- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- e2S-1536-779/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03314-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- J. U.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovei J. U. dėl asmeninės nuosavybės dalies nustatymo paveldimame turte,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. Ž. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad 2 kambarių butas, kurio bendras plotas 46,90 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė O. J. (toliau – ir O. J.) (mirusios (duomenys neskelbtini) ir P. A. J. (toliau – ir P. A. J.) (mirusio (duomenys neskelbtini)) nuosavybė, kurioje O. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 82,895 proc. arba 388777555/46900000 dalys šio buto.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta.
3. Byloje gautas ieškovės prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad pateiktoje taikos sutartyje padaryta rašymo apsirikimo aritmetinė klaida, neteisingai nurodant O. J. priklausančio buto dalis – 388777555/46900000. Turėjo būti nurodyta 38877755/46900000 dalis. Ši klaida teismui perkeliant taikos sutarties tekstą nurodyta ir teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 punkte.
4. Paaiškino, kad procentinė O. J. nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje buto nuosavybėje nurodyta teisingai – 82,895 proc., tačiau šią procentinę išraišką verčiant į absoliučias buto dalis, padaryta rašymo apsirikimo aritmetinė klaida.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo.
Šalies argumentai
6. Teismas rėmėsi nustatytomis aplinkybėmis, jog pagal taikos sutarties 2 punktą šalys sulygo, kad O. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 388777555/46900000 dalis buto. Ieškinyje ir taikos sutartyje šalys nurodė 388777555/46900000 buto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Konstatavo, kad 2025 m. vasario 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, perkeliant taikos sutarties tekstą, teismas rašymo apsirikimo klaidos nepadarė, o įrašė tokią buto dalį, kokią nurodė šalys pateiktoje taikos sutartyje. Nurodė, kad teismas neprivalo tikrinti, ar šalių nustatytos buto dalys yra paskaičiuotos teisingai.
8. Teismas sprendė, kad buto dalį 388777555/46900000 ištaisant į 38877755/46900000, būtų keičiamas buto dalies dydis, o tai neabejotinai pakeistų priimtos teismo nutarties esmę.
9. Išaiškino, kad jeigu vykdant teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį kyla neaiškumai ar kitos kliūtys, dėl kurių taikos sutartis neįmanoma įvykdyti, vienintelis būdas šias kliūtis pašalinti yra proceso atnaujinimo institutas, o rašymo apsirikimo ištaisymo institutas negalimas.
10. Teismas sprendė, kad rašymo apsirikimo ištaisymas šiuo atveju lemtų priimtos teismo nutarties esmės pakeitimą, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį (toliau – ir skundžiama nutartis) ir išspręsti klausimą iš esmės - ištaisyti rašymo apsirikimo aritmetinę klaidą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad O. J. nuosavybės teise priklauso 38877755/46900000 buto dalys. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė CPK 276 straipsnio normas.
11.2. Taikos sutartyje teisingai nustatytos O. J. ir P. A. J. priklausančios buto dalys procentine išraiška – O. J. 82,895 proc., P. A. J. – 17,105 proc., kas sudaro 100 proc. buto. Tik papildomai taikos sutartyje nurodant priklausančias procentines buto dalis buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida ir klaidingai nurodytos dalys. Negali realiai egzistuoti klaidingai nurodyta O. J. nuosavybės dalis bute - 388777555/46900000. Tokie skaičiai parodo, jog O. J. turėtų priklausyti net 8 kartus daugiau buto dalių, nei yra visas buto plotas, kas patvirtina, kad toks santykinis dydis yra neįmanomas ir yra akivaizdi klaida.
11.3. Neteisingas skundžiamos nutarties teiginys, jog rašymo apsirikimo ištaisymas šiuo atveju lemtų priimtos teismo nutarties esmės pakeitimą. Klaidos ištaisymas patvirtintų realią šalių valią nustatyti konkrečias dalinės nuosavybės dalis.
11.4. Teismo atsisakymas ištaisyti nutartyje aukščiau nurodytą rašymo apsirikimo aritmetinę klaidą sukuria absurdišką situaciją, kai dėl padarytos rašymo klaidos negalima realizuoti šalių valios, įvykdyti teisingumo.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo patenkinti ieškovės atskirąjį skundą. Pažymėjo, jog skundžiamoje nutartyje įrašyta aritmetinė klaida, kuri perkelta iš šalių pasirašytos taikos sutarties. Klaida yra ištaisyta dar kartą pasirašytoje šalių taikos sutartyje, kuri pateikta teismui su atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismui neištaisius rašymo apsirikimo, susidarė situacija, kad šalys negali įregistruoti O. J. ir P. A. J. dalinės nuosavybės ir toliau spręsti dėl palikimo sutvarkymo klausimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
15. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė šalių pasirašytą ir pataisytą taikos sutarties tekstą.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
18. Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų nutartyje ištaisymo, t. y. ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl 2025 m. vasario 17 d. nutarties klaidos ištaisymo. Šiuo atveju pateikta taikos sutartis yra perteklinė, nes nebuvo prašoma pakeisti, taisyti taikos sutarties tekstą. Taigi, taikos sutartis nepriimama.
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė CPK 276 straipsnio normas. Taikos sutartyje teisingai nustatytos O. J. ir P. A. J. priklausančios buto dalys procentine išraiška – O. J. 82,895 proc., P. A. J. – 17,105 proc., kas sudaro 100 proc. buto. Tik papildomai taikos sutartyje nurodant priklausančias procentines buto dalis buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida ir klaidingai nurodytos 388777555/46900000 dalys. Negali realiai egzistuoti klaidingai nurodyta O. J. nuosavybės dalis bute - 388777555/46900000. Taigi, apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, jog rašymo apsirikimo ištaisymas šiuo atveju lemtų priimtos teismo nutarties esmės pakeitimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
21. CPK 276 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato galimybę ištaisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl asmeninės nuosavybės dalies nustatymo paveldimame turte. Ieškovė ieškiniu prašė: nustatyti, kad 2 kambarių butas, kurio bendras plotas 46,90 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė O. J. ir P. A. Juškos nuosavybė, kurioje O. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 82,895 proc. arba 388777555/46900000 dalys šio buto. Ieškovė ir atsakovė 2025 m. vasario 14 d. sudarė taikos sutartį, kurią pateikė tvirtinti teismui. Šalių pasirašytos taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad: ,,2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), O. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 82,895 proc. arba 388777555/46900000 dalys šio buto, o P. A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 17,105 proc. arba 8022245/46900000 šio buto dalys.“. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, tiek aprašomosios dalies 1 punkte, tiek rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog O. J. nuosavybės teise priklauso 388777555/46900000 buto dalis. Taigi, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama ištaisyti rašymo apsirikimo aritmetinę klaidą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad O. J. nuosavybės teise priklauso 38877755/46900000 buto dalys.
24. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi teismas neteisingai sprendė, jog buto dalį 388777555/46900000 ištaisant į 38877755/46900000, būtų keičiamas buto dalies dydis ir tai neabejotinai pakeistų priimtos teismo nutarties esmę, kadangi buto procentinė dalis teismo nutartyje, kuria patvirtinta taika, visur nurodyta teisingai, t. y. 82,895 proc., todėl klaidos ištaisymas nelemtų teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju sprendžiama ne apie teismo nutarties esmės ar turinio keitimą, o tik techninio pobūdžio klaidos ištaisymą, kai vietoje buto dalies, t. y. teisingo skaičiaus 38877755, klaidingai įrašytas 388777555, t. y. perteklinis skaitmuo ,,5“. Akivaizdu, kad klaidingai nurodytas skaičius 388777555/46900000 yra nesuderinamas su procentine turto dalimi 82,895 proc., kuri įrašyta nutartyje dėl taikos sutarties tvirtinimo.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi pareigą įsitikinti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, ją bus galima įvykdyti, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis sukuria procesines ir materialines teisines pasekmes ir tampa vykdytinu dokumentu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis, CPK 293 straipsnio 5 punktas, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
26. Tai reiškia, kad net jeigu klaida padaryta pačių šalių teismui pateiktoje taikos sutartyje, teismas, perkeldamas taikos sutarties tekstą į nutartį, neturėtų tvirtinti akivaizdžiai neteisingų duomenų, kurie, kaip šiuo atveju, prieštarauja procentinei turimo turto išraiškai (82,895 proc.) ir yra nelogiška.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju klaidos ištaisymas nekeičia šalių valios patvirtintos taikos sutartimi, o tik pašalina kliūtį, trukdančią ją realiai įgyvendinti. Be to, neištaisius klaidos 2025 m. vasario 17 d. nutartyje, būtų nepagrįstai apsunkinimas šalių taikos sutarties vykdymas, nes valstybės įmonė (toliau – VĮ) ,,Registrų centras“ ir/ar kitos valstybės institucijos atsisakytų vykdyti, registruoti neegzistuojančią nuosavybės dalį, t. y. 388777555/46900000 (828,95 proc.). Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė vieningai sutinka, kad buvo padaryta aritmetinė klaida.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo bei taip pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymą, o tai turėjo įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
29. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ištaisyti rašymo apsirikimo aritmetinę klaidą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad O. J. nuosavybės teise priklauso 38877755/46900000 buto dalys.
31. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ištaisyti rašymo apsirikimo aritmetinę klaidą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad O. J. nuosavybės teise priklauso 38877755/46900000 buto dalys.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.