Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-11-08 · Administracinė byla Nr. eAS-580-821/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-08
Bylos Nr.
eAS-580-821/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07956-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pirm.), Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-580-821/2023Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07956-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad skundas yra dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) ir Policijos departamento prie VRM (toliau – ir Policijos departamentas) vilkinimo atlikti veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde reikalauja įpareigoti atsakovus išnagrinėti pagal kompetenciją pareiškėjo 2023 m. gegužės 31 d. (VRM) ir 2023 m. liepos 3 d. (Policijos departamentui) skunduose keltus klausimus, skunde pareiškėjas tvirtino, kad atsakovai vilkina atlikti veiksmus ir tokiu būdu negina pareiškėjo pažeistų teisių, tačiau iš pareiškėjo skundo priedų teismas nustatė, kad VRM ir Policijos departamentas pateikė pareiškėjui atsakymus į pateiktus jo prašymus, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su atsakovų VRM ir Policijos departamento jam pateiktais atsakymais, tačiau jų neskundžia, t. y. neformuluoja reikalavimo juos panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo su skundu pateiktas Policijos departamento raštas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, kadangi jis tiesiogiai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl pareiškėjas, teikdamas patikslintą skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, neturėtų ginčyti Policijos departamento rašto.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje pažymėjo, kad, jeigu pareiškėjas apsispręstų formuluoti reikalavimą dėl VRM administracinio akto panaikinimo, tokiam skundui būtų taikomas žyminis mokestis (ABTĮ 35 str.), kurį būtina sumokėti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. rugsėjo 1 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikti patikslintą skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, mokėjimo dokumentą, patvirtinantį 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo, išreikšti valią dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 31 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl VRM ir Policijos departamento vilkinimo atlikti veiksmus, o skundai dėl vilkinimo neapmokestinami žyminiu mokesčiu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu..

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skundo trūkumų, nustatytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje nepašalino, todėl skundą laikė nepaduotu.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad jo skundas atitiko ABTĮ nuostatas (9 str. 2 d., 24 str., 25 str., 35 str.), tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas akcentavo, kad patikslintame skunde jis aiškiai nurodė, kad skundžia VRM ir Policijos departamento neveikimą.

Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis grindžiama atsakovo (Policijos departamento) rašto turiniu, nors teismas skundo priėmimo stadijoje neturi teisės vertinti administracinių aktų turinio, tai turi būti daroma skundą nagrinėjant iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pažymėtina, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, skunde (prašyme, pareiškime), be kita ko, turi būti nurodytas pareiškėjo asmens kodas (kodas) ir pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus (ABTĮ 24 str. 3 d.); kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 24 str. 4 d.). Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. Elektroninės formos skundai (prašymai, pareiškimai) ir prie jų pridedamų priedų skaitmeninės kopijos pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka. Išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 25 str. 2 d.). ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. ABTĮ 36 straipsnyje yra nurodytos neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategorijos, o to paties įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad teikia skundą dėl VRM ir Policijos departamento vilkinimo atlikti veiksmus, tačiau taip pat pridėjo VRM ir Policijos departamento raštus, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo skundą (prašymą).

Minėta, jog, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismo nutartis dėl termino skundo trūkumams pašalinti nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl jos pagrįstumas ir teisėtumas yra tikrinami nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-103-556/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-385-442/2023).

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio subjekto neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą, 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjas skunde reikalauja įpareigoti atsakovus išnagrinėti pagal kompetenciją pareiškėjo 2023 m. gegužės 31 d. (VRM) ir 2023 m. liepos 3 d. (Policijos departamentui) skunduose keltus klausimus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš prie pareiškėjo skundo pridėtų priedų galima spręsti, pareiškėjui atsakovai pateikė atsakymus į pateiktus pareiškėjo prašymus, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovų VRM ir Policijos departamento jam pateiktais atsakymais, tačiau jų neskundžia, t. y. neformuluoja reikalavimo juos panaikinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Policijos departamento raštas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, kadangi jis tiesiogiai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, jeigu pareiškėjas apsispręstų formuluoti reikalavimą dėl VRM administracinio akto panaikinimo, tokiam skundui būtų taikomas žyminis mokestis (ABTĮ 35 straipsnis), kurį būtina sumokėti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui terminas skundo trūkumams pašalinti buvo nustatytas pagrįstai.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad jis reikalauja įpareigoti atsakovus išspręsti pareiškėjo 2023 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. liepos 3 d. skundų klausimus; priteisti iš atsakovų žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovai yra priėmę sprendimus, susijusius su pareiškėjo skundais, nurodė pareiškėjui, kad jis turėtų ginčyti šiuos sprendimus, o ne reikšti savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Esant nenuginčytiems sprendimams (jų neginčijant), kuriais ginčo klausimai yra išspręsti, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra kilęs administracinis ginčas, ir priimti nagrinėti reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui neįvykdžius teismo įpareigojimo pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė