- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- I3-1788-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04367-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2019 m. lapkričio 27 įsakymą Nr. ADP1-1036 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Nurodė, kad tiek atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek surašant 2019 m. lapkričio 25 d. išvadą Nr. (š)-VDR-4369 (toliau – ir Išvada), tiek priimant Įsakymą nebuvo išgryninta pareiškėjo kaltė ir tarnybinio nusižengimo sudėtis. Tai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kurie nebuvo išanalizuoti. Paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad vykdydamas pareigas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente (toliau – ir Klaipėdos RAAD) ir Departamente, neteisėtų sprendimų nėra priėmęs ir jokių dovanų, lėšų ar kitokių daiktų iš verslo subjektų nėra priėmęs. Tarnybiniame patikrinime pareiškėjo paaiškinimai nebuvo nei patvirtinti, nei paneigti. Nebuvo vertinamas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir nustatytų pasekmių. Taip pat nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo tikslas, motyvas, nenustatyta, ar pareiškėjo veiksmai apskritai sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes. Institucijos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra akivaizdūs. Turi būti vadovaujamasi taisykle, kad abejonės aiškinamos pažeidėjo naudai.
Paaiškino, kad viešojoje erdvėje pateiktas Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pažymos turinys siekiant pakenkti pareiškėjo reputacijai ir prestižui.
Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. KŽĮ 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kitoms valstybės institucijoms ir asmenims, nevykdantiems kriminalinės žvalgybos, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu.
Nurodė, kad nėra motyvuota, kodėl parinkta tokia griežta tarnybinė nuobauda.
Pabrėžė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta praleidus šešių mėnesių terminą. Pažeidimas nebuvo nustatytas atliekant auditą, reviziją, Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, kompetentingos institucijos patikrinimą. Atliekamo tyrimo faktas negali būti laikomas aplinkybe, suteikiančia galimybę taikyti ilgesnius atsakomybės terminus, nes tai nėra nustatyta įstatyme. Šešių mėnesių terminas yra naikinamasis, pagal LVAT praktiką jis negali būti atnaujinamas (2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19).
Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas paviešinus informaciją žiniasklaidoje apie pareiškėjo patikrinimą siekiant gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Gauta medžiaga iš VSD ir atliktas tarnybinis patikrinimas patvirtino, kad pareiškėjas, apklausiamas 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. liepos 26 d. ir tikrinant poligrafu 2019 m. liepos 26 d. nuslėpė informaciją apie ryšius su UAB koncernu „MG Baltic“, klaidingai nurodęs susitikimų su jo atstovais skaičių, vietą ir pobūdį, keitė parodymus dėl susijusių su koncernu atstovų siūlomų dovanų ir atlygio, taip pat nurodęs, kad gaudavo dovanų ir 30–60 Eur dydžio atlygį iš ūkio subjektų už konsultacijas, dovaną iš koncerno advokato ir tame neįžvelgė etikos principų pažeidimų. Tokia pareigūno apklausa (veiksmai) sudaro tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 patvirtintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 5.2 papunktį, kuris įpareigoja saugoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų reputaciją, didinti jų prestižą; 5.5 papunktį, kuris nurodo elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų ir nediskredituotų pareigūno vardo; 5.9 papunktį, kuris įpareigoja vengti veiksmų ar neveikimo, kurie kenktų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų; elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą ir pareigūnus, privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir pareigūno reputacija.
Nurodė, kad dėl nurodytos neteisėtos veikos kilo pasekmės – paskleista neigiama nuomonė žiniasklaidoje ir visuomenėje apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstaigos pareigūnus, sumenkintas pasitikėjimas Departamentu, pažemintas pareigūno (ypač vadovo) vardas visuomenėje. Pareiškėjo kaltė pasireiškė tuo, kad pareiškėjas tokių pasekmių nesiekė ir jų nenorėjo, tačiau lengvabūdiškai ir nerūpestingai leido joms atsirasti.
Pabrėžė, kad Išvadoje tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė, kaltė ir pasekmės išsamiai išdėstyti ir motyvuoti.
Nesutinka, kad neišnagrinėjo pareiškėjo pasiaiškinimų: jie išnagrinėti ir įvertinti tiek 2019 m. spalio 24 d. pažymoje apie atliktą patikrinimą Nr. (6)-VDR-3521 (toliau – ir Pažyma), tiek Išvadoje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės paneigtos. Faktas, kad apklausos turinys paviešintas galimai neteisėtai, negali daryti įtakos pažeidimo vertinimui ir atsakomybei.
Dėl nuobaudos griežtumo paaiškino, kad pažeidimas buvo įvertintas kaip šiurkštus, skirtas griežtas papeikimas, nes atsižvelgta į tai, kad kilo skaudžios nusižengimo pasekmės, padariusios žalą aplinkos apsaugos kontrolės sistemos reputacijai ir autoritetui. Konkrečios nuobaudos parinkimas yra įstaigos vadovo prerogatyva.
2020 m. balandžio 22 d. pateiktuose paaiškinimuose (b. l. 44–45) atsakovė nurodė, kad terminas skirti tarnybinę nuobaudą nepraleistas, nes motyvuota tarnybinio nusižengimo išvada įstaigos vadovui pateikta 2019 m. spalio 24 d., o tarnybinė nuobauda skirta 2019 m. lapkričio 27 d. Tiek nuo pareiškėjo apklausos VSD, tiek nuo straipsnio publikavimo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nėra praėjęs 6 mėnesių terminas.
Nurodė, kad tarnybinis nusižengimas – ne prieš daug metų imtos dovanos, o pareigūno elgesys apklausų metu, kurių turinys neturėjo patekti į viešumą, bet pateko.
Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja M. R. 2019 m. rugpjūčio 27 d. rezoliucija pavedė pradėti tarnybinį veiklos patikrinimą. Gauta informacija nebuvo tiek patikima, kad iš karto būtų galima pradėti ir pateikti pareigūnui pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, straipsnį parašė žurnalistas, nebuvo nurodytas informacijos šaltinis. Buvo būtina gauti medžiagą iš teisėsaugos institucijų. Tik patikrinus straipsnyje nurodytas aplinkybes buvo galima pradėti tarnybinį patikrinimą.
2020 m. gegužės 5 d. pateiktuose paaiškinimuose (b. l. 49) atsakovė nurodė, kad 1 mėnesio termino nepraleido, nes 2019 m. spalio 24 d. atliktas patikrinimas, 2019 m. lapkričio 25 surašyta Išvada, Įsakymas priimtas 2019 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjas neginčija nuobaudos dėl to, kad praleistas vieno mėnesio terminas. Paaiškino, kad tarnybinė nuobauda skirta už pareigūno elgesį apklausų metu, o būtent: pirmą kartą apklausiant pareigūną apie gautus pinigus vokeliuose nenurodė, prieš apklausiant poligrafu nurodė, kad per pastaruosius penkerius metus neėmė pinigų vokeliuose, bet imdavo prieš daugiau nei penkerius metus, apklausus poligrafu tai buvo paneigta, pirmos apklausos metu pareiškėjas nurodė aplinkybes apie susitikimus su koncerno „Biofuture“ advokatu ir teigė, kad iš jo negavo dovanų, VSD turima informacija apie susitikimų skaičių ir vietas yra kitokia, antros apklausos metu prieš tikrinimą poligrafu pareigūnas nurodė, kad yra gavęs dovanų iš koncerno. Taigi pareigūno nustatyti neteisėti veiksmai – apklausų metu faktų nuslėpimas, parodymų keitimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 26 d. pareiškėjas dalyvavo pokalbyje VSD (b. l. 25–27).
2019 m. liepos 26 d. pareiškėjas dalyvavo pokalbyje VSD ir VSD atliko pareiškėjo tyrimą poligrafu (b. l. 25–27).
2019 m. rugpjūčio 8 d. VSD priėmė išvadą Nr. 18-7049 „Dėl A. K. patikrinimo“, kurioje prieštaravo, kad pareiškėjui būtų išduotas Leidimas (b. l. 25–27).
2019 m. rugpjūčio 26 d. internetiniame portale www.delfi.lt išspausdintas straipsnis „Išlindo naujas „MG Baltic“ padėjęs aukšto rango valdininkas: ėmė „vokelius“, butelius ir kitas dovanas“ (b. l. 20–23).
2019 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu Nr. AMP1-131 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo“ neišdavė pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (toliau – ir Leidimas). Pavedė Departamento direktoriui spręsti klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo eiti pareigas (b. l. 25).
2019 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras raštu Nr. (56-6)-D8(E)-2935 „Dėl priimto sprendimo“ informavo, kad atsižvelgiant į VSD 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 18-7049 „Dėl A. K. patikrinimo“ pateiktą išvadą, Leidimas Departamento direktoriaus pavaduotojui nebus išduotas. Departamento direktoriui nurodė spręsti klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo eiti pareigas (b. l. 24).
2019 m. rugpjūčio 27 d. rezoliucija buvo pradėtas tarnybinės veiklos patikrinimas dėl pareiškėjo galimai neteisėtų veiksmų, susijusių tarnybinių pareigų atlikimu pagal naujienų portale www.delfi.lt ir Lietuvos Respublikos Seimo internetinėje svetainėje pasirodžiusią informaciją. Departamento korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjai pavesta atlikti tarnybinės veiklos patikrinimą, įvertinti pateiktą informaciją ir pateikti pasiūlymus dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pradėjimo (b. l. 20).
2019 m. rugsėjo 23 d. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja raštu Nr. (6)-VDR-29/5 sustabdė tarnybinės veiklos patikrinimą dėl pareiškėjo galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, pagal analogiją remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11 punktu (valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikino nedarbingumo ar atostogų) (b. l. 31).
2019 m. spalio 24 d. pareiškėjas pateikė raštą „Tarnybinis pranešimas“, kuriame paaiškino viešojoje erdvėje pateiktą informaciją ir aplinkybes (b. l. 33).
2019 m. spalio 24 d. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja surašė „Pažymą apie atliktą patikrinimą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pavaduotojo A. K. veiksmų pagal gautą informaciją“ Nr. (6)-VDR-3521 (toliau – ir Pažyma), kurioje be kita ko siūlė pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų, nustačius jo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėtį (b. l. 4–8).
2019 m. spalio 25 d. Departamento direktorius priėmė įsakymą Nr. ADP1-996 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojo A. K. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo“, kuriame pavedė ištirti Departamento direktoriaus A. K. galimai padarytus tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į 2019 m. spalio 24 d. Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjos pažymą Nr. (6)-VDR-3521 (b. l. 31).
2019 m. spalio 25 d. pareiškėjui išsiųstas „Patikslintas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą“ Nr. (6)-VDR-3625 (b. l. 32).
2019 m. spalio 31 d. pareiškėjas pateikė raštą „Tarnybinis pranešimas“, kuriame pateikė paaiškinimus dėl pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą nurodytų aplinkybių (b. l. 34).
2019 m. lapkričio 25 d. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja surašė „Motyvuotą išvadą dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjo A. K. tarnybinio nusižengimo, pažeidžiant įstatymus ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etiką“ Nr. (6)-VDR-4369 (toliau – ir Išvada), kurioje pripažino, kad pareiškėjas, kuris yra valstybės tarnautojas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes pažemino pareigūno vardą, pareigūno reputaciją, diskreditavo valstybės tarnybą, Aplinkos apsaugos ministerijos vardą, pažeidė 2005 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-69 patvirtintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 5.2, 5.5, 5.9, 15.1 ir 15.3 papunkčius. Savo netyčiniais per nerūpestingumą atliktais veiksmais sumenkino pasitikėjimą Departamentu. Pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų reikalavimus, 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą padorumo principą. Išvadoje siūloma skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b. l. 9–13).
2019 m. lapkričio 27 d. Departamento direktorius įsakymu Nr. ADP1-1036 „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo“ pripažino, kad pareiškėjas padarė šiukštų tarnybinį nusižengimą pagal Išvadoje aprašytas aplinkybes ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b. l. 14).
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.
1. Dėl terminų skirti tarnybinę nuobaudą
VTĮ (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d.) 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos
Tikslaus apibrėžimo, kas laikoma tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, VTĮ nepateikia. Tačiau aiškindamas VTĮ 34 straipsnio 1 dalį, LVAT ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2052-556/2019; LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), LVAT biuletenis Nr. 25, 2013, p. 560, LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012).
Atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktą tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos išaiškinimą, teismas konstatuoja, kad 1 mėnesio terminas skirti tarnybinę nuobaudą nebuvo praleistas: nagrinėjamoje byloje Išvada surašyta 2019 m. lapkričio 25 d., Įsakymas priimtas 2019 m. lapkričio 27 d.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas praleido šešių mėnesių terminą skirti tarnybinę nuobaudą. Terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas (LVAT 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Atsakovas teigia, kad terminas nepraleistas, nesvarbu, ar jis skaičiuojamas nuo apklausų VSD (2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. liepos 26 d.), ar nuo publikacijos pasirodymo (2019 m. rugpjūčio 26 d.).
Remiantis naujausia LVAT praktika (LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020), VTĮ yra įtvirtinti du – šešių mėnesių ir trejų metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra nustatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti. Tačiau šiems terminams taikyti yra nustatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, yra įtvirtintas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Be to, įstatymų leidėjas išskyrė tris atvejų grupes, kai netaikomas bendrasis šešių mėnesių terminas nuobaudai paskirti: 1) kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją); 2) kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą; 3) kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Taigi tiek antru, tiek trečiu atvejais nėra reikalaujama, kad tarnybinis nusižengimas būtų nustatomas atliekant atitinkamą tyrimą ar patikrinimą. Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas turint tikslą įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų. VTĮ įtvirtintas nebaigtinis „kompetentingų institucijų“, galinčių atlikti patikrinimą, kurio metu gali būti nustatomas tarnybinis nusižengimas, sąrašas; sąvoka „kitą patikrinimą“ reiškia, kad VTĮ nebuvo įtvirtintas baigtinis tokių „patikrinimų“ sąrašas.
Nagrinėjamoje byloje įsakyme nurodytas pareiškėjo tarnybinis pažeidimas, už kurį jam paskirta nuobauda, buvo nustatytas patikrinimo, kurį pavesta atlikti 2019 m. rugpjūčio 27 d. rezoliucija (b. l. 20), metu. Taigi pagal LVAT praktiką šiuo konkrečiu atveju buvo atliekamas būtent kompetentingos institucijos tyrimas ir jo metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimų faktai, dėl ko vėliau pradėtas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas, užbaigtas 2019 m. lapkričio 25 d. surašius Išvadą. Teismas taip pat pritaria atsakovo argumentams, kad pasirodžius informacijai spaudoje 2019 m. rugpjūčio 26 d., buvo būtina atlikti patikrinimą tam, kad būtų susipažinta su teisėsaugos institucijų turima medžiaga, patikrinti publikacijoje nurodyti faktai, kas ir buvo padaryta. Tik patikrinus straipsnyje nurodytas aplinkybes buvo galima pradėti tarnybinį patikrinimą konkrečiai dėl pareiškėjo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai atliko kompetentingos institucijos tyrimą (jo pabaigoje surašė 2019 m. spalio 24 d. Pažymą), vėliau pradėjo pareiškėjo tarnybinį patikrinimą (jo pabaigoje surašė 2019 m. lapkričio 25 d. Išvadą). Taip pat konstatuotina, jog turėjo būti taikomas trejų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis LVAT praktika (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5082-662/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-10-575/2019) regionų aplinkos apsaugos departamentai, atlikdami jiems pavaldžių agentūrų (jų pareigūnų) veiklos patikrinimą, gali būti laikomi patikrinimą atliekančiomis kompetentingomis institucijomis VTĮ 34 straipsnio 1 dalies prasme.
Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, už kurį jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – jo elgesys apklausų VSD metu. Pareiškėjo neteisėta veika atlikta 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. liepos 26 d. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta 2019 m. lapkričio 27 d. Taigi nagrinėjamoje byloje nebuvo praleistas trejų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Dar daugiau – teismas pabrėžia, kad, nors ir neaktualus šiai bylai, nebuvo suėjęs ir 6 mėnesių terminas. Taip pat teismas pabrėžia, kad tyrimai užtruko ir dėl objektyvių priežasčių: pareiškėjo nedarbingumo ir atostogų.
VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos.
LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – ir pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (LVAT 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1062-556/2018, LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–1958/2008, LVAT 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje A4–678/2004).
Taigi nagrinėjamoje byloje teismas analizuos, ar pareiškėjo elgesyje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo neteisėtų veiksmų, kaltės.
Skundžiamame Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už šiurkštų tarnybinį nusižengimą pažeminus pareigūno vardą, pareigūno reputaciją, diskreditavus valstybės tarnybą, Departamento vardą. Konkrečiai Įsakyme nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9, 15.1 ir 15.3 papunkčius, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų reikalavimus, 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą padorumo principą.
VTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); laikytis VTĮ, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 punktas).
VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad vienas iš pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų yra padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas.
Etikos taisyklių 5 punkte nustatyta, kad pareigūnas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, privalo vadovautis šiomis nuostatomis: saugoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų reputaciją, didinti jų prestižą (5.2 papunktis); elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų ir nediskredituotų pareigūno vardo (5.5 papunktis); vengti veiksmų ar neveikimo, kurie kenktų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų (5.9 papunktis).
Etikos taisyklių 15.1 papunktyje nustatyta, kad ne tarnybos metu pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą ir pareigūnus.
Etikos taisyklių 15.3 papunktyje nustatyta, kad ne tarnybos metu pareigūnas privalo privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir pareigūno reputacija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kritiškai vertina Išvadą. Joje turėjo būti ištirtos visos pareiškėjo veikos, kurios paaiškėjo spaudoje pasirodžiusius straipsniui 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir gavus 2019 m. rugpjūčio 8 d. VSD išvadą Nr. 18-7049 „Dėl A. K. patikrinimo“. Tą Departamento direktoriui tiesiogiai pavedė Lietuvos Respublikos aplinkos ministras tiek 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. AMP1-131 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo“, tiek 2019 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. (56-6)-D8(E)-2935 „Dėl priimto sprendimo“. Tai nebuvo padaryta. Išvadoje nebuvo nustatyta, kada, kokias dovanas ir iš ko ėmė pareiškėjas, kokius sprendimus priėmė siejant ar nesiejant su minėtomis dovanomis. Teismas pažymi, kad Išvadoje klaidingai nurodyta, kad dovanų priėmimas yra tik „interesų konfliktas“, kad yra praėję nuobaudų skyrimo terminai (šis teiginys apskritai nemotyvuotas, nenustatyta, kada dovanos imtos, neaišku, kiek laiko praėjo, juo labiau, kad VSD pažymoje nurodoma, kad pareiškėjo teiginius, kad per pastaruosius penkerius metus nebuvo gavęs neteisėtų dovanų ar pinigų, paneigė tyrimas poligrafu, pareiškėjo paaiškinimai prieštaringi: ėmė asmenines dovanas, neėmė dovanų, vokelius sunaikino dokumentų naikinimo prietaisu ir t.t.). Tai, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjui nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė, nėra pagrindas tarnybiniame patikrinime netikrinti, ar nepažeisti pareiškėjo tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Pagal LVAT praktiką teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo, valstybės tarnautojui pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos ir valstybės tarnautojui negalima reikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–3777/2011). Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (LVAT 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017). Būtent dėl šios priežasties teismas negali perimti valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens kompetencijos ir už jį spręsti dėl pareiškėjo atsakomybės už veikas, už kurias vadovas tarnybinės nuobaudos neskyrė. Dėl šios priežasties teismas negali aiškintis ir kitaip spręsti pareiškėjo atsakomybės už dovanų ėmimą klausimą. Tarnybinį patikrinimą atlikę asmenys ir valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo nusprendė, kad atsakomybė už dovanų ėmimą pareiškėjui netaikoma (tai kartojama Išvadoje, pabrėžiama atsakovo atsiliepime, 2020 m. balandžio 22 d. ir 2020 m. gegužės 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose). Dėl šios priežasties teismas konstatuoja Išvados trūkumus dėl dovanų ėmimo fakto netyrimo, tačiau negali perimti vadovo kompetencijos ir spręsti dėl pareiškėjo atsakomybės už šią veiką.
Išvadoje taip pat išvardinta ir analizuota daug kitų pareiškėjo atliktų veiksmų: A. K. VSD prisipažino paėmęs dovanas (Išvados 8 puslapis), pareiškėjas turėjo sąsajų su Koncerno atstovais (Išvados 6 puslapis), A. K. VSD nenurodė savo ryšių su Koncerno atstovais intensyvumo, A. K. atsakymus dėl dovanų VSD pokalbio metu paneigė tyrimas poligrafu (Išvados 5 puslapis). Išvadoje apibendrintai teigiama, kad pareiškėjo elgesys buvo vertinamas kaip žeminantis pareigūno orumą ir diskredituojantis Departamento ir visos sistemos autoritetą. 2020 m. balandžio 22 d. paaiškinimuose Departamentas nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta ne už dovanų ėmimą, o už elgesį apklausų VSD metu. 2020 m. gegužės 5 d. paaiškinimuose Departamentas paaiškino, kad tarnybinė nuobauda skirta už pareigūno elgesį apklausų metu, o būtent: pirmą kartą apklausiant pareigūną apie gautus pinigus vokeliuose nenurodė, prieš apklausiant poligrafu nurodė, kad per pastaruosius penkerius metus neėmė pinigų vokeliuose, bet imdavo prieš daugiau nei penkerius metus, apklausus poligrafu tai buvo paneigta, pirmos apklausos metu pareiškėjas nurodė aplinkybes apie susitikimus su koncerno „Biofuture“ advokatu ir teigė, kad iš jo negavo dovanų, VSD turima informacija apie susitikimų skaičių ir vietas yra kitokia, antros apklausos metu prieš tikrinimą poligrafu pareigūnas nurodė, kad yra gavęs dovanų iš koncerno. Taigi pareigūno nustatyti neteisėti veiksmai – apklausų metu faktų nuslėpimas, parodymų keitimas.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas padarė neteisėtą veiką, kai 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. liepos 26 d. pokalbio VSD metu nenurodė savo ryšių su Koncerno atstovais intensyvumo, keitė parodymus, jo atsakymus dėl dovanų VSD pokalbio metu paneigė tyrimas poligrafu. Tokiais savo veiksmai pareiškėjas pažeidė Etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9, 15.1 papunkčius, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus. Etikos taisyklių 5.2 papunktis buvo pažeistas, nes pareiškėjas užėmė aukštas pareigas Departamente, todėl jo elgesys turėjo reikšmingą įtaką institucijos reputacijai, prestižui. Tokias pareigas einančiam asmeniui keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai. Pažymėtina, kad pareiškėjo elgesys turėjo atitinkamą neigiamą atgarsį visuomenėje. Etikos taisyklių 5.5 papunktis pažeistas, nes pareiškėjas nesielgė taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų ir nediskredituotų pareigūno vardo. Pareiškėjas apklausų VSD metu 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. liepos 26 d. nuslėpė faktus, keitė parodymus, dalis jo parodymų buvo paneigta poligrafo tyrimu. Dėl to pareiškėjas negavo Leidimo. Teismas pažymi, kad toks pareiškėjo elgesys, nors ir ne tiesiogiai atliekant pareigas, tačiau yra susijęs su tarnyba (pokalbiai vyko apie pareiškėjo pareigų atlikimo aplinkybes, Leidimas jam buvo reikalingas darbui), jis akivaizdžiai nėra suderinamas su pareigūno vardu. Pareiškėjo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Visuomenė turi teisėtą lūkestį, kad pareigūnai skaidriai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodys aplinkybes, susijusias su dovanų ėmimu. Situacijos painiojimas, išsisukinėjimas, parodymų keitimas, prieštaringi paaiškinimai neatitinka visuomenės lūkesčių, akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis. Etikos taisyklių 5.9 papunktis buvo pažeistas, nes pareiškėjas nevengė veiksmų ar neveikimo, kurie kenkė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų autoritetui, juos kompromitavo. Etikos taisyklių 15.1 papunktis buvo pažeistas, nes pareiškėjas apklausų VSD metu 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. liepos 26 d. nesielgė pagal visuotinai priimtas elgesio normas (nuslėpė faktus, keitė parodymus, jo parodymus paneigė tyrimas poligrafu). Ypač dėl pareiškėjo užimamų aukštų pareigų pagal jo elgesį visuomenė susidarė neigiamą nuomonę apie visą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą ir pareigūnus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą padorumo principą. Pareiškėjas jį pažeidė, nes nesielgė nepriekaištingai pokalbių VSD metu (nuslėpė faktus, keitė parodymus, jo parodymus paneigė tyrimas poligrafu). Nors VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas draudimas priimti dovanas, pinigus ar paslaugas, išskirtines lengvatas ir nuolaidas iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas, tačiau šis aspektas neaktualus, nes, anot Departamento, nuobauda paskirta ne už dovanų ėmimą. VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas pažeistas, nes pareiškėjas nesilaikė kitų teisės aktų (Etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9 papunkčių). VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas pažeistas, nes pareiškėjas nesilaikė tarnybinės etikos principų, įtvirtintų Etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9 papunkčiuose.
Teismas daro išvadą, kad Etikos taisyklių 15.3 papunktis nebuvo pažeistas, nes pareiškėjo pokalbiai VSD vyko dėl pareiškėjo tarnybos pareigų atlikimo aplinkybių, o ne dėl pareiškėjo privataus gyvenimo aplinkybių. Pažymėtina, kad tarnybinis nusižengimas, anot Departamento, yra ne dovanų ėmimas (pareiškėjas teigė, kad dovanos buvo gimtadienio proga – tai galbūt galėtų būti asmeninio gyvenimo aspektas), o dėl pareiškėjo elgesio VSD. Taigi teismas šalina šią teisės normą iš pareiškėjui inkriminuotų pažeistų teisės normų.
Pareiškėjas teigia, kad nėra jo kaltės, nenustatytas jo veikos tikslas ir motyvas. Departamentas teigia, kad pareiškėjo kaltė yra netyčia, nerūpestingumas, aplaidumas. Nurodo, kad pareiškėjas gailisi. Teismas daro išvadą, kad nurodytas neteisėtas veikas – nuslėpė faktus, keitė parodymus, dalis jo parodymų buvo paneigta poligrafo tyrimu – pareiškėjas padarė tyčia. Pirma, Departamentas pareiškėjo kaltės formą nerūpestingumą nustatė dovanų ėmimo atžvilgiu, tačiau tarnybinė nuobauda paskirta ne už dovanų ėmimą. Antra, pareiškėjas VSD apklausose suvokė / turėjo suvokti klausimų esmę ir jų tikslą, turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai (pareigūno vardo žeminimas, Departamento ir visos sistemos autoriteto diskreditavimas), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido (siekdamas savanaudiškų asmeninių tikslų) jiems atsirasti. Trečia, kitokių pareiškėjo elgesio motyvų teismas nenustatė, jų nenurodė ir pareiškėjas, t. y. pareiškėjas neigia kaltę apskritai, tačiau nepateikia paaiškinimų, kodėl VSD pokalbio metu nuslėpė faktus, keitė parodymus. Poligrafo tyrimo rezultatus pareiškėjas sieja su jauduliu. Šią versiją teismas atmeta kaip gynybinę. Ketvirta, pareiškėjo paaiškinimai tiek VSD (dėl dovanų), tiek Departamentui, tiek teismui (dėl elgesio VSD) prieštaringi, painūs, todėl jie atmetami ir jais nesiremiama.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – nuslėpė faktus, keitė parodymus, dalis jo parodymų buvo paneigta poligrafo tyrimu – ir taip esant jo kaltei (tyčia), siekdamas savanaudiškų tikslų, pažeidė Etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9, 15.1 papunkčius, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus.
Pareiškėjas teigia, kad atlikdamas tyrimą Departamentas nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties, priežastinio ryšio, nenustatė, ar pareiškėjo veiksmai apskritai sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes. Taip pat Departamentas neįvertino jo paaiškinimų.
Teismas jau pasisakė dėl tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo pareiškėjo veiksmuose (žr. 2. Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties). Išvadoje ši sudėtis identifikuota su netikslumais: pareiškėjas pažeidė ne visas nurodytas teisės normas, nurodyta per švelni kaltės forma, neištirtos dovanų ėmimo aplinkybės. Tačiau šie netikslumai teismo vertinami kaip neesminiai (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. tokie, kurie nesudaro pagrindo panaikinti Įsakymą ir Išvadą, nes šie administraciniai aktai iš esmės yra teisingi. Pareiškėjas viso tarnybinio nusižengimo tyrimo metu galėjo teikti paaiškinimus, suprato jam inkriminuojamų pažeidimų esmę. Pareiškėjas kitaip vertina savo elgesį, tačiau tai nedaro Įsakymo, Išvados ir tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros neteisėta.
Dėl pasekmių atkreiptinas dėmesys, jog tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3035/2012 ir kt.). Taip pat pagal LVAT praktiką dėl tarnybinių nusižengimų gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės (LVAT 2011 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2489/2011, LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-279/2013). Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad neigiamų pasekmių kilo, t. y. pareiškėjo elgesys buvo plačiai aptarinėjamas visuomenėje (2019 m. rugpjūčio 27 d. naujienų portale www.delfi.lt išspausdintas straipsnis „Išlindo naujas „MG Baltic“ padėjęs aukšto rango valdininkas: ėmė „vokelius“, butelius ir kitas dovanas“). Tai pažemino ir diskreditavo ir pareiškėjo, kaip pareigūno, vardą. Dėl to, kad pareiškėjas užėmė aukštas pareigas Departamente, jo elgesys turėjo reikšmingą įtaką visos institucijos reputacijai, prestižui.
Pareiškėjas teigia, kad tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatytas priežastinis ryšys. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip prieštaraujančius byloje pateiktiems įrodymams. Išvadoje konkrečiai nurodyta, kad būtent pareiškėjo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes (Išvados 7 puslapis). Priežastinį ryšį tarp pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir žalos konstatuoja ir teismas: pareiškėjo elgesys apklausų VSD metu 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. liepos 26 d. (nuslėpė faktus, keitė parodymus, jo parodymus paneigė tyrimas poligrafu) buvo plačiai aptarinėjamas visuomenėje (2019 m. rugpjūčio 27 d. naujienų portale www.delfi.lt išspausdintas straipsnis „Išlindo naujas „MG Baltic“ padėjęs aukšto rango valdininkas: ėmė „vokelius“, butelius ir kitas dovanas“), turėjo reikšmingą įtaką institucijos reputacijai, prestižui.
Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad Departamentas tarnybinio patikrinimo metu neatsižvelgė į jo paaiškinimus. Pirma, Išvadoje analizuojami pareiškėjo paaiškinimai (Išvados 2, 3, 5, 8 puslapiai). Antra, tai, kad Departamentas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, vis tiek skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, nereiškia, kad paaiškinimai neįvertinti. Trečia, pareiškėjo paaiškinimai prieštaringi, todėl teismas jais nesivadovauja ir atmeta kaip gynybinę versiją.
4. Dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo padarytam pažeidimui
Pagal VTĮ 33 straipsnio 3 dalį už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. Pagal VTĮ 33 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.
LVAT yra išaiškinęs, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-360/2013).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Teismas daro išvadą, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Pirma, pažeidimo pobūdis lemia tarnybinės nuobaudos griežtumą. Teismas dar kartą pabrėžia, kad kritiškai vertina faktą, kad Išvadoje nebuvo tiriamos dovanų ėmimo aplinkybės. Dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai valstybės tarnautojas eina pareigas, priėmimas pagal savo pobūdį yra itin sunkus tarnybinis pažeidimas. Pareiškėjo elgesys, kai jis skaidriai, aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodo aplinkybių, susijusių su dovanų ėmimu, taip pat pagal savo pobūdį yra sunkus tarnybinis nusižengimas, nes jis kelia pavojų skaidrumui, teisingam situacijos kvalifikavimui, sudaro kliūtis išsiaiškinti tikrąją situaciją. Nagrinėjamoje byloje taip ir nutiko – dovanų ėmimo faktas nebuvo tiksliai ištirtas. Antra, pareiškėjo užimamos pareigos lemia aukštesnių reikalavimų pareiškėjui kėlimą. Trečia, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Išvadoje nurodyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: pareiškėjas prisipažino, padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą, jo neneigė, gailisi ir užkirto kelią neigiamoms pasekmėms (neneigė dovanų gavimo fakto, o jį pripažino, savo noru atsistatydino iš užimamų Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigų ir sutiko eiti žemesnes pareigas). Teismas pabrėžia, kad šių lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra: pareiškėjo paaiškinimai dėl dovanų gavimo yra prieštaringi, be to, jie nereikšmingi, nes tarnybinė nuobauda skirta, Departamento sprendimu, ne už tai. Pareiškėjas neigia padaręs tarnybinį nusižengimą, su juo nesutinka, mano, kad nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Tai reiškia, kad pareiškėjas nesigaili ir neprisipažįsta. Ketvirta, byloje teismas nustatė sunkesnę nei konstatavo Departamentas pareiškėjo kaltės formą – tyčią – ir savanaudiškus pareiškėjo elgesio motyvus.
Taip pat Išvadoje buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjo 2018 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai, galiojančių tarnybinių nuobaudų pareiškėjas neturėjo. Pareiškėjas, anot Departamento, laiku ir tinkamai vykdė tarnybines pareigas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pareiškėjui paskirtas griežtas papeikimas paskirtas pagrįstai už dėl kaltės padarytą tarnybinį nusižengimą, tikrai nėra per griežta tarnybinė nuobauda, todėl ją naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas nenustatė skundžiamo Įsakymo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.