Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui N. Č.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. atstovui advokato padėjėju Osvaldui Raščiukevičiui (toliau – pareiškėjo atstovas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas už tai, kad 2020 m. birželio 2 d. – 2021 m. birželio 30 d. laikotarpiu būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, nedelsiant neinicijavo nemokumo proceso, tuo neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą bendrovei ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) pareiškime teigiama, kad, vadovaudamasi LR Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis VMI nuo 2020 m. sausio mėn. vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą 2021 m. kovo 18 d. (23.31- 08) 467-7376 nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) –64713,78; 2021 m. kovo 24 d. (23.31- 08) 467-8421 sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 65438,78; nurodymais: 2021 m. balandžio 8 d. (23.31- 08) 467-10316 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 2636,88, 2021 m. gegužės 4 d. (23.31- 08) 467-14680 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 1411,76, 2021 m. birželio 24 d. (23.31- 08) 467-27062 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) –4130,59. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2020 metų kovo mėnesio 18 d. bendrovė į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nėra sumokėjusi nei vieno euro. MAIS įplaukų išrašo duomenimis, įmoka užregistruota 2021 m. gegužės 12 d. atlikus gretinimą 3822,00 Eur iš bendrovės 2021 m. sausio 25 d. PVM permokos (skirtumo).

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2021 m. birželio 30 d. turėjo finansinių sunkumų. Tačiau ši situacija, kaip minėta, turi būti vertinama ne formaliai, o įvertinus visų aplinkybių visumą. Pirmiausiai pažymėtina, kad aptariamas laikotarpis, susijęs su Lietuvoje buvusia ekstremalia situacija ir tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val., kuris galiojo iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. bei 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ dar kartą paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. lapkričio 7 d., kuris galiojo iki 2021 m. birželio 30 d. 24.00 val. Atsižvelgiant į tai, aktualiu tapo Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui 2020 m. balandžio 21 d. Nr. XIII-2861 įstatymas, kurio nuostatos aktualios ir nagrinėjamu atveju, t. y. įstatymas aktualus juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo.

Išrašo iš VMI sistemos duomenimis, VMI nuo 2020 m. balandžio 21 d. buvo įtraukusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ į juridinių asmenų sąrašą, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Informaciniame laiške bendrovei VMI buvo nurodžiusi, kad įmonei dėl nesumokėtų mokesčių, susidariusių iki 2020 m. gruodžio 31 d., nebus vykdomas išieškojimas iki 2021 m. vasario 28 d. bei nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino pradžios) iki 2021 m. vasario 28 d. įmonei neskaičiuojami delspinigiai (b. l. 67).

Iš šių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m kovo 16 d. iki 2021 m. vasario 28 d. buvo atidėtas mokesčių mokėjimas dėl taikomos mokestinės pagalbos, t. y. dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įvesto karantino susidūrė su finansiniais sunkumais.

Taip pat pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 12 d. kreipėsi į VMI su prašymu taikyti pagalbos priemones ir 2021 metais (b. l. 70,71), kaip patyrus finansinių sunkumų dėl koronoviruso (Covid-19) pandemijos. Iš rašto Nr. GCOV-7632 (b. l. 70, 71) matyti, kad R. V. siekė išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą dėl įvesto karantino ir dėl jo patirtų finansinių sunkumų, todėl prašė ir toliau taikyti įmonei mokestinę pagalbą.

Aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu bei nustatytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, R. V. buvo atleistas nuo pareigos inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą karantino metu ir dar 3 mėnesius po karantino pabaigos, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. (įskaitytinai) ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (įskaitytinai). Vertinant šį karantino laikotarpį, R. V., kaip įmonės vadovui, nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2021 m. birželio 30 d. teoriškai galėjo kilti pareiga inicijuoti bankroto bylą nebent laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d., tačiau tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleista nuo mokesčių VMI mokėjimo ir jai buvo taikoma mokestinė pagalba. Todėl būtų nelogiška teikti pagalbą įmonei, nukentėjusiai nuo karantino padarinių, ir tuo pačiu reikalauti kelti bankroto bylą, žinant, kad įmonė tapo nemoki būtent dėl šalyje įvesto karantino.

Iš VMI teikiamų duomenų įsiskolinimai ėmė formuotis tik 2020 m. gegužės 16 d., tuomet, kai įmonei imta taikyti mokestinė pagalba ir įmonei mokesčių mokėjimo prievolė buvo atidėta.

R. V. įmonei vadovavo iki 2021 m. birželio 30 d., po to ją pardavė, naujajam direktoriui V. G. perdavė įmonės dokumentus (b. l. 73). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, (b. l. 72) UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. V. vadovavimo laikotarpiu dirbo 5-6 darbuotojai, kas patvirtina aplinkybę, jog įmonė veiklą vykdė, mokėjo atlyginimus darbuotojams, o visi šie darbuotojai buvo atleisti įmonės akcijas nupirkus ir perėmus vadovavimą kitam asmeniui.

Įvertinus teisinį reglamentavimą ir nustatytas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad R. V. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Byloje esančiais duomenimis – pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad R. V. už advokato paslaugas šioje byloje sumokėjo 500 Eur (b. l. 80,81).

Aukščiausiojo Teismo naujausioje 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje (Nr. 2AT-41-976/2022) pasisakyta, kad atnaujintose administracinių nusižengimų bylose tais atvejais, kai procesas buvo teismo nutrauktas dėl įvykio ar nusižengimo sudėties nebuvimo, asmens patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimui spręsti tiesiogiai taikomos bendrosios Konstitucijos nuostatos ir pagal analogiją (BPK 105 straipsnio 5 dalis), kurioje nustatyta, kad proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant nustatyto detalesnio teisinio reguliavimo dėl to, kokia konkrečiai valstybės institucija ir kokia tvarka privalo atlyginti minėtas išlaidas, taikant BPK 105 straipsnio 5 dalį pagal įstatymo analogiją, minėtų išlaidų atlyginimas buvo priteisiamas iš valstybės (nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021). Naujesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas yra priteisiamas iš konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, kuri dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurios sprendimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo panaikintas (nutrauktas) (nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-788/2022, 2AT-14-489/2022).

Atsižvelgiant į šią formuojamą praktiką, nagrinėjamu atveju R. V. naudai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, teiseną R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, jam nepadarius administracinio nusižengimo.

R. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 (penkis šimtus) eurų priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.