Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja I. S. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui M. B. (M. B.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. gegužės 8 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įmonėje pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose, šalys taip pat sudarė priedus prie darbo sutarties ir papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties (el. b. apyrašo t. I, l. 11–28), įmonės direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) komandiravo atsakovą į kitas šalis su vilkiku pervežti krovinius nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 55), 2020 m. spalio 23 d. apie 22.20 val. atsakovui vairuojant jam patikėtą įmonės transporto priemonę Nyderlanduose įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas transporto priemonę ir sukdamas sankryžoje į dešinę, įvažiavo į kitą eismo juostą ir atsitrenkė į kitą automobilį, sugadindamas abi transporto priemones (el. b. apyrašo t. I, l. 48–54, 65–67, el. b. EPP priedo l. 5 (vaizdo įrašas)), 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovas surašė pasiaiškinimą dėl 2020 m. spalio 23 d. eismo įvykio (el. b. apyrašo t. I, l. 60–61), 2021 m. sausio 12 d. ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovas pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir sutiko atlyginti įmonei 600 Eur žalą (el. b. apyrašo t. I, l. 68–69), 2021 m. kovo 26 d. darbuotojas iš darbo įmonėje buvo atleistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. apyrašo t. I, l. 36), 2021 m. gegužės 10 d. ieškovė surašė atsakovui pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama atlyginti 404 Eur žalą įmonei (el. b. apyrašo t. I, l. 58–59), dėl 2020 m. spalio 23 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytų apgadinimų vilkikui UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ buvo atliktas remontas už 619,62 Eur (be PVM) sumą, įmonė apmokėjo UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ už šiuos darbus jai išrašytą 2021 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 44–47), darbdavė 2021 m. birželio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu dėl žalos iš darbuotojo išieškojimo (el. b. apyrašo t. I, l. 114–116), Darbo ginčų komisija 2021 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-11940 (toliau – sprendimas) darbdavės prašymą atsisakė nagrinėti, konstatuodama, kad reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas jos kompetencijai (el. b. apyrašo t. I, l. 169–172).

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovas pas ieškovę dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose; pagal darbo sutarties 5.17 punktą, darbuotojas įsipareigoja kokybiškai atlikti pavestas užduotis; pagal papildomo susitarimo (sutarties) prie darbo sutarties 1.14 punktą, darbuotojas privalo tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, o už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą darbuotojas privalo atlyginti dėl to atsiradusią žalą; darbuotojas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų, kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo (1.18.1, 1.18.4, 1.18.8 punktai).

Aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2020 m. spalio 23 d. vykdydamas savo darbines funkcijas komandiruotės metu Nyderlanduose, vairuodamas transporto priemonę ir sukdamas sankryžoje į dešinę, įvažiavo į kitą eismo juostą ir atsitrenkė į kitą automobilį, sugadindamas abi transporto priemones, už jo vairuotą transporto priemonę jis buvo atsakingas, dėl transporto priemonės apgadinimų įvykio metu ieškovė patyrė 619,62 Eur (be PVM) nuostolių, ką patvirtina UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) (žalos dydžio įrodinėjimas sąmatomis yra leidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012)), 2021 m. birželio 16 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos apmokėjimą patvirtinantis įrodymas. Atsakovas su ieškove 2021 m. sausio 12 d. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį atsakovas sutiko per 30 d. nuo darbo santykių pabaigos atlyginti įmonei padarytos žalos dalį, t. y. 600 Eur, pripažindamas, kad jis dėl savo kaltės apgadino transporto priemonę, tačiau įrodymų, kad jis būtų įmonei atlyginęs žalą ar bent jos dalį, byloje nėra, į ieškovės raginimą sumokėti žalą nereagavo, todėl įmonė kreipėsi į teismą, savo iniciatyva sumažinusi prašomą priteisti iš darbuotojo žalos dydį nuo 619,62 Eur iki 400 Eur.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vairuotojas, vairuodamas jam patikėtą transporto priemonę nepakankamai atidžiai, kaip to reikalaujama iš vairuotojo, pats sau prisiima galinčių kilti padarinių riziką. Pažymėtina, kad neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų nevykdymas arba jų vykdymas netinkamai. Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali būti pripažįstamas neteisėta veika. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-619/2015).

Pabrėžtina, kad atsakovas – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas yra vairuotojas profesionalas, todėl jis privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, gerai valdyti automobilį bei mokėti pasirinkti saugiausią važiavimo trajektoriją, greitį, atsižvelgiant į eismo judrumą, oro ir kelio sąlygas, būti atidus ir dėmesingas kelyje, vairuotojas privalo užtikrinti jam patikėtos transporto priemonės, vežamų krovinių, kito jam perduoto įmonės turto išsaugojimą. Šiuo gi atveju, atsakovas jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad užtikrintų tinkamą savo darbo pareigų atlikimą (tinkamą, atidų ir saugų transporto priemonės valdymą), neatliko, elgėsi aplaidžiai, ko pasekoje dėl tokių atsakovo veiksmų įmonė patyrė žalą. Taigi, atsakovas žalą įmonei padarė savo kaltais veiksmais, byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos, darbdavės kaltė nenustatyta. Bylos medžiaga patvirtina, kad darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 457,89 Eur, todėl darbdavė pagrįstai reikalauja iš atsakovo 400 Eur žalos sumos priteisimo – ši suma neviršija darbuotojo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo iniciatyva būtų atlyginęs šalių susitarimu dėl žalos atlyginimo sulygtą žalos dydį pilnai ar bent iš dalies, priešingai, atsakovas žinojo apie padarytą žalą ieškovei, pats pripažino savo kaltę, tačiau žalos neatlygino, to nepadarė net ir darbdavei pateikus jam raginimą, tuo tarpu ieškovė patirtą žalą sumažino pati nuo 619,62 Eur iki 400 Eur, teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą dar labiau mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 400 Eur žalos atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 400 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (el. b. apyrašo t. I, l. 78) ir 226,51 Eur išlaidos vertimams (el. b. apyrašo t. I, l. 76–77), iš viso 241,51 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios priteisiamos ieškovei iš atsakovo.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocargo24“ (įmonės kodas 303025620) iš atsakovo M. B. (M. B.) (gimęs (duomenys neskelbtini)) 400 Eur (keturių šimtų eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 241,51 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro ir penkiasdešimt vieno euro cento) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-11940 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.