- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- AN2-322-1053/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01376-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Pažeidėjas
- K. B.
- Advokatai
- Marta Matiukevič
- Kategorijos
- 21.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. atstovės advokatės Martos Matiukevič (toliau – atstovė) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1179-1133/2024, kuria buvo atsisakyta atnaujinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo 2021 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9304-2021 apskundimo terminą ir atsisakyta priimti K. B. skundą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo 2021 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9304-2021 K. B. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, konstatavus, kad ji 2021 m. vasario 28 d. apie 12.05 val. Vilniuje, pilaitės pr. 22 A, vairuodama automobilį „Volvo S60“ (v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą bei į komunikacinių ženklų stulpus ir juos apgadino. Taip pat ji vairavo automobilį, kuris neapdraustas nustatyta tvarka civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei kurio padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 5, 9, 14, 127, 226 punktus.
2. Nesutikdama su priimtu nutarimu K. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui (gautas 2024 m. rugpjūčio 13 d.), kuriuo prašė 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti institucijos nutarimą; 3) ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. atsisakė atnaujinti institucijos 2021 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9304-2021 apskundimo terminą ir atsisakė priimti K. B. skundą.
II. Atskirojo skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Nesutikdama su minėta teismo nutartimi K. B. atstovė advokatė M. Matiukevič pateikė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti, o administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
4.1. Atstovė skunde teigia, kad pagrindinis skundžiamos nutarties motyvas yra tai, kad neva teismas nenustatė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos skundo padavimo metu. Su tokia išvada atstovė nesutinka. Skundžiamą protokolą priėmusi institucija nesivadovavo įstatymais ir teismų išaiškinimais, todėl priėmė neteisėtą protokolą, o jo pagrindu nutarimą ir nubaudė K. B. du kartus, kas yra draudžiama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-7-61-511/2023 nurodoma, kad situacija kai už iš esmės tapačius veiksmus, nurodytus administracinio teisės nusižengimo nutarime ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje, asmuo traukiamas ir administracinėn, ir baudžiamojon atsakomybėn, vertina kaip non bis in idem principo pažeidimas tiek dėl draudimo persekioti, tiek ir bausti už tą pačią veiką antrą kartą. Šiais išaiškinimais apylinkės teismas nesivadovavo. Iš bylos matyti, kad K. B. už iš esmės tapačius veiksmus yra nubausta du kartus, jai paskirta administracinė nuobauda administracinio nusižengimo byloje ir minėti veiksmai yra sudėtinė baudžiamosios bylos Nr. 1-1277-1122/2021 dalis.
4.2. Atstovė teigia, kad paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodoma, kad kai inkriminuojama idealioji kelių skirtingų nusikalstamų veikų sutaptis ir kai kaltinimai dėl tokią sutaptį sudarančių veikų buvo pareikšti viename procese, non bis in idem principo pažeidimas paprastai nėra konstatuojamas, tačiau procesinė situacija, kai asmeniui dėl nusikalstamos veikos pradedamas ir tęsiamas baudžiamasis procesas, o asmuo dar atskirai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių, yra nepateisinama ir sukuria prielaidas pažeisti non bis in idem principą.
4.3. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis ir jo padarymo aplinkybės, kaip vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, turėjo būti tiriamos ir nustatomos viename procese, t. y. baudžiamojoje byloje. Kadangi už vairuojant kelių transporto priemonę neblaiviam baudžiamoji atsakomybė nustatyta tik padarius didelę turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalis), o už analogiškai padarytą nedidelę turtinę žalą baudžiamoji atsakomybė nėra nustatyta, tam, kad būtų išvengta non bis in idem principo pažeidimo, veika turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. 2021 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu K. B. buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Nuosprendis įsiteisėjo.
4.4. Atstovė skunde pažymi, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. UAB „V“ raštu dėl atlygintos žalos grąžinimo Nr. 220896 nurodė, kad į UAB „V“ kreipėsi eismo įvykio kaltininkė K. B. ir pateikdama administracinio nusižengimo bylos įvykio vietos nuotraukas, pareiškė, kad nesutinka su išmokos dydžiu. Skundo nagrinėjimo metu nustatė, kad UAB „V“ dispečerinės darbuotojai atvyko į įvykio vietą Pilaitės pr. 22 A, Vilnius (neturėdami tikslesnių koordinačių) užfiksavo kitą (tuo pačiu adresu) apgadintą gatvės apšvietimo atramą. Esant šioms aplinkybėms, bendrovė pagal pateiktą fotofiksaciją iš įvykio vietos išmokėtą žalą grąžino AB „L“. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje teismas priėmė sprendimą priteisti žalą, nes būtent administracinio nusižengimo byloje nustatytas stulpo sugadinimo faktas. Nesutiktina su administracinio nusižengimo protokolu, todėl prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir jį panaikinti kaip neteisėtą.
4.5. Skunde pažymima, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog institucijos nutarimas buvo priimtas neišsiaiškinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Byloje nėra nuotraukų ar kitų duomenų, patvirtinančių automobilio nubrozdinimus ir stulpo nubrozdinimo aukštį. Ant automobilio esantis nubrozdinimas yra kito sąlyčio (ne su stulpu) ir ne šio įvykio paseka. Nėra atlikta nuotraukų, iš kurių matyti atstumas tarp padangų ir stulpo, kadangi automobilis nesilietė su stulpu. Nebuvo žinoma, kad lygiagrečiai atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06240-21. Antstolis iki šiol išieško baudą administracinio nusižengimo byloje, todėl teismo argumentas, kad buvo žinomos aplinkybės, nėra teisingas. Įvertinus aplinkybių visumą, remiantis naujausia Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja įstatyme numatytos sąlygos, kurioms esant nurodomos aplinkybės vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.
4.6. Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo bylose taikomos baudžiamosios teisės taisyklės, todėl įstatymas atgal galioja ir atsiradus švelnesniam įstatymo taikymui, situacija turi būti peržiūrėta, todėl teismas, remdamasis senaties terminu, jį aiškina neindividualizuojant šios bylos faktinėms aplinkybėms.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gintautas Radzevičius atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad teismas priėmė teisėtą ir objektyvią nutartį, kurioje yra aprašyti argumentai, kurias remiantis atsisakyti atnaujinti institucijos nutarimo apskundimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
6. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde dėstomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
7. Kaip minėta, K. B. skundu apylinkės teismui prašė 1) atnaujinti terminą skundui dėl institucijos nutarimo paduoti; 2) panaikinti institucijos nutarimą 3) ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu. Šiame skunde K. B. nurodė, jog yra paaiškėjusios naujos ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos aplinkybės, kurios pareigūnui, institucijai nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą <...> ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas.
8. Iš paminėto skundo matyti, kad K. B. tuo pačiu skundu prašė ir atnaujinti terminą skundui dėl institucijos nutarimo paduoti ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – tuo pačiu ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aptarti K. B. skundo prašymai yra reguliuojami skirtingų administracinio nusižengimo teisenos institutų. Teisės normos reglamentuojančios praleisto termino skundui dėl institucijos nutarimo paduoti yra dalis teisės normų, kurios reglamentuoja skundo dėl institucijos nutarimo padavimo bendrąją tvarką iš esmės tais atvejais, kai institucijos nutarimas dar nėra įsiteisėjęs. O administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo instituto teisės normos reguliuoja teisenos tvarką ir pagrindus tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byla yra užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu. Pažymėtina ir tai, kad ANK 659 straipsnyje numatyta teisė paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nėra siejama su reikalavimu atnaujinti praleistą terminą skundui dėl institucijos nutarimo paduoti.
9. Vis dėl to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, ANK 623 straipsnyje yra numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. ANK 660 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. Iš šių teisės normų matyti, kad prašymus atnaujinti praleistą terminą skundui dėl institucijos nutarimo paduoti nagrinėja apylinkės teismas, o prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu) nagrinėja institucija ar pareigūnas priėmęs nutarimą.
10. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl K. B. skundo teiginių, kuriais yra grindžiama išvada dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismas šių teiginių nevertino iš esmės – nepadarė išvadų, kuriomis šios aplinkybės būtų pripažįstamos ar atsisakoma jas pripažinti naujai paaiškėjusiomis. Skundžiamoje nutartyje teismas tik išaiškino pareiškėjai, kad siekdama atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškėja su prašymu turi kreiptis į nutarimą priėmusią instituciją ar pareigūną.
11. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad K. B. atstovės atskirojo skundo bei K. B. skundo apylinkės teismui esminiai argumentai yra susiję su aplinkybėmis, kurias pareiškėja ir jos atstovė vertina kaip naujai paaiškėjusias. Anksčiau aptartų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad nei apylinkės teismas, nei atskirąjį skundą nagrinėjantis apygardos teismas neturi teisės šių argumentų nagrinėti iš esmės. Todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl minėtų aplinkybių. Dėl jų iš esmės nepasisako ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas.
12. Pažymėtina, kad K. B. skunde apylinkės teismui ir jos atstovės atskirajame skunde nėra nurodoma jokių aplinkybių, dėl kurių K. B. praleido terminą skundui dėl institucijos nutarimo paduoti. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, K. B. nuobauda paskirta institucijos 2021 m. kovo 29 d. nutarimu, o pareiškėja šio procesinio sprendimo neskundė ir 2022 m. gruodžio 16 d. sumokėjo minėtu nutarimu skirtą baudą, taigi ji žinojo apie priimtą institucijos nutarimą ir nesinaudojo teise jo skųsti. Pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašo atnaujinti praleistą terminą institucijoje buvo gautas 2024 m. liepos 22 d. (b. l. 22) tai yra akivaizdžiai praleidus ANK 623 straipsnyje numatytą dvidešimties kalendorinių dienų terminą. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad minėtame skunde nenurodžius jokių priežasčių, dėl kurių minėtą terminą K. B. praleido, apylinkės teismas visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė jį atnaujinti. Kadangi atskirajame skunde K. B. atstovė taip pat nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių K. B. praleido minėtą terminą, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Todėl atstovės atskirasis skundas yra netenkinamas.
13. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad šis procesinis sprendimas neužkerta kelio K. B. ir/ar jos atstovei su prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1179-1133/2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. atstovės advokatės Martos Matiukevič atskirojo skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.