Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo šaukimas į posėdį įteiktas CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kapsuko miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7). Šalių vardu nėra registruota nekilnojamojo turto (b. l. 11–12), ar transporto priemonių (b. l. 9). Ieškovė nurodė, kad kreditorių ar dalytino turto nėra.

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 str. str., 3.35 str., 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.109 str.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė teismo posėdžio nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, todėl grįžęs į namus neblaivus elgiasi nepagarbiai, tiek ieškovės tiek tuo metu nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Pažymėjo, kad būdamas neblaivus atsakovas smurtaudavo. Galimą atsakovo smurtą patvirtina byloje pateikta specialisto išvada (b. l. 13), kurioje nurodyta, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovė pažymėjo, kad ši specialisto išvada patvirtina tik vieną smurto atvejį, nes dėl smurtavimo niekur nesikreipė. Tuo tarpu ieškovė paaiškino, kad ji stengėsi išsaugoti šeimą: prižiūrėjo namus, rūpinosi vaikais, dirbdavo, kad galėtų aprūpinti vaikus, stengėsi spręsti atsakovo polinkį alkoholiui. Ieškovė nurodė, kad neveda bendro ūkio ilgiau nei metus, paaiškino, kad iki šios vasaros atsakovas duodavo pinigų būsto nuomai, tačiau prie bendrų šeimos išlaidų nepridėdavo.

Atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nereiškė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialinę paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, galimai smurtavo, nesirūpino ieškove, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, ieškovė taikytis nepageidauja, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 str. 2 d.).

Tai, kad atsakovas nesirūpina šeima daugiau nei metus (nuo 2016 m. vasaros nemoka net būsto nuomos), naudoja smurtą, todėl vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 str. 7 d., CK 1.5 str.), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo palikti esamas pavardes.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.

Šalys dalintino turto neturi.

Šalys santuokos metu registruotino dalytino turto neįgijo, kreditorių taip pat nenurodė. Išlaikomų asmenų nenurodė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 41 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kapsuko miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. K. palikti santuokinę pavardę „K.“, atsakovui R. K. palikti prigimtinę pavardę „K.“.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.