Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo F. A. (toliau – ir Pareiškėjas) atstovės advokatės Lilijos Semaško skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15119-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25273390440.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-15119-2025 F. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda, taip pat administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėn. ir transporto priemonės Mercedes-Benz E 200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininkas yra N. M., konfiskavimas.

F. A. nubaustas už tai, kad jis, 2025 m. gegužės 20 d. 11.45 val., Vilniuje, Kirtimų gatvėje, vairavo transporto priemonę Mercedes-Benz E 200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta ir kai jau baustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį.

F. A. atstovė advokatė Lilija Semaško teismo posėdyje paaiškino, kad ji pradės nuo automobilio konfiskavimo, nes jos požiūriu ši nutarimo dalis nepagrįsta. Jame nurodytos nuostatos, kuriomis priimtas sprendimas konfiskuoti automobilį, o apie šių nuostatų taikymo būtinumą nagrinėjamu atveju nepasisakyta. Normos pritaikytinos formaliai, pamirštant apie tai, kad turto konfiskavimas yra neprivaloma, bet išimtinė priemonė tokiose bylose. Nutarus konfiskuoti automobilį institucija nesilaikė praktikos nustatyto turto konfiskavimo apribojimų principo. Nebuvo nustatytos jokios objektyvios aplinkybės, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad leisdamas F. A. naudotis automobiliu, N. M. žinojo, kad automobilis bus naudojamas nusižengimui padaryti. Reikėtų grįžti prie 2024 m. bylos, iš institucijos pateiktų dokumentų matyti, kad 2024 m. balandžio 11 d. N. M. teikė prašymą grąžinti automobilį, o buvo grąžintas ne jam, o F. A.. Institucija nepateikė jokių įrodymų, kad N. M. būtų įteikti kokie dokumentai, nors atsiliepime buvo taip teigiama. Iš atsiliepimo priedo Nr. 2 matyti, kad dokumentai buvo siunčiami F. A.. Natūralu ir visiškai galimas atvejis, kad N. M. nežinojo visų su nusižengimų susijusiu aplinkybių, o pats F. A. galėjo ir neaiškinti. Kada F. A. parodė jam 2025 m. Lenkijos išduotą vairuotojo pažymėjimą, N. M. leido vairuoti automobilį. D. F. A. pats paaiškino, jog jis buvo įsitikinęs, kad šis pažymėjimas suteikia teisę vairuoti visoje Europos sąjungoje. Baudą jis buvo sumokėjęs ir drąsiai sėdo už vairo. Jis supranta, kad klydo, bet suklydimas buvo nuoširdus. Šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad N. M., perleisdamas automobilį, žinojo, kad automobilis bus naudojamas administracinio nusižengimo padarymui. Jis buvo įsitikinęs, kad automobilis naudojamas vaisių ir daržovių pervežimu. Jeigu institucijai buvo žinomos kokios nors ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, institucija privalėjo jas įrodyti. Šis skundžiamo nutarimo dalis laikytina nepagrįsta, o prašymo teikimas 2024 m. dėl automobilio grąžinimo nepreziumuoja žinojimo apie 2024 m. paskirtą teisių atėmimą. Pabrėžtina, kad nei 2024 m., nei 2025 m. F. M. nusižengimo padarymo metu N. M. automobilyje nebuvo. Drįsta teigti, kad automobilio konfiskavimas yra netinkama priemonė, nes ji nukreipta ne į patį pažeidėją, o į kitą asmenį, kuris nusižengimo nepadarė. Jo kaltė neįrodyta. Teisinė atsakomybė turi būti taikoma remiantis principais, teisėtumu. Kiekvienas asmuo atsako tik už savo neteisėtus veiksmus. Manytina, kad F. A. paskirtos baudos dydis ir vairavimo teisės atėmimo terminas pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai. Ši bausmė yra proporcinga. Dėl bausmės švelninimo nesikartos. Palaiko šį prašymą ir mano, kad jam bauda ir teisių atėmimas yra nepalankios pasekmės ir pakankamos, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Prašo skundą tenkinti.

Institucijos atstovas ir suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai, atstovas atsiliepime pateikė prašymą nagrinėti skundą jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta Institucijos atstovui ir suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Sutinkamai su (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalimi, transporto priemonių vairavimas, kai yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 800 eurų iki 1 000 eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalis). Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalį už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Nagrinėjamu atveju F. A. administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių bei transporto priemonės konfiskavimas paskirtos už tai, kad jis, 2025 m. gegužės 20 d. 11.45 val., Vilniuje, Kirtimų gatvėje, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai teisė vairuoti yra atimta ir kai jau baustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį.

Teismas , patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad F. A. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Vien tai, kad institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja F. A. ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą institucijos nutarimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir paties atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, F. A. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 1998 m. gruodžio 2 d. Nuo nurodytos datos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, tačiau F. A. neturi jo vardu išduoto Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo, vairavo turėdamas iš pradžių Azerbaidžano, kuris nėra E. S. valstybėse narė ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis, išduotą vairuotojo pažymėjimą, po to Lenkijos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris jam buvo išduotas jau esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, taigi nesuteikiantį teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje paskirtos administracinio poveikio priemonės galiojimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį nubaustas pagrįstai.

Teismas laiko nepagrįstais ir atmeta pareiškėjo teiginius, kad jis sužinojo apie tai, kad jam nuo 2024 m. birželio 3 d. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones tik advokatės pagalba 2025 m. birželio 16 d. Byloje yra Institucijos pateikti duomenys, jog F. A. žinojo apie bylų nagrinėjimą ir gavo savo nurodytu elektroniniu paštu tiek 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimą byloje ROIK: 23226224030, kuriuo jam buvo paskirta poveikio priemonė – teisių atėmimas nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. spalio 1 d., tiek 2024 m. gegužės 14 d. nutarimą byloje ROIK: 24236386728, kuriuo jam buvo paskirtas teisių atėmimas nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2025 m. gruodžio 2 d. Be to, pats pareiškėjas posėdžio metu pripažino, kad 2024 m. gegužės 14 d. nutarimą jis tikrai gavo. Pareiškėjo argumentas, kad jis nesuprantantis lietuvių kalbos, todėl nesuprato nutarimo turinio, vertintinas kritiškai, kadangi byloje yra jo vardu rašyti elektroniniai laiškai ir prašymai dėl baudos išdėstymo, taigi net jei tuos laiškus jam rašė kitas asmuo, tai pastarasis neabejotinai turėjo suprasti, kad nutarimais yra paskirtos poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Todėl teismas turi pagrindą pagrįstai išvadai, jog F. A. 2025 m. gegužės 20 d. vairavo, žinodamas, kad neturi tam teisės, tai yra tyčia, padaryti.

Už šį nusižengimą paskirtos 900 Eur dydžio baudos pareiškėjas neginčija, ginčas byloje kilo dėl administracinių poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmės ir turto konfiskavimo paskyrimo. Pareiškėjas prašo sutrumpinti jam paskirtos poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones terminą iki 9 mėnesių ir netaikyti turto konfiskavimo. Skundžiamu nutarimu administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas F. A. paskirta minimaliam terminui - 18 mėnesių.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, t. y. įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-381-1121/2020, Nr. AN2-68-468/2021).

Bylos duomenimis, F. A. pripažįsta savo kaltę padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė pakartotinai (ANK 36 straipsnis 1 dalies 12 punktas). Yra vykdantis individualią veiklą. Pareiškėjas nurodė, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių turės neigiamas pasekmes jo šeimos bendrų poreikių patenkinimui bei darbinei veiklai. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga atliekant darbines funkcijas. Teismo vertinimu, šios Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir svarbi, tačiau šiuo konkrečiu atveju šie poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismas neabejoja, kad kartu su pinigine bauda paskirtos poveikio priemonės sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes – yra apsunkinamas jo kasdieninis gyvenimas, tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais (šeiminiais) įsipareigojimais, nes dėl specialiosios teisės atėmimo kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas, darydamas administracinį teisės pažeidimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis Nr. ATP-82-1020/2017). Be to, teismas pažymi ir tai, kad visos Pareiškėjo nurodytos aplinkybės F. A. buvo žinomos ir egzistavo iki administracinio nusižengimo padarymo. Teismo vertinimu, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Administracinė nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonės, yra prievartinio pobūdžio valstybės taikomos atsakomybės priemonės, todėl jos neišvengiamai susijusios su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų yra nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurias nulemia paskirtos baudos dydis ir teisės vairuoti atėmimo trukmė, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar poveikio priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones F. A. taps sunkiau ir nepatogiau naudotis judėjimo laisve, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra netipinės ir išskirtinės, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įvertinant tai, jog apie neigiamas pasekmes F. A. buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, jis privalo visa apimtimi prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Kartu pažymėtina, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą F. A. padarė nebe pirmą kartą, jis anksčiau baustas administracine tvarka tame tarpe ir 2024 m. gegužės 14 d. nutarimu už padarytą analogišką administracinį teisė pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju F. A. pagrįstai buvo paskirta 900 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, todėl šioje dalyje naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjui taip pat skirta poveikio priemonė – transporto priemonės Mercedes-Benz E 200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininkas yra suinteresuotas asmuo N. M., konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Būtina pažymėti, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Nusižengimo padarymo priemonės (automobilio) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos K. T. yra išaiškinęs, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už tam tikrus administracinius nusižengimus, be kita ko ir už nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Teismas pažymi, kad ne pažeidėjui, o kitam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kuri buvo tiesiogiai panaudota administraciniam nusižengimui padaryti, gali būti konfiskuojama tik tokiu atveju, kai yra nustatoma bent viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, kurią nustačius, nuosavybės teisės ribojimas nelaikomas neteisėtu ir yra galimas. Šiai bylai aktualios ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos kontekste atkreipiamas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalies normą, pagal kurią transporto priemonės savininkas, be kita ko, rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, transporto priemonės savininkas yra atsakingas už tai, kad jam priklausanti transporto priemonė būtų naudojama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Nevykdydamas šios įstatyme įtvirtintos pareigos ar ją vykdydamas netinkamai, savininkas prisiima dėl tokio elgesio galinčių atsirasti neigiamų pasekmių riziką.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., kai daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią), jis gali būti nekonfiskuotas. Tai reiškia, kad daikto, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013, Nr. 2AT-46-628/2019). Transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. suvokia galimas neigiamas pasekmes. Tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas nusižengimui padaryti, savininkui kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčijama aplinkybė, kad transporto priemonė, kurią nutarta konfiskuoti, administracinėn atsakomybėn patrauktam F. A. nuosavybės teise nepriklauso. A. M.-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra N. M.. 2025 m. spalio 3 d. teismui pateikti suinteresuoto asmens N. M. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis, priešingai nei nurodyta skunde, teigia žinojęs, jog F. A. 2024 metais vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės. Teismas, atsižvelgęs į nurodytą aplinkybę, kritiškai vertina suinteresuoto asmens teiginius, jog pamatęs F. A. vardu Lenkijoje išduotą pažymėjimą, galvojo, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Asmuo, žinodamas, kad kitas asmuo, kuriam jis patiki savo transporto priemonę, Lietuvos Respublikoje neturi teisės vairuoti transporto priemones, taip pat negalėdamas nežinoti, jog už vairavimą be teisių yra numatytas poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas, ir apie tokį vairavimo faktą žinodamas, negalėjo nesuprasti ar bent įtarti, kad jam rodomas kitoje valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas, kadangi Lietuvos Respublikoje tas asmuo jo dėl tam tikrų priežasčių gauti negali. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens teiginiai vertinami kaip jo gynybinė pozicija.

Siekiant vertinti, ar konkrečiu atveju gali būti taikomas turto konfiskavimas, svarbu atsižvelgti ne tik į tai, ar asmuo (turto savininkas) žinojo apie ketinimą su jo turtu padaryti teisei priešingą veiksmą, tačiau ir į tai, ar asmuo iš tam tikrų aplinkybių galėjo suvokti, jog jo perduodamas naudoti turtas gali būti panaudotas teisei priešingiems tikslams, tačiau tokiems veiksmams neprieštaravo arba buvo abejingas. Tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas nusižengimui padaryti, savininkui kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas N. M. nesielgė atsakingai ir rūpestingai, tinkamai nekontroliavo ir neužtikrino, kad nekiltų rizika jam priklausantį turtą panaudoti administracinio nusižengimo darymui, todėl, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, minėtas automobilis konfiskuotas pagrįstai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai paskyrė administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, todėl ir šioje dalyje nėra pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti arba keisti.

Įvertinęs tai, kas nurodyta ankščiau, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu F. A. paskirtos teisingos nuobauda ir administracinio poveikio priemonės, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės nėra per griežtos, jos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką. Keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atstovės skundas netenkinamas.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

F. A. atstovės advokatės Lilijos Semaško skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15119-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25273390440, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.