Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui R. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su sutuoktiniu gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame sodo name, kur šalių dukrai sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Pasak ieškovės šalių dukra turi problemų su plaukais bei galvos oda, todėl naudoja specialų šampūną, kurio kaina mėnesiui yra 15,00 Eur. Šalių dukra su atsakovu bendravo prieš grįžtant gyventi į Lietuvą, tai yra maždaug prieš du metus, todėl vaiko ir tėvo ryšys nėra artimas. Šalių dukra išreiškė norą gyventi su mama, nes gerai sutaria. Pasak ieškovės atsakovas prie dukters išlaikymo praktiškai neprisideda, gal tik porą kartų pervedė po 20-30 Eur, kai ji prašė. Išvadoje nurodyta vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų šalių vaiko interesus, atsižvelgiant į šalių dukters išreikštą norą bei esamą emocinį ryšį su ieškove. Mano, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo suma yra pakankama vaiko poreikių užtikrinimui.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikia apie 460,00 Eur ir šią sumą sudaro: šokių būreliui 35,00 Eur per mėnesį, plius apranga virš šimto eurų kai vyksta į konkursus, dukra turi problemų su galvos plaukais, nes labai slenka plaukai ir vien šampūnas kainuoja 15,00-20,00 Eur per mėnesį, dukra turi mobilų telefoną, išmanų laikrodį, dukters rūbams ir batams reikia po 50,00 Eur. Šiuo metu jos šeimos pajamos per mėnesį yra apie 1 000,00 Eur, nes tiek ji, teik jos sutuoktinis gauna minimalią algą. Jai ir dukrai grįžus į Lietuvą atsakovas prie dukters išlaikymo prisidėjo gal tik kelis kartus po 20,00-30,00 Eur, o kol ji su dukra gyveno Anglijoje atsakovas tik padėdavo prižiūrėti dukrą ir gal tik kartą pirko dukrai rūbus. Nurodė, kad ji turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti. Paaiškino, kad ji niekada nedraudė ir nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra, tačiau pats atsakovas nerodo noro bendrauti ir neskambina dukrai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, tačiau turi nepilnametę dukrą K. M., gimusią (duomenys neskelbtini).. Nustatyta, kad ieškovė su dukra gyvena Lietuvoje, o atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje ir yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę.

Dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinamų nustatyta, kad jau trejus metus laiko ieškovė su dukra K. M. gyvena Lietuvoje, o atsakovas liko gyventi užsienyje. Šalių dukra šiuo metu gyvena kartu su ieškove, ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančiame būste, lanko mokyklą. Ieškovė imasi priemonių užtikrinti visus šalių vaiko kasdienius poreikius, tai yra užtikrina kasdieninę vaiko priežiūrą, aprūpina jį gyvenamąja patalpa. Byloje nėra jokių duomenų, kad pas ieškovę šalių dukrai būtų sudarytos netinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, šalių dukters amžių, tai, kad šalys kartu negyveną ilgą laiko tarpą, nes ieškinyje nurodyta, kad kartu negyvena nuo 2011 metų, tai, kad atsakovas gyvena užsienyje, o ieškovė ir šalių dukra Lietuvoje, darytina išvada, kad yra pagrindas šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Teismo vertinimu nustačius šalių dukters gyvenamąją vietą su motina nebus pažeisti nepilnamečio interesai, nes šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, tarp ieškovės ir šalių dukters yra stiprus emocinis ryšys, šalių dukra yra išreiškusi norą likti gyventi su mama. O kaip patvirtina byloje pateikta išvada, šalių dukra su atsakovu retai bendrauja. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė elgiasi netinkamai ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovė pažeistų vaiko interesus, todėl K. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis ir 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl atsakovas priešieškiniu siūlydamas jo bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes.

Nustačius šalių dukters gyvenamąją vietą su ieškove ir įvertinus šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji nedraudžia bendrauti atsakovui su dukra, tačiau pats atsakovas nebendrauja, tai, kad šalys neprašė nustatyti konkrečios atsakovo ir šalių dukters bendravimo tvarkos, darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, nes nenustatyta, jog ieškovė draudžia atsakovui bendrauti su dukra, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti konkrečios atsakovo ir jo dukters bendravimo tvarkos, tačiau nustatytina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku abipusiškai su ieškove suderintu laiku.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių dukra šiuo metu yra beveik keturiolikos metų amžiaus. Ieškovė nurodo, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 460,00 Eur suma, kurią sudaro: 180,00 Eur maistui, 10,00 Eur sveikatos priežiūros išlaidoms, 30,00 Eur higienos prekėms, 70,00 Eur rūbams ir avalynei, 20,00 Eur kanceliarinėms ir mokymosi priemonėms, 35,00 Eur šokių būreliui, 50,00 Eur laisvalaikiui, 20,00 Eur būsto išlaidos, 20,00 Eur transporto išlaidoms, nes dukra būrelį lanko Klaipėdos mieste, o gyvena ne Klaipėdoje, telefonui ir internetui 22,00 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo ieškovės nurodytų dukters poreikių dydžio, tačiau nurodė, kad prašomos priteisti išlaikymo sumos jis neturi galimybės teikti, nes jo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, nes jis gauna apie 800,00 -1000,00 svarų per mėnesį, be to išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam turi teikti išlaikymą.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje nustatytas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Tačiau įstatyme nereglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nustatyta, kad ieškovė 2017 m. birželio 2 d. sudarė santuoką su D. S. ir turi dar vieną nepilnametį vaiką, tai yra P. S., gimusią 2017 m. rugsėjo 14 d. Iš į bylą pateikto Valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0593 ha žemės sklypas ir pastatas-sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini)k., Klaipėdos r. bei 0,0594 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)k., Klaipėdos r., o atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Atsakovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, tai yra M. M., gimusį 2014 m. kovo 28 d. Byloje nėra duomenų apie šalių turimus kreditorius. Ieškovei nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2020 m. liepos 25 d. buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, viso išmokėta 2 081,09 Eur. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi, abu yra dirbantys ir gauna nuolatines pajamas. Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba, o jos gaunamas darbo užmokestis 2021 m. per mėnesį vidutiniškai yra apie 1 111,61 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas į bylą rašytinių įrodymų patvirtinančių jo gaunamą darbo užmokestį teismui nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba vairuotoju, tai yra išvežioja maistą ir prieš kelias dienas pradėjo dirbti naujoje darbovietėje, kur valandinis darbo užmokestis yra 9 svarai. Atsakovas taip pat nurodė, kad ankstesniame darbe jis taip pat dirbo vairuotoju ir išvežiojo maistą, ir per mėnesį jis gaudavo apie 800,00 -1 000,00 svarų. Ieškovė gauna vaiko išmoką už vaikus, kuri šiuo metu yra 140,00 Eur per mėnesį už du vaikus. Nustatyta, kad iš atsakovo antstolė vykdydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. vasario 19 d. į ieškovės sąskaitą antstolė pervedė 396,31 Eur.

Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad šalių nepilnametė dukra turėtų kokių sveikatos sutrikimų, nuolat sirgtų peršalimo ar kitokiomis ligomis ar turėtų kokių specialių poreikių, išskyrus ieškovės nurodytas aplinkybes, kad dukra turi problemų su galvos oda ir plaukų slinkimu.

Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra truputi geresnė, nes ieškovė su sutuoktiniu turi nuosavą būstą, nekilnojamas turtas nėra įkeistas hipotekos lakštu, taigi neturi įsiskolinimo už nupirktą nekilnojamąjį turtą, duomenų, kad turėtų kreditorių nepateikė, o atsakovas nuosavo nekilnojamojo turto neturi nei Lietuvoje, nei užsienyje, kaip pats nurodė, kad gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute ir vien už nuomą moka 450,00 svarų. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi po du išlaikytinius. Teismui nėra žinoma tiksli atsakovo turtinė padėtis, nes atsakovas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo gaunamą darbo užmokestį užsienio valstybėje. Atsakovas yra jauno amžiaus, tai yra 37 metų, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis turi sveikatos problemų, ar yra kitos objektyvios priežastys dėl ko atsakovas negali dirbti. Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis ėmėsi aktyvių priemonių, kad gautų tinkamai apmokamą darbą, ar, kad yra objektyvios priežastys dėl kurių jis negali susirasti tinkamai apmokamo darbo, o tai, kad atsakovas turi finansinių sunkumų, neatleidžia jo nuo pareigos teikti dukrai išlaikymą. Atsakovas teismui taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis gera valia nuolat teikia išlaikymą dukrai ar jai perka reikalingus daiktus ir taip prisideda prie šalių dukters išlaikymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnio nuostatas kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į pateiktus rašytinius įrodymus, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į šalių turtinę padėtį, šalių dukters amžių, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 300,00 Eur nepilnametei dukrai kas mėnesį išlaikymo dydis yra mažintinas iki 220,00 Eur, kuris, teismo įsitikinimu, būtinas ir proporcingas, atsižvelgiant tiek į šalių dukters amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 220,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2020 m. liepos 27 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis). Teismo vertiniu abiem tėvams teikiant po 220,00 Eur dukters išlaikymui bei iš valstybės gaunat 70,00 Eur išmoką vaikui šalių nepilnametės dukters interesai bus užtikrinti, kad šalių dukra galėtų augti ir vystytis.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 7 200,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, už 3 metų laikotarpį, skaičiuojant po 200,00 Eur mėnesio išlaikymą (200,0 Eur x 36 mėn.).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė tiek pateikdama ieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neteikė dukrai išlaikymo ir tik keletą kartų yra pervedęs po 20,00-30,00 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis visada pagal galimybes teikė dukrai išlaikymą, o kaip įrodymą, kad teikė išlaikymą pateikė savo mamos I. M. mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad I. M. ieškovei 2020 m. spalio 30 d. pervedė 65,10 Eur, 2020 m. lapkričio 9 d. - 102,53 Eur, 2020 m. lapkričio 27 d. - 54,75 Eur, 2020 m. gruodžio 18 d. - 54,00 Eur, 2021 m. sausio 29 d. - 107,19 Eur, 2021 m. vasario 12 d. - 74,71 Eur, 2021 m. vasario 26 d. - 56,15 Eur 2021 m. kovo 12 d. - 64,98 Eur. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad teismui pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad tokios sumos buvo pervestos jau po bylos iškėlimo dienos, nes ieškovės ieškinys teisme priimtas 2020 m. liepos 27 d. ir į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas iki ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra iki 2020 m. liepos 27 d. teikė išlaikymą nepilnametei dukrai. Byloje nesant jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas vykdė pareigą teikti išlaikymą dukrai, o ieškovė nurodė, kad per tris metus kai ji su dukra grįžo į Lietuvą atsakovas prie dukters išlaikymo prisidėjo vos keletą kartų atsiųsdamas po 20-30,00 Eur, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo dienos, paskaičiuotą po 200,00 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo priteistinas 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai K. M. (CK 3.200 straipsnis).

Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185-3.186 straipsniai, 3.190 straipsnis).

Išaiškinti ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Už ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą priteisti išlaikymą pagal patenkintų reikalavimų apimti turėtų būti sumokėtas 59,00 Eur žyminis mokestis ir 162,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, tai yra iš viso 296,00 Eur žyminis mokestis. Iš pateiktos pažymos nustatyta, kad ieškovei buvo suteikta teisinė pagalba 409,50 Eur sumai, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, tai yra 90 procentų, yra pagrindas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai. Kadangi ieškinys tenkintas apie 90 procentų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 368,55 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 296,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Atsakovui teismo nutartimi buvo paskirta kuratorė, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių kokias išlaidas patyrė kuratorė, nors apie posėdžio datą ir laiką buvo informuota tinkamai, todėl klausimas dėl kuratorės patirtų bylinėjimosi išlaidų nespręstinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Priėmus sprendimą panaikinti 2020-07-27 nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą (CPK 150 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsnis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės K. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2020 m. liepos 27 d. iki jos pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. M. 7 200,00 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą dukrai K. M., paskaičiuotą už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, tai yra iki 2020 m. liepos 27 d.

Nustatyti, kad atsakovas R. M. su nepilnamete dukra K. M. bendrauja geranoriškai tėvų sutarimu iš anksto abipusiškai su ieškove suderintu laiku.

Nepilnametės K. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę E. S..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priėmus sprendimą panaikinti 2020 m. liepos 27 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra iš atsakovo R. M. priteistą laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. M..

Priteisti iš atsakovo R. M. 296,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. M. 368,55 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 55 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.