Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad 1999 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto antrajame notarų biure Lietuvos Respublikos pilietė, bet nuolat gyvenusi JAV, M. S. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą LR teritorijoje, kuris priklausys jai mirties momentu, paliko ieškovui. Testamentas sudarytas, laikantis įstatymų, pasirašytas testatorės, patvirtintas Vilniaus miesto 2-jo notarų biuro notarės D. M. ir nėra nuginčytas. Tą pačią dieną, kai buvo sudarytas testamentas, M. S. pasirašė du įgaliojimus, kuriais ieškovą įgaliojo atlikti visus reikalingus veiksmus dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemės sklypus Alytaus mieste ir Šilalės rajone. Kadangi įgaliojimai galiojo tris metus, 2002 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryti analogiški įgaliojimai, kuriais teisė atlikti ankstesniuose įgaliojimuose nurodytus veiksmus ieškovui buvo pratęsta. M. S. mirė 2005 metais, tačiau dėl to, kad velionė gyveno kitame žemyne ir bendraudavo su ieškovo šeima nereguliariais laiškais, ieškovas apie M. S. mirtį sužinojo tik 2007 metais tokiomis aplinkybėmis. Ilgai negaudamas iš M. S. jokių žinių ir atsakymų į siųstus laiškus, ieškovo žmona paskambino atsakovei, iš kurios sužinojo, kad M. S. yra mirusi. Sužinojęs apie tai, ieškovas 2007 m. liepos mėnesyje nusiuntė elektroninį laišką, kuriuo dar kartą paprašė atsiųsti M. S. mirties liudijimą, nes jis jam reikalingas, kad galėtų paveldėti pagal testamentą, prie laiško pridėjo ir testamento kopiją. Tokiu būdu, atsakovei jau 2007 metų liepos mėnesyje buvo žinoma apie motinos testamentą. 2008 m. vasario 25 d. atsakovė, žinodama, kad LR yra mirusiosios turto, kuris testamentu yra paliktas ieškovui, kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą su prašymu pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog atsakovė po M. S. mirties faktiniais veiksmais priėmė velionės turtą. Atsakovė, kreipdamasi į teismą, sąmoningai nutylėjo ir nenurodė, kad egzistuoja testamentinis paveldėtojas – ieškovas. 2008 m. balandžio 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo patenkino atsakovės prašymą. Šio sprendimo pagrindu 2008 m. gegužės 21 d. Širvintų rajono pirmojo notarų biuro notarė G. Z. išdavė atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo, kaip užsienio pilietei, suteikė teisę į pinigų sumas, gautas pardavus paveldėtus žemės sklypus. Atsakovei išduotas paveldėjimo liudijimas yra neteisėtas nuo jo išdavimo momento, nes išduotas, egzistuojant juridiniams faktams, kurių egzistavimas sudaro prielaidas palikimą priimti prioritetine teise kitiems asmenims, t.y., testamentiniam paveldėtojui – ieškovui. Ieškovas nurodo, kad ne tik paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas neteisėtai, bet ir juridinis pagrindas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui buvo suponuotas aplinkybių, kurios negali būti laikomos pakankamu pagrindu pripažinti faktinio turto užvaldymo, esančio LR, faktą. Atsakovė teigia, kad vienas iš faktinių veiksmų, kuriais ji neva užvaldė velionės turtą, yra banko indėlių užvaldymas. Atsakovė nurodo, kad M. S. dar būdama gyva 2004 m. lapkričio 22 d. ir 2005 m. sausio 19 d. pervedė į Archer banke atidarytą sąskaitą iš viso 70 000 dolerių. Velionė minėtame banke nurodė atsakovę, kaip asmenį kuris įgyja teisę į sąskaitos esančias lėšas po M. S. mirties. Kaip nurodė atsakovė, ji po velionės mirties nuvyko į Archer banką, uždarė velionės sąskaitas ir perėmė lėšas, kurios faktiškai buvo paliktos atsakovei dar iki velionės mirties. Atsakovė nurodė ir kituose bankuose buvusių finansinių lėšų užvaldymą analogišku būdu. Atsakovės minėtų banko indėlių užvaldymas nėra veiksmai LR CK 5.51 str. prasme. Tokie atsakovės veiksmai, kuomet ji, kaip teisėta naudos gavėja nuvyko į banką perimti velionės lėšas, pasižymi sutartiniams santykiams būdingais požymiais. Tokiais savo veiksmais atsakovė nesiekė faktiškai užvaldyti velionės turto, o siekė realizuoti savo teises, kurios jai buvo suteiktos dar velionei esant gyvai. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo laikyti minėtus atsakovės veiksmus faktinio užvaldymo veiksmais. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji atliko namo, esančio JAV ir priklausiusio velionei, priežiūros veiksmus. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą. Mano, kad atsakovės atlikti faktiniai veiksmai atlikti JAV neturi jokio ryšio tarp turto, esančio LR užvaldymo. Visi atsakovės veiksmai, kuriais ji neva faktiškai užvaldė velionės turtą, buvo atlikti JAV. Nežinant JAV teisinės bazės paveldėjimo srityje, objektyviai yra neįmanoma nustatyti tikrojo atsakovės veiksmų valinio turinio, nes negalima įvertinti, kokių teisinių tikslų ir pasekmių siekė nurodytais veiksmais atsakovė, atsižvelgiant į JAV nacionalinę ir valstijų teisę. Kita vertus, nekilnojamojo turto paveldėjimui privalo būti taikoma vietos, kurioje yra turtas, valstybės teisė. CK 1.62 str., esant paveldėjimo su tarptautiniu elementu santykiui, suponuoja išimtį iš bendrosios CK 5.51 str. taisyklės, jog palikimas priimamas tik visas. Todėl CK nuostatoms prieštarauja LR esančio teismo pozicija, jog galima Lietuvoje nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl turto, kuris yra JAV. Iš esmės, atsakovės atžvilgiu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ji užvaldė namą, esantį JAV, tačiau faktas nustatytas LR. Vertinant CK kolizinių normų nuostatas, jog įstatymų leidėjas sistemingai nustatė specifinę paveldėjimo su tarptautiniu elementu taisyklę, jog nekilnojamojo turto vienetai, esantys skirtingose valstybėse, turėtų būti paveldimi kiekvienas atskirai pagal vietos valstybės teisę. Atsakovė neįrodinėjo ir nepateikė jokių įrodymų, jog faktiniais veiksmais pradėjo turtą valdyti Lietuvoje. Palikimo priėmimas JAV faktinės reikšmės, priimant palikimą, kurį sudaro nekilnojamasis turtas Lietuvoje, neturi. Atsakovė faktiškai turto, esančio Lietuvoje, neužvaldė. Ieškovas nurodo, mirusiosios turtą, esantį Lietuvoje, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jis priėmė velionės palikimą. Nors ieškovas apie M. S. mirtį sužinojo tik 2007 metais, tačiau jis atlikinėjo veiksmus, reikalingus atkurti nuosavybės teisėms į žemės sklypus ir prieš ir po sužinojimo apie mirtį. Po testatorės mirties tik aktyvių pareiškėjų veiksmų dėka 2006 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 sklypus Šalkiškių kaime, Širvintų r., o 2009 m. į 3 sklypus, esančius Svičiūnų kaime. 2009 m. sklypais, į kuriuos būtų atkurtos nuosavybės teisės ir jau priklausė M. S., ieškovas atsakingai rūpinosi, organizavo, kai reikėjo kadastrinius matavimus, pats juose dalyvavo, pjovė žolę, mokėjo įregistravimo mokesčius ir kadastrinių matavimų mokesčius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 7 d. nutartyje(bylos Nr. 3K-3-98/2011) nustatė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra aplinkybių visuma:1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas(CPK 444 str. 1 dalis); 2)pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3)pareiškėjas negali kitokia, t.y., ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų(445 str.), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Ieškovo ieškinyje egzistuoja visos reikalingos sąlygos nustatyti juridinį faktą. Ieškovas teigia, kad atsakovė, žinodama, kad egzistuoja ir kitų asmenų, turinčių pagrįstą teisę į velionės palikimo dalį, šią aplinkybę nuslėpė, o nepakankamai apdairiai savo funkcijas atlikusi notarė, paveldėjimo teisės liudijimą išdavė. LR Notariato įstatymo 2 str. yra nurodyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Paveldėjimo teisės liudijimą išdavusi notarė G. Z., išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, nepakankamai išsamiai patikrino visus jos dispozicijai prieinamus archyvinius duomenis, todėl nenustatė, jog yra teisėtų į tą patį paveldimą turtą turinčių asmenų. Tai yra aplinkybė, duodanti pagrindą panaikinti ginčijamą 2008 m. gegužės 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Prašo pripažinti atsakovei N. M. S. išduotą 2008 m. gegužės 21d. paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovas A. P. priėmė palikimą, mirus testamentinei palikėjai M. S., paveldimą turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, faktiškai pradėjęs jį valdyti.