Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. 2021 m. vasario 28 d. apie 12.05 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,11 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2021 m. kovo mėn. duomenimis automobilio Volvo S60 D5, M1-AA, 2003 m., sedanas, 4 durų, 2 401 cm³ variklio darbinis tūris, 120 kW / 163 AG variklio galia, kaina su PVM 2 290 Eur (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. B. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamosios duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų M. B., N. B., Ž. B. parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog K. B. 2021 m. vasario 28 d. apie 12.05 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,11 promilių neblaivumas.

Taigi, įvertinus visa tai, minėta K. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui buvo pateiktas laiduotojos V. B. prašymas dėl kaltinamosios K. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad ji yra kaltinamosios teta (buvo globėja, kol K. B. sukako 18 metų), jai žinomos inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, nori laiduoti už K. B., nes yra jai artimas žmogus, nepriekaištingos reputacijos, todėl galės daryti jai teigiamą įtaką, mano, kad K. B. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.). Mano, kad K. B. tikrai gali pasitaisyti ir ji (laiduotoja) jai tuo padės. Nei jos pačios, nei K. B. turtinė padėtis nėra gera, todėl prašo laidavimo 1 metams be užstato. Prašo uždrausti naudotis specialia teise 1 metus 6 mėnesius, konfiskuoti automobilio vertę, remiantis konkretaus turto įvertinimo pažyma.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji K. B. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivi, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. K. B. anksčiau nebuvo teista, taigi ji šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.

Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, kaip minėta, kaltinamoji yra neteista, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta (b. l. 51), penkerių metų laikotarpiu bausta administracine tvarka tris kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, pėsčiųjų pareigų kelyje pažeidimą, baudos sumokėtos (b. l. 52–53). Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamosios didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad K. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai K. B. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant minimalų 1 metų terminą be užstato (įvertinus paminėtas ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pobūdžio, pasekmių, kurios nėra sunkios, kaltinamosios asmenybės bruožus, ją charakterizuojančius duomenis, jos ir laiduotojos finansinę padėtį, amžių ir kt.), o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1 – 4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.).

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 metų iki 5 metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Šioje byloje nustatyta, kad K. B. padarė pažeidimą, kuris priskiriamas patiems šiurkščiausiems ir pavojingiausiems KET pažeidimams, t. y. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (vidutinis girtumo laipsnis – 2,11 promilių, artimas sunkiam), tokiu būdu pažeisdama KET 14 punkte numatytą reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad alkoholį ji vartojo tą pačią dieną, kelias valandas prieš sėsdama už vairo, vartojo stiprų alkoholį – degtinę, jo išgėrė nemažai. Be to, nors vairavo ir savaitgalį, ne darbo dieną, tačiau dienos metu, sukėlė eismo įvykį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių padarinių. Atsižvelgiant į tai, K. B. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas nustatytinas artimas minimaliam, neviršijantis vidurkio, t. y. 1 metai 6 mėnesiai, įvertinus ir atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 1 d. Tai, vadovaujantis teismų praktika, reiškia, kad šiuo terminu K. B. negalės ir įgyti tokios teisės.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Šiuo atveju automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto K. B. padaryto nusikaltimo priemonė ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Iš bylos duomenų matyti, kad minimo automobilio valdytojas-savininkas yra N. B., t. y. kaltinamoji šią nusikalstamą veiką padarė su trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis, laikytina, kad nėra nustatytų priežasčių, dėl kurių automobilis turėtų būti bet kuriuo atveju konfiskuojamas, todėl iš kaltinamosios K. B. valstybės naudai išieškotina transporto priemonės Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM (pagal naujausią teismų praktiką – LAT 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020) atitinkanti pinigų suma (pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą (b. l. 17)) – 2 290 Eur (BK 72 str. 5 d.).

Teismas pažymi, kad nors laiduotoja prašė konfiskuoti automobilio vertę, remiantis konkretaus turto įvertinimo pažyma, tačiau pažymėtina, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokia minimo automobilio individualaus vertinimo pažyma. Be to, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamosios padarytam teisės pažeidimui.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, neturi pagrindo mažinti VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatytos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos ar apskritai netaikyti transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimo, kadangi, teismo vertinimu, transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo K. B. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamajai K. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66–67) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas prašymas išieškoti iš kaltininko 15 Eur proceso išlaidas už transporto priemonės Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. kovo 4 d., šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš K. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (b. l. 35–41; BPK 103 str. 5 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos V. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą K. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, K. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, K. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš K. B. konfiskuotino turto (automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 290 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt eurų).

K. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš K. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 15 Eur (penkiolika eurų) už transporto priemonės – automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą, pervedant juos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

Išaiškinti K. B. ir V. B., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.