- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-2240-638/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02810-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- V. F.
- Trečiasis asmuo
- G. B., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 3.1.4.6Kuratorius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. patikslintą ieškinį atsakovui prokurorui V. Č., tretiesiems asmenims G. B., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, antstolės R. P. kontorai, advokatui J. K., M. G. P., A. P., P. O. dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurį 2016 m. vasario 24 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ir grąžino ieškovei (b. l. 15–16). Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi minėta teismo nutartis panaikinta ir ieškinio priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 47–50). Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti - ieškinyje nurodyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytus reikalavimus bei įpareigojo sumokėti 6 158 Eur žyminį mokestį (b. l. 58–59). Teisme buvo gautas ieškovės atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi pakeista 2016 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartis – panaikinta nutarties dalis, kuria ieškovė įpareigota sumokėti 6 158 Eur žyminį mokestį, kitos pirmosios instancijos skundžiamos nutarties dalys paliktos nepakeistos (b. l. 76–79). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatytas terminas pasibaigęs, Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė ieškovei naują 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti (b. l. 81–82). I. V. F., vykdydama 2016 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, 2016 m. liepos 18 d. pateikė patikslintą ieškinį (b. l. 84–89).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį/patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir jį su priedais grąžino padavusiam asmeniui.
Teismas sprendė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovei nustatyti trūkumai patikslintu ieškiniu nepašalinti, kadangi pateikdama patikslintą ieškinį ieškovė išdėstė analogiškus reikalavimus, kaip ir pradiniame savo ieškinyje, taip pat ieškovė patikslintą ieškinį pateikė praleidusi teismo nutartimi nustatytą terminą. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktame ieškinyje nebuvo duomenų apie jos kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, nenurodytas procesinis sprendimas, kuriuo prokuroras atsisakė nagrinėti jos skundą dėl nusikaltimo padarymo ar priėmė kitokį sprendimą dėl V. F. pareiškimo (pareiškimų) baudžiamojo proceso pradėjimo klausimu (pažymėtina, kad prie ieškinio pridėtame prokuroro atsakyme V. F. taip pat nurodoma, kad nėra aišku, kokie konkrečiai procesiniai sprendimai yra skundžiami, apie kokią nusikalstamą veiką pranešama ir ar apie ją pranešama apskritai). Iš ieškinio turinio nebuvo aišku, dėl kokių konkrečių faktinių prokuroro veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, kuo pasireiškė neturtinė žala. Ieškinio pavadinime nurodydama turtinę žalą, ji nenurodė turtinės žalos sudėties, nepateikė ją patvirtinančių įrodymų, reikalavime neprašė tokią žalą priteisti. Nenurodyta, koks priežastinis ryšys sieja neteisėtus prokuroro veiksmus (neveikimą) su V. F. patirta žala. Ieškovei buvo išaiškinta, kad reiškiant ieškinį dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, tinkama atsakove byloje yra Lietuvos Respublikos įgaliota institucija, o ne prokuratūros pareigūnas. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad ji ieškinyje mini eilę įvairiausių aplinkybių, susijusių su tam tikrais teisiniais ginčais, tačiau jokių tikslių duomenų nenurodo, o iš pridedamų dokumentų ištraukų nėra aišku, apie ką ieškovė kalba.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir ieškovės 2016 m. vasario 17 d. ieškinį, 2016 m. liepos 18 d. patikslintą ieškinį laikyti paduotais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nurodė, kad iš ieškinio turinio nebuvo aišku, dėl kokių konkrečių faktinių prokuroro veiksmų ieškovė patyrė žalą, kuo pasireiškė neturtinė žala. Ieškovė su pirminiu ieškiniu teismui pateikė iš prokuroro V. Č. gautą atsakymą su nesuvokiamais teiginiais. Būtent dėl to ieškovė ir kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes prokuratūra atsisakė ginti ieškovę ir jos turtą.
Teismas visiškai nepaisė įstatymo ir ieškovės, kaip nukentėjusiosios teisių atstatymo ir taip pažeidė civilinių pareigų atsiradimo pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys/patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111-115, 135 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su ieškovės 2016 m. liepos18 d. pateiktu patikslintu ieškiniu, sprendžia, kad ieškovė iš esmės nepašalino Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų. Pažymėtina, kad asmuo, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, turi suformuluoti tokį ieškinio reikalavimą, kad jis būtų aiškus ir tikslus, nukreiptas į atsakovą (-us) ir gintų ieškovo teises. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo priteisti 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nenurodo, koks subjektas turi atlyginti ieškovei galimai padarytą žalą ir kam ją turi atlyginti (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas ieškovė, reikšdama ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi procesinę pareigą pagrįsti neturtinės žalos atsiradimo faktines aplinkybes ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Pažymėtina, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovė turi pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės išdėstytas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju pateiktame patikslintame ieškinyje nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas. Ieškovė nepagrindė įrodymais reikalavimo priteisti neturtinę žalą bei nedetalizavo, iš ko konkrečiai susideda prašoma priteisti žala, neįvardyti neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, priežastinis ryšys ir kt. Taigi, neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas). Teismas sprendžia, kad ieškovės pateikto patikslinto ieškinio trūkumai dėl tinkamai nesuformuluoto ieškinio pagrindo yra esminiai, be jų tolesnis bylos nagrinėjimas negali vykti, todėl ieškovei nepašalinus minėtų trūkumų, teismas pagrįstai grąžino ieškinį jį padavusiam asmeniui, kadangi nei iš pirmosios instancijos teismui pateikto pirminio, nei iš patikslinto ieškinio negalima nustatyti ieškinio faktinio pagrindo.
Civilinio proceso tvarka yra ginamos asmens civilinės teisės, kurias įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos įstatyme nustatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Vadinasi, ieškovė, reikšdama ieškinį, turi išdėstyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą - kokios jos civilinės teisės yra pažeistos ir kaip pažeistos, bet ir išdėstyti ieškinio dalyką - reikalavimą, atitinkantį CK 1.138 straipsnyje nurodytus teisių gynimo būdus. Tuo tarpu ieškovės dėstomi reikalavimai - įpareigoti prokuratūrą atlikti veiksmus, atleisti iš pareigų prokurorą, pradėti ikiteisminį tyrimą, įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją suteikti ieškovei liudytojų apsaugos programą – neatitinka CK 1.138 straipsnyje nustatytų teisių gynimo būdų ir civilinio proceso tvarka negali būti nagrinėjami. Ieškovės reikalavimai, nukreipti į trečiuosius asmenis – įpareigoti neišvykti iš Lietuvos, įpareigoti neparduoti turto - net jeigu laikyti juos prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neaišku, kokį ryšį turi su ieškovės pagrindiniu reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o jeigu laikyti juos ieškovės ieškinio reikalavimais – tai neaišku, kokias ieškovės pažeistas teises yra prašoma apginti tokiais reikalavimais.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys iš esmės analogiškas pradiniam ieškiniui. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad patikslintu ieškiniu ieškovė įvykdė teismo nurodymus. Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neturi.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškiniui keliamus reikalavimus ir pagrįstai ieškovės ieškinį/patikslintą ieškinį laikė nepaduodu (CPK 135 straipsnis, 296 straipsnio 2 dalis). Dėl to skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.