Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Andriejui Melkovui,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. S., skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Kelių policijos valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi O. S. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. ROIK 15004150163 dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu už LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 7 mėnesiams, už LR ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta 10 eurų bauda, subendrinus nuobaudas galutinė nuobauda nustatyta 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 7 mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi pakeistas Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2016 m. vasario 12 d. nutarimas: už LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą sumažinta nuobauda iki 723 eurų baudos ir 2 metų 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, už LR ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytą teisės pažeidimą sumažinta nuobauda iki 8 eurų baudos, galutinė nuobauda nustatyta 723 eurų bauda ir 2 metų 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo netenkinti, nurodė, kad Vyresniosios specialistės nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareigūnė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015-06-25 Nr. XII-1869) 5 str. 4 d., spręsdama klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino pratęsimo vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) nuostatomis. Pagal LR ATPK 326 str. 2 d. jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vengia atiduoti policijai vairuotojo pažymėjimą ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpiu toliau ją vairuoja, šio kodekso 225 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai gali pratęsti šios teisės atėmimą tam laikui, per kurį buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu. 2016 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.6.-1535-992/2016 O. S. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 31 mėnesiui dėl automobilio vairavimo neblaiviam. 2016- m. balandžio 13 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr. ATP-380-166/2016 specialiosios teisės atėmimo terminą sušvelnino iki 30 mėnesių. Vadovaujantis LR ATPK 330 str. 1 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas O. S. buvo skaičiuojamas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo priėmimo dienos 2016 m. vasario 12 d.. O. S. vairuotojo pažymėjimo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu policijai nepateikė, todėl gavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą skirti administracinę nuobaudą policija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-07-29 patvirtinto įsakymo Nr. 1V-418 5 punkto nuostatas registruotu paštu informavo O. S. dėl vairuotojo pažymėjimo perdavimo saugoti vidaus reikalų įstaigai. Dėl dokumento pristatymo asmeniui deklaruotos gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini), ir gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini), adresais buvo išsiųsti reikalavimai pateikti vairuotojo pažymėjimą policijai. O. S. reikalavimų neįvykdė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teisės atėmimo laikotarpis gali būti pratęstas esant dviems būtinoms sąlygoms — t. y., pilietis vengia atiduoti policijai vairuotojo pažymėjimą, o taip pat toliau vairuoja transporto priemonę atėmimo teisės vairuoti laikotarpiu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N575-3367/2010). O. S. nereaguodamas į policijos reikalavimą pristatyti vairuotojo pažymėjimą vengė atiduoti policijai teisę vairuoti suteikianti dokumentą ir transporto priemonę vairavo teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu 2017 m. sausio 19 d. Pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad nežinojo apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pagal vyriausiojo patrulio S. L. 2017 m. sausio 19 d. tarnybinį pranešimą O. S. pažeidimo įforminimo metu sutiko, jog automobilį vairuoja neturėdamas šios teisės. Vadovaujantis LR ATPK 330 straipsnio 1 dalimi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas O. S. buvo skaičiuojamas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo priėmimo dienos 2016 m. vasario 12 d., todėl pareiškėjo minima aplinkybė, jog nežinojo apie Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimą neturi juridinės reikšmės. Vyriausioji specialistė A. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą O. S. pratęsė vadovaudamasi LR ATPK 326 straipsniu. Minėta procesinė norma yra LR ATPK V skyriuje „Nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymas" ir reglamentuoja nutarimo atimti teisę vairuoti vykdymo tvarką. Skunde cituojamos LR ATPK 35 straipsnio nuostatos susiklosčiusiam teisiniam santykiui netaikomos, administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra reikšmingi skiriant administracinę nuobaudą, o ne ją vykdant (b.l. 19)

Skundžiamą sprendimą priėmusios institucijos atstovas teismo šaukimu buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Jam neatvykus šaukime nurodytu laiku, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašė panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. ROIK 15004150163 dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pratęsimo, skunde nurodytais pagrindais. Papildomai nurodė, kad bylos nagrinėjimas vyko 2017 m. sausio 25 d. ir esminis pažeidimas buvo, kad buvo pažeista asmens teisė į teisingą procesą, ignoruotas viešumo principas, ir užkirstas kelias O. S. dalyvauti procese ir teikti paaiškinimus. Medžiagoje yra pateikti siųsti pranešimai pareiškėjui, bet institucija klaidina, nes byloje yra duomenys, kad buvo tariamasi su O. S. dėl proceso stabdymo kitoje administracinėje byloje, t.y. 10-ANN-8704891/2017, tuo tarpu sausio 25 d., kai buvo sprendžiamas klausimas dėl specialios teisės atėmimo termino pratęsimo, jis nebuvo tinkamai informuotas. Pareiga informuoti išplaukia iš bendrų teisės principų - rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų. BPK 361 ir 362 straipsniai kalba apie su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų sprendimą, ir ten aiškiai nurodyta, kad apie sprendžiamus klausimus informuojamas asmuo, kurio interesus jie liečia. Šiuo atveju klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo lietė O. S., jis pirmiausia turėjo būti tinkamai informuotas apie šio klausimo nagrinėjimą, bet jis nebuvo, kadangi sprendimas priimtas jam nedalyvaujant ir netgi nežinant apie šio sprendimo nagrinėjimą. Jam nebuvo suteikta teisė pasisakyti, iškelti klausimus, ar tikrai sprendimą priėmė kompetentingas organas, ar pareigūnas yra aukštesniosios ar vidurinės grandies policijos pareigūnas. Tokių duomenų nėra byloje, tai kelia abejonių dėl priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Antra, kyla abejonių, ar institucija galėjo nagrinėti tokį klausimą. Šios kategorijos bylas pagal LR ATPK 126 straipsnio 4 dalį nagrinėja tik teismas ir tik teismas gali skirti bausmę- specialiosios teisės atėmimą. Buvo padaryta nuoroda į ATPK 326 straipsnį, kad nuobaudos vykdymą kontroliuoja pareigūnai ir jie gali pratęsti specialiosios teisės atėmimo terminą. Taigi lygtai yra tam tikra teisės normų konkurencija. Tačiau vertinant konstitucinę doktriną, jeigu sprendimą gali priimti tik teismas, o nagrinėjamo sprendimo turinio elementas yra nuobaudos paskyrimas, tai ir pratęsimo klausimą gali svarstyti tik teismas. Nuobaudos skyrimo institucija galėtų kreiptis į teismą tik su prašymu dėl specialiosios teisės termino atėmimo pratęsimo. Trečia, nepagristai pratęstas specialiosios teisės atėmimas, kadangi nuobauda dar neįsigaliojusi, sprendimas buvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, ir institucija nesiėmė privalomų veiksmų, t y. turėjo imtis priemonių paimti iš asmens, kuriam teisė vairuoti yra atimta, vairuotojo pažymėjimą – per tris darbo dienas raštu informuoti asmenį, kad jis turi pateikti pažymėjimą policijos įstaigai saugojimui. Tokių duomenų byloje nėra, kadangi institucija pateikė nuorodą, kad neva siuntė, tačiau pirmiausia teismo sprendimas įsiteisėjo ženkliai vėliau. Antras dalykas, kad šio rašto negavo asmeniškai O. S.. Yra duomenys, kad neva tai gavo jo sutuoktinė I. Z., bet aplinkybės pagrindžiančios, kad jinai tikrai jį gavo - nėra. Pati I. Z. neigia tokį faktą. Kadangi nebuvo išlaikyta šių Vidaus Reikalų ministro įsakymu IV-4118 patvirtintų nuostatų, specialiosios teisės atėmimo vykdymo procesas turėjo būti pradėtas 2016 m. balandžio mėn., kai buvo išnagrinėtas apeliacinis skundas. Tokių duomenų, kad pranešimas O. S. pateikti vairuotojo pažymėjimą buvo siųstas, kai byla grįžo iš apygardos teismo, byloje - nėra. Policijos pareigūnai nesiėmė priemonių, kad iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens būtų paimtas vairuotojo pažymėjimas ir administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymas, kaip tai numatyta ATPK 326 straipsnio 1 dalis, nebuvo pradėtas.

Skundas netenkintinas.

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės dalyvauti procese ir teikti paaiškinimus.

Pareiškėjas nurodo skunde, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, nes buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė dalyvauti klausimo nagrinėjime ir teikti paaiškinimus, jis buvo neinformuotas apie tokio klausimo sprendimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas ne asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas, o klausimas dėl jau paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo. Šių klausimų nagrinėjamo tvarka nėra detalizuota administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis. Teismų praktikoje teismai spręsdami nuobaudų vykdymo klausimus taiko įvairias jų nagrinėjimo formas: tiek žodinį nagrinėjimą teismo posėdyje, tiek nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju, kai nėra reglamentuota klausimo nagrinėjimo tvarka administracinio teisės pažeidimo kodekso nuostatomis, mutatis mutandis turėtų būtu taikomos LR Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Tačiau, pirma, atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios nuosprendžių vykdymo procedūras taip pat numato dvejopą vykdymo klausimų sprendimo tvarką, įtvirtindamas teismo prerogatyvą pasirinkti žodinę ar rašytinę klausimo sprendimo formą taikyti. Taigi, specialiosios teisės atėmimo termino pratęsimo klausimą išsprendusi ne žodinio nagrinėjimo tvarka, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija iš esmės nepažeidė LR ATPK nuostatų.

Antra, LR ATPK 249 straipsnio 2 dalis nustato LR Baudžiamojo proceso kodekso mutatis mutandis taikymo principą LR ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos santykių atvejais. Kaip matyti iš LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso struktūros administracinių teisės pažeidimų bylos teisena reglamentuojama IV skyriuje, ir baigiama 302¹⁵ straipsniu. Tuo tarpu minėta LR ATPK 326 straipsnio 2 dalis, nustatanti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pratęsimo tvarką yra atskirame nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo skyriuje, taigi sistemiškai aiškinant šių klausimų sprendimui netaikytinos LR BPK nuostatos.

Pareiškėjas vertina, kad buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, vadovaudamasis skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad visa ši praktika yra apie asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn už atitinkamą teisės pažeidimą klausimus ir sąlygas, nustatant jo kaltę, tiriant pažeidimo sudėtį jo veiksmuose ir paskiriant atitinkamą nuobaudą. Nei ATPK vykdymo proceso normos, nei minėtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas Aprašas nenumato imperatyvios pareigos informuoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apie tokio klausimo nagrinėjimą. Pareiškėjas šalių rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus gali realizuoti, teikdamas dėl priimto sprendimo skundą nustatyta tvarka teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nutarimu priimtas sprendimas, kol nagrinėjamas jo pagrįstumas teismine tvarka, dar neturi realios įtakos pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi) nustatytų apribojimų apimčiai, kadangi šiais procesiniais dokumentais nustatytas pirminis specialiosios teisės atėmimo terminas baigsis tik 2018 m. rugpjūčio 12 d.

Dėl pareigūnų kompetencijos priimti sprendimą pratęsti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.

Pareiškėjas skundo argumentą, kad skundžiamą nutarimą priėmė nekompetetingas tai daryti pareigūnas grindžia LR ATPK 224 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, nagrinėja tik teismas, tad manytina, kad tik teismas gali skirti bausmę - specialiosios teisės atėmimą, joks kitas organas nėra kompetentingas spręsti teismo kompetencijai priskirtiną klausimą, taigi tik teismas gali ir tęsti tolesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

Tuo tarpu nuobaudų vykdymo procesą reglamentuojančio LR ATPK 309 straipsnio 1 dalis nustato, jog klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą (išskyrus nutarimo skirti baudą) vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). <...> ATPK 326 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vengia atiduoti policijai vairuotojo pažymėjimą ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpiu toliau ją vairuoja, šio kodekso 225 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai gali pratęsti šios teisės atėmimą tam laikui, per kurį buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu.

Įgaliojimai policijos pareigūnams spręsti būtent šį klausimą patvirtinti ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintame Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad skundžiamą nutarimą priėmė neįgaliotas tai daryti policijos pareigūnas. LR ATPK 325 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutarimą teisę atimti vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti pareigūnai, t.y. įgalioti aukštesniosios ir vidurinės grandžių pareigūnų policijos laipsnius turintys pareigūnai, kuriems pavesta atitinkamų taisyklių laikymosi priežiūra. Skundžiamą nutarimą priėmė Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G.. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad A. G. yra nekompetetinga priimti skundžiama nutarimą ta prasme, kad ji nėra įgaliota pareigūnė, neturinti atitinkamo policijos pareigūno laipsnio, ir nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad ji atitinkamų įgaliojimų gali neturėti. Kelių policijos valdybai neabejotinai yra pavestos Kelių eismo priežiūros funkcijos, teismas neturi pagrindo abejoti, kad Kelių eismo priežiūros Administracinės veiklos skyriaus vyriausieji specialistai, priimantys nutarimus visose administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nagrinėjamose policijos įstaigose, kaip tai numato LR ATPK 225 straipsnio 2 dalis, nėra įgalioti tai daryti. Be to, kaip minėta, teismas nagrinėja skundą jo ribose.

Dėl vengimo grąžinti vairuotojo pažymėjimą.

Teisė vairuoti transporto priemones O. S. buvo atimta nuo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu už LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pagal LR ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatas, transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Ši nuostata O. S. buvo išaiškinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarime, kuris buvo jam pasirašytinai įteiktas nutarimo paskelbimo dieną, taigi pareiškėjas ją neabejotinai žinojo.

Aiškindamas ATPK 330 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą kitų kodekso nuostatų kontekste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad asmenys, padarę pažeidimus, būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo (administracinės bylos Nr. N3-1136/2005, N444-844/2008). Ši taisyklė yra išimtis iš bendro pobūdžio taisyklių, kad apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas (ATPK 304 straipsnio 2 dalis), kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo (ATPK 295 straipsnis). (2011-08-26 LVAT nutartis Nr. N444-1168/2011). Analogišką poziciją patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012-05-22 nutartyje Nr. 2AT-9-2012.

Taigi, 2016 m. vasario 12 d. nutarimas dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo buvo pradėtas vykdyti jo priėmimo dieną, nepaisant to fakto, kad pareiškėjas dėl jo padavė apeliacinį skundą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareigūnai nesilaikė LR ATPK 264 straipsnio 4 dalies nuostatų ir nepaėmė laiku iš jo vairuotojo pažymėjimo. Tokia aplinkybė neatitinka tikrovės, nes pareigūnai pažeidimo padarymo metu neturėjo objektyvios galimybės iš O. S. paimti vairuotojo pažymėjimo. Kaip nustatyta iš bylos Nr. A2.6.-1535-576/2016 medžiagos, pažeidimo padarymo dieną – 2015 m. rugpjūčio 9 d. iš O. S. nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, nes jis sustabdytas dėl vairavimo neblaiviam jį tikrinantiems pareigūnams jo nepateikė, tai fiksuota ir administracinio teisės pažeidimo protokole, ir 2016 m. vasario 12 d. nutarime, šią aplinkybę O. S. pripažino ir savo apeliaciniame skunde.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 5 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) numato, jog tais atvejais, kai iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo asmuo vairuotojo pažymėjimo nepateikė ir jis nebuvo iš jo paimtas, nutarimą atimti teisę vairuoti vykdantys Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai imasi priemonių paimti asmens, iš kurio teisė vairuoti atimta, turimą vairuotojo pažymėjimą, t. y. ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarimo atimti teisę vairuoti priėmimo, o kai teisė vairuoti atimama teismo nutarimu, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tokio nutarimo gavimo policijos įstaigoje, raštu informuoja asmenį, iš kurio teisė vairuoti atimta, dėl vairuotojo pažymėjimo perdavimo saugoti policijos įstaigai.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato kelių policijos valdyba pateikė duomenis, kad 2016 m. vasario 15 d. O. S. dviem jo gyvenamųjų vietų adresais ((duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini)), buvo išsiųstas pranešimas Nr. 10-S-34170, kuriuo jis įpareigojamas pristatyti galiojantį vairuotojo pažymėjimą į Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybą.

LR ATPK 257¹ straipsnio 1 dalis nustato, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą.

Pagal Lietuvos pašto duomenis O. S. adresu Nr. (duomenys neskelbtini), registruota pašto siunta Nr. RN231360865LT buvo 2016 m. vasario 22 d. įteikta adresato žmonai I. Z.. Taigi, reikalavimas pateikti vairuotojo pažymėjimą buvo įteiktas O. S. šeimos nariui tinkamai, vadovaujantis LR ATPK 257¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teismas pareiškėjo atstovo argumentą, kad O. S. žmona jokio pranešimo negavo, laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti pasekmių dėl vengimo pateikti policijai vairuotojo pažymėjimą. Teismas neturi pagrindo manyti, kad Lietuvos paštas dėl šios siuntos įteikimo pateikė neteisingus duomenis, nes jis niekaip nėra suinteresuotas klaidinti teismą dėl siuntos įteikimo aplinkybių. Teismas laiko įrodytu, kad policijos įstaiga atliko teisės aktuose numatytus veiksmus, reikalaudama pareiškėjo pateikti vairuotojo pažymėjimą, šie veiksmai atlikti laikantis minėto Aprašo nustatytų procedūrų.

Byloje patekta medžiaga nustatyta, kad O. S. neteisėtai naudojosi vairuotojo pažymėjimu, nes 2017 m. sausio 19 d. 18.50 val. jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis transporto priemonę, ir tikrinantiems pareigūnams pateikė vairuotojo pažymėjimą – Nr. 00628218.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, pareigūnai teisingai traktavo, kad yra abi LR ATPK 326 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: O. S. vengė pristatyti vairuotojo pažymėjimą policijos įtaigai ir jis juo naudojosi neteisėtai iki 2017 m. sausio 19 d. . Todėl pareigūnė pagrįstai skundžiamu nutarimu pratęsė jam specialiosios teisės atėmimo terminą tuo laikotarpiu, kiek O. S. neteisėtai naudojosi vairuotojo pažymėjimu.

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, tikslina, kad teisės vairuoti transporto priemones terminas O. S. pratęstinas ne LR ATPK 326 straipsnio 3 dalies kaip nurodyta skundžiamame nutarime, o 2 dalies pagrindu, laikydamas neteisingai nurodytą straipsnio dalį rašymo apsirikimo klaida.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. ROIK 15004150163 dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pratęsimo O. S., yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

pareiškėjo O. S. skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. ROIK 15004150163 dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pratęsimo O. S. nepakeistą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.