Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto S. P. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimo, kuriuo S. P. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam skirta administracinė nuobauda – 1600 Lt (vieno tūkstančio šešių šimtų litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nubaustas už tai, kad 2012 m. lapkričio 12 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė atimta. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje.

Teismo nutarime yra padaryta išvada apie tai, kad faktas, jog jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, nesuteikia jam teisės vairuoti transporto priemonės, nes ši teisė buvo atimta įstatymo numatyta tvarka. Mano, kad tokia teismo išvada prieštarauja konstituciniams teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principams, valdžios institucijų tarnavimo piliečiams principui, todėl yra nepagrįsta. Pažeisdamas šiuos principus teismas priskyrė jam pareigą, kurios nenumato joks teisės aktas, t. y. pareigą domėtis skundo nagrinėjimo eiga. Be to, ši pareiga nepagrįstai siejama su vykdymo procesu administracinėje byloje. Pastarajame procese (ATPK XXIX skirsnis) jam nėra numatyta jokių pareigų, kurių nevykdymas lemtų pakartotinį specialiosios teisės atėmimą.

Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 bei 24 straipsnių nuostatas. Šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmens teisę vairuoti transporto priemonę patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų. 2012-07-03 Akmenės policijos komisariate jis gavo savo vairuotojo pažymėjimą, ir šis pažymėjimas teisės aktų nustatyta tvarka (vykdymo procese) iš jo nebuvo paimtas. Tai reiškia, kad jis turi specialią teisę tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka iš jo nepaimtas dokumentas, suteikiantis tokią teisę. Todėl policija, gavusi informaciją apie tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2012-11-05 atmetė jo apeliacinį skundą, privalėjo pradėti vykdyti specialiosios teisės atėmimo vykdymo procesą taip, kaip tai numatyta ATPK 326 straipsnyje. Tokio elgesio reikalavo pirmiau minėtas teisinio tikrumo principas, kuris atsispindi tiek policijos veiklos įstatymuose, tiek valstybės tarnybos įstatyme, ir reikalauja, kad valdžios institucijos veiktų taip, kad būtų saugomos ir ginamos piliečių teisės ir teisėti interesai. Teismo posėdžio metu policijos atstovas pripažino, kad policijos pareigūnai neįvykdė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintame apraše numatytos vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos reikalavimo raštu informuoti apie vairuotojo pažymėjimo perdavimą policijos įstaigai. Deja, teismas ne tik niekaip nereagavo į šį aplaidumą, tačiau ir pareiškė, kad tariamas jo aplaidumas čia turi didesnę reikšmę, nei policijos. Maža to, teismas nepareikalavo duomenų iš viešojo registro ir nepatikrino jo įrašų, susijusių su specialiosios teisės atėmimo fakto įregistravimu.

Pasak apelianto, Lietuvos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime detalizuodamas teisėtų lūkesčių principą konstatavo, kad „gali susidaryti tokios faktinės situacijos, kai asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytas sąlygas, pagal šiuos teisės aktu įgijo tam tikras teises ir dėl to jam atsirado teisėti lūkesčiai, kuriuos šis asmuo šių teisės aktų galiojimo metu galėjo pagrįstai laikyti teisėtais, taigi, pagrįstai galėjo tikėtis, kad jei jis paklus teisei, vykdys įstatymų reikalavimus, jo lūkesčiai valstybės bus laikomi teisėtais ir bus valstybės ginami ir saugomi“. Mano, kad dėl policijos pareigūnų sprendimų ir veiksmų yra kaip tik analogiškoje situacijoje. Jei policijos pareigūnas, kuris grąžino jam vairuotojo pažymėjimą, pasielgė teisėtai, tai reiškia, kad jis specialią teisę turėjo iki tol, kol šis pažymėjimas iš jo nebuvo paimtas. Jo teisėtas lūkestis buvo, kad šis vairuotojo pažymėjimas būtų paimtas taip, kaip tai nustato minėtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-07-29 įsakymu Nr. IV-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktas. Teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principas reikalauja, kad policijos pareigūnai tinkamai vykdytų pareigas, nurodytas šiame apraše. Jokie jo veiksmai, tarp jų ir pažadai per kažkiek dienų grąžinti dokumentą, šiuo aprašu nereglamentuojami.

Teismo nutarimo motyvai rodo, kad administracinėje byloje nenustatyta tyčinio vengimo vykdyti rašytinį policijos nurodymą. Jo ir negalėjo būti, nes policija pripažino, jog tokio nurodymo jam nebuvo pateikusi. Tai reiškia, kad dokumentu naudojosi teisėtai, ir nėra pagrindo laikyti jo asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010-07-08 nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-313/2010) yra pasakyta: „Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žala kitiems asmenims. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti savo pareigūnų kvalifikaciją“. Šioje administracinėje byloje teismas neįvykdė teisingumo, nes nerūpestingai veikusius pareigūnus pateisina, o jį paverčia pažeidėju vien todėl, kad pareigūnai nevykdė įstatymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad S. P. kelia kaltės klausimą dėl ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, motyvuodamas tuo, kad jis nežinojo apie tai, jog įsiteisėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno 2012 m. liepos 3 d. nutarimas, kuriuo jam skirta 760 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, patikrinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tačiau padarė teisiškai nepagrįstas išvadas ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą.

ATPK 326 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) 2 straipsnio 64 dalyje nurodyta, kad vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę; 65 dalyje nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. Nr. 1V-418 įsakymu patvirtinto Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai iki administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo asmuo vairuotojo pažymėjimo nepateikė ir jis nebuvo iš jo paimtas, nutarimą atimti teisę vairuoti vykdantys Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai imasi priemonių paimti asmens, iš kurio teisė vairuoti atimta, turimą vairuotojo pažymėjimą, t. y. ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarimo atimti teisę vairuoti priėmimo, o kai teisė vairuoti atimama teismo nutarimu, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tokio nutarimo gavimo policijos įstaigoje, raštu informuoja asmenį, iš kurio teisė vairuoti atimta, dėl vairuotojo pažymėjimo perdavimo saugoti policijos įstaigai.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovo atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad S. P. apie įsiteisėjusią Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį, nuo kurios paskelbimo dienos įsiteisėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2012 m. liepos 3 d. nutarimas, kuriuo S. P. nubaustas 760 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, pranešta nebuvo, policijos pareigūnai nesiėmė priemonių, kad iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens būtų paimtas vairuotojo pažymėjimas ir administracinės nuobaudos, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, vykdymas, kaip numatyta ATPK 326 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pradėtas. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. P. įvykio dieną (2012-11-12) turėjo teisę vairuoti transporto priemones, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties ir vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Akmenės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. vasario 8 d. nutarimą S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė teisiškai nepagrįstas išvadas, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, dėl to naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

S. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimą ir S. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.