- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- e2S-1344-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05275-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- L. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. prašymą dėl turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolė R. P., A. L., J. L., A. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos L. P. prašymą dėl turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolė R. P., A. L., J. L., A. S. (civilinė bylos Nr. e2VP-12514-435/2020).
Šalies argumentai
2. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. L. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas nuosavybės klausimas privalomos mediacijos metu. Prašyme nurodė, jog skolininko sutuoktinė J. L. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl privalomos mediacijos dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Skolininkas A. L. yra neįgalus ir neveiksnus tam tikrose srityse, butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), yra vienintelė jo gyvenamoji vieta, A. L. visada pripažino, kad butas yra jo sutuoktinės asmeninė nuosavybė. Jei būtų nustatyta skolininko turto dalis, į atidalintą dalį būtų nukreiptas išieškojimas ir visiškai neįgalus skolininkas netektų gyvenamojo būsto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2VP-12514-435/2020 nagrinėjimą iki pasibaigs procesas dėl turto pripažinimo asmenine J. L. nuosavybe. Teismas sprendė, kad nagrinėjama byla neabejotinai susijusi su suinteresuoto asmens J. L. iniciatyva pradėtu procesu dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Nurodyto proceso rezultatas šioje byloje turės prejudicinę reikšmę reikalavimų išsprendimui, kadangi, pripažinus turtą asmenine nuosavybe, jo dalis negalės būti nustatinėjama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja L. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - skolininko A. L. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas, nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, turi nustatyti, kokia dalis bendrame turte priklauso skolininkui. Suinteresuotas asmuo A. L., jo sutuoktinė, nesutikdami su pareiškimu, turi teisę gintis nuo pareiškimo ir teikti visus įrodymus, siekdami įrodyti, kad ginčo turtas priklauso sutuoktinei, turi teisę byloje teikti savarankišką pareiškimą, kad teismas objektyviai įvertintų ir priimtų sprendimą. Tačiau skolininko sutuoktinė, inicijuodama atskirus procesus, akivaizdžiai deda visas pastangas, kad išieškojimas iš skolininko A. L. taptų faktiškai negalimas, kas yra nesuderinama su teismo sprendimo vykdymo privalomumu.
4.2. Tiek nagrinėjamoje byloje dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies, nustatymo, tiek ir J. L. planuojamame civiliniame procese dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe (šiai dienai tokios civilinės bylos teisme nėra), būtų sprendžiamas iš principo tas pats teisinis klausimas: koks yra buto (duomenys neskelbtini), Kaune, teisinis statusas ir kiek to buto priklauso sutuoktinei J. L. ir kiek sutuoktiniui ir skolininkui A. L.. Tai paneigia būtinumą stabdyti šią bylą, nes visus teisiškai reikšmingus faktus (net ir tuos, kurie turėtų būti sprendžiami J. L. planuojamame civiliniame procese) bus reikalinga nustatyti nagrinėjamoje byloje, kurioje J. L. turi teisę teikti visus įrodymus ir teismas privalės juos vertinti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai.
4.3. Teismo nutartis stabdyti šią bylą prieštarauja ir proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, sprendimo vykdymo efektyvumo principams. Iš bylos duomenų matyti, kad A. L. yra pripažintas neveiksniu. Pats A. L. negali pasirašyti sutikimo dėl privalomosios mediacijos taikymo, jo įstatyminė atstovė yra pati J. L.. Nėra galimybės tinkamai užtikrinti išieškotojų teisių dalyvauti mediacijos procese, nes J. L. nėra įpareigota į šį procesą įtraukti išieškotojų, mediatorius taip pat nėra įpareigotas įtraukti į procesą išieškotojų. Tinkamas ir efektyvus sprendimo vykdymas bus neįgyvendintas dėl to, kad ši byla negalės būti nagrinėjama kol neįsiteisės sprendimas J. L. inicijuotame atskirame procese. J. L. teisės nebus pažeistos, nes ji yra įtraukta suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje, turi teisę teikti įrodymus nagrinėjamoje byloje, ką teismas privalo išnagrinėti priimdamas sprendimą. Tiek pareiškėjos L. P. reikalavimai, tiek ir J. L. pareiškimai gali būti efektyviai išnagrinėti viename civiliniame procese, kas užtikrintų efektyvų teismo sprendimo vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Teismas nutartimi, išeidamas iš skolininko prašymo (skolininkas prašė sustabdyti bylą iki bus priimtas sprendimas mediacijos metu), sustabdė bylą iki pasibaigs procesas dėl turto pripažinimo asmenine J. L. nuosavybe. Lieka neaišku, kada gi to proceso pabaiga. Ar iki taikos sutarties sudarymo, ar iki taikos sutarties patvirtinimo teisme. Nes mediacijos metu sudaromoms taikos sutartims taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai ir mediacijos metu ginčo šalių sudaryta taikos sutartis ginčo šalims turi įstatymo galią. Įstatymas neįpareigoja šalių kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, jei nėra ginčas sprendžiamas teisme. Šiuo metu civilinės bylos teisme dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe nėra.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. L. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
5.1. J. L., neįvykus privalomajai mediacijai, kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl turto pripažinimo asmenine J. L. nuosavybe, civilinės bylos Nr. e2-19773-1026/2020. Neišnagrinėjus civilinės bylos dėl turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, negalima nagrinėti civilinės bylos dėl turto dalies atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, nes priimtas sprendimas civilinėje byloje dėl turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe turės prejudicinę reikšmę reikalavimų išsprendimui byloje dėl turto dalies atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu – kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.
8. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.
9. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.
10. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. prašymą dėl turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki pasibaigs procesas dėl turto pripažinimo asmenine J. L. nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjama byla neabejotinai susijusi su suinteresuoto asmens J. L. iniciatyva pradėtu procesu dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, pripažinus turtą asmenine nuosavybe, jo dalis negalės būti nustatinėjama, todėl nurodyto proceso rezultatas šioje byloje turės prejudicinę reikšmę reikalavimų išsprendimui.
11. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl galimybės stabdyti bylą, nagrinėjamą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, kai teisme nagrinėjama byla dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.116 straipsnis). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą, ir kreditorių teises turto padalijimo byloje siekia operatyviai ir nepažeisdami įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spęsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad J. L. 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe atsakovui A. L., tretiesiems asmenims L. P. ir A. S. (civilinės bylos Nr. e2-14975-1026/2020). Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės J. L. ieškinį dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe, kadangi ieškinys pareikštas nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Iš nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2VP-12514-435/2020 duomenų nustatyta, kad, teikiant prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, teismui buvo pateikta 2020 m. birželio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – ir Tarnyba) informacija, patvirtinanti, kad 2020 m. birželio 9 d. Tarnyboje gautas J. L. prašymas vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant ginčą dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe tarp jos ir A. L.. Pagal J. L. 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateiktą ieškinį dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe atsakovui A. L., tretiesiems asmenims L. P. ir A. S., Kauno apylinkės teisme užvesta civilinė bylą Nr. e2-19773-1026/2020. Kartu su ieškiniu pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 2 d. pažyma dėl privalomosios mediacijos Nr. (11.7)TPS-11433, patvirtinanti, kad J. L. įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje situacijoje teismo sprendimas dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe turėtų prejudicinę reikšmę reikalavimų išsprendimui nagrinėjamoje byloje, kadangi, pripažinus turtą asmenine nuosavybe, jo dalis negalėtų būti nustatinėjama. Nutarties 12 punkte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, pirmosios instancijos teismui 2020 m. birželio 22 d. priimant skundžiamą nutartį dėl civilinės bylos Nr. e2VP-12514-435/2020 sustabdymo, buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog J. L., po to, kai Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi jos pateiktą ieškinį dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe atsisakė priimti, kreipėsi į Tarnybą dėl privalomosios mediacijos vykdymo sprendžiant ginčą dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe tarp J. L. ir A. L.. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs susidariusią situaciją, pagrįstai priėmė nutartį sustabdyti civilinės bylos Nr. e2VP-12514-435/2020 nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.
14. Be to, Kauno apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-19773-1026/2020 pagal J. L. 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateiktą ieškinį dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe atsakovui A. L., todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad sustabdžius nagrinėjamą bylą bus neužtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai.
15. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylų sustabdymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.