- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-922/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00193-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- A. B. Š.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nefrologų pagalba“, AAS „Gjensidige Baltic“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, A. K.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-251-544/2012 pagal ieškovės A. B. Š. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nefrologų pagalba“ ir AAS „Gjensidige Baltic“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys - Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, A. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. B. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams UAB „Nefrologų pagalba“ (sveikatos priežiūros įstaiga) ir AAS Gjensidige Baltic“ (UAB ,,Nefrologų pagalba“ civilinės atsakomybės draudikas), prašydama iš minėtų atsakovų solidariai priteisti 1296,96 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktiniui R. Š. nuo 2004 m. buvo paskirta nuolat atlikti hemodializės procedūras; šios procedūros buvo atliekamos pas atsakovą UAB „Nefrologų pagalba“. Pasak ieškovės, 2007 m. gegužės 17 ir 24 dienomis R. Š. hemodializės procedūras atliko UAB ,,Nefrologų pagalba“ gydytojas A. K., kuris pagal Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-661 patvirtintų „Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų“ 9 punktą nebuvo įtrauktas į sąrašą gydytojų, galėjusių teikti dializės paslaugas. Be to, 2007 m. gegužės 24 d. minėtas gydytojas netinkamai atliko hemodializės procedūrą, neįvertino sunkios paciento R. Š. būklės ir nenukreipė jo stacionariam gydymui. Pasak ieškovės, R. Š. namo buvo parvežtas sunkios būklės, todėl tą pačią dieną paguldytas į VšĮ Anykščių ligoninę; 2007 m. gegužės 25 d. pervežtas gydymui į VšĮ Ukmergės ligoninę, iš kurios - į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kuriame pacientas 2007 m. gegužės 27 d. mirė nuo inkstų policistozės. Nurodė, kad skrodimas neatliktas, nes ieškovė nedavė sutikimo suklaidinta gydytojų teiginių apie aiškią mirties priežastį ir būdama šoko būsenos. Ieškovė pažymėjo, kad Valstybinė medicininio audito inspekcija ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija konstatavo, kad pacientui R. Š. sveikatos priežiūros įstaigoje UAB „Nefrologų pagalba“ hemodializės procedūra buvo suteikta netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Ieškovės teigimu, tarp atsakovo veiksmų ir patirtos žalos yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys, kadangi jei atsakovas būtų tinkamai kontroliavęs gydytojo A. K. veiksmus, R. Š. hemodializės nebūtų atlikęs gydytojas, neturėjęs teisės atlikti tokios procedūros, nebūtų kilę komplikacijų ir pacientas nebūtų miręs. Žalą padariusių asmenų kaltė pasireiškė tuo, kad jie neveikė kaip savo srities profesionalai ir nesivadovavo maksimalių pastangų principu, nebuvo atidūs, dėmesingi, rūpestingi, kvalifikuoti, paslaugas teikė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (1 t., b. l. 2-8).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė (1 t., b. l. 122-129). Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodė, kad nors atsakovo gydytojas A. K. 2007 m. gegužės 17 d. ir 2007 m. gegužės 24 d. pacientui R. Š. hemodializės profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteikė pažeidamas minėtą „Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų“ 9 punktą, tačiau sprendė, kad byloje nepateikta neginčytinų įrodymų, kad šie pažeidimai buvo tiesioginė R. Š. mirties priežastis.
Įvertinęs R. Š. asmens ligos istorijas, specialisčių I. A. B. konsultacinę išvadą, ekspertizės aktą, ekspertizę atlikusios specialistės L. S. paaiškinimus, teismas sprendė, kad hemodializės paslauga R. Š. buvo suteikta kokybiškai ir tinkamai, ji nepadarė žalos paciento sveikatai ir nėra priežastiniame ryšyje su paciento mirtimi. Teismas pažymėjo, kad R. Š. ilgą laiką sirgo sunkiomis ligomis, nuo 2004 m. lapkričio mėnesio jam nuolat buvo atliekamos hemodializės, būdavo komplikacijų, paciento ligos istorijose yra nevienkartinių įrašų apie tai, kad jis nesilaikė gydytojų nustatyto režimo, priaugdavo per daug svorio, dėl hiperhidracijos skubos tvarka daug kartų buvo stacionarizuojamas, nes dėl to vystėsi smegenų paburkimas bei encefalopatija.
Pažymėjo, kad ekspertizės metu nustatyta, kad 2007 m. gegužės 24 d. UAB „Nefrologų pagalba“ gydytojo A. K. pacientui R. Š. atlikta hemodializės procedūra buvo atlikta tinkamai, pagal paciento 2007 m. gegužės 24 dienos būklę indikacijų stacionariam gydymui nebuvo, tarp gydytojo A. K. veiksmų ir R. Š. mirties priežastinio ryšio nėra, o pacientui gydytojų rekomenduoto režimo nesilaikymas, gydymui skirtų vaistų netinkamas naudojimas galėjo turėti įtakos paciento būklės pablogėjimui. Nurodė, kad tokią išvadą padarė ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba, tyrusi šį atvejį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė A. B. Š. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (bendrą ieškinio sumą sumažinant iki 8 296,60 Lt) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 133-137). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantės sutuoktinis R. Š. mirė, nes jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba sveikatos priežiūros įstaigoje UAB „Nefrologų pagalba“. 2007 m. gegužės 24 d. R. Š. buvo atlikta hemodializė, kurios metu pacientas blogai jautėsi, nesugebėjo pats apsirengti, tačiau gydytojas A. K. nepaguldė jo į stacionarą, nepaskyrė jokio papildomo gydymo ar stebėjimo, o išleido į namus, kur paciento būklė pablogėjo, o 2007 m. gegužės 27 d. jis ligoninėje mirė.
2. Gydytojas A. K. neturėjo licencijos atlikti hemodializę, todėl jis atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko atsirado žala. Atsakovas UAB „Nefrologų pagalba“ leido A. K. šias procedūras atlikti, nekontroliavo jo darbo.
3. Atliktos ekspertizės išvadų, kuriomis rėmėsi teismas, teisingumas yra abejotinas, nes ekspertizėje dalyvavo Santariškių klinikos gydytoja nefrologė L. S., kuri dirbo su gydytojo A. K. žmona vienoje darbovietėje. Teismo posėdžio metu L. S. buvo iškviesta į teismo posėdį, tačiau ji negalėjo tiksliai atsakyti į jai pateiktus klausimus, stengėsi pateisinti gydytojo A. K. veiksmus. Be to, ieškovė prašė teismo posėdyje liudytoju apklausti ir ekspertizę atlikusį ekspertą J. R., tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė.
4. 2009 m. lapkričio 24 d. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-689-280/2009 patvirtinta taikos sutartis, kuria UAB „Nefrologų pagalba“ įsipareigojo sumokėti 4000 Lt, patvirtinta, jog atsakovas pripažino savo kaltę, tačiau ši sutartis panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Nefrologų pagalba“ atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (3 t., b. l. 141-146). Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:
1. Visi faktiniai ar (ir) teisiniai aspektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra paminėti apeliaciniame skunde, buvo išsamiai išanalizuoti teismo posėdžio metu ir motyvuotai paneigti teismo sprendime.
2. R. Š. mirtį lėmė liga, o ne gydytojo A. K. veiksmai. Ši išvada darytina nepriklausomai nuo to, kokią licenciją turėjo gydytojas A. K..
3. Ekspertizės aktas nėra vienintelis įrodymas civilinėje byloje, kuris neigia bet kokį priežastinį ryšį tarp gydytojo A. K. veiksmų ir R. Š. mirties. Visos byloje esančios specialistų išvados yra vienareikšmės, kategoriškos, patvirtinančios viena kitą. Prieštaravimų tarp šių išvadų nėra.
Šalies argumentai
4. Ieškovės teiginiai apie tariamą gydytojos – nefrologės L. S. bendrą darbą su gydytojo A. K. sutuoktine teisiniu požiūriu nėra niekuo pagrįsti.
5. Vienintelė priežastis, dėl ko UAB „Nefrologų pagalba“ sutiko sudaryti taikos sutartį buvo užtrukęs bylinėjimosi procesas ir tai, kad gydytojai nuolat buvo atitraukiami nuo savo tiesioginio darbo ir priversti teikti įvairius paaiškinimus teisminiuose procesuose iškilusiais klausimais.
Atsiliepimas
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu prašė Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (3 t., b. l. 148-149).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Byloje keliamas sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės klausimas. Šiuo atveju civilinei atsakomybei konstatuoti reikia nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, apeliantės žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltę (CK 6.245-6.250 str.). Pareiga įrodyti tris pirmąsias atsakomybės sąlygas tenka apeliantei (CPK 178 str.).
Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio
Pagrindiniai veiksmai (neveikimas), iš kurių apeliantė kildina atsakovo UAB ,,Nefrologų pagalba“ civilinę atsakomybę, iš esmės yra šie: pirma, sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. pacientui R. Š. (mirusiajam apeliantės sutuoktiniui) hemodializes atliko gydytojas A. K., neturėjęs teisės teikti tokios paslaugos, antra, paslaugos buvo teiktos nepakankamai rūpestingais veiksmais – pacientui nebuvo tinkamai atlikta hemodializės procedūra ir, esant indikacijoms, pacientas nebuvo nukreiptas skubiai medicinos pagalbai.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo darbuotojas gydytojas A. K. pagal Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-661 patvirtintų „Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų“ 9 punktą neturėjo teisės pacientui R. Š. 2007 m. gegužės 17 ir 24 dienomis atlikti hemodializės procedūros, nes jo specializacija nebuvo įtraukta į gydytojų, galinčių teikti šias paslaugas, sąrašą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ši aplinkybė patvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumą, kadangi atsakovas neužtikrino, jog hemodializės paslaugas teiktų gydytojai, turintys tokią teisę (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 16 str. 5 d.; CK 6.264 str.; 6.246 str.). Šį atsakovo veiksmų neteisėtumą pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Tačiau pažymėtina, kad Valstybinio medicininio audito inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 2 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje (1 t., b. l. 18-21) ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2009 m. gegužės 28 d. sprendime (1 t., b. l. 58-61) konstatuotas pacientui R. Š. netinkamai suteiktų hemodializės paslaugų faktas, kuriuo remiasi apeliantė, siejamas būtent su minėtu Sveikatos apsaugos ministro įsakymo pažeidimu, tačiau ne su pačios sveikatos priežiūros paslaugos – hemodializės procedūros – netinkamu atlikimu (CPK 185 str.). Tuo tarpu vertindamas, ar atsakovo gydytojo A. K. veiksmai atitiko gydytojo profesionalo veiksmų standartą teikiant pacientui R. Š. sveikatos priežiūros paslaugas, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus - ekspertizės aktą Nr. EDM 69/11 (01) (3 t., b. l. 34-56), KMU Nefrologijos klinikos gydytojos nefrologės, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistės-konsultantės doc. I. A. B. konsultacinę išvadą (1 t., b. l. 152-153), liudytoja apklaustos specialistės L. S. paaiškinimus (3 t., b. l. 113-121). Šie įrodymai iš esmės vienareikšmiškai patvirtina, kad pacientui R. Š. 2007 m. gegužės 24 d. hemodializė buvo atlikta tinkamai, taip pat tai, kad pagal paciento 2007 m. gegužės 24 d. būklę nebuvo ir indikacijų stacionariniam gydymui. Byloje pateiktus įrodymus paneigiančių duomenų apeliantė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė (CPK 178 str.). Šiame kontekste pastebėtina, kad tikslesnė R. Š. mirties priežastis nėra nustatyta, nes pati apeliantė prieštaravo pataloginės anatomijos autopsijai. Taigi, byloje faktiškai nebuvo ir nėra įrodymų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs daryti kitokią išvadą ar ją galėtų daryti apeliacinės instancijos teismas. Tuo tarpu byloje esami įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, teikė pakankamą pagrindą spręsti, kad paciento R. Š. mirtis yra siejama ne su gydytojo A. K. netinkamai 2007 m. gegužės 24 d. atlikta hemodializės procedūra ar kitais gydytojo profesionalo veiksmų standarto neatitikusiais veiksmais (neveikimu) (CPK 185 str.), o apeliacinės instancijos teismas negali daryti priešingas (nei patvirtina byloje esantys įrodymai) išvadas iš esmės vien tik apeliantės įsitikinimų ir vertinimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).
Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų „Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų“ 9 punkto pažeidimu, ir paciento R. Š. mirties nėra priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245 str., 6.247 str.). Tuo tarpu kitų medicininės pagalbos teikimo pažeidimų nėra nustatyta.
Dėl įrodymų vertinimo
Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, išreiškė abejones dėl ekspertizės akto teisingumo, nurodydama, kad viena iš ekspertizę atlikusių asmenų – specialistė L. S. yra susijusi su gydytojo A. K. sutuoktine, nes jos yra dirbusios vienoje gydymo įstaigoje.
Kasacinis teismas yra nurodęs, jog, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011; kt.). Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingu įrodymu yra teismo medicinos ekspertizės išvada. Kita vertus, ekspertų išvados, atliktos tos srities gydytojų specialistų, neatleidžia teismo nuo pareigos gydytojų veiksmų teisėtumą analizuoti teisiškai, vertinti visus byloje esančius reikšmingus ginčo išsprendimui įrodymus – eksperto išvadą, gydytojų specialistų paaiškinimus, medicininių tyrimų ir jų analizės paciento medicininiuose dokumentuose duomenis ir iš įrodymų visumos spręsti dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, įrodymus vertinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 185, 218 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantės prielaidos dėl ekspertizės akto neteisingumo nėra pakankamai pagrįstos.
Šioje byloje paskirtą deontologinę ekspertizę atliko ne tik apeliantės nurodyta specialistė L. S., bet ir Vilniaus skyriaus medicinos ekspertai R. S. bei J. R.; visų ekspertizę atlikusių asmenų nuomonė dėl jiems pateiktų klausimų sutapo (3 t., b. l. 34-56; CPK 216 str. 3 d.). Bylos nagrinėjimo metu, nepaisant to, kad apeliantei buvo žinomos aplinkybės apie buvusį specialistės ir trečiojo asmens sutuoktinės darbą vienoje gydymo įstaigoje, apeliantės atstovas nurodė, kad pakartotinės ekspertizės skirti neprašo (3 t., b. l. 90-92), to neprašoma ir apeliaciniame skunde. Apeliantė nei ekspertizės akto formos, nei turinio trūkumų iš esmės neįrodinėjo. Tuo tarpu kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pakankamas pagrindas abejoti teismo pavedimu atliktos ekspertizės išvada, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra. Be to, bet kuriuo atveju pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne vien tik minėtomis ekspertizės išvadomis, tačiau vertino ją santykyje su kitais, iš esmės sutampančiais su ekspertų išvadomis, byloje esančiais įrodymais. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti pagrįstomis apeliantės abejones dėl minėto ekspertizės akto nepatikimumo (CPK 185 str.).
Apeliaciniu skundu taip pat įrodinėjama, kad teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti ir teismo posėdyje apklausti ekspertizę atlikusį ekspertą J. R.. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo pateikusi prašymą iškviesti šį asmenį į teismo posėdį tam, kad jis galėtų paaiškinti ,,ekspertizės atlikimo metodiką pateiktai išvadai“ (3 t., b. l. 95); pirmosios instancijos teismas šį prašymą atsisakė tenkinti, nurodydamas, kad šias aplinkybes galės paaiškinti ieškovės prašymu jau iškviesta specialistė nefrologė L. S. (3 t., b. l. 103). Bylos nagrinėjimo metu specialistė L. S. pateikė paaiškinimus, susijusius su atlikta ekspertize, atsakė į šalių klausimus (3 t., b. l. 113-121). Po specialistės apklausos apeliantė teismo posėdyje prašymo apklausti minėtą ekspertą nebereiškė. Kaip minėta, visų ekspertizę atlikusių asmenų nuomonė dėl ekspertizės išvadų buvo vieninga; iš apeliacinio skundo argumentų, neaišku, kaip minėto eksperto paaiškinimai būtų galėję lemti kitokį bylos išnagrinėjimą (CPK 329 str. 1 d.). Todėl teiginys, jog teismas pažeidė procesinės teisės normas, į teismo posėdį neiškviesdamas ir neapklausdamas eksperto J. R., atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad tarp šalių sudaryta ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi (2 t., b. l. 51-52) patvirtina taikos sutartis (minėta teismo nutartis panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi), kuria atsakovas UAB ,,Nefrologų pagalba“ įsipareigojo sumokėti apeliantei 4 000 Lt, patvirtina, kad atsakovas pripažįsta savo kaltę. Priešingai, minėtos taikos sutarties turinys (2 t., b. l. 47-48) visų pirma patvirtina, kad pati apeliantė pripažino, jog gydytojas A. K. pacientui R. Š. teikė kvalifikuotą pagalbą, taip pat pripažino, kad R. Š. mirtį nulėmė jo ligos, o ne atsakovo ar jo darbuotojo veiksmai (neveikimas) (Taikos sutarties 1-2 p.). Tuo tarpu taikos sutartyje aiškiai išreikšta atsakovo valia sudaryti taikos sutartį tik dėl nepatogumų, susijusių su ilgai trunkančiu teisminiu procesu (atsakovo gydytojai nuolat atitraukiami nuo savo tiesioginio darbo) ir bylinėjimosi procese patiriamų išlaidų (Taikos sutarties 3 p.). Skirtingai nei teigia apeliantė taikos sutarties turinys nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas, ją sudarydamas, pripažino savo kaltę dėl pacientui R. Š. netinkamai suteiktų medicinos paslaugų (CPK 185 str.).
Dėl apeliaciniame skunde nurodytų faktinių aplinkybių apie paciento R. Š. sveikatos būklę ir gydytojo A. K. veiksmus, kurios buvo nurodytos ir ieškinyje, ir kurias apygardos teismas įvertino priimdamas skundžiamą sprendimą, teisėjų kolegija papildomai nepasisako.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto skundžiamo teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, netenkintinas apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1 d., 3 d.; 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.