Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis M. O. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. liepos mėn. buvo at-vykęs į Lietuvą kelioms dienoms, į draugo vestuves. 2015-07-17 su liudytoju P. P. nuėjo į barą „Komisariatas“. Išėjęs iš baro, M. O. matė, kad lauke prie baro, tuo metu jau vyko konf-liktai. A. G. su J. V. lauke stumdėsi. Tai buvo apie 2 val. nakties. Užsidarant barui apie 3 val. nakties, visi jau buvo lauke, prasidėjo konfliktas. A. G. buvo nusiteikęs agresyviai. Pamatęs muštynes, bandė išskirti R. J. su J. T., nes jie bandė suduoti J. V.. Nuvijo juos Šiaulių gatvės link. Rankų judesiais juos vijo ir bėgo iš paskos. R. J. su J. T. staiga sustojo ir M. O. supratęs, kad kažkas bus, užėmė gynybinę poziciją. R. J. buvo iš kairės pusės nukentėjusiajam, o J. T. stovėjo už nugaros. J. T. jam sudavė smūgius. Smūgių buvo ne vienas, o keli. Nuo kurio smūgio suklupo negali pasakyti. R. J. ir J. T. sudavė jam smūgius, tačiau kuris sudavė lemtingą smūgį, nuo kurio lūžo žandikaulis, nežino. Iš pradžių kaltinamieji mušė rankomis, o kai M. O. pargriuvo, spardė. J. T. jam buvo už nugaros ir galėjo suduoti stiprų smūgį, nuo kurio jis nugriuvo. Tuo metu kai vyko muštynės nuo baro švietė lempa, buvo geras matomumas. Tą vakarą buvo išgėręs alaus, bet girtas nesijautė. Palaiko ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-07-18 jai paskambino P. P. ir pasakė, jog sumuštas M. O., todėl ji kartu važiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Tą dieną vykusių muštynių, kurių metu buvo sužalotas M. O. nematė ir aplinkybių tiksliai nežino.

Liudytojas I. T. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamuosius ir nuken-tėjusį, santykiai normalūs. 2015 m. liepos 17-18 dieną dirbo bare „Komisariatas“, apie 3 val. užda-ręs barą išėjo namo pro kiemą ir muštynių, kurių metu buvo sužalotas M. O. nematė. Tuo metu lauke šviesa nebedegė, tačiau nebuvo labai tamsu.

Liudytojas P. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis M. O. yra jo draugas, o su kaltinamaisiais nėra pažįstamas asmeniškai, santykiai normalūs. 2015-07-18 buvo bare „Komisariatas“ kur įvyko du konfliktai. Pirmas konfliktas įvyko prie baro tarp A. G. ir J. V.. Antras konfliktas įvyko prie Šiaulių gatvės, kurio metu buvo sužalotas M. O. veidas. Pirmas žodinis konfliktas įvyko tarp A. G. ir J. V., jie apsižo-džiavo ir susistumdė. Antras konfliktas įvyko toliau prie medžių link pagrindinės Šiaulių gatvės. Ten buvo apie 8 žmones. M. O. nuėjo skirti vykstančių muštynių. Viskas greitai įvyko, todėl matė tik muštynių pabaigą. M. O. tuo metu atitraukinėjo žmones. Kaltinamieji puolė M. O. ir sudavė smūgius rankomis. Negali pasakyti, kuris iš kaltinamųjų sudavė pagrindinį smūgį. M. O. gynėsi pakeltomis rankomis. P. P. tuo metu stovėjo už M. O., R. J. – priešais jį, o J. T. – kairiau už M. O.. Kaltinamųjų veidai gerai matėsi, buvo šviesi vasa-ros naktis.

Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-07-18, apie 03 val., stovėjo prie baro įėjimo ir išgirdo šūksnius. Girdėjosi A. G. balsas ir liudytoja pamatė konfliktą. Kas mušėsi nesimatė, nes buvo daug žmonių. Nematė, kad M. O. skirtų besimušančius. P. P. irgi nematė. Konfliktas netrukus nurimo. A. G. paprašė nusiraminti ir daugiau į konfliktus nesivelti. Ėjo keliu namo ir išgirdo vyriškus balsus, riksmus ir atsisukus pamatė, kad A. G. vėl mušasi, šalia jo buvo M. O.. M. O. šaukė: “kas čia mane liečia“. R. J. ėjo link Šiaulių gatvės, laikydamas atstumą ranka, o M. O. šaukė: “ateini čia gaidy“. Tarp jų buvo jos brolis – J. T.. Kas M. O. sudavė smūgius nematė. Tuo metu buvo tamsu.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pažįstamas su kaltinamai-siais, nukentėjusį pažįsta nuo vaikystės, santykiai geri. 2015-07-17 nuėjo į barą „Komisariatas“. Ten susitiko J. T., R. J. ir I. J., jie šventė draugės gimtadienį. Prie baro sutiko M. O. su P. P.. Lauke šnekėjausi su M. O., R. J., J. T.. Tuo metu prie jo priėjo J. V. ir pasiūlė pasikalbėti dviese. Jis trenkė J. V. pirmas į veidą ir jie pargriuvo. Tada pajautė, kad jį traukia J. T., kuris liepė eiti namo. Paėjus 20 metrų pajuto stiprų smūgį į nugarą ir pargriuvo. Po to pajautė dar du smūgius į kairę galvos pusę. Kas sudavė smūgius nematė. Kai jį kėlė J. T., išgirdo M. O. balsą. Jis sakė “ateik čia gaidy“. Nustūmęs jį patį link Šaulių gatvės, J. T. nubėgo link R. J.. M. O. buvo agresyviai nusiteikęs ir ėjo link R. J.. J. T. griebė R. J. už rankos ir nusivedė link Vilniaus ir Šiaulių gatvių sankryžos. Nematė, kad R. J. ar J. T. bandytų suduoti smūgius M. O.. Tuo metu buvo tamsu.

Liudytojas T. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-07-17 buvo su draugais bare „Komisariatas“. Po baro uždarymo įvyko muštynės. Tą vakarą buvo keli incidentai. M. O. pažįsta. Muštynės vyko šalia kelio. M. O. užpuolė vaikinai, kurie sėdi salėje (kaltinamieji ), jų nepažįsta. Muštynių metu buvo prieblanda, švito. Kas sudavė smūgius pasakyti negali, nes viskas vyko seniai, buvo naktis. Kuris iš kaltinamųjų sudavė smūgį nežino. Tą vakarą buvo šiek tiek išgėręs. Prie M. O. buvo tik R. J. su J. T., kitų žmonių nebuvo. M. O. pirma-me konflikte nedalyvavo, tik skyrė asmenis. Po to nusivijo R. J. su J. T.. Jis pats tuo metu buvo apie 10-20 metrų atstumu nuo M. O.. Kuris iš kaltinamųjų buvo M. O. iš priekio, kuris už nugaros, nurodyti negali. M. O. stovėjo per vidurį. Vienas iš kaltinamųjų nukentėju-siajam stovėjo kairėje pusėje už nugaros, kitas priekyje. Smūgių buvo ne vienas, gal du ar trys. Pir-mas smūgiavo iš priekio stovėjęs asmuo, po šio smūgio M. O. nenukrito. Vėliau buvo suduoti smūgiai M. O. iš kairės pusės. Liudytojas matė kaip M. O. smūgiavo abu prie jo buvę asmenys. T. P. mano, kad po antro smūgio M. O. nukrito. Kai M. O. nukrito, konfliktas baigėsi, kiti asmenys pasišalino ir atvažiavo greitosios medicininės pagalbos automobilis. Muštynių metu jau švito, nebuvo tamsi naktis. Kito šviesos šaltinio nebuvo. Gatvės apšvietimo žibintai tuo metu jau nedegė.

Liudytoja R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Zara-sų rajono policijos komisariate tyrėja. Pirminė apklausa šioje byloje daryta po įvykio, kito pareigū-no ir jai pasirodė neišsami, todėl kilo būtinybė papildomai apsiklausti nukentėjusįjį. Nukentėjęs nu-rodė, kad buvo sužalotas vienu smūgiu. M. O. nurodė, kad jam į veidą sudavė R. J.. Ji nukentėjusiojo neprašė pasirinkti tik vieną kaltinamąjį. Pirminės apklausos metu M. O. nuro-dė tik R. J., kaip asmenį, sudavusį jam smūgį. Iš medikų pažymos nustatyta, kad jam buvo suža-lota viena anatominė sritis-veidas, todėl nukentėjusiam buvo užduotas klausimas: ar galite nurodyti asmenį kuris Jūs sužalojo? Tuo metu nukentėjęs nurodė R. J.. Vėliau nukentėjęs ėmė teigti, kad jam buvo suduoti smūgiai iš nugaros. Pirminiuose parodymuose to nenurodė. Pagal specialisto išvadą, medikų pažymą šie smūgiai neužfiksuoti. Vėlesnių apklausų metu nukentėjęs nurodė, kad jį sumušė du asmenys. Po įvykio nukentėjęs buvo susijaudinęs, nervinosi, nekilo abejonių, kad sako netiesą. Pirminėje apklausoje nukentėjusiajam matėsi sužalota akis. Įvykio vietą fotografavo. Iš pradžių nukentėjęs nurodė ne tą aikštelę kurioje vyko konfliktas. Po papildomos apklausos viskas kas nurodyta nukentėjusiojo yra užfiksuota ir išmatuota.

Specialistė J. G.-D. teismo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje atliko tyrimą, savo pateiktą išvadą palaiko. 2015-07-23 M. O. kreipėsi asmeniškai dėl padaryto kūno sužalojimo įvertinimo. Įvykio aplinkybės surašytos iš jo žodžių. Atvykęs pateikė medicininius dokumentus – apžiūros lapą, ten buvo nurodyti veido sumušimai, kraujosruvos veide ir kelio nubrozdinimai. Apžiūros dieną M. O. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje, nubrozdinimai abiejuose keliuose, ištynęs alkūnės sąnarys. Dėl aptirpusių dešinės veido pusės minkštųjų audinių buvo rekomenduota pasikonsultuoti su veido žandikaulių chirurgu. Dėl papildomų tyrimų atlikimo M. O. kreipėsi į gydymo įstaigas pagal gyvenamąją vietą. Po atliktų tyrimų pakartotinai atvykęs pateikė medicininius dokumentus apie nosies pertvaros lūžį. Rentgeno nuotraukoje šio lūžio nesimatė. Toliau skundėsi dėl aptirpusios veido pusės, todėl buvo nukreiptas į Žalgirio kliniką. Vėliau rugpjūčio 2 d. (iki 10 d. stacionarizuotas ) nustatytas dešinio skruostikaulio lūžis. Radiologė peržiūrėjusi radiogramas matė dešinės akiduobės šoninės ir apatinės sienelių lūžimus ir dešinio sinuso sienelės lūžį. Tas nebuvo diagnozuota ir nustatyta jam kreipiantis į ligoninę. Įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, Žalgirio klinikos ligos istoriją, apžiūros metu konstatuotais duomenimis buvo duota išvada ir nustatyti sužalojimai. Kairės alkūnės sąnario patinimo, uždegimo priežastys gali būti trauminės (smūgis ar atsitrenkimas alkūne ) ir kitos priežas-tys, dėl kurių nebuvo vertinta kaip sužalojimas, nes nukentėjęs apžiūrai kreipėsi po 5 dienų. Tiesio-giai šį uždegimą susieti su trauma nepakako duomenų, todėl sąnario patinimas nebuvo vertintas. Sužalojimai veide, odos nubrozdinimai keliuose vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujos-ruvų atsiradimas paaiškinamas nuo vieno trauminio poveikio į dešinį skruostą. Konkretizuoti daiktą, kuriuo buvo sužalotas M. O. nėra galimybės, nes požymiai nurodantys to daikto kontaktinį paviršių, neužsifiksavę. Galėjo būti suduota tiek ranka, tiek kumščiu, alkūne, koja, kitu ribotu daik-tu. Toks sužalojimas būdingas nuo smūgio sudavimo, veide griuvimo pėdsakų konstatuota nebuvo, tokie sužalojimai nebūdingi griuvimui. Nepakanka duomenų pasakyti, kad buvo šoninis smūgis. Minėti lūžiai galėjo įvykti nuo tiesioginio smūgio į dešinį skruostą iš priekio, šiek tiek įstrižai, tai reiškia smūgis buvo suduodamas priešprieša artinančiai padėčiai (jei buvo smūgiuota ranka ). Jeigu - koja, daiktu rankose priėjimas prie veido srities galimas iš visų pusių, nes galva juda į visas puses. Išskirti negalima ar dešiniarankis ar kairiarankis sudavė, žiūrint kur stovėjo ir kaip stovėjo nukentė-jusysis. Už nugaros stovint, kūnas su galva šiek tiek sukasi, svarbu kaip stovi žmogus. Sunku ver-tinti ar galėjo suduoti iš kairės pusės į dešinę veido pusę, reikėtų vertinti žmogaus stovėjimo padėtį. Sužalojimai veide atsirado nuo vieno smūgio. Didesnį smūgių skaičių įvertinti nepakanka objek-tyvių duomenų. Nepakanka duomenų vertinti alkūnės sąnario uždegimo kaip traumos, nes nuken-tėjusysis per vėlai kreipėsi. Išorinių sužalojimų nebuvo nustatyta, todėl uždegimas nevertintas. Nesvarbu kaip suduota ar įprastiniu būdu ar kabliu, veido kaulų lūžiams stipraus smūgio nereikia. Šie kaulai smulkūs ir ploni. Jeigu smūgio metu ranka statmenai kontaktuoja su veidu nubrozdinimo nebus, kitu atveju - slystančio smūgio metu, paprastai pasilieka nubrozdinimai. Šiuo atveju, nebuvo nustatyta slystančio smūgio požymių.

Ekspertas J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pateikė byloje ekspertizės išvadą, kurią palaiko. Buvo išnagrinėtas nukentėjusiojo M. O. sužalojimų pobūdis - veido dešinės pusės sužalojimas, pasireiškęs kraujosrūva dešinės akies srityje ir dešinio skruostikaulio lūžiu. Eks-pertams užduoti situaciniai klausimai dėl galimybės padaryti minėtą sužalojimą konkrečioje situaci-joje. Ekspertai rėmėsi bylos medžiaga, situaciją užfiksuotą I-ame bylos tome b. l. 65, foto nuotraukoje Nr. 15. Šioje nuotraukoje nurodyta, kaip sužalojimo padarymo metu stovėjo ten dalyvavę asmenys – nukentėjusysis ir jį galimai sužaloję asmenys. Pagal bylos įrodymų visumą, J. T. negalėjo suduoti smūgį M. O. į veidą, po kurio jis buvo sužalotas. Pagal įvykio situa-ciją, kurią nurodė pats nukentėjusysis, smūgį po kurio buvo sužalotas M. O., galėjo suduoti R. J..

Ekspertas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko ekspertizės išvadą, kurią pateikė, kartu su kolega J. R. atlikęs tyrimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-18 M. O. protokole-pareiškime nurodė, kad 2015-07-18 naktį, prie baro „Komisariatas“, Zarasuose, užsidarius barui, pamatė besimušančius du vaikinus, kuriuos norėjo išskirti. Kai juos pradėjo skirti, jam kažkas sudavė vieną smūgį, nuo kurio parkrito, smūgis buvo į veidą. Jis matė vieną vaikiną su balta kepure, kuris stovėjo netoli jo ir matė, kaip jis jam smūgiavo. Po smūgio jis nukrito ant kelių, ir visi išsiskirstė keleto sekundžių bėgyje. Tuo pat metu atvyko greitoji medicinos pagalba. Mano, kad jam smūgiavo R. J. (I t., b. l. 19).

2015-07-18 vietovės apžiūros protokole užfiksuota, kad baras „Komisariatas“ yra adresu Zarasai, Vilniaus g. 61 (I t., b. l. 29-34).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-18 ir 2015-07-24 nukentėjusysis M. O. parodė, kad 2015-07-17 kartu su draugu P. P. atėjo į Zarasų mieste esantį barą „Komisariatas“. Tą dieną jis girtas nebuvo, tik išgėręs. Kai jau baras užsidarinėjo, galėjo būti kokia 2 ar tai 3 valanda, jie su P. P. išėjo iš baro į lauką, kur pamatė konfliktuojančius A. G. ir J. V.. Taip pat prie J. V. matė R. J. ir J. T., kurie mosikavosi rankomis, todėl nusprendė išskirti muštynes t. y. atitraukti J. V.. Jis pribėgo prie J. V. ir pradėjo skirti, t. y. J. V. skirti nuo R. J. ir J. T.. M. O. priėjo prie jų ir norėjo įsiterpti tarp J. V., ir J. T. su R. J., tačiau R. J. su J. T. nubėgo tolyn, link Šiaulių gatvės. M. O. irgi nubėgo paskui juos. Prisivijęs R. J. su J. T. sustojo prie jų ir suprato, kad kažkas tuoj bus. M. O. matė, kad R. J. agresyviai prieš jį nusiteikęs, kažką agresyviai rėkavo. M. O. užėmė gynybinę poziciją, prisitraukė prie savęs rankas, o R. J. ėjo link jo ir buvo užsimojęs rankų kumščiais. Šio konflikto metu, kai R. J. mosikavosi prieš jį, buvo užsimojęs kumščiais, buvo prie pat jo, ir matydamas, kad R. J. tuoj suduos kumščiu jam smūgį, nukentėjusysis užsidengė veidą rankomis ir pajuto labai stiprų R. J. smūgį į dešinę akį, dėl ko suklupo ant kelių ir užsidengė rankomis veidą. Kiti asmenys jam suduoti negalėjo, kadangi jie stovėjo atokiau, o J. T. buvo jam už nugaros. Po šios traumos blogai jautėsi. Buvo apibroz-dinti keliai, užtino dešinė akis (I t., b. l. 37-38; 39-43).

2015-08-12 parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusysis M. O. patvirtino savo parody-mus, duotus 2015-07-24 papildomos apklausos metu (I t., b. l. 46-66).

2015-08-14 papildomos apklausos metu M. O. nurodė, kad 2015-07-18 buvo sužalotas ne tik R. J., bet ir J. T.. Kuris iš jų konkrečiai sudavė smūgį, dėl kurio patyrė veido trau-mą ir prireikė kelių operacijų, jis nežino, nes smūgiuota buvo iš galo/šono. Kaltinamieji prie jo pribėgo kartu, tai gali patvirtinti liudytojas P. P.. Pirmos apklausos metu jam buvo liepta nurodyti vieną konkretų asmenį, kuris jį sužalojo. Būtent dėl šios priežasties nurodė vieną iš jų - R. J.. Nurodydamas tik R. J. suklydo, nes prie jo pribėgo ir J. T., o kuris sudavė smūgį jam į veidą - J. T. ar R. J., jis nežino (I t., b. l. 67, 68-70).

2015-07-23/2015-08-19 „Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2433/15(01), nurodyta, kad M. O. padaryti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, dešinės akiduo-bės apatinės sienos, dešinio žandinio ančio šoninės sienos bei dešinio skruostikaulio lūžiai, daugy-biniai odos nubrozdinimai kelių sąnarių srityse. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą bei šiurkštų paviršių turinčių daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu lai-ku (2015-07-18). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl aukščiau nurodytų veido kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I t., b. l. 85-86).

2015-11-17/2015-11-20 „Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3859/15(01) nurodyta, kad M. O. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 3-imis trauminiais poveikiais, t. y. vienu į veidą bei po vieną į abejus kelius. M. O. visų nustatytų sužalojimų veide padarymas yra paaiškinamas vienu tiesioginiu smūgiu į dešinės pusės skruostą kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai kumščiu (I t., b. l. 100-102).

2015-07-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas I. T. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (II t., b. l. 128-133).

Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad M. O. sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu – smūgiu kumščiu. M. O. sužalojimai paaiškinnai priešais stovėjusio R. J. kairės rankos tiek tiesiu, tiek lenktu (kabliu) smūgiu. Pagal byloje nustatytą M. O. sužalojimo situaciją, J. T. negalėjo sužaloti nukentėjusiojo(IV t., b.l. 136 - 139).

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas tu-ri būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo vei-ksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuo-menės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Teismų praktikoje visuomenės rimties su-trikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materija-linė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-238/2014). Tai yra vertinamieji požymiai, kurių turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos motyvų, tačiau motyvai nėra būtinas BK 284 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo požymis. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kal-tininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuo-jama pagal BK 284 str. 1 d. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/ 2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010)/LAT 2017-02-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-101-667/ 2015/.

Byloje nustatyta, kad 2015-07-18, laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 03.10 val., Zarasų m., Vilniaus g. 61, prie baro „Komisariatas“, M. O. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko jam nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata. Kaip matyti, fizinis smurtas prieš M. O. buvo pa-naudotas nakties metu, viešoje vietoje. Iš prie bylos esančio vaizdo įrašo matyti, kad prieš M. O. sužalojimą, prie baro „Komisariatas“ buvo daugiau nei dešimt asmenų (prie II t., pridėtas kompaktinis diskas). Vaizdo įraše užfiksuota, kad iki M. O. sužalojimo, prie baro „Komisa-riatas“ įėjimo, tarp esančių asmenų vyko stumdimasis, kuris vėliau peraugo į muštynes. Muštynėse dalyvavo dauguma prie baro buvusių asmenų. Byloje dauguma apklaustų asmenų, taip pat ir nu-kentėjusysis M. O. parodė, kad jis pats ir kiti prie baro buvę asmenys buvo neblaivūs. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad prie baro esantys asmenys neblaivūs, vartoja alkoholinius gėrimus. Šios aplinkybės rodo, kad prie baro buvę asmenys, dėl prieš M. O. panaudoto smurto, negalėjo pasijusti šiurkščiai pažeminti, išgąsdinti ar šokiruoti, nes dauguma prie baro buvusių asme-nų, patys dalyvavo muštynėse, kiti būdami šalia stebėjo muštynes. Kaip matyti, muštynėse dalyva-vusiems ir jas stebėjusiems asmenims, neblaivių baro lankytojų stumdimasis ir muštynės yra įpras-tas reiškinys. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tarp prie baro esančių neblaivių asmenų, daugiau nei pusę valandos vyko stumdimasis, o vėliau ir muštynės, tačiau niekas iš prie baro buvusių asmenų, tame tarpe ir moterys, iš šios vietos nepasišalino, iki kol nebuvo sužalotas M. O.. Byloje nėra duo-menų patvirtinančių, kad dėl muštynių tarp A. G. ir J. V., bei M. O. sužalojimo, greta buvę asmenys pasijuto šiurkščiai pažeminti, išgąsdinti ar šokiruoti. Kitų pašalinių asmenų, ne baro „Komisariatas“ lankytojų, muštynių vietoje nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad muštynės kilo tarp A. G. ir J. V., o kaltinamieji prie besimušančiųjų priėjo vėliau. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, J. T. mėgino sulaikyti A. G. nuo muštynių. Be to, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, taip pat nukentėjusiojo parodymų, M. O. buvo sužalotas vėliau, kai pats prisijungė prie besimušančiųjų. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad M. O. būtų kilusi kokia nors grėsmė, dėl kurios jis turėjo įsitraukti į muštynes vykusias tarp A. G. ir J. V.. Bylos nagrinėjimo metu, M. O. parodė, kad jis ėmėsi skirti besimušančius asmenis, ir vijosi kaltinamuosius, besišalinančius iš muštynių vietos. M. O. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad nuo muštynių vietos, kaltinamuosius vijosi daugiau nei 26 metrus (I t., b.l.62). Kodėl vijosi besišalinančius kaltinamuosius, M. O. paaiškinti negalėjo. Byloje apklausti liudytojai I. J. ir A. G. parodė, kad M. O. įžeidžiančiai ir agresyviai liepė R. J. prieiti prie jo. Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, M. O. parodė, kad prisivijęs kaltinamuosius, stojo į gynybinę poziciją, pakėlęs prieš save rankas, pasirengęs gintis. M. O. įsitraukęs į muštynes, pats ėmė elgtis agresyviai. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad nukentėjusysis savo elgesiu išprovokavo smurtinius veiksmus prieš save. Kai matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, M. O. iki sužalojimo, nebuvo tokioje būsenoje ar padėtyje, dėl kurios negalėtu išvengti dalyvavimo muštynėse. Toks nukentė-jusiojo elgesys buvo labai neatsargus, neatsakingas ir pavojingas pačiam sau. Byloje nėra surinkta įrodymų patvirtinančių, kad kaltinamųjų veiksmais buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, pada-ryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, ar kitaip pažeista viešoji tvarka.