Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-06-01 · Civilinė byla Nr. 2YT-12594-359/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-01
Bylos Nr.
2YT-12594-359/2022
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00388-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Pareiškėjas
D. M.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonės „Turto bankas“, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-12594-359/2022Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00388-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 1 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei,dalyvaujant pareiškėjai D. M.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims –valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. N., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės S. N. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą atsiradusi palikimą.

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad jos tėvai (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Mama S. N., mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas J. N. , mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai santuokoje įgijo šį turtą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv.m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po tėvo J. N. mirties, pareiškėja kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo ir paaiškėjo, jog tėvas J. N. po sutuoktinės S. N. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarą, dėl paveldėjimo. Visą laiką nuo buto įsigijimo iki mirties S. N. mirties, abu sutuoktiniai gyveno tuose namuose (duomenys neskelbtini). Ten abu buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą. Po S. N. mirties Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ajame biure paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po mamos S. N. mirties liko nepaveldėtas turtas butas su rūsiu ir (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Po mamos mirties tėvas J. N. ir toliau liko gyventi tuose namuose, jais rūpinosi, tvarkė žemės sklypą, mokėjo visus mokesčius ir prižiūrėjo sutuoktinio likusią turto dalį, kaip savo.

Teismo posėdžio metu, pareiškėja D. M. palaikė prašymą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, į teismo posėdį neatvyko.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo- nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė jog tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus, jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir interesų, prašo priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. N. ir S. N. dukra (b. l. 13). J. N. ir S. N. susituokė (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) . J. N. ir S. N. be pareiškėjos turėjo dar vieną vaiką- sūnų J. N. (b. l. 14). (duomenys neskelbtini) S. N. mirė (b. l. 10). (duomenys neskelbtini) mirė J. N. (b. l. 9). Sūnus J. N. mirė dar (duomenys neskelbtini) (b.l.11). S. N. ir J. N. santuokoje įgijo butą su rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ha, esančius (duomenys neskelbtini). J. N. iki S. N. mirties gyveno kartu. S. N. mirus, J. N. liko gyventi minėtuose namuose, dirbo žemės sklype, jais rūpinosi, tvarkė, mokėjo visus mokesčius ir prižiūrėjo sutuoktinio likusią turto dalį, kaip savo.

Paveldėjimo byla Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure po S. N., mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l.5).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N. po savo sutuoktinio S. N. mirties priėmė jos vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N. po savo sutuoktinio S. N. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Palikėjai mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1,2 ir 3 dalys) Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikim. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą CK 5.50 str. 2 dalies prasme, suprantami įpėdinio aktyvūs veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad J. N. iš karto po savo sutuoktinės S. N., mirties priėmė mirusiosios palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, nes jis ir naudojosi sutuoktinio turtu, tvarkė, mokėjo visus mokesčius ir prižiūrėjo sutuoktinio likusią turto dalį. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikėjos mirties ir J. N. elgėsi S. N. priklausiusiu turtu kaip paveldimo turto savininkas. Mirusiosios S. N., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Byloje nėra duomenų, kad po S. N. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po S. N. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis J. N. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po jos mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str, 3 dalis). J. N. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties, pradėjus turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N. po sutuoktinės S. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti mirusiojo turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas, 445 straipsnis).

Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą-palikimo priėmimą, patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos D. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis