- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- I1-5545-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00759-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 138). Pareiškėjas A. B. skunde (b. l. 1-11) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2020 m. balandžio 2 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių jis buvo laikomas daugiavietėse paskirstymo kamerose su atviru sanitariniu mazgu, kurį sudarė unitazas ir praustuvė po penkias valandas. Mano, kad paminėtos kameros/patalpos priskiriamos sanitarinio mazgo patalpoms. Buvo laikomas kamerose/patalpose Nr. 8, 9, 15, 16, 26, 27, 42, 48, 52, 63, 66, 106, kurios priskirtos pagalbinėms pagal savo rūšinį išplanavimą ir įrengimą. Kamerose pareiškėjas buvo laikomas su maksimaliu suimtųjų skaičiumi pagal sumontuotas miegamas vietas, kurios nepritaikytos apgyvendinimui. Kamerose buvo drėgna, šaltuoju metų laiku šalta, kameros mažos, blogai vėdinamos. Kameroje prie įėjimo yra skiriamoji dalinė sienelė, atitverianti sanitarinį mazgą nuo kameroje esančių stalo su suoliukais ir lovų, tačiau tai nebuvo kaip atskira kameros patalpa, kai kurios su durimis, uždengtos užuolaidomis arba atviros. Iš sanitarinio mazgo sklido smarvė, nes nebuvo atskiros vėdinimo sistemos. Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas nei nuo kartu esančių kamerose asmenų, nei nuo pareigūnų. Jam nebuvo suteiktas joks užimtumas už kameros ribų, pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, užsiimti kolektyvine veikla – mokytis, sportuoti, dalyvauti įvairiose programose, nebuvo tvarkaraščio, pagal kurį pareiškėjas galėtų planuotis kiekvieną dieną savo veiklą ir užimtumą. Jis galėjo tik kartą per savaitę pasinaudoti dušu, kitu laiku prausėsi šaltoje kameroje. Be to, nei vienoje kameroje nebuvo įrengta aliarmo iškvietimo sistema, todėl ilgai užtrukdavo, kol prisišaukdavo pareigūnus, o beldimas į duris buvo neefektyvus. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasines kančias, sukrėtimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 124–135) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. grgužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Minėtam įsakymui netekus galios, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-04-28 pažymos Nr. 60-11419 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundiamu laikotarpiu periodiškai buvo nuo 2019-01-07 iki 2020-04-02 šiose kamerose: kameroje Nr. 26 buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,48 iki 4,24 m², kameroje Nr. 52 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,63 iki 3,7 m², kameroje Nr. 106 buvo laikomi 5-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,69 iki 3,91 m², kameroje Nr. 66 buvo laikomi 3-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,53 iki 3,77 m², kameroje Nr. 48 buvo laikomi 3-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,27 iki 3,76 m², kameroje Nr. 16 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko 4,77 m² iki 3,83 m², kameroje Nr. 9 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 4,07 m², kameroje Nr. 63 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 4,54 m², kameroje Nr. 27 buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,97 iki 3,98 m², kameroje Nr. 8 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 4,18 m², kameroje Nr. 15 buvo laikomi 2-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,43 iki 3,77 m², kameroje Nr. 42 buvo laikomi 3-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,62 iki 3,81 m².
Atsakovės atstovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m², pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes teisės aktuose yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m² viso kameros ploto standartas neišskaičiuojant baldų ar san. mazgo. Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V- 176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto (minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra). Kameroje įrengiamas praustuvas. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. San. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, kamerose Nr. 8, 9, 15, 16, 42, 48, 52 san. mazgo įėjimai atskirti durimis, o likusių kamerų – ilga, tvarkinga užuolaida.
Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Užuolaidomis atskirtas ne visa san. mazgo dalis, o tik įėjimo į jį dalis. Likusi dalis atskirta mūrine siena arba OSB plokšte. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Kad san. mazgo įėjimo atskyrimas užuolaida tinkamai užtikrina juo besinaudojančio asmens privatumą patvirtina ir naujausia EŽTT praktika – 2019 m. lapkričio 26 dienos sprendime byloje Michno ir Dimbinskas prieš Lietuvą (peticijų Nr. 34179/18 ir 35033/18) nurodoma, kad san. mazgo įėjimo atskyrimas durimis ar užuolaida yra tinkamas.
Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.
Nors pareiškėjas nurodo, kad san. mazgas buvo per mažas, tačiau to niekaip neindividualizuoja ir nesieja su patirtais išgyvenimais. Pažymi, kad jokie teisės aktai tardymo izoliatoriuose įrengiamų san. mazgų ploto nereglamentuoja, tačiau iš nuotraukų matyti, kad jie yra tinkamo dydžio patogiai juo naudotis. Šiaulių TI teikiami duomenys apie san. mazgų bei baldų išmatavimus yra tikslūs, atlikti naudojantis ilgio matavimo prietaisais. Pagrindo abejoti teikiamais duomenimis nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad trumpalaikio laikymo patalpose san. mazgai atviri, čia laikoma bent po 5 valandas.
Iki 2020-01-22, kol galiojo Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, į ŠTI atvykusių suimtųjų ir nuteistųjų asmenų priėmimas, dokumentų patikrinimas ir įforminimas, uždarymas į trumpalaikio laikymo kameras ir kiti nustatyti veiksmai, kurie atliekami atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, buvo reglamentuoti šiame teisės akte. Atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 10 punkte numatytus veiksmus, suimtieji ir nuteistieji, vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK (LSP), esančias administraciniame pastate. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras, kuriose gali būti dar iki 2 val. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Atsakovas pabrėžia, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą į nurodytą laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas įskaičiuojami į nurodytą laiką.
Nuo 2020-01-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių), atliekami visi veiksmai, numatyti Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte: patikrinama jo asmens tapatybė, patikrinama, ar gauti visi bausmei (suėmimui) vykdyti būtini dokumentai, atliekama jo asmens krata, patikrinami jo turimi asmeniniai daiktai, taip pat atliekama jo medicininė apžiūra, esant poreikiui jis higieniškai švarinamas, jam suteikiama galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jo rūbai ir kt.
Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą, atliekant Taisyklių 4 punkte nustatytus veiksmus nuteistieji (suimtieji) laikinai, bet ne ilgiau kaip penkioms valandoms gali būti uždaromi į laikino sulaikymo kameras, o pagal 12 punktą, atlikus 4 punkte nustatytus veiksmus, nuteistieji, kol bus suskirstyti į gyvenamąsias patalpas (kameras), bet ne ilgiau kaip iki 5 darbo dienų gali būti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų. ŠTI laikomasi praktikos, kad susumavus laikymą tiek administraciniame, tiek režiminiame korpuse esančiose TLK patalpose asmenys laikomi ne ilgiau nei 5 val. sudėjus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, atkreipiame dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o laikino sulaikymo patalpos (kitaip – TLK) patalpos nėra jos priskiriamos (pagal HN134:2015 11.1 punktą gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktą laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti).
Nurodo, kad režiminio korpuo TLK patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į san. mazgas atskirtas užuolaida (pridedamos TLK-5 nuotraukos). Be to, pažymi tai, kad asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Duomenų, leidžiančių teigti, kad asmenys pagal prašymą nebuvo nuvedami į atskirą tualetą, nėra, pareiškėjas nenurodo, nei kas, nei kada jo tariamai jo prašymo netenkino.
Siekiant aiškumo atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pažymose su duomenimis apie kamerų plotus bei kamerose talpintų asmenų skaičių nurodomos TLK kameros yra trumpalaikio laikymo kameros, esančios režiminiame korpuse.
Taip pat nurodo, kad TLK, kurios yra administraciniame pastate, yra vienvietės (5 kameros) arba daugiavietės (6 kameros). Kamerose, kurios daugiavietės, įrengti san. mazgai, o kamerose, kurios vienvietės, san. mazgų nėra. Asmenys tiek iš vienviečių, tiek iš daugiaviečių kamerų pagal prašymą nuvedami į atskirą tualetą, taigi, kamerose esantys tualetai iš esmės nenaudojami.
Be to, nurodo, kad pareiškėjas jokių skundų dėl TLK patalpų Šiaulių TI administracijai neteikė (Resocializacijos skyriaus 2021-04-28 pažyma Nr. 61-1264).
Pažymi ir tai, kad pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, dėl grotų neatsidarė langai, buvo drėgna, dėl to buvo tinkamos sąlygos veistis pelėsiui.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl papildomos ventiliacijos įrengimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus). Be to, kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, toje pusėje, kurioje įrengtas san. mazgas, sienoje išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Pažymėtina ir tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios.
Kamerų atitikimą HN normos savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Iš 2019-08-07 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5880 matyti, kad kameroje Nr. 27 sienos ir lubos tvarkingos. Iš 2019-09-26 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-7096 matyti, kad kameroje Nr. 15 abu šviestuvai veikia. Iš 2019-12-31 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-10067 matyti, kad kameroje Nr. 66 oro temperatūra, drėgmė tinkama. Sienos tvarkingos. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta. Apibendrinus matyti, kad tikrintose kamerose jokių pažeidimų, susijusių su drėgme, oro temperatūra, galimybe vėdinti patalpas ar pelėsiu – nenustatyta. Papildomai pažymi, kad atsakovas pasisako tik dėl tų sąlygų, kurios yra pareiškėjo skundo pagrindas.
Nors ne visos kameros tikrintos dėl skunde nurodomų aspektų, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.
Pažymi, kad vertinant nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, yra analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu. Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo teisės aktų normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai atmetami. Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133- 525/2017; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-280-1062/2021). Taigi, nesant pareiškėjo nusiskundimų dėl higienos normų pažeidimų, atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015; 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-50-575/2021).
Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Šiaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms dėl higienos normų pažeidimų, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teiktame skunde tik abstrakčiai nurodė pažeidimus, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo.
Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 matyti, kad iki pareiškėjo laikymo remontai atlikti kamerose Nr. 8, 15. Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 matyti, kad iki pareiškėjo laikymo (arba pareiškėjo laikymo kamerose metu) remontai atlikti kamerose Nr. 63, 9, 66. Visa tai patvirtina, kad kameros buvo tvarkingos, o esant poreikiui, kameros nuolat tvarkomos, remontuojamos.
Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė bent 8 val. per parą turėti užimtumą, mokytis, sportuoti, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, teigia, kad nebuvo supažindintas su tvarka, pagal kurią gali dalyvauti užsiėmimuose.
Nurodo, kad tokie teiginiai neatitinka realybės, kadangi Šiaulių TI organizuojamas užimtumas, suteikiama galimybė mokytis, išpažinti religiją, naudotis bibliotekos paslaugomis, kasdien suteikiama teisė pasivaikščioti ant stogo įrengtuose kiemeliuose.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Nuteistųjų pasivaikščiojimo trukmę reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso antrasis skirsnis, pasivaikščiojimo trukmė priklauso nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis.
2018-04-16 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems. 2019-05-21 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“, nuo 2019-06-01 nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Paaiškiname, kad nuo 2019-06-01 rūkantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerūkantiems suimtiesiems – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. 1/01-149. Nurodome, kad ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė nerūkantiems motyvuoja Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomus asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė rūkantiems atitinka imperatyvius teisės normų reikalavimus.
Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys asmenys. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, taigi, pareiškėjas turėjo galimybę kiekvieną dieną išeiti pasivaikščioti.
Taip pat pareiškėjas turėjo teisę dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, socialinėse programose.
Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.
Taip pat nurodo, kad Šiaulių TI vykdomas suimtųjų (nuteistųjų) užimtumas, organizuojami įvairūs renginiai, sporto užsiėmimai, ir t. t., taip pat, esant suimtojo (nuteistojo) prašymui, sudaroma galimybė mokytis.
Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.
Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą.
Nurodo, kad esant įprastai situacijai suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), tačiau atsižvelgiant į paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo, vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2020-02-28 įsakymu Nr. 169 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuo 2020 m. vasario 28 d. įstaigoje sustabdytas: asmenų (ne įstaigos darbuotojų) lankymasis, masiniai renginiai, asmenų, laikomų Šiaulių TI ir kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos, judėjimas, asmenų, laikomų Šiaulių TI trumpalaikės išvykos į namus, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai.
Kadangi tokių veiksmų imtasi siekiant apsaugoti tiek pareiškėją, tiek kitus ŠTI kalinčius bei dirbančius asmenis, tokia priemonė proporcinga ir teisėta.
Taip pat nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje veikia biblioteka, iš kurios suimtieji (nuteistieji) savišvietai gali gauti įvairios literatūros.
Atsakovas nurodo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 - Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai - outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose“. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui yra sudarytos visos galimybės naudotis kitomis socialinės reabilitacijos priemonėmis, be to, minėtos nuostatos yra ne imperatyvaus, o rekomendacinio pobūdžio.
Taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad jis nebuvo supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais užimtumą.
Suėmimo vykdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie jų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus. Šią informaciją tardymo izoliatoriaus administracija pateikia lietuvių kalba arba suimtojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią suimtasis supranta. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Bausmių vykdymo kodekse. Pagal BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas.
Nurodo, kad pareiškėjui atvykus į įstaigą jis, kaip ir visi kiti į įstaigą atvykstantys suimtieji (nuteistieji), pokalbio metu buvo supažindintas su taisyklėmis, savo teisėmis bei pareigomis. To neneigia ir pats pareiškėjas.
Kartu pažymi, kad pareiga suimtuosius (nuteistuosius) pasirašytinai supažindinti su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais negali apimti pareigos juos supažindinti ir su visais įmanomais teisės aktais, kurie suimtajam (nuteistajam) gali būti kada nors aktualūs, tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su visais teisės aktais naudojantis ribota interneto prieiga. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodo, kad esant jo prašymui tokia teisė jam nebūtų buvusi suteikta. Be to, pažymi ir tai, kad organizuojant/vykdant užimtumą pareigūnai aplanko kiekvieną kamerą ir suteikia Šiaulių TI laikomiems asmenims aktualią informaciją apie renginius ir t. t.
Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu, o šiam aktui netekus galios (nuo 2020-01-22), iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 papunktyje, pagal kurį, be kita ko, iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti - ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę).
Nurodo, kad Šiaulių TI laikomi asmenys į dušą vedami laikantis aukščiau nurodytų įstatymų.
Taip pat nurodo, kad kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tad tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Be to, aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms netekus galios, leistinų turėti daiktų sąrašas numatytas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25, III skyriuje. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.4.6 papunktyje įtvirtinta, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji gali turėti elektrinį virdulį. Vadovaujantis 25 punktu, minėtos nuostatos taikomos ir suimtiesiems.
Pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Pareiškėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų.
Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o jo nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).
Nurodo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas pagal šių taisyklių 14.4 papunktį Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.
Analogiška nuostata dėl pagalbos mygtuko (iškvietimo sistemos) įtvirtinta ir minėtas taisykles pakeitusių Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 papunktyje.
Pabrėžia tai, kad kamerose elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, taigi, tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu.
Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo, be to, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan.
Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiškėjas niekaip nesieja su jo patirtais išgyvenimais ar nepatogumais. Pažymi, jog teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė. Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Iš pareiškėjo skundo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas nurodydamas, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos ir LR teisingumo ministerijos veiksmus (neveikimą) abstrakčiai sieja ir su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga, su kitais ginčui neaktualiais laikotarpiais, taigi šie pareiškėjo motyvai / reikalavimai sietini su viešojo intereso gynyba. Pareiškėjas nėra juridinis asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, kuriais būtų apginti viešieji interesai.
Atsiliepime atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Pareiškėjo A. B. skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-04-28 pažyma Nr. 60-11419 „Dėl A. B.“ (b. l. 59-68), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2019-01-07 iki 2020-04-02 (393 dienas). Kameroje Nr. 26, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,24 m², kameroje Nr. 52, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,7 m², kameroje Nr. 106, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,91 m², kameroje Nr. 66, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,77 m², kameroje Nr. 48, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,76 m², kameroje Nr. 16, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,82 m², kameroje Nr. 9, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4, 07 m², kameroje Nr. 63, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,54 m², kameroje Nr. 27, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 3,98 m², kameroje Nr. 8, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,18 m², kameroje Nr. 15, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,77 m², kameroje Nr. 42, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,81 m². Išvardintose kamerose esant mažiau asmenų, pareiškėjui taip pat teko daugiau negu 3,6 m², taigi, visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį – nuo 15,93 iki 23,46 m² (b. l. 59-68), sanitarinių mazgų užimamą plotą – nuo 1,118 iki 2,32 m² (b. l. 70-71) ir kamerose buvusių asmenų skaičių nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje Nr. 26, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,73 m², kameroje Nr. 52, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,44 m², kameroje Nr. 106, esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,59 m², kameroje Nr. 66, esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,65 m², kameroje Nr. 48, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,38 m², kameroje Nr. 16, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,58 m², kameroje Nr. 9, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,64 m², kameroje Nr. 63, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,05 m², kameroje Nr. 27, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,58 m², kameroje Nr. 8, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,98 m², kameroje Nr. 15, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,57 m², kameroje Nr. 42, esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,48 m².
Taigi, kamerose Nr. 26, 66, 9, 63, 8, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m², o kamerose Nr. 52, 106, 48, 16, 27, 15, 42, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko mažiau negu 3,6 m², bet daugiau kaip 3 m². Nurodytose kamerose, kai kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m².
Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (b. l. 72-75) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (b. l. 117-122), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas buvo laikomas ankštomis sąlygomis ir pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta. Kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerose/patalpose Nr. 8, 9, 15, 16, 26, 27, 42, 48, 52, 63, 66, 106, kurios priskirtos pagalbinėms pagal savo rūšinį išplanavimą ir įrengimą. Kamerose buvo drėgna, šaltuoju metų laiku šalta, kameros blogai vėdinamos, trūko natūralaus apšvietimo.
Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir blogo apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-10067 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d., b. l. 115–116) matyti, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Kontrolės metu nustatyta, kad sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Tai pripažino skunde ir pats pareiškėjas.
Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA -5880 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 7 d., b. l. 111–112) matyti, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas kameroje Nr. 27 yra pašalintas – buvusi ištrupėjusi sienų ir lubų dangos (tinko) dalis yra užtinkuota, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 15.4.8)PA-7096 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugsėjo 23 d., b. l. 113–114) matyti, kad kameroje Nr. 15 degė abu šviestuvai, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-10067 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d., b. l. 115–116) matyti, kad kameroje Nr. 66 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, o įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 66 sienas pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus pažeidimų nenustatyta. Taigi, iš pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad oro temperatūra, bendra dirbtinė apšvieta, oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai, dėl netinkamo apšvietimo, žemos oro temperatūros, drėgmės, atmestini kaip nepagrįsti ir laikytina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 ,,Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 76–86) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 87-95) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2018-2019 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 8 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių), užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos, įrengtas naujas apšvietimas, WC užuolaidos, perdažytos grotos, lovos, stalas, kėdės, paklijavimas grindyse; Nr. 15 – WC guma po vandens nuleidimo bakeliu, demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros, po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičiui, atlikti elektros instaliacijos darbai – sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai; Nr. 9 - nuvalytos lubos, sienos nuo degėsių, nugruntuotos, nuglaistytos, nudažytos lubos ir sienos, sumontuoti nauji šviestuvai, elektros rozetės 2 vnt, sumontuoti du nauji dienos apšvietimo šviestuvai, perdažytas inventorius, langų grotos, durys; Nr. 63 – suremontuota WV pertvara, perglaistytos, perdažytos lubos ir sienos, pakabintos naujos spintelės, rūbų pakabos, sutvarkytas apšvietimas: sudėtos naujos dieninės lempos, perdažytos grotos, stalas, kėdės; Nr. 66 - atlikti elektros instaliacijos darbai – sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai. Kad kameros suremontuotos, tvarkingos, švarios, matyti ir iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 117-122).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-21, Nr. 2016-27168) 5.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktą, negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir kt.) (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai– pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kita), veterinarijos gydyklų pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai (7.16 p.). Tai, jog pastatas yra įregistruotas kaip negyvenamos paskirties pastatas, nereiškia, jog jame negali būti įrengiamos patalpos, skirtos tam tikrą laiko tarpą ten gyventi asmenims, tokiems kaip suimtieji ar nuteistieji tardymo izoliatoriuje, tad argumentas dėl apgyvendinimo negyvenamosiose patalpose atmestinas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatų registravimas kaip negyvenamųjų atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018).
Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Dėl pareiškėjo buvimo trumpalaikio laikymo patalpose (TLK)
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių jis buvo laikomas daugiavietėse paskirstymo kamerose su atviru sanitariniu mazgu, kurį sudarė unitazas ir praustuvė, ne mažiau kaip po penkias valandas. Mano, kad paminėtos kameros/patalpos priskiriamos sanitarinio mazgo patalpoms.
Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles ir Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, asmenys, atvykę į Šiaulių tardymo izoliatorių, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose – TLK, esančiose administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Analogiška norma, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais įtvirtinta Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus Bendrosios nuostatos 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus Sąvokos ir jų apibrėžtys nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti.
Nurodytoje higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSP (TLK) patalpos nėra joms priskiriamos (pagal HN134:2015 11.1 punktą gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2 punktą laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai, bet ne ilgiau kaip 5 valandas, laikyti). TLK nėra gyvenamosios patalpos.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-04-28 pažymos Nr. 60-11419 „Dėl A. B.“ (b. l. 59-68) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus TLK-5 buvo 17 kartų. Iš LSP (TLK) – 5 kameros fotonuotraukos matyti, kad patalpa šviesi, švari, joje yra stalas, suolai, sanitarinis mazgas atitvertas iš trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į san. mazgą atskirtas užuolaida. Be to, įėjimas į sanitarinį mazgą yra šone (dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu, patapoje priešais įėjimą į sanitarinį mazgą yra ne suolai asmenims susėsti, o tuščia sienos dalis. Taip pat iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad asmenys pagal žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Taigi, toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina minimaliai būtiną privatumą, naudojantis pareiškėjui sanitariniu mazgu TLK-5 patalpoje. Taip pat iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, todėl pareiškėjo argumentas, kad buvo laikomas kameroje su atviru sanitariniu mazgu ir paminėtos kameros/patalpos priskiriamos sanitarinio mazgo patalpoms, atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau, pareiškėjo laikymas nurodytoje patalpoje buvo trumpalaikis ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.
Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus nei vienoje kameroje nebuvo įrengta aliarmo iškvietimo sistema, todėl ilgai užtrukdavo, kol prisišaukdavo pareigūnus, o beldimas į duris buvo neefektyvus.
Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nekonkretūs, be to, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl minėtų nepatogumų, jeigu tokie buvo, nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje prie įėjimo yra skiriamoji dalinė sienelė, atitverianti sanitarinį mazgą nuo kameroje esančių stalo su suoliukais ir lovų, tačiau tai nebuvo kaip atskira kameros patalpa, kai kurios su durimis, uždengtos užuolaidomis arba atviros. Iš sanitarinio mazgo sklido smarvė, nes nebuvo atskiros vėdinimo sistemos. Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas nei nuo kartu esančių kamerose asmenų, nei nuo pareigūnų.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai atitverti iš visų keturių pusių, o nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 70-71) matyti, kad kamerose Nr. 26, 48, 9, 63, 27, 8, 42 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 1,81 m. iki 2,34 m., kamerose Nr. 52, 66, 16, sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,80 m. iki 2,07 m., kameroje Nr. 106 atitvarinė konstrukcija yra OSB Mūr. Užuolaida, kurios aukštis 2,02 m., o kameroje Nr.l 15 atitvarinė konstrukcija yra PDF, kurios aukštis 2,02 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).
Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs. Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose b. l. 117-122) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės (kamera Nr. 48) įėjimo durų atžvilgiu, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis ar siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB, PDF, OSB Mūr. Užuolaidomis, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB atitvarinėmis konstrukcijomis ir kt., o įėjimas yra atitvertas durimis (kameros Nr. 8, 9, 15, 16, 42, 48, 52) arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Taip pat iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 117-122), todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nenustatyti.
Dėl naudojimosi dušu
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis galėjo tik kartą per savaitę pasinaudoti dušu, kitu laiku prausėsi šaltoje kameroje.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebūdavo nuvestas nusiprausti duše bent du kartus per savaitę. Teismas atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punktas numato, kad „kaliniai turi turėti greitą priėjimą prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“, 19.4 punkte numatyta, kad atitinkamais įrenginiais turi būti taip aprūpinta, jog kiekvienas kalintis asmuo galėtų pasinaudoti vonia ar dušu klimatui tinkamoje temperatūroje. Darytina išvada, jog šis aspektas akcentuojamas dėl naudojimosi sanitariniu įrenginiu, o ne dušais, todėl negalima daryti išvados, jog dėl to, kad dušais pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dažniau, pareiškėjo galimybės palaikyti asmeninę švarą būtų sumažėjusios. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tokia situacija, kai nėra galimybės (pvz. po sporto pasinaudoti dušu) yra apgailestautina, bet ne tokia, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017). Juo labiau, kaip jau minėta, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, tačiau kiekvienoje gyvenamojoje kameroje yra kriauklė ir čiaupas, iš kurio bėga šaltas vanduo, o tai suteikia galimybę rūpintis higiena kiekvieną dieną. Be to, teisės aktuose numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą. Juo labiau, pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui dėl to, kad būtų dažniau nuvestas į dušą.
Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo suteiktas joks užimtumas už kameros ribų, pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, užsiimti kolektyvine veikla – mokytis, sportuoti, dalyvauti įvairiose programose, nebuvo tvarkaraščio, pagal kurį pareiškėjas galėtų planuotis kiekvieną dieną savo veiklą ir užimtumą.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b. l. 96-100), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.
Taip pat Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Nuteistųjų pasivaikščiojimo trukmę reglemantuioja Bausmių vykdymo kodekso antrasis skirsnis, pasivaikščiojimo trukmė priklauso nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (b. l. 101). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-05-21 įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ (b. l. 102-103) nuo 2019-06-01 nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Taigi, minėtu įsakymu nuo 2019-06-01 rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, o tai atitinka Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą, o nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. 1/01-149, kurio 2 punktu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-130 ,,Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ (b. l. 104).
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis.
Taip pat Šiaulių tardymo izoliatorius bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis, suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo tenisą, krepšinio aikštelę bei žaidimų kambarį pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Į krepšinio aikštelę suimtieji (nuteistieji) vedami tik esant tinkamoms oro sąlygoms. Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą ir pareiškia norą juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama rėžiminio korpuso koridoriuose ir kamerose.
Tačiau atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus nutarimus dėl karantino paskelbto šalies teritorijoje, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-02-28 įsakymu Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ (b. l. 105) (su vėlesniais pakeitimais, b. l. 107-110) nuo 2020 m. vasario 28 d. įstaigoje sustabdytas asmenų (ne įstaigos darbuotojų) lankymasis, masiniai renginiai, asmenų, laikomų Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos, judėjimas, asmenų, laikomų Šiaulių tardymo izoliatoriuje trumpalaikės išvykos į namus, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai. Taigi, karantino metu jokie užsiėmimai nevykdomi, siekiant užtikrinti kuo saugesnę aplinką.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1/01-110 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė, kurioje apibrėžtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas, t. y. dienotvarkė sudaryta visiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems asmenims, o ne individuali konkrečiam asmeniui, nes pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą. Taigi, pareiškėjas privalo laikytis aukščiau paminėtu įsakymu nustatytos dienotvarkės, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija turi užtikrinti jos laikymąsi, todėl pareiškėjo argumentas, kad nebuvo tvarkaraščio, pagal kurį jis galėtų planuotis kiekvieną dieną savo veiklą ir užimtumą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl nepakankamo užimtumo pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasines kančias, sukrėtimus.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 35-57) nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu yra įrašai, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus medicinos dalį nesikreipė, skundų neturi (b. l. 38, 39) arba kreipėsi dėl kitų nusiskundimų, nesusijusių su psichologiniais išgyvenimais. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021-04-28 pažymos Nr. 61-1264 (b. l. 69) matyti, kad pareiškėjas A. B. laikotarpiu nuo 2019-01-07 iki 2020-04-02 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ir skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog visas 393 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 393 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, taip pat nenustatytas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu bei nenustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimai.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyti neteisėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai ir kilusi žala, kitos sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas netikslingas. Konstatavus, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėti veiksmai (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos) ir žala nenustatyti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.