Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3-477/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-06-08Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-09-28Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2018-04-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
1-3-477/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40192-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimvydas Žukauskas
Kaltinamasis
R. J., J. T.
Nukentėjusysis
M. O.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3-477/2017Proceso Nr. 1-01-1-40192-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.2.4.4.2.8; 1.1.5.1; 2.3.6.4.4; 2.1.15.3.3.3
(S) ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Zarasai
Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Žukauskas,sekretoriaujant Žydrūnei Naujikienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rašinskui,kaltinamajam R. J. ir jo gynėjui adv. Vidmantui Plėdžiui,kaltinamajam J. T. ir jo gynėjui adv. Algirdui Misevičiui,nukentėjusiojo M. O. atstovui adv. J. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, Lietuvos kariuomenės karo policijos Vilniaus įgulos karo policininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.,

J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, Zarasų Žemės ūkio mokyklos II-o kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. ir J. T. kaltinami tuo, kad 2015-07-18, laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 03.10 val., Zarasų m., Vilniaus g. 61, prie baro „Komisariatas“, viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Būdami apsvaigę nuo alkoholio, matant kitiems asmenims, niekindami elementarias moralės ir elgesio normas, iš chuliga-niškų paskatų, tyčia bendrais veiksmais sudavė rankomis ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusia-jam M. O. į veidą. Tokiu įžūliu elgesiu bei veiksmais, kaltinamieji demonstruodami nepa-garbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o nukentėjusiajam M. O., dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, dešinės akiduobės apatinės sienos, dešinio žandinio ančio šoninės sienos bei skruostikaulio lūžių, bendrais veiksmais, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

R. J. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-07-17 apie 23.30 val. su sutuoktine I. J. ir draugu J. T. buvo bare „Komisariatas“, esančiame Zarasų mieste. Būnant lauke prie baro išgirdo šūksnius ir pamatė vykstančias grumtynes. Pradėjo judėti link triukšmo vietos. Tuo metu J. T. pribėgo prie liudytojo A. G., jį pakėlė bei pastūmė link Šiaulių gatvės ir liepė eiti namo. Jis, J. T. ir I. J. ėjo keliu. Bebeinant pasigirdo šūksniai, riksmai. Atsisukę pamatė siluetus. Pamatė vieną asmenį klūpintį prie A. G. galvos. Griebė jį, ten buvo M. O.. Tuo metu atitraukė M. O., kuris atsisuko į jį, pastūmė ranka ir sušuko „kas mane liečia“. M. O. pasakė R. J., „ateik čia gaidy“, bei pradėjo jį pulti. Jis iškėlė kairę ranką, kad negautų smūgio į veidą. M. O. ėjo link jo agresyviai nusiteikęs. Užpuolimo metu gindamasis galėjo suduoti M. O. smūgį. Tą vakarą buvo išgėręs du butelius alaus. Tuo metu kai vyko muštynės lauke buvo tamsu, apšvietimo nebuvo.

J. T. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-07-17 su seserimi I. J. ir jos sutuoktiniu R. J. buvo bare „Komisariatas“. Prieš išeinant namo, stovėjo lauke prie baro durų ir išgirdo riksmus. Atsisukęs pamatė, kad grumiasi žmonės. Nubėgęs ten, pamatė liudy-toją A. G. ir pakėlė jį nuo žemės. Tada visi keliu ėjo į kalną ir vėl pasigirdo šūksniai. Atsisukęs pamatė, kad vėl vyksta grumtynės. Pribėgęs prie grumtynių vietos pamatė, kaip R. J. kelia M. O.. Tuo tarpu jis pats kėlė A. G.. Keliant girdėjo kaip M. O. sakė „kas mane liečia“ ir matė kaip M. O. eina link R. J.. Įbėgęs į vidurį tarp jų, rankomis R. J. nustūmė link Šiaulių gatvės. Tą vakarą neturėjo tikslo su R. J. trikdyti viešąją tvarką. M. O. konflikto metu, smūgio nesudavė.

Nukentėjusysis M. O. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. liepos mėn. buvo at-vykęs į Lietuvą kelioms dienoms, į draugo vestuves. 2015-07-17 su liudytoju P. P. nuėjo į barą „Komisariatas“. Išėjęs iš baro, M. O. matė, kad lauke prie baro, tuo metu jau vyko konf-liktai. A. G. su J. V. lauke stumdėsi. Tai buvo apie 2 val. nakties. Užsidarant barui apie 3 val. nakties, visi jau buvo lauke, prasidėjo konfliktas. A. G. buvo nusiteikęs agresyviai. Pamatęs muštynes, bandė išskirti R. J. su J. T., nes jie bandė suduoti J. V.. Nuvijo juos Šiaulių gatvės link. Rankų judesiais juos vijo ir bėgo iš paskos. R. J. su J. T. staiga sustojo ir M. O. supratęs, kad kažkas bus, užėmė gynybinę poziciją. R. J. buvo iš kairės pusės nukentėjusiajam, o J. T. stovėjo už nugaros. J. T. jam sudavė smūgius. Smūgių buvo ne vienas, o keli. Nuo kurio smūgio suklupo negali pasakyti. R. J. ir J. T. sudavė jam smūgius, tačiau kuris sudavė lemtingą smūgį, nuo kurio lūžo žandikaulis, nežino. Iš pradžių kaltinamieji mušė rankomis, o kai M. O. pargriuvo, spardė. J. T. jam buvo už nugaros ir galėjo suduoti stiprų smūgį, nuo kurio jis nugriuvo. Tuo metu kai vyko muštynės nuo baro švietė lempa, buvo geras matomumas. Tą vakarą buvo išgėręs alaus, bet girtas nesijautė. Palaiko ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-07-18 jai paskambino P. P. ir pasakė, jog sumuštas M. O., todėl ji kartu važiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Tą dieną vykusių muštynių, kurių metu buvo sužalotas M. O. nematė ir aplinkybių tiksliai nežino.

Liudytojas I. T. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamuosius ir nuken-tėjusį, santykiai normalūs. 2015 m. liepos 17-18 dieną dirbo bare „Komisariatas“, apie 3 val. užda-ręs barą išėjo namo pro kiemą ir muštynių, kurių metu buvo sužalotas M. O. nematė. Tuo metu lauke šviesa nebedegė, tačiau nebuvo labai tamsu.

Liudytojas P. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis M. O. yra jo draugas, o su kaltinamaisiais nėra pažįstamas asmeniškai, santykiai normalūs. 2015-07-18 buvo bare „Komisariatas“ kur įvyko du konfliktai. Pirmas konfliktas įvyko prie baro tarp A. G. ir J. V.. Antras konfliktas įvyko prie Šiaulių gatvės, kurio metu buvo sužalotas M. O. veidas. Pirmas žodinis konfliktas įvyko tarp A. G. ir J. V., jie apsižo-džiavo ir susistumdė. Antras konfliktas įvyko toliau prie medžių link pagrindinės Šiaulių gatvės. Ten buvo apie 8 žmones. M. O. nuėjo skirti vykstančių muštynių. Viskas greitai įvyko, todėl matė tik muštynių pabaigą. M. O. tuo metu atitraukinėjo žmones. Kaltinamieji puolė M. O. ir sudavė smūgius rankomis. Negali pasakyti, kuris iš kaltinamųjų sudavė pagrindinį smūgį. M. O. gynėsi pakeltomis rankomis. P. P. tuo metu stovėjo už M. O., R. J. – priešais jį, o J. T. – kairiau už M. O.. Kaltinamųjų veidai gerai matėsi, buvo šviesi vasa-ros naktis.

Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-07-18, apie 03 val., stovėjo prie baro įėjimo ir išgirdo šūksnius. Girdėjosi A. G. balsas ir liudytoja pamatė konfliktą. Kas mušėsi nesimatė, nes buvo daug žmonių. Nematė, kad M. O. skirtų besimušančius. P. P. irgi nematė. Konfliktas netrukus nurimo. A. G. paprašė nusiraminti ir daugiau į konfliktus nesivelti. Ėjo keliu namo ir išgirdo vyriškus balsus, riksmus ir atsisukus pamatė, kad A. G. vėl mušasi, šalia jo buvo M. O.. M. O. šaukė: “kas čia mane liečia“. R. J. ėjo link Šiaulių gatvės, laikydamas atstumą ranka, o M. O. šaukė: “ateini čia gaidy“. Tarp jų buvo jos brolis – J. T.. Kas M. O. sudavė smūgius nematė. Tuo metu buvo tamsu.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pažįstamas su kaltinamai-siais, nukentėjusį pažįsta nuo vaikystės, santykiai geri. 2015-07-17 nuėjo į barą „Komisariatas“. Ten susitiko J. T., R. J. ir I. J., jie šventė draugės gimtadienį. Prie baro sutiko M. O. su P. P.. Lauke šnekėjausi su M. O., R. J., J. T.. Tuo metu prie jo priėjo J. V. ir pasiūlė pasikalbėti dviese. Jis trenkė J. V. pirmas į veidą ir jie pargriuvo. Tada pajautė, kad jį traukia J. T., kuris liepė eiti namo. Paėjus 20 metrų pajuto stiprų smūgį į nugarą ir pargriuvo. Po to pajautė dar du smūgius į kairę galvos pusę. Kas sudavė smūgius nematė. Kai jį kėlė J. T., išgirdo M. O. balsą. Jis sakė “ateik čia gaidy“. Nustūmęs jį patį link Šaulių gatvės, J. T. nubėgo link R. J.. M. O. buvo agresyviai nusiteikęs ir ėjo link R. J.. J. T. griebė R. J. už rankos ir nusivedė link Vilniaus ir Šiaulių gatvių sankryžos. Nematė, kad R. J. ar J. T. bandytų suduoti smūgius M. O.. Tuo metu buvo tamsu.

Liudytojas T. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-07-17 buvo su draugais bare „Komisariatas“. Po baro uždarymo įvyko muštynės. Tą vakarą buvo keli incidentai. M. O. pažįsta. Muštynės vyko šalia kelio. M. O. užpuolė vaikinai, kurie sėdi salėje (kaltinamieji ), jų nepažįsta. Muštynių metu buvo prieblanda, švito. Kas sudavė smūgius pasakyti negali, nes viskas vyko seniai, buvo naktis. Kuris iš kaltinamųjų sudavė smūgį nežino. Tą vakarą buvo šiek tiek išgėręs. Prie M. O. buvo tik R. J. su J. T., kitų žmonių nebuvo. M. O. pirma-me konflikte nedalyvavo, tik skyrė asmenis. Po to nusivijo R. J. su J. T.. Jis pats tuo metu buvo apie 10-20 metrų atstumu nuo M. O.. Kuris iš kaltinamųjų buvo M. O. iš priekio, kuris už nugaros, nurodyti negali. M. O. stovėjo per vidurį. Vienas iš kaltinamųjų nukentėju-siajam stovėjo kairėje pusėje už nugaros, kitas priekyje. Smūgių buvo ne vienas, gal du ar trys. Pir-mas smūgiavo iš priekio stovėjęs asmuo, po šio smūgio M. O. nenukrito. Vėliau buvo suduoti smūgiai M. O. iš kairės pusės. Liudytojas matė kaip M. O. smūgiavo abu prie jo buvę asmenys. T. P. mano, kad po antro smūgio M. O. nukrito. Kai M. O. nukrito, konfliktas baigėsi, kiti asmenys pasišalino ir atvažiavo greitosios medicininės pagalbos automobilis. Muštynių metu jau švito, nebuvo tamsi naktis. Kito šviesos šaltinio nebuvo. Gatvės apšvietimo žibintai tuo metu jau nedegė.

Liudytoja R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Zara-sų rajono policijos komisariate tyrėja. Pirminė apklausa šioje byloje daryta po įvykio, kito pareigū-no ir jai pasirodė neišsami, todėl kilo būtinybė papildomai apsiklausti nukentėjusįjį. Nukentėjęs nu-rodė, kad buvo sužalotas vienu smūgiu. M. O. nurodė, kad jam į veidą sudavė R. J.. Ji nukentėjusiojo neprašė pasirinkti tik vieną kaltinamąjį. Pirminės apklausos metu M. O. nuro-dė tik R. J., kaip asmenį, sudavusį jam smūgį. Iš medikų pažymos nustatyta, kad jam buvo suža-lota viena anatominė sritis-veidas, todėl nukentėjusiam buvo užduotas klausimas: ar galite nurodyti asmenį kuris Jūs sužalojo? Tuo metu nukentėjęs nurodė R. J.. Vėliau nukentėjęs ėmė teigti, kad jam buvo suduoti smūgiai iš nugaros. Pirminiuose parodymuose to nenurodė. Pagal specialisto išvadą, medikų pažymą šie smūgiai neužfiksuoti. Vėlesnių apklausų metu nukentėjęs nurodė, kad jį sumušė du asmenys. Po įvykio nukentėjęs buvo susijaudinęs, nervinosi, nekilo abejonių, kad sako netiesą. Pirminėje apklausoje nukentėjusiajam matėsi sužalota akis. Įvykio vietą fotografavo. Iš pradžių nukentėjęs nurodė ne tą aikštelę kurioje vyko konfliktas. Po papildomos apklausos viskas kas nurodyta nukentėjusiojo yra užfiksuota ir išmatuota.

Specialistė J. G.-D. teismo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje atliko tyrimą, savo pateiktą išvadą palaiko. 2015-07-23 M. O. kreipėsi asmeniškai dėl padaryto kūno sužalojimo įvertinimo. Įvykio aplinkybės surašytos iš jo žodžių. Atvykęs pateikė medicininius dokumentus – apžiūros lapą, ten buvo nurodyti veido sumušimai, kraujosruvos veide ir kelio nubrozdinimai. Apžiūros dieną M. O. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje, nubrozdinimai abiejuose keliuose, ištynęs alkūnės sąnarys. Dėl aptirpusių dešinės veido pusės minkštųjų audinių buvo rekomenduota pasikonsultuoti su veido žandikaulių chirurgu. Dėl papildomų tyrimų atlikimo M. O. kreipėsi į gydymo įstaigas pagal gyvenamąją vietą. Po atliktų tyrimų pakartotinai atvykęs pateikė medicininius dokumentus apie nosies pertvaros lūžį. Rentgeno nuotraukoje šio lūžio nesimatė. Toliau skundėsi dėl aptirpusios veido pusės, todėl buvo nukreiptas į Žalgirio kliniką. Vėliau rugpjūčio 2 d. (iki 10 d. stacionarizuotas ) nustatytas dešinio skruostikaulio lūžis. Radiologė peržiūrėjusi radiogramas matė dešinės akiduobės šoninės ir apatinės sienelių lūžimus ir dešinio sinuso sienelės lūžį. Tas nebuvo diagnozuota ir nustatyta jam kreipiantis į ligoninę. Įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, Žalgirio klinikos ligos istoriją, apžiūros metu konstatuotais duomenimis buvo duota išvada ir nustatyti sužalojimai. Kairės alkūnės sąnario patinimo, uždegimo priežastys gali būti trauminės (smūgis ar atsitrenkimas alkūne ) ir kitos priežas-tys, dėl kurių nebuvo vertinta kaip sužalojimas, nes nukentėjęs apžiūrai kreipėsi po 5 dienų. Tiesio-giai šį uždegimą susieti su trauma nepakako duomenų, todėl sąnario patinimas nebuvo vertintas. Sužalojimai veide, odos nubrozdinimai keliuose vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujos-ruvų atsiradimas paaiškinamas nuo vieno trauminio poveikio į dešinį skruostą. Konkretizuoti daiktą, kuriuo buvo sužalotas M. O. nėra galimybės, nes požymiai nurodantys to daikto kontaktinį paviršių, neužsifiksavę. Galėjo būti suduota tiek ranka, tiek kumščiu, alkūne, koja, kitu ribotu daik-tu. Toks sužalojimas būdingas nuo smūgio sudavimo, veide griuvimo pėdsakų konstatuota nebuvo, tokie sužalojimai nebūdingi griuvimui. Nepakanka duomenų pasakyti, kad buvo šoninis smūgis. Minėti lūžiai galėjo įvykti nuo tiesioginio smūgio į dešinį skruostą iš priekio, šiek tiek įstrižai, tai reiškia smūgis buvo suduodamas priešprieša artinančiai padėčiai (jei buvo smūgiuota ranka ). Jeigu - koja, daiktu rankose priėjimas prie veido srities galimas iš visų pusių, nes galva juda į visas puses. Išskirti negalima ar dešiniarankis ar kairiarankis sudavė, žiūrint kur stovėjo ir kaip stovėjo nukentė-jusysis. Už nugaros stovint, kūnas su galva šiek tiek sukasi, svarbu kaip stovi žmogus. Sunku ver-tinti ar galėjo suduoti iš kairės pusės į dešinę veido pusę, reikėtų vertinti žmogaus stovėjimo padėtį. Sužalojimai veide atsirado nuo vieno smūgio. Didesnį smūgių skaičių įvertinti nepakanka objek-tyvių duomenų. Nepakanka duomenų vertinti alkūnės sąnario uždegimo kaip traumos, nes nuken-tėjusysis per vėlai kreipėsi. Išorinių sužalojimų nebuvo nustatyta, todėl uždegimas nevertintas. Nesvarbu kaip suduota ar įprastiniu būdu ar kabliu, veido kaulų lūžiams stipraus smūgio nereikia. Šie kaulai smulkūs ir ploni. Jeigu smūgio metu ranka statmenai kontaktuoja su veidu nubrozdinimo nebus, kitu atveju - slystančio smūgio metu, paprastai pasilieka nubrozdinimai. Šiuo atveju, nebuvo nustatyta slystančio smūgio požymių.

Ekspertas J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pateikė byloje ekspertizės išvadą, kurią palaiko. Buvo išnagrinėtas nukentėjusiojo M. O. sužalojimų pobūdis - veido dešinės pusės sužalojimas, pasireiškęs kraujosrūva dešinės akies srityje ir dešinio skruostikaulio lūžiu. Eks-pertams užduoti situaciniai klausimai dėl galimybės padaryti minėtą sužalojimą konkrečioje situaci-joje. Ekspertai rėmėsi bylos medžiaga, situaciją užfiksuotą I-ame bylos tome b. l. 65, foto nuotraukoje Nr. 15. Šioje nuotraukoje nurodyta, kaip sužalojimo padarymo metu stovėjo ten dalyvavę asmenys – nukentėjusysis ir jį galimai sužaloję asmenys. Pagal bylos įrodymų visumą, J. T. negalėjo suduoti smūgį M. O. į veidą, po kurio jis buvo sužalotas. Pagal įvykio situa-ciją, kurią nurodė pats nukentėjusysis, smūgį po kurio buvo sužalotas M. O., galėjo suduoti R. J..

Ekspertas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko ekspertizės išvadą, kurią pateikė, kartu su kolega J. R. atlikęs tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-18 M. O. protokole-pareiškime nurodė, kad 2015-07-18 naktį, prie baro „Komisariatas“, Zarasuose, užsidarius barui, pamatė besimušančius du vaikinus, kuriuos norėjo išskirti. Kai juos pradėjo skirti, jam kažkas sudavė vieną smūgį, nuo kurio parkrito, smūgis buvo į veidą. Jis matė vieną vaikiną su balta kepure, kuris stovėjo netoli jo ir matė, kaip jis jam smūgiavo. Po smūgio jis nukrito ant kelių, ir visi išsiskirstė keleto sekundžių bėgyje. Tuo pat metu atvyko greitoji medicinos pagalba. Mano, kad jam smūgiavo R. J. (I t., b. l. 19).

2015-07-18 vietovės apžiūros protokole užfiksuota, kad baras „Komisariatas“ yra adresu Zarasai, Vilniaus g. 61 (I t., b. l. 29-34).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-18 ir 2015-07-24 nukentėjusysis M. O. parodė, kad 2015-07-17 kartu su draugu P. P. atėjo į Zarasų mieste esantį barą „Komisariatas“. Tą dieną jis girtas nebuvo, tik išgėręs. Kai jau baras užsidarinėjo, galėjo būti kokia 2 ar tai 3 valanda, jie su P. P. išėjo iš baro į lauką, kur pamatė konfliktuojančius A. G. ir J. V.. Taip pat prie J. V. matė R. J. ir J. T., kurie mosikavosi rankomis, todėl nusprendė išskirti muštynes t. y. atitraukti J. V.. Jis pribėgo prie J. V. ir pradėjo skirti, t. y. J. V. skirti nuo R. J. ir J. T.. M. O. priėjo prie jų ir norėjo įsiterpti tarp J. V., ir J. T. su R. J., tačiau R. J. su J. T. nubėgo tolyn, link Šiaulių gatvės. M. O. irgi nubėgo paskui juos. Prisivijęs R. J. su J. T. sustojo prie jų ir suprato, kad kažkas tuoj bus. M. O. matė, kad R. J. agresyviai prieš jį nusiteikęs, kažką agresyviai rėkavo. M. O. užėmė gynybinę poziciją, prisitraukė prie savęs rankas, o R. J. ėjo link jo ir buvo užsimojęs rankų kumščiais. Šio konflikto metu, kai R. J. mosikavosi prieš jį, buvo užsimojęs kumščiais, buvo prie pat jo, ir matydamas, kad R. J. tuoj suduos kumščiu jam smūgį, nukentėjusysis užsidengė veidą rankomis ir pajuto labai stiprų R. J. smūgį į dešinę akį, dėl ko suklupo ant kelių ir užsidengė rankomis veidą. Kiti asmenys jam suduoti negalėjo, kadangi jie stovėjo atokiau, o J. T. buvo jam už nugaros. Po šios traumos blogai jautėsi. Buvo apibroz-dinti keliai, užtino dešinė akis (I t., b. l. 37-38; 39-43).

2015-08-12 parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusysis M. O. patvirtino savo parody-mus, duotus 2015-07-24 papildomos apklausos metu (I t., b. l. 46-66).

2015-08-14 papildomos apklausos metu M. O. nurodė, kad 2015-07-18 buvo sužalotas ne tik R. J., bet ir J. T.. Kuris iš jų konkrečiai sudavė smūgį, dėl kurio patyrė veido trau-mą ir prireikė kelių operacijų, jis nežino, nes smūgiuota buvo iš galo/šono. Kaltinamieji prie jo pribėgo kartu, tai gali patvirtinti liudytojas P. P.. Pirmos apklausos metu jam buvo liepta nurodyti vieną konkretų asmenį, kuris jį sužalojo. Būtent dėl šios priežasties nurodė vieną iš jų - R. J.. Nurodydamas tik R. J. suklydo, nes prie jo pribėgo ir J. T., o kuris sudavė smūgį jam į veidą - J. T. ar R. J., jis nežino (I t., b. l. 67, 68-70).

2015-08-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. O. savo paties iniciatyva pateikė „Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 2433/15(01), dėl jo kūno sužalojimo tyrimo (I t., b. l. 83-84).

2015-07-23/2015-08-19 „Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2433/15(01), nurodyta, kad M. O. padaryti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, dešinės akiduo-bės apatinės sienos, dešinio žandinio ančio šoninės sienos bei dešinio skruostikaulio lūžiai, daugy-biniai odos nubrozdinimai kelių sąnarių srityse. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą bei šiurkštų paviršių turinčių daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu lai-ku (2015-07-18). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl aukščiau nurodytų veido kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I t., b. l. 85-86).

2015-11-17/2015-11-20 „Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3859/15(01) nurodyta, kad M. O. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 3-imis trauminiais poveikiais, t. y. vienu į veidą bei po vieną į abejus kelius. M. O. visų nustatytų sužalojimų veide padarymas yra paaiškinamas vienu tiesioginiu smūgiu į dešinės pusės skruostą kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai kumščiu (I t., b. l. 100-102).

2015-07-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas I. T. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (II t., b. l. 128-133).

Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad M. O. sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu – smūgiu kumščiu. M. O. sužalojimai paaiškinnai priešais stovėjusio R. J. kairės rankos tiek tiesiu, tiek lenktu (kabliu) smūgiu. Pagal byloje nustatytą M. O. sužalojimo situaciją, J. T. negalėjo sužaloti nukentėjusiojo(IV t., b.l. 136 - 139).

Dėl LR BK 284 str. 1 d. taikymo ir kaltinimo šioje dalyje pagrįstumo.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas tu-ri būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo vei-ksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuo-menės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Teismų praktikoje visuomenės rimties su-trikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materija-linė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-238/2014). Tai yra vertinamieji požymiai, kurių turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos motyvų, tačiau motyvai nėra būtinas BK 284 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo požymis. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kal-tininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuo-jama pagal BK 284 str. 1 d. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/ 2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010)/LAT 2017-02-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-101-667/ 2015/.

Byloje nustatyta, kad 2015-07-18, laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 03.10 val., Zarasų m., Vilniaus g. 61, prie baro „Komisariatas“, M. O. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko jam nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata. Kaip matyti, fizinis smurtas prieš M. O. buvo pa-naudotas nakties metu, viešoje vietoje. Iš prie bylos esančio vaizdo įrašo matyti, kad prieš M. O. sužalojimą, prie baro „Komisariatas“ buvo daugiau nei dešimt asmenų (prie II t., pridėtas kompaktinis diskas). Vaizdo įraše užfiksuota, kad iki M. O. sužalojimo, prie baro „Komisa-riatas“ įėjimo, tarp esančių asmenų vyko stumdimasis, kuris vėliau peraugo į muštynes. Muštynėse dalyvavo dauguma prie baro buvusių asmenų. Byloje dauguma apklaustų asmenų, taip pat ir nu-kentėjusysis M. O. parodė, kad jis pats ir kiti prie baro buvę asmenys buvo neblaivūs. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad prie baro esantys asmenys neblaivūs, vartoja alkoholinius gėrimus. Šios aplinkybės rodo, kad prie baro buvę asmenys, dėl prieš M. O. panaudoto smurto, negalėjo pasijusti šiurkščiai pažeminti, išgąsdinti ar šokiruoti, nes dauguma prie baro buvusių asme-nų, patys dalyvavo muštynėse, kiti būdami šalia stebėjo muštynes. Kaip matyti, muštynėse dalyva-vusiems ir jas stebėjusiems asmenims, neblaivių baro lankytojų stumdimasis ir muštynės yra įpras-tas reiškinys. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tarp prie baro esančių neblaivių asmenų, daugiau nei pusę valandos vyko stumdimasis, o vėliau ir muštynės, tačiau niekas iš prie baro buvusių asmenų, tame tarpe ir moterys, iš šios vietos nepasišalino, iki kol nebuvo sužalotas M. O.. Byloje nėra duo-menų patvirtinančių, kad dėl muštynių tarp A. G. ir J. V., bei M. O. sužalojimo, greta buvę asmenys pasijuto šiurkščiai pažeminti, išgąsdinti ar šokiruoti. Kitų pašalinių asmenų, ne baro „Komisariatas“ lankytojų, muštynių vietoje nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad muštynės kilo tarp A. G. ir J. V., o kaltinamieji prie besimušančiųjų priėjo vėliau. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, J. T. mėgino sulaikyti A. G. nuo muštynių. Be to, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, taip pat nukentėjusiojo parodymų, M. O. buvo sužalotas vėliau, kai pats prisijungė prie besimušančiųjų. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad M. O. būtų kilusi kokia nors grėsmė, dėl kurios jis turėjo įsitraukti į muštynes vykusias tarp A. G. ir J. V.. Bylos nagrinėjimo metu, M. O. parodė, kad jis ėmėsi skirti besimušančius asmenis, ir vijosi kaltinamuosius, besišalinančius iš muštynių vietos. M. O. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad nuo muštynių vietos, kaltinamuosius vijosi daugiau nei 26 metrus (I t., b.l.62). Kodėl vijosi besišalinančius kaltinamuosius, M. O. paaiškinti negalėjo. Byloje apklausti liudytojai I. J. ir A. G. parodė, kad M. O. įžeidžiančiai ir agresyviai liepė R. J. prieiti prie jo. Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, M. O. parodė, kad prisivijęs kaltinamuosius, stojo į gynybinę poziciją, pakėlęs prieš save rankas, pasirengęs gintis. M. O. įsitraukęs į muštynes, pats ėmė elgtis agresyviai. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad nukentėjusysis savo elgesiu išprovokavo smurtinius veiksmus prieš save. Kai matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, M. O. iki sužalojimo, nebuvo tokioje būsenoje ar padėtyje, dėl kurios negalėtu išvengti dalyvavimo muštynėse. Toks nukentė-jusiojo elgesys buvo labai neatsargus, neatsakingas ir pavojingas pačiam sau. Byloje nėra surinkta įrodymų patvirtinančių, kad kaltinamųjų veiksmais buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, pada-ryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, ar kitaip pažeista viešoji tvarka.

Kaltinimai J. T. ir R. J. pagal LR BK 284 str. 1 d. nepagrįsti ir neįrodyti, todėl kaltinamieji pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintini (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl bendrininkavimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p, ir kaltinimo šioje dalyje pagrįstumo.

J. T. ir R. J. kaltinami tuo, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje. Teismas nustatė, kad kaltinamieji nepadarė nusikalstamos veikos numatytos LR BK 284 str. 1 d., todėl dėl J. T. ir R. J. bendrininkavimo pagal LR BK 284 str., nepasisako.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpu-savyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendri-ninkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar kokliu-dentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numa-tantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Sprendžiant apie bendrininkų nusi-kalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant, sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų vei-kos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus.

Sveikatos sutrikdymas pripažįstamas padarytu bendrininkų grupės (BK 25 str. 2 d.), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese, visi jie yra šio nusikal-timo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų su-žalojimus, sukėlusius atitinkamo įstatymo straipsnyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai pada-rytų bent vienas iš jų. Tai yra tais atvejais, kai nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią padaryti kūno sužalojimą, arba neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir sveikatos sutrikdymo padarymą, tai pagal įstatymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese (LAT nutartis bau-džiamojoje byloje Nr. 2K-558/2010). Sprendžiant klausimą, kurie iš smurtą prieš nukentėjusįjį panaudoję asmenys atsako už jam padarytą sveikatos sutrikdymą, turi būti įvertintas kiekvieno iš jų panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas ir tai, ar šio smurto intensyvumas ir pobūdis yra tokie, kurie patvirtina asmens tyčią nukentėjusiajam sutrikdyti sveikatą. Vertinant smurto pobūdį ir intensyvumą turi būti atsižvelgiama į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) buvo smūgiuojama (pavyzdžiui, ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), smūgių stiprumą, jų skaičių, kokios priemonės buvo naudojamos smurtaujant ir pan. (LAT nutartis baudžia-mojoje byloje Nr. 2K-122/2013)/LAT 2017-01-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/ 2017/.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji veikdami bendrininkų grupėje nukentėjusia-jam sudavė vieną smūgį į veidą, dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada ir ekspertizės aktas (I t., b. l. 100-102, IV t., b. l. 136-139) patvirtina, kad M. O. nesunkus svei-katos sutrikdymas buvo padarytas vienu kumščio smūgiu į veidą. Specialisto išvados ir ekspertizės akto išvados reiškia, kad M. O. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas vieno asmens. Ekspertizės akte nustatyta, kad M. O. veido sužalojimai yra paaiškinami R. J. kumščio smūgiu (IV t., b. l. 136-139). Ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad pagal byloje nusta-tytas aplinkybes, J. T. neturėjo fizinės galimybės, pasiekti M. O. dešinės veido pusės. Byloje nėra kitų įrodymų patvirtinančių, kad J. T. būtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį, ar ko-kiais kitais veiksmais prisidėjęs prie M. O. sveikatos sutrikdymo. Byloje taip pat nėra įrody-mų patvirtinančių, kad kaltinamieji buvo susitarę kartu smurtauti prieš M. O., ir abu vieningai tyčia nusikalstamai veikė.

Šioje dalyje, kaltinamasis aktas yra neapibrėžtai prieštaringas, nes du asmenys negali bendri-ninkauti, vienu kumščiu suduodami smūgį nukentėjusiajam.

Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad J. T. veikdamas bendrininkų grupėje su R. Ju-siu, nesunkiai sutrikdė M. O. sveikatą.

Nesant byloje įrodymų patvirtinančių, kad J. T. bendrininkavo nesunkiai sužalojant M. O., jo veiksmuose nėra ir chuliganiškų paskatų nesunkiai sužaloti kitą asmenį.

Kaltinimas J. T. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. nepagrįstas ir neįrodytas, todėl J. T. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisintinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl kaltinimo R. J. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. pagrįstumo.

R. J. pareikštas kaltinimas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., dėl to, kad jis iš chuliganiškų paskatų, nesunkia sutrikdė M. O. sveikatą.

BK 138 str. 2 d. 8 p. numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, dėl chuliganiškų paskatų. Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl chuliganiškų paskatų yra tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentė-jusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013)/LAT 2016-02-11 nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-21-942/2016/.

Šioje byloje nustatyta, kad M. O. sveikata nesunkiai buvo sutrikdyta, spontaniškų muštynių tarp A. G. ir J. V. pasekmėje. Iš ekspertizės akto matyti, kad smūgį kumščiu M. O. sudavė R. J.(IV t., b.l.136-139). Teismo posėdžio metu, R. J. parodė, kad jis galėjo suduoti smūgį M. O.. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad iki smūgio suda-vimo M. O., R. J. elgėsi aiškiai negerbdamas žmonių ir visuomenės, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Byloje taip pat nėra įrodymų patvirtinančių, kad iki smūgio sudavimo, R. J. būtų bendravęs ar konfliktavęs su M. O.. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. J., kaip ir M. O., buvo įsitraukę į muštynes vykusias tarp A. G. ir J. V.. Iš kaltinamųjų, nu-kentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad tiek R. J., tiek ir M. O., į muštines įsi-traukė, norėdami išskirti besimušančius A. G. ir J. V.. Iš šių aplinkybių seka, kad R. J. įsitraukdamas į muštynes, neturėjo nei dingsties, nei preteksto, nei priežasties agresyviai elgtis M. O. atžvilgiu. Tolesnė įvykių eiga rodo, kad įsitraukęs į muštynes, M. O. ėmė elgtis labai aktyviai. Kaip aukščiau nustatyta, M. O. be aiškios priežasties, ėmė vytis iš muštynių vietos besišalinančius kalimuosius. Pasivijęs kaltinamuosius, M. O. sustojo ir kaip pats nurodė, stojo į gynybinę – kovinę stovėseną, pakeldamas prieš save rankas. Byloje nėra įrody-mų patvirtinančių, kad M. O. atžvilgiu buvo susidariusios tokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių, siekdamas išvengti smurto ir sužalojimų, jis turėjo vytis kaltinamuosius ir imtis kovinių – gynybinių veiksmų. Teismo posėdžio metu, M. O. patvirtino, kad savo veiksmais, galėjo išprovokuoti smurtinius veiksmus prieš save. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad nurodyti M. O. veiksmai buvo aiškiai agresyviai grėsmingo ir puolamojo pobūdžio.

BK 28 str. 1 d. nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsi-žvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Šio BK straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusi-kaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tie-siogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BK 28 str. 3 d. nustatyta, kad būtinosios ginties ribų per-žengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gy-nyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu ne-laikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Sprendžiant klausimą, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pag-rindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/ 2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016).

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d. : asmenį (jo gyvy-bę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar vals-tybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besigi-nančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti

gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010).

Baudžiamojo kodekso nuostatos būtinosios ginties situacijos pradžią sieja ne tik su jau prasi-dėjusiu užpuolimu ir nereikalauja asmens laukti, kol jo atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas. Byloje nustatyti faktiniai duomenys leidžia spręsti, jog nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktą. Būdamas neblaivus, viešoje vietoje, agresyviai nusiteikęs - mosikuodamas rankomis, garsiai šauk-damas „ateik čia gaidy“, be jokios priežasties, virš 26 metrų vijosi kaltinamuosius. Pavijęs kaltina-muosius ir stodamas į gynybinę – kovinę stovėseną, toliau elgėsi agresyviai. Tokius M. O. veiksmus, kaltinamasis R. J., adekvačiai vertino kaip realiai pavojingus jam, nes pagal M. O. parodymus, R. J. prieš suduodamas smūgį M. O., stovėjo vieno metro atstumu prieš M. O.. Stovėdamas tokiu atstumu prieš R. J. ir būdamas gynybinėje – kovinėje stovėsenoje, M. O. kėlė realią grėsmę R. J. saugumui ir sveikatai. Be to, kaip matyti, M. O. yra fiziškai pranašesnis už R. J.. Esant tokiai situacijai, kiekvienas asmuo instinktyviai stengiasi gintis nuo gresiančio pavojaus. Byloje nustatyta, kad R. J. sudavė vieną smūgį M. O. ir šiam nukritus, pasišalino iš įvykio vietos. Tai reiškia, kad pasibaigus pavojingam M. O. elgesiui – kėsinimuisi, R. J. nutraukė gynybinius veiksmus ir pasišalino iš įvykio vietos. R. J. gynyba atitiko M. O. kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, todėl kaltinamasis R. J. veikė neperžengdamas būtinosios ginties sąlygų.

Šios aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad suduodamas vieną smūgį ranka M. O. į veidą, R. J. veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia padaryti išvadą, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad kaltinamasis R. J., smūgį M. O. sudavė dėl chuliganiškų veiksmų.

R. J. veiksmai formaliai atitinka BK 138 str. 1 d. numatytos veikos požymius, todėl R. J. veiksmai iš kaltinimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., perkvalifikuotini į kaltinimą pagal LR BK 138 str. 1 d.

Teismui nustačius, kad R. J. savo veiksmais neperžengė būtinosios ginties ribų, jis pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako. R. J. pagal BK 138 str. 1 d. išteisintinas, esant jo veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 str. 1 d. 9 p., 3 str. 2 d.).

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas :

1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką;

2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju, civilinis ieškovas turi teisę pa-reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 1 p., 2 p.).

Teismas nustatė, kad J. T. nepadarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje taip pat nustatyta, kad R. J. sudavė ranka smūgį M. O., dėl ko pastarajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš visumos bylos aplinkybių, teismas nustatė, kad suduodamas smūgį M. O., R. J. veikė būtinosios ginties sąlygomis ir neperžengė būtinosios ginties ribų. Byloje nustatyta, kad R. J. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. Iš šių aplinkybių seka, kad J. T. ir R. J. veiksmais nebuvo padarytos nusikaltimo ar baudžia-mojo nusižengimo požymių turinčios veikos, todėl M. O. civilinis ieškinys paliktinas nenag-rinėtu (BPK 15 str. 3 d. 2 p.).

M. O. išaiškintina, kad šiuo atveju jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

R. J. ir J. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktiniai įrodymai – kompaktinis diskas, kuriame yra įrašytos telefonų numerių (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinės (Vokas Nr. 1), ir kompaktinis diskas, kuriame yra vaizdo įrašas 2015-07-18 prie baro „Komisariatas“ (Vokas Nr.2), kurį savanoriškai pateikė 2015-07-28 liudytojas I. T., paliktini prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

J. T. pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

R. J. pagal BK 284 str. 1 d., išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

R. J. veiksmus iš BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 1 d.

R. J. pagal LR BK 138 str. 1 d. išteisinti, esant jo veiksmuose baudžiamąją atsako-mybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 str. 1 d. 9 p., 2 d.).

Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p., 2 p., M. O. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti M. O., kad jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

R. J. ir J. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinį diską, kuriame yra įrašytos telefonų numerių 8 600 56455; 8 609 16332 ir 8 683 60790 išklotinės (Vokas Nr. 1), ir kompaktinį diską, kuriame yra vaizdo įrašas 2015-07-18 prie baro „Komisariatas“ (Vokas Nr.2), kurį savanoriškai pateikė 2015-07-28 liudytojas I. T., palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas