- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2YT-2437-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00261-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Pareiškėjas
- E. J. U.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo tėvo C. G. U. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėja nurodo, kad ji, būdama vienintelė paveldėtoja, po savo tėvo mirties, priėmė palikimą, kurį sudaro aštuoni žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Po C. G. U. mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi visą turtą paveldėjo pagal testamentą (duomenys neskelbtini) ir palikimą priėmė pradėjusi turtą – aštuonis žemės sklypus, faktiškai valdyti. Pareiškėja po tėvo mirties mokėjo mokesčius už jos tėvui priklausančius žemės sklypus, įgaliojo kitą asmenį jos vardu vesti paveldėjimo bylą, įtraukti ją į įpėdinių ratą, atstovauti valstybės institucijose. Pareiškėja pažymėjo, kad kitų asmenų, galinčių paveldėti jos tėvui priklausantį turtą – žemės sklypus, nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjo C. G. U. palikimo perėjimą valstybei, taip pat siunteresuotas asmuo neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes apie faktinį mirusiojo palikimo priėmimą valdyti. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškimo teiginiai turėtų būti visapusiškai pagrįsti rašytiniais įrodymais.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalninė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgus į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodo, kad pareiškėja nepateikė pakankamai rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų vienareikšmiškai konstatuoti pareiškime nurodytą juridinį faktą.
Šalies argumentai
5. Byloje vykusio teismo posėdžio metu pareiškėja (jos atstovas) pareiškime išdėstytą poziciją palaikė, prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
6. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
7. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
9. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo (o taip pat ir liudytojų) žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
10. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Pažymėtina, kad net ir vien tik netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes. CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylą būtina pateikti rašytinius įrodymus ar kad juridinę reikšmę turintys faktai būtų nustatyti tik vadovaujantis rašytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
12. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos tėvui C. G. U. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas mirė 2016 m. gruodžio 16 d. Testamentų registro duomenimis registre nėra įregistruotų C. G. U. sudarytų testamentų, taip pat nėra registruotų palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
13. Tačiau, teismo vertinimu, bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja savo tėvo palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti turtą – žemės sklypus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis pareiškėja rūpinasi minėtu turtu kaip savo – moka žemės mokesčius (pareiškėjos 2020 m. balandžio 8 d. prašymo priedas Nr. 3, 2020 m. gegužės 27 d. prašymo priedai), per įgaliotą asmenį rūpinasi žemės sklypų priežiūra (pastarąsias aplinkybes patvirtinta toliau šiame sprendime aptariamų bylos įrodymų (taip pat ir rašytinių) visetas). Suinteresuoti asmenys pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
14. Pažymėtina, kad į bylą yra pateiktas 2017 m. lapkričio 14 d. įgaliojimas, kuriuo pareiškėja po savo tėvo mirties įgaliojo A. B. vesti jos vardu paveldėjimo bylą, įtraukti pareiškėją į įpėdinių ratą, atstovauti įstaigose bei institucijose. 2018 m. balandžio 26 d. tarp A. B. (veikiančios pagal įgaliojimą) ir N. M. sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis. 2017 m. balandžio 16 d. tarp pareiškėjos, veikiančios per įgaliotą asmenį A. B., ir V. Ž. penkeriems metams buvo sudaryta penkių žemės sklypų, esančių Trakų rajone, panaudos sutartis, nurodant, kad žemė turi būti naudojama žemės ūkio veiklai, panaudos gavėjas minėta sutartimi taip pat įsipareigojo žemę įdirbti, išvalyti žemės sklypus nuo krūmų bei medžių. Byloje liudytoju apklaustas N. M. paaiškino, kad žemę (tris žemės sklypus Gineitiškių ir Parankavos kaime) jis dirba, tuo tarpu A. B. nuolat rūpinasi, jog žemė būtų prižiūrėta (rūpinasi, kad dėl žemės nepriežiūros nebūtų skirtos baudos). Liudytojas N. M. taip pat nurodė, kad kitus žemės sklypus (priklausiusius C. G. U.), dirba V. Ž. (liudytojo kaimynas), pastarieji žemės sklypai taip pat prižiūrėti, tuo nuolat rūpinasi A. B..
15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos tėvui, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
16. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. J. U., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini), po tėvo C. G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai E. J. U. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.