Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo M. B. atstovui advokato padėjėjui Tautvydui Bliujui,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi) per septynias dienas nuo UAB (duomenys neskelbtini) akcininko R. J. (toliau – ir Akcininkas) reikalavimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos, nepateikė įmonės UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalies numatytos informacijos. Nepateikdamas Bendrovės Akcininkui reikalaujamos informacijos apie Bendrovę, M. B. pažeidė Bendrovės Akcininko teises. Tokiais savo veiksmais M. B. pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, vertindamas M. B. neveikimo priežastis, turėtų atsižvelgti į buhalterės vengimą surinkti R. J. prašomus dokumentus, pataisyti tik UAB (duomenys neskelbtini) naudingas buhalterinės apskaitos klaidas ir šių veiksnių įtaką negalėjimui M. B. savalaikiai įvykdyti savo pareigos. Taip pat Teismas turėtų atsižvelgti į aplinkybes, jog akcininko prašymo vykdymo laikotarpiu M. B. buvo nedarbingas arba atostogavo. Visų aukščiau pateiktų aplinkybių visuma patvirtina, kad M. B. nepateikė akcininkui dokumentų ne dėl sąmoningo vengimo, o objektyvaus negalėjimo. Akcentuotina, kad M. B. nenorėjo R. J. pateikti klaidingų buhalterinės apskaitos dokumentų, nes tai pažeistų Bendrovės teises ir būtų netinkamai įgyvendinta akcininko teisė gauti informaciją. M. B. R. J. nepateikė jo prašomų dokumentų dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl sąmoningo neveikimo. Kadangi M. B. veiksmuose nėra tyčios, atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalyje negali kilti. Be to, yra pagrindo manyti, kad R. J. prašomi dokumentai buhalterės jam buvo pateikti, tačiau jis siekia tai nuslėpti, todėl pareiškimas turi būti atmestas, kaip nepagrįstas. Buhalterė nieko nepranešusi M. B., tikėtina, įvykdė R. J. prašymą ir pateikė visus finansinius dokumentus, susijusius su Bendrove ir galbūt kitus jo prašytus dokumentus. Tai padarė nepranešusi direktoriui ir niekaip su juo nekomunikuodama. Apie šią aplinkybę buhalterė nėra informavusi M. B.. Ši aplinkybė buvo nustatyta tik patikrinus (duomenys neskelbtini) saugomų dokumentų debesijos sistemą. Pridedamos nuotraukos patvirtina, kad R. J. reikalingus dokumentus buhalterė rinko laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. 03.32 val. nakties. Norint išsiųsti buhalterinės apskaitos programoje (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, juos būtina išsisaugoti PDF arba Excel formatu. Tik atlikus dokumentų išsaugojimą, juos galima išsiųsti. Šie saugomo dokumentai M. B. nebuvo pateikti, todėl akivaizdu, kad dokumentai buvo renkami R. J. interesais ir pagal jo užklausą, ir tikėtina jam pateikti.

M. B. į bylą pateikė išsamius paaiškinimus, kurie pagrindžia, kad: 1) jis nėra kaltas dėl R. J. prašomų dokumentų nepateikimo, jei iš tiesų šie dokumentai jam nebuvo pateikti; 2) buhalterė buvo lojali R. J.; 3) direktorius norėjo R. J. pateikti dokumentus, tačiau jie buvo su apskaitos klaidomis, kurios negalėjo būti savalaikiai pašalintos (buhalterė sąmoningai klaidų netaisė paaiškinimų neteikė); 4) direktorius, siekdamas pateikti, R. J. prašomus dokumentus, sudarė buhalterinių paslaugų sutartį su kita buhaltere, kuri pašalino buhalterės padarytas ir sąmoningai nepašalintas klaidas; 5) Bendrovės paslaugų ar medžiagų teikėjai siųsdavo sąskaitas Bendrovei per R. J. arba jo žmoną O. L., prie susirašinėjimo nepridedant M. B.. Manoma, kad M. B. net neturi visų susirašinėjimų ir sąskaitų išrašytų Bendrovei. Dalį jų yra gavę tik R. J. ir O. L. ir nėra aišku, ar visas yra persiuntę; 6) R. J. dalyvavo visuose arba beveik visuose susirašinėjimuose tarp Bendrovės ir asmenų, teikiančių Bendrovei paslaugas arba tiekusių medžiagas.

M. B. į bylą pateikė fotofiksacijas iš buhalterinės programos (duomenys neskelbtini), kurios atskleidžia, kad buhalterė rengė R. J. prašomus dokumentus ir tikėtina, kad juos jam pateikė iki kreipimosi į teismą dienos. Šį įsitikinimą pagrindžia, kad buhalterė 2024 m. gruodžio 31 d. parengė šiuos finansinius dokumentus, kurių papkių (failų ir folderių) pavadinimai: 1) „Paskola (duomenys neskelbtini) detali“; 2) „R. paskola detali“; 3) „Paskola o.“; 4) „Paskola (duomenys neskelbtini) detali“, bei kitus finansinius dokumentus susijusius su aukščiau nurodytais asmenimis.

Jei teismas vertintų, kad M. B. veiksmuose (neveikime) buvo administracinio nusižengimo subjektyviajai pusei būdingų pažymių, prašo skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimalią baudą ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. M. B. vertina, kad jo neveikimas neturi ANK 119 straipsnio 1 dalyje būdingų, subjektyvių požymių, t. y. tyčios. Tai turėtų būti įvertinta kaip subjektyviosios pusės, būtinos ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėčiai, nebuvimas. Jei teismas vertintų kitaip, prašo atsižvelgti į išdėstytą aplinkybių visumą ir vertinti kaip M. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. M. B. iki šiol nėra baustas už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nuoširdžiai apgailestauja, kad neturėjo galimybės R. J. pateikti jo prašomų dokumentų. Tačiau nurodo, kad jų pateikimas buvo pavestas buhalterei ir šis asmuo R. J. prašymą tikėtina yra įvykdęs. Pažymėtina, kad galimas dokumentų ir duomenų nepateikimas įvyko ne dėl M. B. kaltės, o dėl buhalterės netinkamų pareigų vykdymo ir vengimo taisyti finansiniuose dokumentuose esančias klaidas, kurios buvo išimtinai naudingos R. J.. Nesant M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau esant atsakomybę šalinančių arba lengvinančių aplinkybių, prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba spręsti dėl švelnesnės nuobaudos - įspėjimo - skyrimo. M. B. yra nustatytas 50 proc. darbingumas. Bendrovė direktoriui per visą darbo joje laikotarpį (nuo 2021-02 mėn.) išmokėjo vos 553,49 Eur darbo užmokesčio dalį (priedai Nr. 18). Net minimalios baudos pagal ANK 119 straipsnio skyrimas neatitiks teisingumo principo, nes vadovui skirta bauda nežymiai viršys jam per visą darbo laikotarpį (4 metus) išmokėtą atlyginimo dalį už darbo funkcijų atlikimą. Šiuo atveju, minimalios baudos skyrimas ne atgrasys M. B. nuo administracinių nusižengimų darymo ateityje, o suvaržys asmens teises labiau, negu reikia ANK tikslams pasiekti (b. l. 42-96).

Motyvuojamoji dalis

Nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė gauti to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021, 2AT-72-697/2022). Svarbus kriterijus vertinant, ar tinkamai įvykdyta pareiga suteikti akcininkui informaciją, yra ne formalus, o kokybiškai turiningas jos įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

Atsižvelgiant į ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ABĮ normas, darytina išvada, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla tuomet, kai jis neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-870/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Akcininkas 2025 m. sausio 17 d. el. paštu ir registruotu laišku išsiuntė Bendrovei reikalavimą dėl informacijos pateikimo (b. l. 8-10), kuriame vadovaujantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, pareikalavimo Akcininko per 7 dienas pateikti atitinkamus Bendrovės dokumentus: bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2023 m.; Bendrovės tarpinį balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2024 m.; Bendrovės turto sąrašą 2023 m. ir 2024 m.; Bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašus, su detalizuotomis sumomis, 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 m.; ir visus Bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimus už 2022m., 2023 m., ir 2024 m.

Byloje ginčo, kad įmonės vadovas negavo šio reikalavimo, nebuvo. Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad M. B. siekė įvykdyti akcininko prašymą, tačiau dėl buhalterės kaltės ir kitų aplinkybių to padaryti negalėjo (b. l. 42-51, 97-104, 165-170).

Byloje nustatyta ir ginčo nebuvo dėl to, kad per minėto įstatymo nustatytą terminą, t. y. per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo, prašoma informacija pateikta nebuvo. Proceso dalyviai patvirtino, kad prašoma informacija (dokumentai) atitinkamai buvo pateikta 2025 m. kovo 7 d. (b. l. 100) ir vėliau (b. l. 165). Nors vadovas nutarimo priėmimo dienai yra pateikęs informaciją, ši aplinkybė pati savaime neatleidžia M. B. nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.

Kaip minėta, atsakomybėn traukiamo asmens atstovas neigė asmens kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo ir patį administracinį nusižengimą tuo, kad asmuo neturėjo objektyvių aplinkybių pateikti informacijos ir kad šią pareigą buvo delegavęs buhalterei, kuri neatliko veiksmų, vadovo atostogų ir kt. Rašytiniuose paaiškinimuose, kurie išsamiai aprašyti teismo sprendimo aprašomojoje dalyje, nurodyta, kad „vadovas 2024 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į buhalterę su prašymu iki 2025 m. sausio 11 d. pateikti paaiškinimus. Buhalterė paaiškinimų nepateikė ir buhalterinės apskaitos klaidų neištaisė, todėl 2025 m. sausio 20 d. darbo santykiai su ja buvo nutraukti“. <...>. Atsakomybės traukiamo asmens atstovas pateikia daug paaiškinimų, kurie iš esmės nėra susiję su inkriminuojamu pažeidimu, t. y. dėl 2025 m. sausio 17 d. reikalavimo įvykdymo.

Juridinio asmens vadovo pareigoms yra keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, determinuoja ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Akcentuotina, kad tapdamas juridinio asmens vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus jį valdyti, atstovauti, jo vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su juridinio asmens valdymu susijusių pareigų. Juridinio asmens vadovas privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai.

Ištyręs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas nustatė, kad informacija Akcininkui nebuvo pateikta dėl pačio vadovo veiksmų, o ne nuo jo nepriklausančių veiksnių. Vadovas pažeidė imperatyvią pareigą pateikti informaciją. Tos aplinkybės, kad jis pavedė el. laišku informaciją surinkti buhalterei nešalina jo atsakomybės, priešingai tai tik parodo, jog jis savo pareigą vykdė netinkamai, nes, be kita ko, delegavimas savo funkcijų buvo neformalus, bylos medžiaga patvirtina, kad nebuvo imtasi jokių veiksmų atitinkamai apie tai informuoti akcininką. Teismo vertinimu M. B. atstovo teiginiai dėl pastangų pateikti informaciją yra tik deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Tam tikros informacijos surinkimo delegavimas neatima galimybės pačiam vadovui savarankiškai atlikti veiksmus, nes minėta, kad pareiga pateikti informaciją akcininkui kyla vadovui, o ne kitam subjektui.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad vadovas atostogų laikotarpiu paskyrė asmenį laikinai atsakingą už vadovo funkcijų atlikimą (b. l. 86). Nepaskyręs jokio kito asmens vadovo funkcijoms atlikti, M. B. privalėjo įstatymuose nustatytų pareigų laikytis pats.

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovo nurodomų aplinkybių, kad M. B. savo pareigą vykdė, bet tinkamai neįvykdė dėl objektyvių aplinkybių (b. l. 42-51, 97-104, 165-170), teismas negali pripažinti svarbiomis priežastimis, kurios neleido pastarajam vykdyti pareigos.

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad M. B. pažeidė Bendrovės akcininko R. J. neturtinę teisę ir padarė administracinį nusižengimą, t. y. M. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, iš dalies nevykdė akcininko R. J. 2025 m. sausio 17 d. prašymo, t. y. nepateikė bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2023 m.; Bendrovės tarpinį balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2024 m.; Bendrovės turto sąrašą 2023 m. ir 2024 m.; Bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašus, su detalizuotomis sumomis, 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 m.; ir visus Bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimus už 2022m., 2023 m., ir 2024 m., tokiu būdu pažeisdamas akcininko R. J. neturtinę teisę gauti informaciją, kaip tai numatyta ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 18 straipsnio 1 dalyje. Šiais savo veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinos administracinės nuobaudos

ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 480 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju skirdamas administracinę nuobaudą, teismas vertina tai, kad straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą M. B. padarė vieną nusižengimą, kuriuo pažeista kito asmens neturtinė teisė. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Skiriant nuobaudą reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad M. B. anksčiau nėra baustas už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Svarstant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą reikėtų pažymėti, kad šiuo atveju administracinis nusižengimas pasireiškė neveikimu, t. y. teisės aktuose reikalaujamų veiksmų neatlikimu. Savo kaltę neigė, teigė, kad dėl to kalta buhalterė ir/ar kitos aplinkybės. Bylos nagrinėjimo metu ėmėsi priemonių ištaisyti šį pažeidimą, pateikė akcininkui reikalaujamą informaciją, tačiau tai nešalina jo atsakomybės.

Taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo yra neteistas (b. l. 106-107), baustas daug kartų administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, už metinių deklaracijų nepateikimą ir kt., paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 108-157). Pažymėtina, kad baustas už juridinio asmens vadovo funkcijų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, tai iš esmės neigiamai charakterizuoja asmenį ir rodo, kad šis nusižengimas negali būti vertintinas kaip atsitiktinis, o yra nulemtas nepakankamo dėmesingumo savo pareigoms. Taip pat teismo posėdžio metu M. B. atstovas apeliavo į tai, jog M. B. sunki turtinė padėtis, be to įmonė nuo 2021 m. vasario mėnesio yra išmokėjusi tik 553 Eur, todėl mano, kad minimalios baudos skyrimas ženkliai apsunkintų pastarojo padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu, atstovas patvirtino, kad tokį atlygį yra nusistatęs pats vadovas, nes yra nustatytas trumpesnis darbo laikas (per mėnesį dirba 4 val.) (b. l. 168-169). Teismui gavus išrašą apie asmens darbovietes ir mokamas išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad M. B. vadovauja ne vienai įmonei, gauna pakankama atlyginimą, kad užtikrintų savo poreikius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 600 Eur bauda.

Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo

Pareiškime pareiškėjo R. J. atstovas advokatas E. Pocevičius prašo priteisti iš M. B. visas R. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui nebuvo pateikti. Kadangi pareiškėjo atstovas teismui nepateikė jokių tokį prašymą patvirtinančių dokumentų, todėl klausimas dėl išlaidų priteisimo yra nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 119 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Pareiškėjo R. J. atstovo advokato Evaldo Pocevičiaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-39-1096/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.