Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

ROIK: 25272764371 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 17.11.5.; 21.10.1; 21.10.2; 21.11.3; 21.10.4

2025 m. rugsėjo 29 d.

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresniosios tyrėjos I. P. 2025 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-6591-2025 priimto administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus Vyriausioji tyrėja R. G. 2025 m. gegužės 20 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_P-3120-2025 surašė administracinio nusižengimo protokolą T. S. dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 28 d. 08:06 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui.

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresnioji tyrėja (toliau ir Šiaulių AVPK) I. P. 2025 m. liepos 7 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo T. S. (toliau ir pareiškėjas) skirta nuobauda už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 421 straipsnio 1 dalyje padarymą. T. S. skirta nuobauda – 460 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. S. pateikė skundą dėl Šiaulių AVPK 2025 m. liepos 7 d. nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių AVPK 2025 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-6591-2025 paskirtą specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams. Skunde aptariami aktualūs apygardos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pavyzdžiai, kuomet veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas gali būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Apibendrintai skunde teigiama, jog šiuo atveju egzistuoja ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybė, todėl prašo jį taikyti ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 2 mėnesiams. Nurodo, kad pripažįsta kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo ir dėl to gailisi, tačiau mano, kad paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui. Pažymi, kad nėra piktybinis pažeidėjas, kuris šiurkščiai pažeidinėja kelių eismo taisykles, o nagrinėjamu atveju suklydo, neteisingai įvertino situaciją. Taip pat nurodo, kad save laiko pakankamai drausmingu vairuotoju, mano, jog paskirtos administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir neatimant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones), apsirojant – bauda. Pažymi: 1) kad nesukėlė realaus pavojaus visuomenei, dėl jo veikos niekas nenukentėjo, jokia žala niekam nepadaryta; 2) kad teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga, nes šiuo metu dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) padalinio vadovu, jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) ir kiekvieną dieną ten važinėja; 3) kad sutuoktinė turi teisę vairuoti, bet ji dirba (duomenys neskelbtini), todėl negalėtų jo nuvežti į darbą; 4) kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas reikštų darbo praradimą; 5) kad turi 3 būsto kreditus; 6) kad ilgesniam laikui apribojus teisę vairuoti transporto priemones nukentėtų ne tik jis, bet ir vaikai, nes būtų apribotos jų galimybės dalyvauti ugdymo ir bendravimo procese.

4. Šiaulių AVPK pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su T. S. skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir Šiaulių AVPK 2025 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-6591-2025 palikti nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas Nr. 40-ANR_N-6591-2025 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 32, 34, 617-619 straipsniais.

5. Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. S. savo skundą palaikė visiškai, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ši administracinė nuobauda iš esmės darytų didžiulę įtaką jo gyvenimui, jo gyvenimo būdui, jo šeimai. Jeigu iš jo būtų atimta teisė vairuoti, jis neturėtų galimybės nuvykti į darbą, o darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) ir kiekvieną dieną turi važiuoti ten dirbti, kadangi yra pagrindinis šeimos išlaikytojas ir jis su šeima turi didelius įsipareigojimus bankui, yra dvi būsto paskolos. Paties padaryto nusižengimo neneigia, jo aplinkybes pripažino, nurodė, kad nusižengimas buvo padarytas per klaidą, per atsitiktinumą, nes situacija buvo tokia, kad jis stovėjo prie pervažos, praleido traukinį, užtvaras buvo pasikėlęs, bet iš galo švietė saulė, todėl nematė raudono šviesoforo, jog jis dar mirksėjo, o garsinio signalo ten nebuvo. Jam iš galo papypino kitas automobilis ir jis pradėjo judėti. Pažymi, jog vaizdo įraše matosi, kad ir autobusas pradėjo judėti kartu su juo, bet autobusas gerokai sunkesnis už lengvąjį automobilį, todėl natūralu, kad jis vėliau pravažiavo per ,,Stop“ juostą. Jeigu būtų pastebėjęs, kad raudonas šviesoforo signalas dega, tikrai nebūtų kirtęs pervažos. Visada labai atsakingai į tai žiūri ir šitas pažeidimas nebuvo padarytas užtvarai nusileidžiant ir atvažiuojant traukiniui, traukinys jau buvo nuvažiavęs. Pripažįsta, kad turėjo būti kelyje atidesnis, nereaguoti į kitų transporto priemonių signalus. Nurodo, kad pažeidimo neginčija ir baudą yra sumokėjęs. Teismo prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes negalės nuvykti į darbą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Taip pat neturėtų galimybės nuvažiuoti į jų pagrindinį objektą ,, (duomenys neskelbtini)“, kuris yra ne (duomenys neskelbtini), o pusę valandos kelio nuo (duomenys neskelbtini). Visi šitie faktoriai lemtų tai, kad jis netektų darbo, netektų pajamų ir negalėtų mokėti paskolos. Netekus teisės vairuoti jis negalėtų vežti vaikų į mokyklą, nes būtent jis juos (vaikus) veža tiek į mokyklą, tiek į darželį. Žmona taip pat vairuoja, bet ji turi būti darbe 8:00 val., todėl nespėja nuvežti vaikų. Turi 4 metų dukrą, kurią veža į darželį ir 10 metų sūnų, kurį veža į mokyklą. Jo darbo valandos yra nuo 8:00 val. iki 17:00 val. Žmona dirba nuo 8:00 val. iki 17:00 val. Žmona dirba (duomenys neskelbtini). Dukra lanko darželį (duomenys neskelbtini). Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Jis važiuodamas į darbą nuveža vaikus į mokymosi įstaigas. Žmona važiuodama į darbą negali nuvežti vaikų, nes tik 7:30 val. atsidaro darželis. Tuomet dar reikia nuvežti sūnų per visus miesto kamščius iki (duomenys neskelbtini) mokyklos, tai užtrunka ir žmona nespėtų nuvykti iki (duomenys neskelbtini) rajono, ji į darbą vėluoti negali, jai darbovietė nesuteikė tokios galimybės. Žmona dirba lopšelis - darželis „(duomenys neskelbtini)“, po reorganizacijos (duomenys neskelbtini) mokykla, ji dirba raštinės vedėja. T. S. šią situaciją vertina neigiamai, savo kaltę pripažįsta, todėl ir sumokėjo baudą, ateityje bus gerokai atidesnis. Pažymi, kad sūnus lanko futbolą, jį reikia vežti į kitą miesto galą, treniruotės vyksta vakarais, po pamokų, jis šią pareigą apsiima. Nuo rugsėjo vėl atsiras ta pati prievolė. Futbolo užsiėmimai sūnui būna nuo 18:00 iki 19:00 val. ir nuo 19:00 iki 20:00 val., priklausomai nuo savaitės. Po mokyklos sūnus būna arba pas močiutę, arba važiuoja namo. 2025 m. liepos 7 d. 11:00 val. buvo atvykęs į policijos komisariatą ir išdėstė savo poziciją apie pažeidimą, nurodė visas aplinkybes, todėl nesupranta, kodėl sakoma, kad jo nebuvo, kai buvo priimtas nutarimas. Policijoje papildomų dokumentų aš nepateikė, pateikė tik asmens. Į posėdį atvyko ir pateikė savo paaiškinimą žodžiu apie įvykį, prisipažino ir gailėjosi. Nežino, ar buvo kažkur užfiksuoti jo paaiškinimai, ar buvo daromas garso įrašas. Tyrėjai sakė, kad atvyko į bylos nagrinėjimą žodžiu, kad nori dalyvauti, bet jam tyrėja pasakė, kad byla bus nagrinėjama raštu. Jis ne teisininkas, todėl nežinojo, ar gali jos papildomai kažko paprašyti, kad nagrinėtų žodžiu, nes jis atvyko protokole numatytu laiku ir norėjo, kad nagrinėjimas vyktu žodžiu.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. atstovė advokato padėjėja Jolanta Klimavičienė teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą ir nurodė, kad T. S. jam paskirtą baudą pilnai apmokėjo, tačiau prašo jo atžvilgiu, atsižvelgiant į jo individualią situaciją, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad institucijos priimtame nutarime yra nurodyta, kad nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, tačiau prašo teismo pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad teismo posėdžio metu T. S. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi ir padėjo išaiškinti šį nusižengimą. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas T. S. nedalyvaujant, o kaip jis pats nurodė, į administracinės bylos nagrinėjimą jis buvo atvykęs pas tyrėją. Mano, kad nutarimas buvo priimtas neįvertinus visoje visų byloje esančių aplinkybių ir buvo nustatyta, kad lengvinančių, sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Pažymi, kad T. S. nurodė aplinkybes ir pateikė duomenis, kad teisė vairuoti transporto priemones jam iš tikrųjų yra labai reikalinga dėl darbo ir šeimos. Jei būtų atimta teisė vairuoti, asmuo gali netekti darbo, o to sau leisti negali, nes turi 3 būsto kreditus, kurių suma šiai dienai yra nemaža. Prašo teismo įvertinti tai, kad T. S. tikrai nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas ir, mano, kad šis jo nusižengimas yra atsitiktinis, o ne sisteminga veikla, siekiant padaryti nusižengimą. Pažymi, kad asmuo realaus pavojaus visuomenei nesukėlė ir niekas šiuo atveju nenukentėjo. Pagal teismų praktiką ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos ir tada, kai yra keletas lengvinančių aplinkybių, ką ir prašo teismo pripažinti. Prašo T. S. skundą tenkinti, palikti jam paskirtą nuobaudą - baudą, kuri yra paskirta didesnė, neatsižvelgiant į visas aplinkybes, ir prašo neskirti specialiosios teisės - teisės vairuoti atėmimo, nes nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti be teisės vairuoti atėmimo skyrimo.

7. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas Donatas Milius teismo posėdžio metu nesutiko su skundo reikalavimais ir prašė nutarimą pakeisti toje dalyje, kurioje nebuvo pripažinta asmens padėtį švelninti aplinkybė, kad asmuo pripažįsta ir gailisi padaręs nusižengimą. Papildomai nurodė, kad nėra išskirtinių aplinkybių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo nurodytos šeimyninės, darbo aplinkybės teismų praktikoje nepripažįstamos išskirtinėmis, nebent jos būtų vertinamos su kitomis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo nėra drausmingas vairuotojas, kuris nepažeidinėja kelių eismo taisyklių. Asmeniui buvo skirta 460 Eur bauda, t. y. ne minimali straipsnio sankcijoje nurodyta bauda. Vadovaujantis nuobaudos skyrimo taisyklėmis pareiškėjui buvo paskirtas baudos vidurkis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimas dalyje dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės keistinas, likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

8. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

9. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje administracinių nusižengimų bylose, nurodoma, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-33-976/2024).

11. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

12. Pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

13. Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 168 punkte įtvirtinta, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. KET 73.11 punkte nurodoma, kad, be kita ko, raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. KET 170 punkte reglamentuota, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.

14. Teismas, nagrinėdamas T. S. skundą, visapusiškai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes, tiek byloje surinktus duomenis.

15. Teismas, patikrinęs skundžiamo Šiaulių AVPK 2025 m. liepos 7 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamu atveju tiek iš paties pareiškėjo paaiškinimų, pateikto vaizdo įrašo ir kitų Šiaulių AVPK teismui pateiktų bylos duomenų administracinio nusižengimo byloje nustatyta ir dėl to ginčo nekyla, kad 2025 m. balandžio 28 d., 08.06 val., (duomenys neskelbtini), T. S. vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Taigi, šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, T. S. prieš važiuodamas geležinkelio pervaža, privalėjo palaukti kol užtvaras visiškai pasikels ir užges raudonas šviesoforo signalas. T. S. veika atitinka ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. KET reikalavimus pažeidžiantys T. S. veiksmai kvalifikuoti ir jis nubaustas pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį pagrįstai.

16. Nagrinėjamu atveju Šiaulių AVPK 2025 m. liepos 7 d. nutarimu T. S. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, skyrė 460 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam dviejų mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjas T. S. skundu prašo panaikinti Šiaulių AVPK 2025 m. liepos 7 d. nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviejų mėnesių laikotarpiui.

17. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos. Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

18. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

19. Šioje administracinio nusižengimo byloje kaip išimtinės aplinkybės, kurios, pareiškėjo teigimu, turėjo nulemti jo atsakomybės švelninimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, nurodytos pareiškėjo T. S. pareigos darbui t. y. tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga važinėti į darbą, kuris yra kitame mieste bei dėl jo pareigos mažamečius vaikus vežioti į ugdymo įstaigas, būrelius. Tačiau, kaip minėta, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje.

20. Teismas vertina, kad šiuo atveju pagrindo pripažinti šias aplinkybes išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą sumažinti pareiškėjui jam paskirtos baudos dydį bei sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą ar apskritai jos neskirti, nėra. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui bei šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra gyvybiškai reikalingas, nes jis dirba vadovaujančiose pareigose, jo darbo vieta yra ne (duomenys neskelbtini) mieste, be to jo šeima turi kelis kreditus būsto įsigijimui, todėl darbo praradimas labai skaudžiai atsilieptų jo šeimos finansinei būklei. Teismo vertinimu, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar siekiant įsidarbinti, turi būti itin atsakingas ir pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis neturi jokios galimybės nuvykti į darbą visuomeniniu transportu, nes jis tokiu atveju vėluotų į darbą, tačiau teismui nepateikė jokių šiuos savo argumentus pagrindžiančių įrodymų.

21. Teismo posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, kad jis privalo kiekvieną rytą vežti savo mažamečius vaikus į ugdymo įstaigas, nes jo sutuoktinė to padaryti negali, nors pati dirba (duomenys neskelbtini) mieste, jai vaikų ugdymo įstaigos būtų pakeliui į darbą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo žmona taip pat vairuoja transporto priemonę, turi savo automobilį, kuriuo kiekvieną dieną vyksta į darbą, taip pat nurodė, kad jo sutuoktinė neturi jokios galimybės nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, nes jos darbas prasideda 8 val. ryto ir ji niekaip nespėja. Teismas šią pareiškėjo išsakytą nuomonę vertina tik kaip gynybinę poziciją, nes jis pats patvirtino, kad jo sutuoktinei yra pakeliui vaikų ugdymo įstaigos, todėl, teismo vertinimu, laikotarpiu, kai pareiškėjas neturės teisės vairuoti transporto priemones, prie šeimos poreikių tenkinimo ir vaikų pavėžėjimo į ugdymo įstaigas bei būrelius gali prisidėti ir pareiškėjo žmona. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jis dirba kitame mieste, tačiau būtent jis yra atsakingas už vaikų vežiojimą į ugdymo įstaigas ir būrelius, tačiau teismui nėra suprantama, kodėl būtent pareiškėjas turi rūpintis vaikų vežiojimu į ugdymo įstaigas bei būrelius, kai tuo tarpu pareiškėjo sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, turi savo automobilį bei yra tame pačiame mieste kaip ir vaikų ugdymo įstaigos.

22. Analizuojant galimybes pasiekti administracinės nuobaudos tikslus bei siekiant tinkamai charakterizuoti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, svarbus yra ir praeityje asmens padarytų administracinių nusižengimų bei už juos taikytų poveikio priemonių efektyvumo įvertinimas. Iš elektroninėje byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, matyti, kad T. S. asmenybės charakterizavimas nėra išimtinai teigiamas – praeityje jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimus. 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas vienam mėnesiui, kuri akivaizdu teigiamo poveikio pareiškėjui elgesiui nedavė. Nepaisant to, kad minėti kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra itin šiurkštūs, tačiau, teismo vertinimu, jų kiekis ir sistemiškumas, rodo, kad T. S. nėra drausmingas eismo dalyvis. Duomenys apie ankstesnius T. S. baustumus, charakterizuoja jį kaip nedrausmingą eismo dalyvį ir leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamas 2025 m. balandžio 28 d. padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinis ir vienkartinis – T. S. yra linkęs nepaisyti teisės aktais įtvirtintų, ypatingai su eismo dalyvių elgesiu susijusių, privalomų elgesio taisyklių. Taigi, administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju yra būtinas, siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų.

23. Teismo posėdžio metu T. S. teigė, kad jo elgesiui įtakos turėjo tai, kad pradėjo signalizuoti automobilis, kuris stovėjo už jo, taip pat pradėjo judėti šalia jo stovėjęs autobusas ir saulės akinimas, kas jį suklaidino ir todėl pareiškėjas nematė raudono šviesoforo bei negirdėjo garsinio signalo, todėl važiavo pasikėlus geležinkelio pervažos užtvarui. Teismas konstatuoja, kad šiuos pareiškėjo teiginius visiškai paneigia teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas. Iš vaizdo įrašo matyti, jog prieš pareiškėjui pradedant važiuoti per geležinkelio pervažą priešingai nei teigia pareiškėjas, geležinkelio užtvaras nebuvo visiškai pakeltas, o tik pradėjo keltis, raudonas šviesoforo signalas vis dar degė. Iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad užtvarui visiškai pakilus šviesoforo signalas iškart nebebuvo draudžiamas, tačiau T. S. jau buvo pravažiavęs geležinkelio pervažą. Be to iš vaizdo įrašo matyti, kad šalia pareiškėjo stovėjęs autobusas nepajudėjo kartu su juo, o laukė, kol visiškai pasikels geležinkelio pervažos užtvaras ir išsijungs draudžiamasis šviesoforo signalas. Vaizdo įrašas patvirtina, kad nei vienas iš tuo metu abiejose kelio pusėse stovėjusių transporto priemonių vairuotojų nepajudėjo tol, kol nebuvo pakilęs geležinkelio kelio užtvaras ir neišsijungė raudonas šviesoforo signalas. Tokie T. S. veiksmai prieštarauja Kelių eismo taisyklėms, pagal kurias draudžiama važiuoti per pervažą, kol užtvaras nėra visiškai pakeltas arba kol yra draudžiantis šviesoforo signalas.

24. Teismo posėdžio metu T. S. atstovė advokato padėjėja akcentavo tai, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo niekas nenukentėjo, žala niekam nepadaryta, tačiau teismas taip pat pažymi, kad nors materialios žalos fakto tikrai nėra nustatyta, šis nusižengimas yra vertintinas kaip vienas iš šiurkščiausių nusižengimų, kadangi jo padarinys – grėsmė kelių eismui ir saugumui – gali būti žymiai rimtesnis nei tik materialinė žala. Teismas vertina, kad žalos nebuvimas negali panaikinti administracinės atsakomybės. Teismai negali būti be galo atlaidūs ir pateisinti daromų pažeidimų mažareikšmiškumu ar nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Remiantis tuo, teismas konstatuoja, kad žalos ar nukentėjusiųjų nebuvimas nėra pagrindas atmesti atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, ir šios aplinkybės nelemia teismo sprendimo dėl atsakomybės.

25. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, pareiškėjo T. S. ir jo atstovės advokato padėjėjos pareiškimus, kad prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir gailėjimasis nebuvo užfiksuoti bei nepripažinti lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad teisme buvo suteikta galimybė T. S. išsakyti pareiškimus, pateikti dokumentus, būti išklausytam, konstatuoja, kad prisipažinimas padarius nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis atitinka ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą – tai yra, kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Todėl ši aplinkybė pripažintina T. S. atsakomybę lengvinančia.

26. Teismo vertinimu Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimu pareiškėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuotos tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl nutarimo keisti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

27. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad T. S. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų ir yra ne per griežtos, o priešingai proporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui, todėl nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, švelninti administracinio poveikio priemonę. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

28. Teismas įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, konstatuoja, kad T. S. skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-6591-2025 keistinas ir pripažintina T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi. Kita nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 640 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo T. S. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-6591-2025 pakeisti ir pripažinti T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai kad asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Likusioje dalyje nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.