- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-819-881/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė, Eglė Surgalienė
- Ieškovas
- A. P.
- Pareiškėjas
- N. M. S.
- Atsakovas
- N. M. S., notarei G
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, notarė D
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgalienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6-94/2014 pagal pareiškėjos N. M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir ieškovo A. P. ieškinį atsakovams N. M. S. ir notarei G. Z. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys: Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, notarė D. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja N. M. S. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė M. S. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-196-522/2008, pareiškėjos pareiškimą patenkino.
Pareiškėjas A. P. 2009 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-196-522/2008, atnaujinus procesą priimti naują sprendimą – N. M. S. pareiškimą atmesti, panaikinti Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. Z. pareiškėjai išduotą 2008 m. gegužės 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi (naujas civilinės bylos Nr. 2-8-880/2011) pareiškėjo A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkino ir civilinę bylą Nr. 2-196-522/2008 atnaujino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. atskiroje civilinėje byloje (Nr. 2-649-522/2011) taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė M. S. palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi abi bylos (Nr. 2-8-880/2011 pagal pareiškėjos N. M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir Nr. 2-649-522/2011 pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) buvo sujungtos į vieną bylą, suteikiant jai Nr. 2-8-880/2011.
Širvintų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo A. P. pareiškimą atmetė, o pareiškėjos N. M. S. pareiškimą patenkino.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 28 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 3K-3-166/2013 pagal pareiškėjo A. P. kasacinį skundą, 2013 m. kovo 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartį bei Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ginčo teisenos tvarka. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai neišsprendė ir nepasisakė dėl visų pareiškėjo prašymo reikalavimų esmės, t. y. nors pareiškėjas ginčijo kito asmens teisę įgyti palikimą, teismų procesiniuose sprendimuose šis prašymas nebuvo išnagrinėtas, o pasisakyta tik dėl juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai nustatymo.
Iš naujo nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka, pareiškėjas A. P. pareiškė ieškinį, kurį patikslinęs prašė pripažinti negaliojančiu atsakovei N. M. S. išduotą 2008 m. gegužės 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas priėmė palikimą mirus testamentinei palikėjai M. S., paveldimą turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, pradėjęs faktiškai valdyti. Nurodė, kad 1999 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto antrajame notarų biure Lietuvos Respublikos pilietė, nuolat gyvenusi JAV, M. S. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuris priklausys jai mirties momentu, paliko ieškovui. Tą pačią dieną, kai buvo sudarytas testamentas, M. S. pasirašė du įgaliojimus, kuriais ieškovą įgaliojo atlikti visus reikalingus veiksmus dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemės sklypus Alytaus mieste ir Šilalės rajone. 2002 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryti analogiški įgaliojimai, kuriais teisė atlikti ankstesniuose įgaliojimuose nurodytus veiksmus ieškovui buvo pratęsta. M. S. mirė 2005 metais, tačiau dėl to, kad velionė gyveno kitame žemyne ir bendraudavo su ieškovo šeima nereguliariais laiškais, ieškovas apie M. S. mirtį sužinojo tik 2007 metais. 2008 m. vasario 25 d. atsakovė, žinodama, kad Lietuvoje yra mirusiosios turto, kuris testamentu yra paliktas ieškovui, kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą su prašymu pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog atsakovė po M. S. mirties faktiniais veiksmais priėmė velionės turtą. Atsakovė, kreipdamasi į teismą, sąmoningai nutylėjo ir nenurodė, kad egzistuoja testamentinis paveldėtojas – ieškovas. 2008 m. balandžio 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo patenkino atsakovės prašymą. Šio sprendimo pagrindu 2008 m. gegužės 21 d. Širvintų rajono pirmojo notarų biuro notarė G. Z. išdavė atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo, kaip užsienio pilietei, suteikė teisę į pinigų sumas, gautas pardavus paveldėtus žemės sklypus. Ieškovo nuomone, atsakovei išduotas paveldėjimo liudijimas yra neteisėtas nuo jo išdavimo momento, nes išduotas egzistuojant juridiniams faktams, kurių egzistavimas sudaro prielaidas palikimą priimti prioritetine teise kitiems asmenims, t. y. testamentiniam paveldėtojui – ieškovui. Be to, ne tik paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas neteisėtai, bet ir juridinis faktas nustatytas be pakankamo pagrindo. Atsakovė teigė, kad vienas iš faktinių veiksmų, kuriais ji neva užvaldė velionės turtą, yra banko indėlių užvaldymas. Atsakovė nurodė, kad M. S. dar būdama gyva 2004 m. lapkričio 22 d. ir 2005 m. sausio 19 d. pervedė į Archer banke atidarytą sąskaitą iš viso 70 000 dolerių. Velionė minėtame banke nurodė atsakovę, kaip asmenį, kuris įgyja teisę į sąskaitos esančias lėšas po M. S. mirties. Taigi atsakovės veiksmai, kuomet ji, kaip teisėta naudos gavėja, nuvyko į banką perimti velionės lėšų, pasižymi sutartiniams santykiams būdingais požymiais. Tokiais savo veiksmais atsakovė nesiekė faktiškai užvaldyti velionės turto, o siekė realizuoti savo teises, kurios jai buvo suteiktos dar velionei esant gyvai. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo laikyti minėtus atsakovės veiksmus faktinio užvaldymo veiksmais. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji atliko namo, esančio JAV ir priklausiusio velionei, priežiūros veiksmus. Tačiau, ieškovo nuomone, atsakovės atlikti faktiniai veiksmai JAV neturi jokio ryšio su turto, esančio Lietuvoje, užvaldymu. Visi atsakovės veiksmai, kuriais ji neva faktiškai užvaldė velionės turtą, buvo atlikti JAV. Vertinant CK kolizinių normų nuostatas, jog įstatymų leidėjas sistemingai nustatė specifinę paveldėjimo su tarptautiniu elementu taisyklę, jog nekilnojamojo turto vienetai, esantys skirtingose valstybėse, turėtų būti paveldimi kiekvienas atskirai pagal vietos valstybės teisę. Atsakovė neįrodinėjo ir nepateikė jokių įrodymų, jog faktiniais veiksmais pradėjo turtą valdyti Lietuvoje. Palikimo priėmimas JAV faktinės reikšmės, priimant palikimą, kurį sudaro nekilnojamasis turtas Lietuvoje, neturi. Taigi atsakovė faktiškai turto, esančio Lietuvoje, neužvaldė. Tuo tarpu ieškovas mirusiosios palikimą, esantį Lietuvoje, priėmė, pradėjęs faktiškai jį valdyti. Nors ieškovas apie M. S. mirtį sužinojo tik 2007 metais, tačiau jis atlikinėjo veiksmus, reikalingus atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus ir prieš, ir po sužinojimo apie mirtį. Po testatorės mirties tik aktyvių ieškovo veiksmų dėka 2006 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 sklypus (duomenys neskelbtini), Širvintų r., o 2009 m. į 3 sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Šiais sklypais ieškovas atsakingai rūpinosi, organizavo, kai reikėjo atlikti kadastrinius matavimus, pats juose dalyvavo, pjovė žolę, mokėjo įregistravimo mokesčius ir kadastrinių matavimų mokesčius.
Šalies argumentai
Atsakovė N. M. S. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, o jos pareiškimą patenkinti – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. M. S. priėmė savo motinos M. S. palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Nurodė, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-999-727/2010 pagal ieškovo prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, konstatuota, kad ieškovas yra nepateisinamai praleidęs terminą palikimui priimti. Todėl laikytina, kad ieškovas palikimo nepriėmė. Atsakovės nuomone, nesvarbu, kurioje šalyje įpėdinis atliko faktinius palikimo priėmimo veiksmus, jie tik turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus. Atsakovės veiksmai, užvaldant palikimą, buvo įvertinti kompetentingo teismo pagal paveldėjimo santykius, reguliuojamus Lietuvos Respublikos įstatymų. Taigi atsakovei pagal Lietuvos Respublikos teisės nustatytus reikalavimus pakako įrodyti, kad ji savo veiksmais nustatytu laiku JAV faktiškai užvaldė motinos velionės turtą, esantį JAV, kas reiškia, kad užvaldė ir paveldėjo visą velionės turtą, kur jis bebūtų ir susidėtų. Atsakovė pabrėžė, kad teismo sprendimas šioje byloje pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu jokių teisinių pasekmių ieškovui nesukels, kadangi ieškovas yra praleidęs terminą palikimui pagal testamentą priimti. Todėl teigtina, kad jokios ieškovo teisės ir interesai nėra pažeisti, ir reikalavimo teisės į nepriimtą palikimą jis neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovo A. P. ieškinį atmetė.
Teismas pripažino, kad ilgą laiką naudodamasis palikėjos jam išduotais įgaliojimais, tiek palikėjai esant gyvai, tiek po to jai mirus, ieškovas rūpinosi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nuosavybės teisių į šį turtą teisiniu įforminimu mirusiosios vardu. Tačiau, teismo nuomone, šie ieškovo veiksmai po palikėjos mirties negali būti vertinami (laikomi) kaip naudojimasis, valdymas ir disponavimas palikėjos turtu kaip savo nuosavybe. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad paveldimą turtą pradėjo valdyti kaip savo. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios. Bylos medžiaga rodo, kad ieškovas po palikėjos mirties ir toliau kaip jos atstovas rūpinosi jos nuosavybės atstatymu į žemę, naudodamasis įgaliojimais, kurie nesukuria nuosavybės teisių. Tokie ieškovo veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas valios priimti palikimą neišreiškė jokiais aktyviais veiksmais, neatliko veiksmų įgyti nuosavybės teisei į paveldimą turtą įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią sužinotų kiti asmenys, t. y. neišviešino nei savo paveldėjimo teisės, nei atliko veiksmų, rodančių jo siekį įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kad ieškovas nepriėmė mirusios palikimo ir pats tai pripažino, nustatyta 2010 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo (civ. byla Nr. 2-999-727/2010) ir 2011 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teismo (civ. byla Nr. 2S-506-492/2011) nutartyse dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Teismai savo sprendimuose konstatuodami, kad A. P., žinodamas apie jam tenkančios paveldėjimo teisės realizavimo būdą ir tvarką, elgdamasis nerūpestingai ir neapdairiai, nesiėmė jos realizuoti, termino palikimui priimti jam nepratęsė. Teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad jis kitaip rūpintis nuosavybės teisių į M. S. nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nuosavybės teisių į šį turtą teisiniu įforminimu negalėjo, tik panaudodamas įgaliojimą, tuo pripažindamas, kad palikimo nepriėmė. Tokiu būdu ieškovas A. P. įstatymo numatytu terminu ir nustatyta tvarka palikimo nepriėmė. Ieškovas, nepriėmęs palikimo, neįgijo nuosavybės teisės į paveldimą turtą. Susidarius tokiai situacijai, atsirado atsakovei, kaip įpėdinei pagal įstatymą, paveldėti mirusiosios Lietuvos Respublikoje esantį turtą.
Teismas sprendė, kad ieškovas kelia nepagrįstas abejones dėl palikėjos banko indėlių ir sąskaitose buvusių lėšų užvaldymo, taip pat dėl mirusiosios namo, esančio JAV, priežiūros, kaip veiksmų, nulėmusių, jog tuo pačiu buvo faktiškai užvaldytas ir faktiškai priimtas visas mirusiosios palikimas, esantis tiek JAV, tiek Lietuvoje. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tai reiškia, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, nežiūrint, koks ir kur tas palikimas būtų. Byloje nėra jokių abejonių, kad atsakovė, užvaldydama po savo motinos mirties jos banko indėlius ir kitas pinigines lėšas, taip pat namą JAV, tai atliko siekdama užvaldyti savo motinos turtą ir faktiniu turto užvaldymu priimti visą palikimą. Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad bet kurio palikėjo turto perėmimas ir užvaldymas kaip savo po pastarojo mirties – tai yra paveldėjimas, kaip teisinis santykis, o ne sutartinis santykis, nes mirus žmogui, jo teisnumas ir veiksnumas išnyksta, ir lieka vienintelis galimas santykis, perimant teises ir pareigas – turto paveldėjimo santykiai. Teismas pabrėžė, kad juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovė priėmė po savo motinos mirties palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, yra nustatytas 2008 m. balandžio 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu (civ. byla Nr. 2-196-522/2008). 2008 m. gegužės 21 d. Širvintų pirmojo notarų biuro notarės išduotą paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas šio sprendimo pagrindu, oficialiai patvirtina atsakovės palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą. Išnagrinėjus šią bylą, anot teismo, nustatyta, kad panaikinti teismo sprendimą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagrindo nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiamu sprendimu nebuvo išspręsti visi byloje pareikšti reikalavimai, todėl sprendimas yra negaliojantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu. Teismo pozicija, kad juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą priėmė atsakovė, yra nustatytas Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu, yra ydinga ir neatitinka bylos procesinių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byloje nebuvo nustatyta jokio juridinio fakto, todėl teismas turėjo išspręsti visus tris materialiuosius reikalavimus, priimdamas galutinį sprendimą. Tačiau teismas pasielgė priešingai – negaliojančia 2008 m. balandžio 14 d. nutartimi pasirėmė kaip prejudiciniu faktu ir tai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Be to, teismas neatskleidė ginčo esmės ir neišnagrinėjo esminių bylai aplinkybių. Apeliantas buvo nurodęs, kad atsakovė, kreipdamasi į Širvintų rajono apylinkės teismą 2008 metais, nuslėpė ir nenurodė informacijos apie kitus įpėdinius, o paveldėjimo teisės liudijimą jai išdavusi notarė G. Z. taip pat nepatikrino ir neįsitikino, ar neegzistuoja kitų testamentinių ar įstatyminių pretendentų į tą patį palikimą. Tačiau teismas nepasisakė nei dėl vienos iš apelianto nurodytų aplinkybių, susijusių su testamentinio paveldėtojo egzistavimo faktu. Teismas faktiškai įvertino atsakovės paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo klausimą tik atsižvelgdamas į apelianto argumentus, kuriais motyvavo pats priėmęs palikimą faktiniu valdymu, tačiau turėjo įvertinti visumą argumentų, susijusių tiek su apelianto ir atsakovės juridiniais veiksmais, kuriais jie tariamai galėjo užvaldyti velionės palikimą, tiek su šių veiksmų sąsajumu su ieškinio reikalavimu panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą. Be to, teismas vengė pasisakyti ir išaiškinti CK 1.62 straipsnio nuostatos taikymo aplinkybes, tuo pačiu vengdamas pademonstruoti aiškią teisinę valią ir suformuoti potencialų precedentą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė N. M. S. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas klaidingai interpretuoja bei vertina byloje priimtus teismo procesinius dokumentus – sprendimus, kuriais byla (o tuo pačiu ir atsakovės materialusis reikalavimas byloje) išspręsta iš esmės bei nustatyti atitinkami juridiniai faktai dėl ginčo objekto. Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas atsakovės pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nebuvo pakeistas ar panaikintas, todėl liko galioti. Atsakovės nuomone, nuo 2008 metų bylos esmė buvo atskleista ne vieną kartą ir išnagrinėtos visos esminės bylai aplinkybės. 2008 m. vasario 11 d. pareiškimu kreipdamasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, atsakovė negalėjo nurodyti ieškovo kaip suinteresuoto asmens, nes apie tai, kad jos motina dar 1999 metais ieškovo naudai buvo parašiusi testamentą, nežinojo. Teismas nuosekliai įvertino byloje surinktus esminius įrodymus ir aplinkybes dėl testamentinio paveldėtojo egzistavimo fakto, taip pat pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-999-727/2010, nustatytais prejudiciniais faktais. Apeliantas skunde nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, netinkamai pritaikė CK 1.62 straipsnio 1 dalies nuostatas, tokių pažeidimų nenustatė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, o būtent, neišnagrinėjo atsakovės prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė M. S. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti, todėl priimtas sprendimas yra negaliojantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo pareikštas ne naujoje, bet atnaujintoje civilinėje byloje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės pareiškimas jau buvo išnagrinėtas ir patenkintas Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-196-522/2008. Tačiau apeliantui kreipusis į teismą dėl proceso atnaujinimo, byla buvo atnaujinta ir, sujungus ją su civiline byla pagal apelianto pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o vėliau teismui pakeitus proceso teiseną iš ypatingosios į ieškinio (ginčo), buvo išnagrinėta skundžiamu teismo sprendimu. CPK 371 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs atnaujintą bylą, teismas turi teisę: prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo arba panaikinimo atmesti, teismo sprendimą pakeisti arba priimti naują sprendimą. Taigi tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs atnaujintą bylą, nustato, kad ankstesnis teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis, remdamasis CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priima ne tapatų sprendimą (pvz. tenkinti atsakovės pareiškimą), bet procesinį sprendimą prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo arba panaikinimo atmesti. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas pasisakė dėl atsakovės pareiškimo esmės (palikimo priėmimo aplinkybių) ir konstatavo, kad panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimą nėra pagrindo. Nepaisant tam tikro pirmosios instancijos teismo motyvacijos ydingumo minint 2008 m. balandžio 14 d. sprendimą, nėra pagrindo spręsti, kad teismas, atmesdamas apelianto ieškinį, neišnagrinėjo visų byloje pareikštų reikalavimų.
Kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė.
Dėl neatskleistos ginčo esmės
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė nei dėl vienos iš apelianto nurodytų aplinkybių, susijusių su testamentinio paveldėtojo (apelianto) egzistavimo faktu, teismui 2008 m. balandžio 14 d. priimant sprendimą dėl atsakovei palankaus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir atsakovei išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, ir todėl neatskleidė tikrosios ginčo esmės.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantas per įstatyme nustatytą terminą M. S. testamentu Lietuvoje jam palikto turto (palikimo) nepriėmė. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas konstatavo tiek įvertinęs apelianto nurodytus veiksmus, kuriais jis įrodinėjo palikimo priėmimą faktiniu valdymu, tiek atsižvelgęs į civilinėje byloje Nr. 2-999-727/2010 paties apelianto pripažintą faktą, kad terminą palikimui priimti jis yra praleidęs, bei teismų padarytas išvadas, kad terminas praleistas be svarbių priežasčių. Taigi apelianto išdėstytos aplinkybės, susijusios su testamentinio įpėdinio egzistavimu, atsižvelgiant į tai, kad per įstatyme nustatytą terminą apeliantas savo, kaip testamentinio įpėdinio, teisių nerealizavo (ir todėl jas prarado), sprendžiant Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimo bei atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo (kurie abu buvo priimti jau po to, kai apeliantas praleido terminą palikimui priimti) teisėtumo ir pagrįstumo klausimą jokios teisinės reikšmės neturi, atitinkamai teismo neturėjo būti plačiau nagrinėjamos.
Dėl kolizinių normų taikymo
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas vengė pasisakyti dėl CK 1.62 straipsnio nuostatų taikymo tais atvejais, kai palikėjo turtas yra keliose valstybėse. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuos teisinius klausimus apeliantas jau buvo iškėlęs kasaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs apelianto kasacinį skundą, konstatavo, kad byloje buvo tinkamai taikytos materialiosios teisės normos, reikalingos ginčui spręsti. Esant tokioms aplinkybės, teismas neturėjo pagrindo iš naujo kelti klausimo dėl CK 1.62 straipsnio nuostatų taikymo ir jas išsamiau analizuoti.
Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisminė gynyba yra garantuojama tam asmeniui, kurio pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi byloje nustačius, kad apeliantas prarado teisę paveldėti Lietuvoje esantį M. S. turtą, jo reikalavimas panaikinti atsakovei išduotą 2008 m. gegužės 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą tampa savitikslis.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.