Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutarimo, kuriuo O. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį, pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį, subendrinta 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 7 mėnesiams, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. nubaustas už tai, kad jis 2015-08-09, apie 14.05 val., Vilniuje, Geležinio Vilko – Baltupių – Ateities – Fabijoniškių gatvėmis, būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,92 promilės girtumas), vairavo automobilį Lexus IS 250 (v. n. (duomenys neskelbtini) sustojo ties (duomenys neskelbtini) namu, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktus.

Taip pat nesutinka su teismo paskirta nuobauda. Nurodo, kad teismas nenustatęs nei sunkinančių nei lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių turėjo paskirti ne didesnes nei vidutines sankcijose už jam inkriminuotus pažeidimus numatytas nuobaudas. Tuo tarpu paskirtų nuobaudų dydžiai viršija sankcijų vidurkius.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl nepakankamo faktinių aplinkybių visumos įvertinimo ir O. S. nubaudimo administracine tvarka pagal ATPK 126 str. 4 d. pagrįstumo bei keliamas nuobaudų individualizavimo klausimas, todėl skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ATPK 302¹¹ str.).

O. S. nepripažįsta, kad vairavo išgėręs, teigia, kad tik sustojęs išgėrė porą gurkšnių degtinės, nes buvo susipykęs su buvusia sutuoktine. Teigia, kad po neblaivumo nustatymo nesikreipė į medicininę įstaigą neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, nes apie tokią galimybę nežinojo. Nurodo, kad teismas vadovavosi vien tik jį kaltinančiais liudytojų parodymais ir nevertino jį teisinančių.

Tačiau aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, teismo posėdžio protokolu bei surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad duomenų, pagrindžiančių O. S. kaltę, padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, bylos medžiagoje yra pakankamai, O. S. nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

O. S. neginčija, kad būtent jis vairavo kaltinime nurodytą automobilį Lexus (v. n. (duomenys neskelbtini) tačiau neigia vairavęs išgėręs. O. S. versiją, kad jis išgėrė sustojęs, paneigia byloje esantys įrodymai: liudytojų N. P., J. P., S. P. parodymai ir bylos medžiaga. Liudytojai J. P. ir S. P. pastebėję pavojingai manevruojantį Lexus (v. n. (duomenys neskelbtini) automobilį, paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir sekė jį iki sustojimo vietos, į Fabioniškių mikrorajoną. Visą kelią vairuotojas buvo jų akiratyje. Abu liudytojai nurodė, kad vairuotojas vairavo pavojingai, per kelias juostas, atsitrenkė į bortą, manė, kad jis girtas arba kažkas atsitiko. Pavojingas vairavimas buvo ne vienkartinis, kelis kartus sukėlė avarinę situaciją, signalizavo ir kiti automobiliai. Abu patvirtino, kas vairuotojas automobilyje buvo vienas, važiuojant buvo su juo susigretinę, aplenkę, nematė, kad vairuotojas kalbėtų telefonu. Automobiliui Lexus sustojus, sustojo ir jie už 50 metrų, matomumui niekas nekliudė, matė pažeidėjo automobilio šoną (iš keleivio pusės). Abu patvirtino, kad nematė, kad vairuotojas gertų ar atliktų kokius judesius. Liudytoja J. P. vienareikšmiškai teigė, kad vairuotojas vairavo akivaizdžiai girtas, sustojus automobiliui palinko virš vairo ir taip išbuvo iki atvažiuojant policijai. Abu liudytojai patvirtino, kad policija atvyko labai greitai, praėjus apie 4 min., to neginčija ir apeliantas. Iš pareigūno N. P. tarnybinio pranešimo (b. l. 5) matyti, kad atvykęs į vietą jis rado vairuotoją miegantį. Teisme nurodė, kad asmens blaivumą patikrino iš karto. Laukia 15 min. tik jei asmuo pasako, kad ką tik išgėrė. Šiuo atveju 15 min. nelaukė. Šie liudytojai tiesiogiai matė daromą pažeidimą, jų parodymai detalūs, nuoseklūs, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, ar apkalbėti apeliantą nėra, todėl teismas pagrįstai juos pripažino įrodymais ir jais vadovavosi.

Analizuojamu atveju liudytojos V. V. duoti parodymai teisme yra abstraktūs, neinformatyvūs. Be kita ko, ji su O. S. galimai važiavo nuo Medininkų kelio posto tik dalį kelio. Liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti nei laiko, nei iki kuriuos vietos ją O. S. pavežė, tik nurodė, kad gyvena Vilniuje šalia Oro uosto. Visa tai rodo, kad apylinkės teismas pagrįstai šios liudytojos parodymais nesivadovavo. Taip pat teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos I. Z. parodymais, nes ji apie įvykio dieną jokių reikšmingų aplinkybių teismui nenurodė.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog apelianto automobilyje gulėjo atsuktas degtinės butelis, negali patvirtinti degtinės gėrimo laiko, tai tik patvirtina, kad apeliantas gėrė degtinę.

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad alkotesterio parodymai gali būti netikslūs, nes pareigūnas prieš tikrindamas nepalaukė 15 min. Apklausiamas teisme, pareigūnas tikrinęs apelianto blaivumą nurodė, kad laukia 15 min. tik kai asmuo pasako, kad neseniai išgėrė alkoholio. Nagrinėjamu atveju, iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad apeliantas priėjus pareigūnui miegojo, pažadintas neigė vairavęs, prisipažino išgėręs, nesakė, kad ką tik išgėrė du gurkšnius degtinės, sutiko su alkotesterio rodmenimis. Atsižvelgiant į šias bei aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrindo manyti, kad apeliantas buvo ką tik išgėręs – nėra. Su blaivumo patikrinimo išvadomis nesutikdamas galėjo vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumą, tačiau to nepadarė.

Apelianto teismo kaltinimas šališkumu yra subjektyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo, o ne šalių prerogatyva, o ta aplinkybė, kad bylą išnagrinėjęs teismas įrodymus vertina kitaip, negu apeliantas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas. Apygardos teismo vertinimu faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo išvados dėl O. S. kaltės motyvuotos ir pagrįstos.

Taigi įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo abejoti dėl O. S. kaltės, padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Dėl nuobaudos

ATPK 30 str. 2 d. nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str., reglamentuojantis baudos skyrimo principus, nurodo, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Apygardos teismas pritaria, kad O. S. padarė vieną iš šiurkščiausių pažeidimų, tačiau pagal esamą įstatyminį reglamentavimą, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skiriama vidutinė atitinkamo straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Apylinkės teismas šių nuostatų nepaisė ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nesant nustatytų jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, paskyrė griežtesnes nei vidutines nuobaudas, todėl nutarimas šioje dalyje keistinas, paskirtas nuobaudas pagal ATPK 126 str. 4 d. ir pagal 124¹ str. 8 d. sumažinant iki šių straipsnių sankcijose numatytų minimumo ir maksimumo vidurkio. Dar labiau švelninti apylinkės teismo paskirtas nuobaudas nėra pagrindo, nes O. S. vairuodamas neblaivus automobilį dienos metu, mieste, kai eismas intensyvus, kėlė itin didelį pavojų eismo saugumui. Nors pažeidimų metu jis neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, kas rodo jo polinkį nepaisyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

O. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutarimą pakeiti.

O. S. pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirtą baudą sumažinti iki 723 (septynių šimtų dvidešimt trijų) eurų ir paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių.

O. S. pagal ATPK 124¹ str. 8 d. paskirtą baudą sumažinti iki 8 (aštuonių) eurų.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir O. S. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą 723 (septynių šimtų dvidešimt trijų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.