- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2-251-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00193-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- Angelei B
- Atsakovas
- UAB „Nefrologų pagalba“, AAS „Gjensidige Baltic“
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Advokatai
- Remigijus Merkevičius, Arūnas Abraitis
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovei Angelei B. Š., jos atstovui advokatui Arūnui Abraičiui, atsakovės UAB „Nefrologų pagalba“ atstovui advokatui Remigijui Merkevičiui, trečiajam asmeniui A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-251-544/2012 pagal ieškovės Angelės B. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) Voversių km, Skiemonių sen., Anykščių rajonas) ieškinį atsakovams UAB „Nefrologų pagalba“ (į. k. 125652787, Vytauto g. 105, Ukmergė), AAS „Gjensidige Baltic“ (į. k. 5000321451, Brivibas iela 39, Ryga, Latvija), atstovaujama Lietuvos filialo (kodas 300633222, Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12, Vilnius, ADB „Reso Europa“ teisių ir pareigų perėmėja), esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos ( į. k. 191352247, Žalgirio g. 92, Vilnius, Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie SAM teisių ir pareigų perėmėja), A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)), dėl 1296,96 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių UAB „Nefrologų pagalba“ ir AAS Gjensidige Baltic“ solidariai 1296, 96 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad jos vyrui R. Š. pagal gydytojų nurodymus eilę metų buvo atliekamos hemodializės procedūros, kurios nuo 2004-10-25 dažniausiai būdavo atliekamos pas atsakovę UAB „Nefrologų pagalba“. 2007-05-24 UAB „Nefrologų pagalba“ gydytojas A. K. jos vyrui atliko hemodializę, nurodė, kad ją reikės atlikti ir kitą dieną. Tačiau šis gydytojas jos neinformavo apie vyro būklę procedūros metu, nepaguldė jo į stacionarą, nepaskyrė gydymo ir stebėjimo, nors vyras procedūros atlikimo metu blaškėsi, buvo nesąmoningas ir sunkios būklės. Kadangi vyras namo buvo parvežtas sunkios būklės, buvo iškviesta greitoji pagalba, tą pačią dieną vyras buvo paguldytas į VšĮ Anykščių ligoninė. 2007-05-25 R. Š. buvo pervežtas gydymui į VšĮ Ukmergės ligoninė, bet jo būklė nuolat blogėjo, todėl ji paprašė, kad vyras būtų pervežtas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, kur tą pačią dieną jis jau komos būsenos buvo stacionarizuotas į I-ąją reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kuriame, nežiūrint taikytų procedūrų, jo būklė nuolat blogėjo ir jis 2007-05-27 mirė nuo inkstų policistozės (N 18.0). Skrodimas neatliktas, nes jo atlikimo atsisakė suklaidinta gydytojų teiginių apie aiškią mirties priežastį ir dėl šoko. Atlikusi R. Š. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, Valstybinė medicininio audito inspekcija prie SAM 2007-07-23 sprendime dėl prevencinių priemonių taikymo nurodė, kad 2007-05-17 ir 2007-05-24 pacientui R. Š. UAB „Nefrologų pagalba“ teiktos hemodializės profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktuose numatytus reikalavimus, t. y. paslaugą atliko medicinos gydytojas A. K., kuris pažeidė LR SAM 2004-09-23 įsakymu Nr. V-661 patvirtintų „Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų“ 9 p. reikalavimus, nes iki 2008 metų dializės paslaugų medicinos gydytojai negalėjo teikti. 2008-09-16 atsakovė nesutiko su ieškovės pareiškimu atlyginti žalą dėl netinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie LR SAM 2009-05-28 sprendimu Nr. 56-30 konstatavo, kad pacientui R. Š. UAB „Nefrologų pagalba“ hemodializės procedūra teikta netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau atsisakė tenkinti jos prašymą dėl 40 000 Lt neturtinės ir 1296,90 Lt turtinės žalos atlyginimo, su minėtu sprendimu nesutinka. Nurodė, kad UAB „Nefrologų pagalba“ atsakomybė kyla CK 6.264 str. pagrindu, nes ji tinkamai nekontroliavo savo darbuotojo gydytojo A. K. darbo. Tvirtina, jog civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245-250 str., yra įrodytos. Atsakovės darbuotojo gydytojo A. K. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis 2007-05-24 netinkamai atliko hemodializės procedūrą, tinkamai neįvertino sunkios ligonio būklės ir nepaguldė jo į stacionarą, nepaskyrė gydymo ir stebėjimo, o 2007-05-17 - 2007-05-24 pacientui R. Š. teikiant hemodializės profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugas jos buvo teiktos pažeidžiant LR Sveikatos apsaugos ministro 2004-09-23 įsakymu Nr. V-661 patvirtintų „Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų“ 9 p., nes hemodializę atliko medicinos gydytojas A. K., be to, jis pažeidė ir bendrą gydytojo pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai, taip pat Hipokrato priesaiką. Žala jai pasireiškė dėl vyro, su kuriuo tarpusavio santykius ir ryšius grindė meile ir pasitikėjimu, mirties, patirtais neigiamais dvasiniais išgyvenimais, šoku, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, nepasitikėjimu gydytojais, ji neteko vyro paramos galimybės. Tarp atsakovės veiksmų ir patirtos žalos yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys, kadangi jos patirta žala yra pas atsakovę dirbančio gydytojo A. K. tiesioginio elgesio rezultatas. Jei atsakovė būtų tinkamai kontroliavusi gydytojo veiksmus, jos vyrui hemodializės nebūtų atlikęs gydytojas, kuris neturėjo teisės atlikti tokią procedūrą, nebūtų kilę komplikacijų ir vyras nebūtų miręs. Žalą padariusių asmenų kaltė pasireiškė tuo, kad jie neveikė kaip savo srities profesionalai ir nesivadovavo maksimalių pastangų principu, nebuvo atidūs, dėmesingi, rūpestingi, kvalifikuoti, paslaugas teikė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Žalos dydį pagrindė rašytiniais įrodymais ir CK 6.250 str. nurodytais kriterijais (1 t., b. l. 2-8).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Nefrologų pagalba“ prašė ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 3 p. pagrindu, nes jį pareiškė tam neįgaliota ieškovės atstovė advokatė R. J.. Nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės ir jos gydytojo A. K. civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškinyje nenurodyta, kurią konkrečiai LR SAM 2004-09-23 įsakymo Nr. V-661 „Dėl dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų 9 punkto nuostatą pažeidė atsakovė ir jos darbuotojas, nes minėtame punkte yra įtvirtintos 4 taisyklės, tame tarpe – ir tai, kad nuo 2008-01-01 dializės paslaugas galės teikti tik gydytojai nefrologai, o kiti gydytojai, neturintys nefrologo licencijos, šią paslaugą teiks tik pagal nefrologo konsultacijas. Tai reiškia, kad atsakomybė už tinkamą hemodializių teikimą tenka gydytojams nefrologams. Todėl minėtas 9 punktas turi būti taikomas ir vertinamas sistemiškai. Atsakovės gydytojas A. K. pagal išsilavinimą ir specializaciją yra gydytojas transfuziologas ir jam suteikta medicinos praktikos gydytojo licencija verstis medicinos praktika pagal medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Transfuzija ir hemodializė yra labai artimos procedūros, o gydytojas transfuziologas labiau nei kitos specializacijos gydytojas gali kompetentingai atlikti hemodializės procedūras. Gydytojas A. K. pas atsakovę, kuri išimtinai teikė hemodializės paslaugas, dirba nuo 2001 metų, yra patyręs gydytojas, nuolat tobulinantis kvalifikaciją. Pacientą R. Š. konsultavo, diagnozes nustatė ir gydymą skyrė gydytojo nefrologo licenciją turinti gydytoja V. L.. Todėl minėto punkto pažeidimas galėtų būti tik formalus. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2009-05-08 sprendime taip pat nurodyta, kad pacientui R. Š. buvo suteikta tinkama hemodializės (HD) paslauga, o ši išvada padaryta vadovaujantis ekspertės gydytojos nefrologės I.A. B. išvada. Mano, jog ieškinio argumentai dėl bendrosios gydytojo profesinės pareigos būti atidžiam, dėmesingam, rūpestingam, atsargiam ir kvalifikuotam bei profesinės etikos taisyklių pažeidimo yra neįrodyti ir grindžiami tik nepagrįstais samprotavimais, nes ieškovė HD procedūros metu nedalyvavo ir paciento būklės jos atlikimo metu negalėjo matyti. Paciento R. Š. būklė HD metu procedūros metu ir po jos nereikalavo stacionarinio gydymo ir buvo įprasta tokiems atvejams ir bet kokiu atveju ji nelėmė jo mirties. R. Š. nustatyta mirties priežastis yra „inkstų ligų baigtys“, TLK kodas - N.18.0. Kitokios mirties priežasties nebegalima nustatyti, nes nebuvo atliktas skrodimas. Priežastinis ryšys tarp nurodomo „Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų“ 9 punkto pažeidimo ir žalos atsiradimo neįrodytas, nes nenustatyta, kad pacientas mirė dėl to, kad atsakovės gydytojas pažeidė minėto akto reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, ar gydytojo transfuziologo specialybė būtų buvusi įtraukta į minėtą 9 punktą ar ne, šioje situacijoje pacientui būtų buvusi suteikta lygiai tokia pat medicininė pagalba, kokia ji laiku, tinkamai ir kvalifikuotai buvo suteikta 2007-05-17 ir 2007-05-24. Mano, jog šiuo atveju mirties priežastimi yra ir paties paciento elgesys, nes jis nesilaikė jam skirto gydymo rėžimo, ką patvirtina medicininiai dokumentai. Ieškovė reikalauja nepagrįstai didelio 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nors minėtos komisijos reikalavo atlyginti 40 000 Lt žalą. Ieškovė neįrodė ją ištikusių neigiamų padarinių po vyro mirties dėl atsakovės ir jos darbuotojo kaltės, o nurodė tik padarinius, kurie atsiranda po kiekvieno artimo žmogaus mirties, tačiau vien dėl to atsakomybė atlyginti neturtinę žalą netaikoma. Pateikti įrodymai apie ieškovei nustatytas diagnozes neinformatyvūs ir nepatvirtina, kad ligos atsirado dėl R. Š. mirties. Turtinei žalai pagrįsti ieškovė taip pat nepateikė liečiamumo ir leistinumo taisykles atitinkančių įrodymų ( 1 t., b. l. 118-137).
Atsakovė AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujama Lietuvos filialo (ADB „Reso Europa“ teisių ir pareigų perėmėja) prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Prašė ieškinį atmesti, nes ieškovė neįrodė, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos ir gydymo metodikos ir kad šie pažeidimai sukėlė paciento mirtį. Koks yra priežastinis ryšys tarp 2007-05-17 ir 2007-05-24 teiktų medicinos paslaugų ir paciento R. Š. mirties ieškovė nenurodė. Licencijos nebuvimas nereiškia, kad medicinos paslauga buvo suteikta nekvalifikuotai ir kad tai yra priežastiniame ryšyje su paciento mirtimi. Dvi valstybinės institucijos, tyrusios šį atvejį, UAB „Nerfrologų pagalba“ teiktų medicinos paslaugų kokybės trūkumų nenustatė. Todėl ieškovės argumentai nepagrįsti medicinine dokumentacija ir kitais įrodymais. Žalos dydžiui įrodyti nepateikta objektyvių įrodymų. Nepateikti įrodymai, kad ieškovė dėl nerimo ir depresijos ligų kreipėsi į specialistus (CPK 178 str.) bei įrodymai apie tai, dėl ko žalos dydis padidėjo iki 100 000 Lt. Įvykio metu galiojo atsakovės draudimo sutartis, bet draudimo bendrovės atsakomybė pagal ją yra ribota 50 000 Lt vienam draudiminiam įvykiui. Draudimo sutartis SICA Nr. 007282 sudaryta vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2005-01-06 Nr. V-6 patvirtintomis taisyklėmis, kurių 14.12 punkte numatyta, kad tai yra nedraudiminis įvyksi, nes paslaugos teiktos neturint licencijos (1 t., b. l. 189-191, 3 t., b. l. 71, 87, 88, 3 t., b. l. 110, 111).
Tretysis asmuo Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie SAM teisių ir pareigų perėmėja) prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant ir vadovautis atsiliepime nurodytais argumentais. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad atlikusi pas atsakovę teiktų ambulatorinių nefrologinio ir hemodializės profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ataskaitoje ir sprendime konstatavo, kad pacientui R. Š. 2007-05-17 ir 2007-05-24 HD atliko medicinos gydytojas (įgijęs medicinos gydytojo medicinos praktikos licenciją) A. K., kuris neturėjo įgijęs LR Sveikatos apsaugos ministro 2004-09-23 įsakymu Nr. V-661 patvirtintų Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų 9 p. numatytos vienos iš medicinos praktikos licencijų ar tam tikrai specialybei numatytų reikalavimų - gydytojo nefrologo, vaikų nefrologo, anesteziologo-reanimatologo, intensyvios terapijos gydytojo, internisto, klinikinio toksikologo, vaikų intensyvios terapijos, vidaus ligų, šeimos gydytojo, chirurgo. Gydytojas, teikdamas paslaugas pacientui R. Š., neatitiko minėto reikalavimo, teikė paslaugas neturėdamas licencijos ar leidimo, todėl tokia sveikatos priežiūros veikla pagal LR sveikatos sistemos įstatymo 16 str. 5 d. yra neteisėta. Tačiau skirtingai nuo administracinės ar drausminės atsakomybės, civilinei atsakomybei taikyti reikia nustatyti neteisėtai teiktų paslaugų sukeltas neigiamas pasekmes. Nustačius pažeidimą buvo taikytos kontrolės priemonės, tačiau nebuvo nustatinėjama, ar gydytojas A. K. neteisėtai teikdamas paslaugą sukėlė neigiamas pasekmes pacientui. Mano, kad akivaizdžių neigiamų pasekmių paciento sveikatai šiuo atveju nebuvo sukelta. Pagal specialybę ir kvalifikaciją gydytojas A. K. neabejotinai mokėjo atlikti HD procedūras, tačiau nebuvo įgijęs HD atlikti būtinos vienos iš nurodytų sričių medicinos praktikos licencijų. Kontrolės metu taip pat buvo nustatyta, kad pacientas R. Š. daugkartinai nesilaikė gydytojų rekomendacijų ir pažeidinėdavo jų nurodymus, kas neabejotinai įtakojo jo sveikatos būklę, ką akivaizdžiai įrodo gydytojos J.D. K. 2006-06-03 įrašas apie tai, kad pacientui dėl rėžimo nesilaikymo vystėsi smegenų edema, išryškėjo encefalopatija, 2007-05-17 ir 2007-05-24 gydytojas A. K. dėl blogėjančios paciento sveikatos būklės bei ryškėjančių komplikacijų rekomendavo HD atlikti kiekvieną dieną. Paciento neatsakingas elgesys, kuriuo nesilaikoma pareigų ir prisidedama prie sveikatos pablogėjimo ar mirties, pagal LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 str. gali būti vertinamas kaip paciento kaltė. Pagal paciento asmens sveikatos istorijos Nr. 58 2007-05-24 įrašą jo būklė po HD procedūros buvo patenkinama, skundų nebuvo, todėl indikacijų teikti skubią medicininę pagalbą pagal LR SAM 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 patvirtintų Skubiosios medicinos pagalbos masto lentelę nebuvo (1 t., b. l. 203-205, 32 t., b. l. 212, 3 t., b. l. 69, 70).
Tretysis asmuo A. K. siūlė ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas. Nurodė, jog pritaria atsakovės UAB „Nefrologų pagalba“ argumentams dėl ieškinio nepagrįstumo. Papildomai paaiškino, kad pacientui R. Š. HD paslaugą teikė apie 3 metus, jis buvo probleminis pacientas, nesilaikė rėžimo, neaišku ar laiku ir tinkamai vartojo skiriamus vaistus, į HD procedūras atvykdavo 2-3 kartus, nors buvo skirta atvykti 4-5. Pripažįsta, kad tikrai neturėjo minėtos licencijos ir apie 2-3 mėnesius HD paslaugą teikė be jos, tačiau manė, kad turėdamas transfuziologo specialybę galėjo atlikti paprastesnes HD procedūras, o apie tai, kad tam neturi teisės, suprato po šio įvykio atlikto patikrinimo. Paslaugą suteikė kokybiškai ir kvalifikuotai, todėl žalos sveikatai nepadarė. Po HD procedūros paciento būklė nesudarė pagrindo jį stacionarizuoti, tačiau jam buvo liepta atvykti procedūrai sekančią dieną. Po atliktos HD procedūros Ukmergės ligoninėje jo būklė taip pat buvo patenkinama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad R. Š. buvo ieškovės A.B. Š. sutuoktinis nuo 1972-08-26 (1 t., b. l. 13). R. Š. nuo 2004 metų buvo paskirta nuolat atlikti HD procedūras, ir jos nuo 2004 metų buvo atliekamos pas atsakovę UAB „Nefrologų pagalba“. 2007-05-17 atsakovės gydytojas A. K. rekomendavo R. Š. HD procedūras atlikti 4 kartus per savaitę. 2007-05-17 ir 2007-05-24 pacientui R. Š. buvo atliktos HD procedūros, kurias atliko pas atsakovę dirbantis medicinos gydytojas A. K. pažeisdamas LR Sveikatos apsaugos ministro 2004-09-23 įsakymu Nr. V-661 patvirtintų „Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų“ 9 punkto reikalavimą, numačiusį, kad iki 2008 metų dializės paslaugas gali teikti gydytojai nefrologai, vaikų nefrologai, anesteziologai-reanimatologai, intensyvios terapijos gydytojai, internistai, klinikiniai toksikologai, vaikų intensyvios terapijos, vidaus ligų, šeimos gydytojai, chirurgai. R. Š. mirė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos I-ajame reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje 2007-05-27 nuo inkstų policistozės (TLK kodas - N 18.0 inkstų ligų baigtys) (1 t., b. l. 12, 24-25). Pagal bylos duomenis, galutinė ligų diagnozė jam nustatyta: inkstų policistozė (pagrindinė liga), komplikacijos – inkstų funkcijos nepakankamumas, anemija, uremija, simptominė hipertenzija, hipertenzinė encefalopatija, koma, būklės po persirgtų galvos smegenų infarktų 2004 ir 2006 metais, ūminis pulmokardialinis nepakankamumas, lydinčios ligos – erozinis refliuksezofagitas, erozinis duodenitas. Patologinės anatomijos autopsija ieškovės sutikimu neatlikta (1 t., b. l. 17, 38, 87-102, 3 t., b. l. 34-56). Atsakovės UAB „Nefrologų pagalba“ civilinė atsakomybė nagrinėjamo įvykio metu buvo apdrausta pagal draudimo sutartį SICA Nr. 007282 ADB „Reso Europa“, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujama Lietuvos filialo. Ieškovė CK 6.245-249 str., 6.250-251 str., 6.263-264 str., 6.264 str., 6.281, 6.283, 6.284, 6.288 str. pagrindais prašo iš atsakovės priteisti žalos atlyginimą, nes tvirtina, jog yra nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi jos darbuotojas gydytojas A. K. 2007-05-17 ir 2007-05-24 netinkamai ir neturėdamas tam licencijos atliko HD procedūrą, tinkamai neįvertino sunkios ligonio būklės ir nepaguldė jo į stacionarą, nepaskyrė gydymo ir stebėjimo, nesielgė atidžiai, dėmesingai, rūpestingai, neveikė kaip savo srities profesionalas ir nesivadovavo maksimalių pastangų principu, jo veiksmai neatitiko kvalifikuoto gydytojo elgesio standartų, ko pasekoje atsirado komplikacijos ir pacientas mirė.
Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 2 d., pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė apima pareigą atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (CK 6.263 str., 6.250 str.).
CK 6.264 straipsnyje numatyta samdančio darbuotojo asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Pagal teismų praktiką, kaltė, sprendžiant gydytojo atsakomybės klausimą, vertintina kaip atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesinės etikos taisyklių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 3K-3-1140/2001, Nr. 3K-3-1180/2003, Nr. 3K-3-16/2004, Nr. 3K-3-206/2005, ir kt.).
Vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, ieškovė, pareiškusi ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojo atliktų netinkamų veiksmų, turėjo įrodyti pažeidimą pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingos neteisėtos veikos ir padarytos žalos.
Pagal CK 6.247 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, sprendžiant, ar teisine prasme padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005).
Byloje esminis ginčas vyksta dėl atsakovės UAB „Nefrologų pagalba“ ir jos darbuotojo A. K. padarymo neteisėtų kaltų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei pasekmių – R. Š. mirties egzistavimo. Teismo nuomone, ieškovė visų atsakovės civilinių atsakomybės sąlygų neįrodė.
Valstybinė medicininio audito inspekcija prie SAM atlikusi tyrimą 2008-08-02 sprendime ir ataskaitoje nustatė, kad UAB „Nefrologijos pagalba“ 2007-05-17 ir 2007-05-24 pacientui R. Š. hemodializės profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo suteiktos pažeidžiant LR Sveikatos apsaugos ministro 2004-09-23 įsakymu Nr. V-661 patvirtintų „Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų“ 9 p. – iki 2008 metų dializės paslaugas gali teikti gydytojai nefrologai, vaikų nefrologai, anesteziologai-reanimatologai, intensyvios terapijos gydytojai, internistai, klinikiniai toksikologai, vaikų intensyvios terapijos, vidaus ligų, šeimos gydytojai, chirurgai, o hemodializę atliko atsakovės darbuotojas medicinos gydytojas A. K. (b. l. 18-22, 26, 28, 30-31). LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2009-05-28 sprendime Nr. 56-30 nurodė, kad R. Š. pas atsakovę teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (hemodializės procedūros) buvo teiktos netinkamai, t .y. pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau reikalavimo dėl žalos atlyginimo netenkino dėl jo nepagrįstumo (1 t., b. l. 58-61).
Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Nefrologų pagalba“ turi licenciją teikti hemodializės paslaugas (1 t., b. l. 180). Jos darbuotojas atsakovas gydytojas A. K. pas atsakovę dirba nuo 2001 metų (1 t., b. l. 30-31). Pagal 2006-07-17 medicinos praktikos licenciją jis turėjo teisę verstis medicinos praktika pagal medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, o nuo 1999 metų iki 2004-12-01 turėjo sertifikatą, suteikiantį teisę verstis gydytojo transfuziologo praktika, pagal išsilavinimą jis yra gydytojas transfuziologas (1 t., b . l. 28, 29, 36, 2 t., b. l. 18), ne kartą stažavosi pagal nefrologo specialybę ir šiuo metu yra gydytojas nefrologas (1 t., b. l. 141-145). Tačiau pagal minėtą įsakymą jis nebuvo įtrauktas į sąrašą gydytojų, iki 2008 metų galėjusių teikti dializės paslaugas, ko, kaip pat teigia, iki nagrinėjamo atvejo ir pats nežinojo. Pagal bylos duomenis R. Š. konsultavo, diagnozes nustatė ir gydymą skyrė gydytojo nefrologo licenciją turinti gydytoja V. L., o ne gydytojas A. K. (1 t., b. l. 151, 154-167).
Teismo nuomone, nors atsakovės gydytojas A. K. 2007-05-17 ir 2007-05-24 pacientui R. Š. hemodializės profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteikė pažeidžiant minėtą „Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų“ 9 punktą, nes jo, kaip gydytojo transfuziologo, specialybė nebuvo įtraukta į sąrašą asmenų, iki 2008 metų galėjusių teikti HD paslaugą, tačiau byloje nepateikta neginčytinų įrodymų, jog šie pažeidimai buvo tiesiogine R. Š. mirties priežastimi, t. y. nėra pagrindo konstatuoti tiesioginio priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir kilusių pasekmių – R. Š. mirties.
Iš LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2009-05-28 sprendimo turinio matyti, kad, tiriant šį atvejį, pagal medicininius dokumentus buvo konsultuotasi su KMU Nefrologijos klinikos gydytoja-nefrologe, SAM specialiste konsultante doc. I.A. B. dėl pacientui R. Š. teiktų paslaugų kokybiškumo ir tinkamumo. Ji pateikė specialisto konsultaciją apie tai, kad R. Š. sveikatos pablogėjimo pagrindinis veiksnys buvo hipervolemija, nes ligonis buvo priaugęs 7,6 kg svorio, kad pacientas nesilaikė jam skirto rėžimo, gerdavo per daug skysčių, nereguliariai vartojo paskirtus vaistus, nesilaikė dietos, kas keletą metų blogino jo būklę ir galėjo sąlygoti mirtį. Taip pat nurodė, kad HD procedūra pagal paciento sveikatos būklę buvo atlikta laiku ir tinkamai bei išliekant hiperhidracijai buvo priimtas teisingas sprendimas atlikti papildomą HD kitą dieną (1 t., b . l. 58-61, 152-153). Tai sutampa su ekspertizės akto išvadomis bei ir ekspertizę atlikusios ekspertės L. S. duota išvada, jos apklausos duomenimis teismo posėdyje (3 t., b. l. 34-56). Komisija minėtame sprendime konstatavo, jog pacientui R. Š. UAB „Nefrologų pagalba“ teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (hemodializės procedūros) buvo teiktos netinkamai, tačiau ši išvada padaryta tik dėl to, kad buvo pažeistas LR Sveikatos apsaugos ministro 2004-09-23 įsakymu Nr. V-661 patvirtintų „Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų“ 9 p. reikalavimas. Tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad dėl šio akto pažeidimo byloje yra įrodytos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti kalti veiksmai, kurie yra priežastiniame ryšyje R. Š. mirtimi, dėl ko ieškovė nurodo patyrusi žalos. Asmens sveikatos istorijos, dviejų minėtu specialistų konsultacinės išvados, ekspertizės akto, ekspertės L. S. paaiškinimai patvirtina, kad pati sveikatos priežiūros paslauga – hemodializės paslauga - R. Š. buvo suteikta kokybiškai ir tinkamai, ji nepadarė žalos paciento sveikatai ir nėra priežastiniame ryšyje su paciento mirtimi. Vien tai, kad A. K. specialybė buvo įrašyta į minėtą įsakymą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad sveikatos priežiūros paslauga suteikta netinkamai. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. Š. ilgą laiką sirgo sunkiomis ligomis, nuo 2004-11 mėnesio jam nuolat buvo atliekamos hemodializės, būdavo komplikacijų ir sveikatos pablogėjimo. Paciento R. Š. sveikatos istorijose yra nevienkartinių įrašų apie tai, kad jis nesilaikė gydytojų nustatyto rėžimo, gėrė vandenį, priaugdavo per daug svorio, dėl hiperhidracijos skubos tvarka daug kartų buvo stacionarizuojamas, nes dėl to vystėsi smegenų paburkimas bei encefalopatija (1 t., b. l. 87-108).
Priežastinio ryšio tarp atsakovės darbuotojo veiksmų ir R. Š. mirties nebuvimą patvirtina ir 2011-09-29 deontologinės teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EDM 69/11 (01) duomenys, su kurio išvadomis nesutikti teismas neturi pagrindo. Ekspertizės metu nustatyta, kad 2007-05-24 UAB „Nefrologų pagalba“ gydytojo A. K. pacientui R. Š. atlikta HD procedūra buvo atlikta tinkamai, kad pagal paciento 2007-05-24 dienos būklę (bendra būklė patenkinama, širdies-kraujagyslių sistemos rodikliai normos ribose, paskirta papildoma hemodializės procedūra kitą dieną) indikacijų stacionariam gydymui nebuvo bei kad tarp gydytojo A. K. veiksmų ir R. Š. mirties priežastinio ryšio nėra, o pacientui gydytojų rekomenduoto rėžimo nesilaikymas, gydymui skirtų vaistų netinkamas naudojimas galėjo turėti įtakos paciento būklės pablogėjimui (3 t., b . l. 34-56). Ligos istorijose esantys paciento R. Š. būklės sekimo įrašai neprieštarauja minėto ekspertizės akto išvadoms ir po mirties tik pagal klinikinius požymius nustatytai jo mirties priežasčiai - ūminis širdies ir kvėpavimo veiklos nepakankamumas su galvos smegenų pabrinkimu, koma. V laipsnio lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumas, anemija, uremija, simptominė hipertenzija, encefalopatija (1 t., b. l. 12, 3 t., b. l. 34-56). Kaip nurodyta specialisto pažymoje, ekspertizės akte bei apklausoje nurodė ekspertė L. S., kadangi pacientui R. Š. nebuvo atliktas patologoanatominis tyrimas, tai pagal klinikinius duomenis nustatyta mirties priežastis nepatvirtinta patologoanatominio tyrimo, šiuo metu nebėra galimybės patikslinti mirties priežasties bei nustatyti priežastinio ryšio tarp nurodomų neteisėtais veiksmų ir R. Š. mirties, o mirties priežastis gali būti vertinama tik kaip tikėtina (1 t., b. l. 17, 38, 38, 3 t., b. l. 34-56).
Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba, tyrusi šį atvejį, nurodė, kad pagal paciento asmens sveikatos istorijos Nr. 58 2007-05-24 įrašą jo būklė po HD procedūros buvo patenkinama, skundų nebuvo, todėl indikacijų teikti skubią medicininę pagalbą pagal LR SAM 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 patvirtintos Skubiosios medicinos pagalbos masto lentelę nebuvo ((1 t., b. l. 203-216). Specialistė konsultantė doc. I.A. B. savo išvadoje Pacientų sveikatos padarytos žalos nustatymo komisijai taip pat nurodė, kad pagal įrašus medicininiuose dokumentuose indikacijų stacionarizuoti pacientą nebuvo, nes arterinis spaudimas nebuvo ženkliai nukritęs, nesivystė hipotenzija, nesutriko širdies ritmas, neatsirado ūki neurologinė simptomatika (1 t., b. l. 58-61,152-153). Analogišką išvadą pateikė ir teismo posėdyje apklausta ekspertė L. S.. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad trečiojo asmens kaltė pasireiškė ir tuo, kad, esant indikacijoms, jis nenukreipė paciento skubiai medicinos pagalbai.
Taigi, vertindamas įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog įrodymų visuma paneigia atsakovės ir jos darbuotojo (gydytojo) kaltę nagrinėjamu atveju. Atsakovės, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai dėl esminių aplinkybių sutapta tarpusavyje ir su kitais įrodymais, vieni kitus papildo ir vieni kitiems neprieštarauja, todėl jais netikėti nėra pakankamo pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką apie įrodymų vertinimą, ne kartą yra pažymėjęs, kad deontologinės teismo medicinos ekspertizės išvada tokiose bylose yra reikšmingas įrodymas specialių žinių reikalaujančiais byloje nagrinėjamais klausimais, kuri turi būti įvertinama pagal CPK 185 straipsnio taisykles bei kad jos vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaujantis įstatymais ir visų įrodymų visumoje (pvz., 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006). Todėl teismas ekspertizės išvadą įvertino atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais, patikrino, ar atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais ir nerado pagrindo nesivadovauti ekspertizės išvadomis.
Teismo nuomone, esant nustatytoms virš nurodytoms aplinkybėms, yra pagrįstas pagrindas daryti išvadą, kad atsakovės gydytojo A. K. veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu su R. Š. mirtimi nesusiję, nes HD procedūra medicininiu požiūriu buvo atlikta tinkamai ir kvalifikuotai, dėl jos atlikimo pacientui nebuvo padaryta žala, o po HD procedūros pagal ligonio būklę nebuvo indikacijų stacionariniam gydymui. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pacientui suteiktos paslaugos neatitiko medicinos mokslo principų ar pažeidė medicinos etikos reikalavimus. Byloje esančių įrodymų visuma nenustatyta, kad atsakovės gydytojo veiksmų neteisėtumas pasireiškė nepakankamai atidžiu ar rūpestingu profesinių pareigų atlikimu, taip pat neįrodyta, kad gydytojas parinko iš esmės netinkamą gydymo metodus, netinkamus medikamentus bei kad tinkamus gydymo metodus jie taikė ne rūpestingai, neatidžiai ir neatsargiai. Byloje nenustatytas faktinis ir teisinis priežastinis ryšys, nes nėra objektyvių duomenų spręsti, kad paciento mirtis kilo iš neteisėtų veiksmų, t. y. nėra nustatyta, kad žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo ar būtų atlikti veiksmai, kuriuos privalėta atlikti.
Minėtose išvadose iš esmės nurodyti atsakovės UAB „Nefrologų pagalba“ ir gydytojo A. K. organizacinio techninio pobūdžio trūkumai nėra jokio lygio priežastiniame ryšyje su R. Š. teiktų medicinos paslaugų kokybe ir tinkamumu.
Pacientas, kuriam buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, turi teisę į su tuo susijusios neturtinės žalos, kurios pobūdis asmeninis, atlyginimą. Neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, ir nukentėjusiojo sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tik patyręs nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu, taip pat nukentėjusiojo mirties atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Ieškovei nuo 1994-05-26 nustatyta antra invalidumo grupė be termino dėl bendrojo susirgimo, ji pripažinta nedarbinga (1 t., b. l. 57). Ji ilgalaikiais santuokos ryšiais buvo susijusi su vyru R. Š., kuriam, ieškovės nuomone, tiesiogiai padaryta žala, todėl ji turi teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Kadangi iš virš nurodytų įrodymų visumos ir motyvų daroma išvada, kad ieškovė neįrodė neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, o byloje esantys įrodymai atsakovės gydytojo kaltę paneigė (CK 6.246 str.), teismas nevertina turtinės ir neturtinės žalos dydžiui įtakojančių ieškovės pateiktų įrodymų ir neišsako argumentų dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo.
Nepagrįstu pripažintinas atsakovės argumentas apie tai, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, nes jį pateikė tam neįgaliota ieškovės atstovė advokatė B. J.. 2008-06-02 teisme gautą pirminį ieškinį pasirašė advokatė R. J. (1 t., b. l. 2-8), su kuria ieškovė 2008-06-02 buvo sudariusi teisinės pagalbos sutartį ir pavedusi advokatei parengti ieškinį teismui (1 t., b. l. 86). Žodžiai „parengti ieškinį“ nedetalizuoti, tačiau ieškovė neginčija, kad tuo metu advokatė turėjo teisę pasirašyti jos vardu paduodamą ieškinį, be to, po atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų šiuo klausimu ieškovė pateikė analogišką ieškinį, kurį pasirašė pati (2 t., b. l. 4-11).
Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovės valstybei priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d., 2 t., b . l. 1, 191 - 186 Lt). Šalys, kurių naudai priimamas sprendimas, CPK 98 str. numatytu terminu ir tvarka dokumentų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikė.
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259 str., 263-265 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Ieškovės Angelės Birutės ieškinį atsakovams UAB „Nefrologų pagalba“, AAS „Gjensidige Baltic“, esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, A. K., dėl 1296,96 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas atmesti.
Priteisti iš Angelės B. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 186 (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.