepos 14 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei – Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, paliktinas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikintinas.
Automobilio Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), , nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas konfiskaciją vykdančiai institucijai.
Nuosprendžiui Įsiteisėjus daiktinis įrodymas CD laikmena, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302 – 308 straipsniais,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 60 MGL (3 000 eurų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti E. K. 40 MGL (2 000 eurų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 11 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti E. K. priklausantį automobilį Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: Jovaras Zideliūnas.
E. K. paskirtas kardomąsias priemones –specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės A. K. 2022 m. liepos 14 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei – Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikinti.
Automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskaciją vykdančiai institucijai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinį įrodymą CD laikmeną, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.