Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad P. M. buvo UAB (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. Bendrovė yra (duomenys neskelbtini) prie FM skolininkė. (duomenys neskelbtini) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. birželio 15 d. duomenimis, mokesčių mokėtojo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 282 335,21 eurus.

Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-892-324/2022 iškėlė UAB (duomenys neskelbtini), bankroto bylą pagal (duomenys neskelbtini) pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 6 d.

UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė pagal (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (Sprendimas dėl patikrinimo rezultatų 2019 m,. lapkričio 12 d. Nr. (7.45(duomenys neskelbtini)) (teisės išieškoti data 2019 m. birželio 27 d.) bei už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. deklaruotą žemės mokestį – 92,00 eurus, žemės mokesčio delspinigius – 3,75 eurus.

Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, įplaukų nuo 2020 m. kovo 26 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau - susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56- 332/2018).

Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-254-464/2020 ir joje cituojama praktika).

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020 ir joje cituojama praktika).

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą finansinių ataskaitų tvirtinimas priskirtas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Pažymėjo, kad Bendrovė 2019 m. liepos 11 d. valstybės biudžetui buvo skolinga – 281966,39 eurus.

UAB (duomenys neskelbtini) vadovas P. M. būdamas susipažinęs su valdomos Bendrovės finansine būkle, gaudamas (duomenys neskelbtini) sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių, suvokdamas, kad Bendrovė iš esmės nemoki, turėjo pareigą ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su (duomenys neskelbtini), todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui (nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2022 m. kovo 7 d. ((duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl bankroto išsiuntimo teismui) nepriemoka padidėjo ir (duomenys neskelbtini) interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje (byloje Nr. 2A-617-115/2013) pažymėjo, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus, rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K- 3228/2011 ir kt.).

Tai, kad Bendrovė yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės, Bendrovės pateiktose finansinėse atskaitomybėse už 2019 ir 2020 metus duomenys nuliniai. Ši aplinkybė rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaita tvarkoma netinkamai. Bendrovėje nėra dirbančiųjų nuo 2020 m. vasario 5 d. Bendrovė nuo 2020 m. kovo 26 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore (duomenys neskelbtini), priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovė turi nekilnojamojo turto, kuriam taikyti apribojimai – turto areštai. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonių Bendrovė nėra įregistravusi. Priverstinis išieškojimas buvo vykdomas 12 vykdomųjų bylų. P. M. žinojo, kad Bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, be to, vadovaujant P. M. buvo atliktas mokestinis patikrinimas, surašytas 2019 m. liepos 11 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų, 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2020 m. vasario 18 d. sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

P. M. būdamas susipažinęs su Bendrovės finansiniais dokumentais, galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2019 m. liepos 11 d., t. y. (duomenys neskelbtini) priimto nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų banko sąskaitų. Atitinkamai P. M. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

P. M. nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. būdamas Bendrovės vadovas, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes Bendrovė nuo 2020 m. vasario mėn. realiai veiklos nevykdo (nebebuvo nė vieno darbuotojo), t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės nemokumą, savo vadovaujamu Bendrovei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų (duomenys neskelbtini) pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus (duomenys neskelbtini) interesus. Būtent P. M. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti.

Bendrovės vadovas P. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. P. M. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB (duomenys neskelbtini) ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2019 m. liepos 11 d., kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 6 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditorės (duomenys neskelbtini) pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės likvidatorius pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditoriaus (duomenys neskelbtini) pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti Bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Apie P. M. padarytą administracinį nusižengimą paaiškėjo rengiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) (2022 m. kovo 7 d.). Nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję du metai nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs, todėl prašoma paskirti P. M. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį 2200,00 eurų dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. M. atstovas su pareiškimu nesutiko prašyme nurodytais motyvais, jog P. M. nesutinka su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu bei VMI argumentais. Nurodo, kad vadovavimo Bendrovei laikotarpiu neturėjo pareigos inicijuoti Bendrovei bankroto bylos, taip pat yra suėjęs dviejų metų senaties terminas dalyje tariamo nusižengimo, todėl administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 straipsnį nutrauktina, nesant P. M. veiksmuose (neveikime) nusižengimo sudėties.

Nurodė, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įmonių bankroto įstatymu, akcinių bendrovių įstatymu ir kt. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Kita vertus, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, be objektyviosios atitinkamo nusižengimo pusės, būtina nustatyti ir subjektyviąją, t. y. asmens, traukiamo atsakomybėn, kaltę. Dėl karantino metu pakeisto teisinio reglamentavimo P. M. buvo atleistas nuo pareigos inicijuoti Bendrovei bankroto bylą. Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis i teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nutarė paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. Karantinas galiojo iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val.

Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nutarė dar kartą paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Karantinas galiojo iki 2021 m. birželio 30 d. 24.00 val.

P. M. buvo atleistas nuo pareigos inicijuoti Bendrovei bankroto bylą karantino metu ir dar tris mėnesius po karantino pabaigos, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., šiuo laikotarpiu P. M. neturėjo pareigos inicijuoti Bendrovei bankroto bylos iškėlimo. Tuo labiau, kad Lietuvos Respublikoje įvestas karantinas turėjo įtakos ir bendrovės veiklai, Bendrovės veikla iš esmės buvo sustojusi, nekilnojamojo turto sandoriai nevyko (primename, kad įmonė vykdė su nekilnojamuoju turtu susijusią veiklą). Be to, Bendrovei buvo taikoma mokestinė pagalba. P. M. neturi tai patvirtinančių dokumentų, todėl prašome įpareigoti VMI pateikti visus dokumentus, susijusius su mokestinės pagalbos teikimu Bendrovei, apie ką VMI savo pareiškime nutyli.

Pažymėjo, kad būtų nelogiška teikti pagalbą įmonei, nukentėjusiai nuo karantino padarinių, ir tuo pačiu reikalauti kelti bankroto bylą, žinant, kad įmonė tapo nemoki būtent dėl šalyje įvesto karantino (faktiškai nustojo vykdyti veiklą). Tokios pačios nuomonės yra laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-152-573/2022).

P. M. dėjo pastangas, kad Bendrovė ir toliau vykdytų veiklą bei gautų pajamų iš tokios veiklos, tačiau veikla sustojo dėl VMI taikomo turto arešto.

2021 m. balandžio 7 d. Bendrovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu prijungti jos pastatytus vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai) prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas).

VMI 2021-05-11 sprendimu Nr. RNA-18731 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) prašymo“ Bendrovės 2021 m. balandžio 7 d. prašymo duoti sutikimą Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų prijungimui prie Žemės sklypo netenkino.

Atsižvelgiant į tai, Bendrovė 2021 m. birželio 14 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. RNA-18731 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) prašymo“ ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) iš naujo išnagrinėti UAB (duomenys neskelbtini) prašymą. Atsižvelgiant į tai, buvo iškelta administracinė byla Nr. el3-3925-983/2021.

Administracinėje byloje Nr. el3-3925-983/2021 nustatyta, kad Bendrovė adresu (duomenys neskelbtini) statė du vieno buto gyvenamuosius namus kartu su Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais pagal dviejų vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą Nr. GK-18/10/01 - TDP ir siekė prijungti jos pastatytus Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus prie Žemės sklypo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el3-3925-983/2021 Bendrovės skundą atmetė. Bendrovė šio sprendimo neskundė, todėl jis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 25 d.

Šios įsiteisėjusio teismo sprendimu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog P. M. dėjo pastangas, kad Bendrovė ir toliau vykdytų veiklą, kad gautų iš savo veiklos pajamas ir galėtų dengti savo įsiskolinimus (duomenys neskelbtini) bei kitiems kreditoriams. Todėl vien tai, kad Bendrovėje nebuvo darbuotojų nereiškia, kad Bendrovė nevykdė veiklos. Bendrovei ir toliau vadovavo P. M., kuris rūpinosi Bendrovės veikla, o statant statinius Bendrovė pasitelkdavo subrangovus.

Kaip matyti iš byloje esančių ir pridedamų įrodymų, Bendrovei priklausė ir iki pat šiol priklauso vertingas nekilnojamasis turtas, 4/21 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė siekia 22.900 eurų. Vandentiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 25 700 eurų; Nuotekų šalinimo tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 30 300 eurų. Bendrovei priklausančio turto vertė siekia 78 900 eurų.

Pažymėjo, kad vertė nustatyta vertinant turtą masinio vertinimo metodu. Visuotinai žinoma, kad turtą vertinant individualiai, nustatoma vertė įprastai yra žymiai didesnė nei jį vertinant masinio vertinimo būdu. Tuo tarpu, jeigu Bendrovė būtų gavusi leidimą prijungti Žemės sklypą prie Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, ji būtų galėjusi statyti gyvenamuosius namus ir gauti didelį pelną bei tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau dėl (duomenys neskelbtini) taikomo arešto to padaryti nebuvo galima, todėl P. M. pastangos atkurti Bendrovės mokumą nebuvo sėkmingos dėl nurodytų priežasčių.

Taip pat nesutinka, kad Bendrovė nevykdė veiklos, kad buvo nemoki jau 2019 m. liepos 11 d. ir atitinkamai P. M. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Pažymėjo, kad Bendrovės 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinys buvo sudarytas 2020 m. balandžio 30 d., t. y. nepažeidžiant ABĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatų laiko prasme. Taigi, jeigu (duomenys neskelbtini) laiko, kad Bendrovė tapo nemokia 2019 metais, tai galėjo paaiškėti ne anksčiau nei 2019 m. balandžio 30 d. Tuo tarpu prievolė sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentus juridiniams asmenims dažniau nei kartą metuose įstatyme nėra įtvirtinta. Todėl ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo P. M. negalėjo anksčiau nei 2019 m. balandžio 30 d.

Apie (duomenys neskelbtini) priimtus sprendimus ir kitus dokumentus, t. y. 2018 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą dėl patikrinimo rezultatų Nr. (7.45) (duomenys neskelbtini) ir kt. P. M. net nežinojo. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI nepateikė dokumentų, kad būtų apie tai informavusi P. M. ir siuntusi šiuos dokumentus. P. M. tokių dokumentų negavo patvirtina ir jau minėtos administracinės bylos Nr. el3-3925-983/2021 medžiaga. Prieš pateikiant 2021 m. birželio 14 d. skundą šioje administracinėje byloje, Bendrovės tuometinis atstovas kreipėsi į VMI, prašydamas pateikti turto arešto aktą. Atsižvelgiant į tokį prašymą, (duomenys neskelbtini) pateikė 2018 m. gruodžio 19 d. turto arešto akto Nr. (23.31 -08)-319-2487 kopiją. Atsakydama (duomenys neskelbtini) neginčijo aplinkybės, kad šis aktas jau buvo įteiktas Bendrovei. Tai patvirtina, kad P. M. negaudavo iš (duomenys neskelbtini) dokumentų, jų neturėjo ir nežinojo apie Bendrovės turtui taikomą areštą ar priimtus sprendimus dėl mokestinių nepriemokų. Tai paneigiančių įrodymų (duomenys neskelbtini) nepateikė.

Juridinio asmens nemokumas aiškinamas, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprasta ūkine komercinę ar kitą įstatuose apibrėžta veikla ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veikla ir likviduojant ir per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami, kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas, sistemiškumas. Pažymėtina, kad rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų, turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo Įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti ?prastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėti: 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams: 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtu pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Bendrovės nemokumas turi būti suprantamas ne tik kaip tikslaus bendrovės turto ir įsipareigojimų santykio nustatymas, bet taip pat vertinama reali faktinė situacija, kai nėra jokių objektyvių duomenų, jog sunki finansinė bendrovės padėtis gali būti ištaisyta ir su kreditoriais atsiskaityta (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2021, 17 punktas).

Bendrovė vykdė veiklą, ji sustojo tik Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, o vėliau ją mėginta atnaujinti, tačiau negavus leidimo Vandens ir nuotekų šalinimo tinklus prijungti prie Žemės sklypo, Bendrovė negalėjo vystyti nekilnojamojo turto projektų, gauti pajamų. Dėl šios priežasties Bendrovė kreipėsi į teismą, tačiau byla buvo baigta nagrinėti tik 2021 m. pabaigoje. Taigi iki tol buvusiu laikotarpiu net negalima laikyti, kad Bendrovė buvo nemoki, nes jos nemokumas neatitiko aukščiau cituojamos kasacinio teismo praktikos. Bendrovė galėjo ir toliau vykdyti veiklą, didesnių nuostolių nekūrė. Nors (duomenys neskelbtini) nurodo, kad 2019 m. liepos 11 d. Bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui 281966,39 eurų sumą ir nuo to laiko jos įsipareigojimai neva tik didėjo. Tačiau tame pačiame pareiškime nurodoma, kad Bendrovė šiai dienai yra skolinga valstybės biudžetui vos 282335,21 eurų sumą. Taigi Bendrovės įsiskolinimas nuo 2019 m. liepos 11 d. padidėjo vos 368,82 eurų suma. Nesuprantama, kodėl (duomenys neskelbtini) nepavyko išieškoti skolos iš Bendrovės nekilnojamojo turto, kodėl nebuvo organizuojamos varžytynės, (duomenys neskelbtini) savo pareiškime tik deklaratyviai nurodo, kad nepavyko išieškoti skolos iš Bendrovės turto, tačiau nenurodo priežasčių ir kokios pastangos buvo dedamos skolai išieškoti.

Tai patvirtina, jog Bendrovė vadovaujant P. M. buvo moki, vykdė veiklą, o Bendrovės finansinė padėtis ėmė prastėti Lietuvoje įvedus karantiną, dėl ko įmonei buvo teikiama mokestinė pagalba. P. M. vadovavimo laikotarpiu jis buvo atleistas nuo pareigos inicijuoti bendrovei bankroto bylą. P. M. veiksmuose nėra kaltės, kadangi P. M. dėjo visas pastangas, kad Bendrovė tęstų savo vykdomą veiklą, tačiau galutinai visos viltys tęsti Bendrovės veiklą žlugo Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2021 m. spalio 26 d. priėmus sprendimą atmesti Bendrovės skundą. Dėl šių priežasčių administracinių nusižengimų bylos teisena nutraukinta, nesant P. M. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

Taip pat ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra trunkamojo pobūdžio, tęsiasi tol, kol egzistuoja ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26- 719/2020, 2A T-2-303/2021).

(duomenys neskelbtini) nurodo, kad apie tariamą pažeidimą sužinojo tik 2022 m. kovo 7 d., t. y. rengiant pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Tačiau su tokiu (duomenys neskelbtini) vertinimu nesutinka, kadangi iš pačios (duomenys neskelbtini) dėstomų aplinkybių galima suprasti, jog apie tariamą pažeidimą ji sužinojo anksčiau. (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog Bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui didelę pinigų sumą dar 2019 metais: „Pažymime, kad Bendrovė 2019 m. liepos 11 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 281966,39 eurų“. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad Bendrovė su ja neatsiskaitė ilgą laiką: „Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su (duomenys neskelbtini). Toliau (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad Bendrovė su ja negali atsiskaityti jau daugiau nei 2 metus: „Bendrovė nuo 2020 m. kovo 26 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore (duomenys neskelbtini), priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko“, todėl (duomenys neskelbtini) apie tariamą pažeidimą, jeigu toks būtų nustatytas, žinojo dar 2019 metais. Tuo labiau, kad (duomenys neskelbtini) yra juridinis asmuo, be kita ko, vykdantis mokestinių nepriemokų išieškojimo veiklą, todėl pareiškėjai taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Minėtos priežastys nepateisina to, kad terminas nuobaudai skirti yra praleistas. Nuobaudos skyrimo terminas yra du metai. Šio prašymo parengimo dieną (2022 m. spalio 18 d.) P. M. vis dar nėra skirta jokia nuobauda. P. M. veiksmai gali būti vertinami ne ilgiau kaip už du metus iki procesinio sprendimo priėmimo dienos. Todėl P. M. veiksmus galima vertinti ne anksčiau nei nuo 2020 m. spalio 18 d., todėl bet kokie tariami pažeidimai iki 2020 m. spalio 18 d. turėtų būti šalintini iš kaltinimo, kadangi nuobaudos paskyrimo terminas už juos jau yra pasibaigęs, o tai gali turėti įtakos tiek vertinant nusižengimo sudėtį, tiek nuobaudos dydį. Atsižvelgiant į tai, prašoma nutraukti administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-724-288/2022 administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso 120 straipsnį, nesant P. M. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Pareiškimas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: duomenys (b. l. 7), Kauno apygardos teismo nutartis (b. l. 8-11), balansas (b. l. 12-20), sprendimas (b. l. 21-22), ataskaita (b. l. 23), sprendimas (b. l. 24-25), ataskaita (b. l. 26), įsakymas (b. l. 27-30), prašymas (b. l. 60-68), sprendimas (b. l. 66-69), VĮ ,,Registrų centras“ išrašas (b. l. 70-83), turto arešto aktas (b. l. 85-88), raštas (b. l. 95-96), pranešimas (b. l. 98-99), ataskaita (b. l. 100), pranešima (b. l. 101-106).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. M. buvo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. Bendrovė yra (duomenys neskelbtini) skolininkė. (duomenys neskelbtini) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. birželio 15 d. duomenimis, mokesčių mokėtojo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 282 335,21 eurus. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-892-324/2022 iškėlė UAB (duomenys neskelbtini), bankroto bylą pagal (duomenys neskelbtini) pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė pagal (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (Sprendimas dėl patikrinimo rezultatų 2019 m,. lapkričio 12 d. Nr. (7.45(duomenys neskelbtini)) (teisės išieškoti data 2019 m. birželio 27 d.) bei už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. deklaruotą žemės mokestį – 92,00 eurus, žemės mokesčio delspinigius – 3,75 eurus. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, įplaukų nuo 2020 m. kovo 26 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo.

Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė pagal (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovė žinojo apie surašytą patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokestinę nepriemoką, nes 2018 m. spalio 12 d. pateikė rašytines pastabas Inspekcijai dėl minėto patikrinimo akto. P. M. sutikdamas su (duomenys neskelbtini) Taisyklėmis 2017 m. lapkričio 13 d. patvirtino, kad sutinka (duomenys neskelbtini) parengtus dokumentus gauti per Mano (duomenys neskelbtini), o dokumento įkėlimo į paskyrą Mano (duomenys neskelbtini) data yra laikoma dokumento įteikimo data.

VMI 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (7.45-4.7.2) (duomenys neskelbtini) patvirtino patikrinimo aktą. Sprendimas Mano (duomenys neskelbtini) patalpintas 2018 m. lapkričio 13 d., kuris buvo perskaitytas 2018 m., lapkričio 19 d., todėl laikoma, kad sprendimas buvo įteiktas ir su juo susipažinta 2018 m. lapkričio 19 d.

2018 m. gruodžio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą atnaujinti skundo dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo padavimo terminą ir skundą dėl mokestinio ginčo ((duomenys neskelbtini) gautas 2019 m. sausio 28 d., (duomenys neskelbtini) gautas 2019 m. sausio 31 d.), kuriame nurodė, kad jos vadovas sprendimą perskaitė Mano (duomenys neskelbtini) portale, todėl nežinojimo fakto apie mokestinę nepriemoką nuo jos atsiradimo momento nėra.

2018 m. gruodžio 13 d. Mano (duomenys neskelbtini) Bendrovei pateiktas pranešimas apie nesumokėtą 228264,09 eurų prievolę, kurį Bendrovės vadovas P. M. perskaitė 2018 m. gruodžio 13 d. P. M. informavimą apie mokestinę nepriemoką pagrindžia ir faktas, jog (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 12 d. patvirtino sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467- 144184, kurį P. M. Mano (duomenys neskelbtini) perskaitė 2019 m. rugsėjo 12 d.

2020 m. vasario 18 d. patvirtino sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) (duomenys neskelbtini), kurio P. M. neperskaitė, tačiau 2020 m. sausio 21 d. perskaitė pranešimą apie šį sprendimą vykdantį antstolį. Mano (duomenys neskelbtini) suformuotas ir pateiktas portale 2020 m. vasario 20 d. Mokestinių prievolių likučių suderinimo aktas (Registracijos Nr. ir data 391-40850, 2020 m. gruodžio 14 d.), kuriame nurodyta 312645,90 eurų VMI mokestinių prievolių likučių suma. Mano (duomenys neskelbtini) aktas perskaitytas ir įteiktas 2020 m. spalio 21 d.

2019 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) parengė ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. registruotu laišku išsiuntė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Nr. (23.31-08) 325- 3593, kuriame informuojama, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 304781,43 eurų, jog įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pranešime įspėjama, kad, nesumokėjus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, (duomenys neskelbtini) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat 2021 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) parengė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Nr. (23.31-08) 325-1031, kuriame papildomai informavo, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. lapkričio 17 d. yra 282061,99 eurų ir nustatė 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos terminą prievolei įvykdyti, susitarimui dėl mokestinės pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Pranešimą Bendrovės buveinės adresu Partizanų g. 61-806, Kaunas (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2021 m. lapkričio 22 d. paštu.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos.

Bendrovės vadovas P. M. buvo informuotas ir žinojo apie mokestinę nepriemoką, kaip ir kada ji atsirado, tačiau nei nuo mokestinės nepriemokos atsiradimo momento, nei per pranešime nustatytą terminą prievolės (duomenys neskelbtini) neįvykdė, nesikreipė ir nesudarė susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, nepriėmė sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kai mokesčių mokėtojui prašymą ir kitus dokumentus, susijusius su mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimu arba išdėstymu mokesčių administratoriui gali pateikti elektroniniu būdu — prisijungęs prie Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. (duomenys neskelbtini) autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano (duomenys neskelbtini) ir siūlomomis autentifikavimo priemonėmis patvirtinęs savo tapatybę Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. (duomenys neskelbtini) autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano (duomenys neskelbtini) naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. (duomenys neskelbtini) autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano (duomenys neskelbtini) naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Teisės aktai nenumato kitų juridinio asmens prašymo atidėti/išdėstyti mokestinę nepriemoką pateikimo būdų, jeigu mokesčių mokėtojas neturi galimybės naudotis informacinių ryšių technologinėmis priemonėmis, tai prašymą jis gali užpildyti ir pateikti elektroniniu būdu, atvykęs į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, kurioje yra mokesčių mokėtojams skirta kompiuterizuota darbo vieta su interneto prieiga. Taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas P. M. žinodamas apie mokestinę nepriemoką, prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo ar išdėstymo neteikė ir dėl mokestinės paskolos sutarties nesikreipė, todėl mokestinės pagalbos priemonės (duomenys neskelbtini) nebuvo taikomos.

Atkreiptinas dėmesys, kad P. M. buvo atleistas nuo pareigos inicijuoti Bendrovei bankroto bylą karantino metu ir dar tris mėnesius po karantino pabaigos, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., tačiau Kauno apygardos teismas tik 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-892-324/2022 iškėlė UAB (duomenys neskelbtini), bankroto bylą pagal (duomenys neskelbtini) pareiškimą, todėl UAB (duomenys neskelbtini) vadovas P. M. būdamas susipažinęs su valdomos Bendrovės finansine būkle, gaudamas (duomenys neskelbtini) sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių, suvokdamas, kad Bendrovė iš esmės nemoki, turėjo pareigą ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, bet nesikreipė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

P. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad šis nusižengimas padarytas primą kartą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad nustatyta viena P. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas kelis kartus karantinas dėl koronaviruso (Covid-19), kuris sukėlė pasekmes Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, todėl teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta jai už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą.

Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, ir bausdamas asmenį, skirtiną nuobaudą individualizavo.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).

Nėra abejonių, kad P. M. padarė administracinį nusižengimą, todėl skirtina nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jai atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau kaip jau minėta, tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Pažeisto straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda nelaikytina proporcinga padarytam pažeidimui, teismas atsižvelgė ir į P. M. išdėstytą poziciją, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė, todėl finansinė padėtis tapo labai sudėtinga, prašė nubausti kuo švelniau.

Esant šioms išvardintoms aplinkybėms, teismas UAB (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui P. M. skiria švelnesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi

nutaria:

UAB (duomenys neskelbtini) buvusį vadovą P. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jai administracinę nuobaudą – 200 eurų (dviejų šimtų eurų) baudą.

I. P. UAB (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui P. M., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą (duomenys neskelbtini) pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini) esančią AB Medicinos bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB Citadele banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją (duomenys neskelbtini), gavėjo kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – Nr. (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Baudos išdėstymo klausimą sprendžia (duomenys neskelbtini).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.