- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- 1-292-369/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- K. Z.
- Advokatai
- Simonas Slapšinskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
K. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2019 m. kovo 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme;
2. 2020 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, ši bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir nustatyta galutinė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Z. būdamas Mažosios Bendrijos „X“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, faktiškai vykdydamas bendrijos veiklą patalpose adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1679 dalies pakeitimas) ir 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 dalies pakeitimas) reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė Mažosios Bendrijos „X“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes neišsaugojo bendrijos pinigų 328 685,00 Eur panaudojimo apskaitos dokumentų; apskaitos registrų už 2017 – 2018 metus (remiantis apskaitos dokumentais parengtų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinių, kuriose apibendrinti jų duomenys) bei ūkinių operacijų pirminių apskaitos dokumentų: 17 pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kurios buvo išrašytos UAB „C“, iš viso už 1 509,72 Eur (1 247,70 + 262,02 PVM), iš kurių: 2017 metais – 654,32 Eur (540,75 + 113,57 PVM), 2018 metais – 855,40 Eur (706,95 + 148,45 PVM); 4 pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kurios buvo išrašytos MB „D“, iš viso už 988,37 Eur (816,83 + 171,54 PVM); UAB „T“, MB „D“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų: atitinkamai už 185,53 Eur (PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) – 152,83 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) – 32,70 Eur) bei už 353,00 Eur (PVM sąskaitos faktūros BB Nr. (duomenys neskelbtini)); „A“ išrašytų sąskaitų faktūrų: Nr. (duomenys neskelbtini) už 35 277,17 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 705,51 Eur, UAB „F“ išrašytų sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 010,00 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 400,00 Eur. Dėl K. Z. aplaidaus MB „X“ buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti bendrijos veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.. Šiais veiksmais K. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas teisme kaltinamasis K. Z. nurodė, kad pripažįsta, jog neišsaugojo MB „X“ apskaitos dokumentų, tačiau tyčia jų neslėpė. Nepripažįsta, kad jis fiktyviai pardavė įmonę. Paaiškino, kad MB „X“ buvo įkurta 2017 m. balandžio mėnesį, jis buvo įmonės narys ir vadovas. Įmonė veiklą vykdė Vilniuje, būstinė buvo registruota (duomenys neskelbtini) rajone. Kaltinime nurodytu laikotarpiu įmonė vykdė gamybinę veiklą - realizuodavo Lietuvoje drabužius, tekstilę. Tos sąskaitos su UAB „C“ tai tekstilės gaminių sąskaitos su lietuvių įmone. Pirmais metais įmonės apskaitą tvarkė A. Č., kuri buvo oficialiai įdarbinta. Ji mokėjo tvarkyti buhalteriją, visą laiką buvo dirbusi buhaltere, bet buvo vyresnio amžiaus ir paskui jai tapo sudėtinga. Savo pareigas ji atliko ofise, paskutinį mėnesį, kai įstaiga atsisakė ofiso, ji dirbo iš namų. A. Č. išdirbo įmonėje apie metus laiko. Kai gavo iš Sodros skambutį, kad buhalterė jį įdarbino pagal darbo sutartį, nors kaip mažosios bendrijos vadovas jis negalėjo būti įdarbintas pagal darbo sutartį, tai buvo pirmi požymiai, kad ji nesusitvarko su darbu, tad nusprendė ją pakeisti. 2018 metų pavasarį MB „X“ sudarė sutartį su MB „B“, apskaitą pradėjo tvarkyti B.. B. tvarkė dokumentus iki įmonės pardavimo. Ji dirbo ar iš ofiso, ar iš namų, dokumentus jai vežiojo į (duomenys neskelbtini) į. Kadangi praėjo daug laiko, negali tiksliai pasakyti, ar jis perdavė B. dokumentus iš senos buhalterės, ar A. Č. pati perdavė. Mano, kad turėjo būti dokumentų perdavimo aktai. Ten buvo UAB „C“ ir MB „D“ faktūros. Jam buvo keista, kad jos dingo, nes jos buvo išrašomos per buhalterinę programą, buhalterės teikdavo jas į registrus. Pardavimus rašydavo iš buhalterinės programos abi buhalterės. Kas liečia pirminius pirkimus, jis arba elektroniniu paštu nusiųsdavo sąskaitas arba nuveždavo buhalterėms. Tyrėjai jų nerado tarp įmonės apskaitos, bet jos buvo suvestos, deklaruotos, kitos įmonės jas turėjo. Su UAB „T“ turbūt ta pati situacija. Kai jau pati įmonė buvo parduota, buvo dalis paskutinių sąskaitų atiduota tam kitam vadovui, jos galėjo fiziškai pasimesti. 2017-2018 metų visos sąskaitos tikrai buvo apskaitytos, nebent galėjo būti neatspausdintos, nes tos įmonės jas yra deklaravusios, ir visi mokesčiai yra sumokėti. Jis nusprendė parduoti MB „X“, nes turėjo nemažų skolininkų, taip pat prasidėjo dideli ginčai su dukros mama. Statybinės įmonės su istorija yra perkamas daiktas, įmonę parduoti nebuvo sudėtinga, nes ji turėjo savo istoriją. Jam skambino du žmonės, kurie norėjo pirkti įmonę. Buvo susitikę du kartus, pirkėjai buvo dviese, aptarė ir kitą kartą pasirašė dokumentus, jam per kasos pajamų orderį sumokėjo pinigus. Vienas tų asmenų jam perdavė pinigus. Buvo sudaryta mažosios bendrijos pirkimo pardavimo sutartis, buvo raštas dėl įsipareigojimo buhalterinių dokumentų. Notaras pardavime nedalyvavo. Atrodo, kad į bendrijos pardavimo sutartį net buvo įrašę pirkėjo tapatybės kortelės numerį. Tarp ikiteisminio tyrimo dokumentų yra pateikta bendrijos pirkimo pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo aktas, kur nurodyta, kad dalis įmonės pirminių dokumentų yra perduota ir duoti kontaktai buhalterijos. Sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad yra tokia įmonė, kuri tvarko apskaitą ir reikia arba iš jos pasiimti įmonės apskaitos dokumentus, jei nori pakeisti buhalterę, arba ir toliau ten tvarkyti apskaitą, Dabar jis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ji irgi verčiasi statybomis. Jis kaip buvęs direktorius turėjo pakeisti duomenis apie įmonę Registrų centre. Uždarojoje akcinėje bendrovėje duomenis apie naują direktoriaus pakeitimą teikia naujasis direktorius, o mažojoje bendrijoje pasirodo turi senas vadovas pakeisti duomenis. Pardavimo metu jis to nežinojo, dėl to duomenys apie vadovo pasikeitimą buvo pakeisti vėliau. Pas jį namuose buvo saugoma pirkimo - pardavimo sutartis. Kitų buhalterinių dokumentų nebuvo pas jį namuose, viskas buvo pas B.. Jam atrodo, kad buhalterė su buhaltere susikeitė dokumentais. Pirma buhalterė dirbo ofise, ką jie gaudavo, ji suvesdavo į programą. Visus registrus tvarkydavo buhalterė. Būdavo segtuvai - plastikiniai dėklai, į kuriuos susidėdavo pirminius dokumentus ir paskui buhalterė suvesdavo. Buvo mokama programa ,,Agnum“ apskaitai tvarkyti. Kitai buhalterei buvo perduotas prisijungimas prie buhalterinės programos. Buhalterinė programa iki įmonės pardavimo gal mėnesį neveikė, nes turėjo finansinių problemų, nebuvo apmokėję paslaugos. Nebuvo mėnesį laiko įmonėje prisijungimo prie registro. Pilnai pripažįsta, kad įmonės registrai nebuvo išsaugoti, nes turėjo skolininkų ir nebuvo pilnai užmokėta už paslaugas. Prasidėjus tyrimui, skambino į UAB "E“, kuri aptarnauja apskaitos programas. Kiek suprato, tokią informaciją jie turi, bet jie su juo nebendravo, nes jis nebuvo nei įmonės direktorius, nei turėjo teisę gauti tokią informaciją. Tokią informaciją gali gauti arba įmonės atstovai, akcininkai, nariai, arba teisėsaugos atstovas.
Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad UAB „C“ teikė gamybos tekstilės paslaugas. Nurodytos UAB „C“ sąskaitos yra už tikras paslaugas. Jos turėtų būti pas pirmąją buhalterę, A., nes jas ir rašė ji. Jis pats neturėjo prisijungimo prie jų. Su MB „D“, įmone UAB „T“ buvo pardavimai, pas A. turėjo būti jų sąskaitos. Su įmone „A“ irgi turėjo verslo santykius, čia jau turėjo apskaitą tvarkyti buhalterė B.. Čia buvo pereinamasis laikotarpis. „A“ statybinė įmonė, MB „X“ jai teikė rangovo paslaugas. Pagal visas šias sąskaitas buvo atlikti mokėjimai, turėtų būti mokėjimai banko pavedimais. Visos šios sąskaitos faktūros turėjo būti pateiktos VMI sistemai, įtraukos į registrus. Tos sąskaitos yra tose įmonėse, kurioms jos išrašytos, visos sąskaitos buvo persiųstos ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Prieš parduodant MB „X“, nebuvo įmonės įsiskolinimo VMI, Sodrai. Didelių skolų nebuvo, MB „B" įmonė buvo skolinga iki 500 eurų. Parduodant įmonę turėjo teisminių ginčų su kita įmone, dar su kita įmone buvo neteisminiai ginčai, ten irgi buvo statybiniai darbai ir jiems nesumokėjo, buvo skolinga iki 30 000 eurų MB „X“. Jis sąskaitų neslėpė. Galėjo tos sąskaitos kažkur pasimesti. Labai daug turėjo veiklų, nes dirbo vienu metu Zarasuose, Jūrmaloje, Rygoje, ir Vilniuje, realiai mašinoje praleido visą dieną. Prisipažįsta, kad galėjo neišsaugoti šių dokumentų. Fiziškai stengėsi, kiek galėjo, bet laiko buvo per mažai. Mokesčių nesistengė nuslėpti, kreditorių nebuvo, nesiekė jiems padaryti žalos. Kaltinime nurodytas laikotarpis, kai buhalterinę apskaitą vedė A. Č.. Kaltinimo dėl pinigų išgryninimo nėra kaltinamajame akte, nes visi dokumentai dėl pinigų išgryninimo buvo pateikti. Buvo gryninami pinigai, nes darbininkai užsieniečiai, subranga norėjo gauti grynus pinigus (t. 9 b.l.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
2020 m. sausio 14 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis K. Z. parodė, kad maždaug prieš 3 ar 4 metus jis įkūrė mažąją bendriją „X“. Pradžioje bendrija vertėsi drabužių prekyba, gamyba, vėliau statybomis. Jis buvo direktorius. Skirtingais laikotarpiais turėjo nuo 3 iki 10 darbuotojų. Darbuotojai buvo lietuviai ir ukrainiečiai. Per Ukrainos agentūrą jis surasdavo darbuotojus. Dokumentus įdarbinimo ruošdavo jo buhalterė A.. Drabužių prekyba, gamyba ir statybos buvo vykdomos vienu metu. Vėliau mažoji bendrija vertėsi statybų darbais. Atlikdavo apdailos darbus ir kitus mūro darbus. Zarasuose buvo du objektai. Buvo renovuojami du daugiabučiai, kur darbus atliko ir MB „X“ darbuotojai. Dalį darbų atliko subrangovai. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo atliekami renovavimo darbai. MB „X“ turėjo sandorių su Švedijos ir Latvijos įmonėmis, jų pavadinimų neprisimena. Latvijoje buvo sandoris su įmone „A“, kur reikėjo atlikti mūro darbus, tačiau juos atliko subrangovai. Neprisimena, kas juos atliko. Prieš tai taip pat buvo sandoris su Latvijos viena įmone, jos pavadinimo neatsimena. Ten buvo vykdomi mūro darbai. Iš „M“, Latvijos įmonės, kad uždirbtų pinigų, MB „X“ perpirko skolą. Jie buvo skolingi apie 215 000 eurų, kiek atsimena „S“. Nurodė, kad Švedijos įmonė „H“ samdė MB „X“ darbuotojus, bet negali nurodyti, ką darbuotojai dirbo, kiek jų dirbo, kokie tiksliai dokumentai buvo pasirašyti, kokios sutartys ar sandoriai sudaryti, bet raštiškai buvo susitarimai tikrai su minėta įmone. MB „X“ turėjo buhalteres A. ir B.. Nepamena, kodėl nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. MB „X“ nebebuvo PVM mokėtoja. Statybų sektoriuje 3-6 mėnesiai mokėjimų atidėjimas yra normalus ir leistinas dalykas. Po to, kai MB „X“ nebebuvo PVM mokėtoju, pinigai į MB „X“ SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervedami iš įvairių įmonių įvairiomis sumomis. Neatsimena, ar 2018 m. rugpjūčio 22 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 14 000 eurų iš „M“. Neatsimena, ar jis pervestus pinigus išgrynino po 1 000 eurų, nes visi įvykiai buvo labai seniai. Tiksliai pasakyti negali, bet MB „X“ SEB banko kortele galėjo pasinaudoti: jo vaiko motina E., galėjo buhalterė A., keli MB „X“ darbuotojai, t. y. ukrainietis D., jo pavardės neatsiminė. Neatsimena, ar 2018 m. rugsėjo 7 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 15 000 eurų iš „M“. Neatsimena, ar pervestus pinigus jis išgrynino po 1 000 eurų. Neatsimena, ar 2018 m. rugsėjo 10 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 35 277,17 eurų iš „A“. Neatsimena, ar jis pervestus pinigus išgrynino. Neatsimena, ar 2018 m. rugsėjo 19 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 15 000 eurų iš „M“. Neatsimena, ar pervestus pinigus jis išgrynino. Neatsimena, ar 2018 m. spalio 5 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 6 875 eurų iš „M“. Neatsimena, ar jis juos išgrynino. Neatsimena, ar 2018 m. spalio 11 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesti 500 eurų iš „M“. Neatsimena, ar jis juos išgrynino. Neatsimena, ar 2018 m. spalio 11 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 5 000 eurų iš „M“. Neatsimena, ar jis juos išgrynino. Neatsimena, ar 2018 m. spalio 12 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 6 000 eurų iš „M“. Neatsimena, ar jis juos išgrynino. Neatsimena, ar 2018 m. spalio 17 d. į MB „X SEB banko sąskaitą buvo pervesta du kartus po 15 000 eurų iš „M“. Neatsimena, ar jis juos išgrynino. Nurodė, kad visus tuos pinigus galėjo pervesti „M“ pagal sutartį, kurią, mano, galės pateikti. Nurodė, kad ta sutartis buvo teikta ir bankui, kiek prisimena, „Paysera“. Neatsimena, ar 2018 m. spalio 24 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 12 705,51 Eur iš „A“. Neatsimena, ar jis juos išgrynino. Kaip minėjo, MB „X“, kiek jis pamena, ten atlikinėjo mūro darbus. Nepamena apie pavedimą 2018 m. spalio 29 d. iš MB „X“ SEB banko sąskaitos į „H RD“. Nurodė, kad A. M. yra jo draugas, kuriuo jis pasitiki, pažįsta jį apie trejus -ketverius metus laiko. Prisimena, kad 2018 m. spalio 25 d. jis skrido lėktuvu iš Poznanės į Dominykos Respubliką. Todėl gali pasakyti, kad būdamas užsienyje, jis prisijungė prie MB „X“ SEB banko elektroniniu būdu ir ten davė sutikimą savo draugui A. M. išgryninti 11 800 eurų iš MB „X" banko sąskaitos. Nepasakys tiksliai, kodėl būtent 11 800 eurų reikėjo išgryninti, ar jam, ar už kokias paslaugas susimokėti. Tačiau nei jis A. M., nei A. M. nėra skolingi. Su UAB „F“ buvo sudaryti sandoriai, tačiau jis neprisimena, kas, kam ką darė, galės patikslinti. Nurodė, kad neatsimena, ar 2018 m. gruodžio 5 d. jam, kaip MB „X“ direktoriui, buvo išmokėti 9 850 eurų, susižiūrėjęs savo elektroninį paštą ir kitur, galės patikslinti. (duomenys neskelbtini), buvo MB „X“ ofisas, sandėlis. Ten buvo 2-3 kabinetai. Jo kabinete buvo tik buhalterė A., kita patalpa buvo gamybinė. Jo kabinete buvo seifas, metalinis, mėlynos spalvos, rakinama buvo raktu ir kodu. Seifo kodą žinojo buhalterė A. ir E. R.. Seifo raktas būdavo tik pas jį. Daugiau apie tai, kas tą raktą turėdavo, kiek pinigų seife būdavo, negali nieko pasakyti, neprisimena. Bet būdavo, kad jis išgrynintus MB „X“ pinigus padėdavo į minėtą seifą. Buhalterei A. pasakydavo, kiek padeda ir ji išrašydavo dokumentus. Jis ne buhalteris ir nežino, kokius dokumentus ji išrašydavo, kuriuose jis pasirašydavo. Jis mano, kad buhalterė A. nėra mačiusi tų grynų pinigų, kuriuos jis įdėdavo į minėtą seifą. Tuo metu, kai į MB „X“ buvo pervedami pinigai iš įvairių įmonių, jis daug dirbo. Nuolat važinėjo į Šiaulius, Rygą, Zarasus, todėl gerokai mažiau matė savo buhalterę ir su ja buvo sunku bendrauti. Buhalterė buvo senyvo amžiaus, jai buvo sudėtinga tvarkyti apskaitą. Ją samdė todėl, kad ofisas buvo už Vilniaus, todėl dauguma buhalterių dėl susisiekimo nenorėjo ten važiuoti. Tai buvo vienintelė buhalterė, kuri atsiliepė į skelbimą, kai ieškojo MB „X“ buhalterės. Minėta buhalterė buvo įdarbinusi jį MB „X“ pusę metų kaip direktorių Sodroje, nors taip negalima. Tai pasako apie buhalterės kompetenciją. Tačiau jis apie tai sužinojo tik po kurio laiko, kelių mėnesių, gal pusės metų, kai Sodra pranešė. Viskas buvo sutvarkyta, nors mokesčiai buvo mokami, bet Sodra juos grąžino. Prieš įdarbindamas minėtą buhalterę jis žinojo, kad ji apie vienerius metus nedirbo buhalterės pareigose. Bet ji visą gyvenimą buvo dirbusi buhaltere, turi buhalterinį išsilavinimą. Jis tai žinojo ir pradžioje neturėjo pagrindo abejoti jos kvalifikacija. Labai smulkios buhalterės klaidos pasirodė iš karto, kai ji pradėjo dirbti MB „X“, bet negali pasakyti, kokios tos klaidos buvo. Vėliau buvo ir kitų klaidų, todėl jis buvo priverstas keisti buhalterę. Neatsimena, ar jis atleido buhalterę Aną, ar ji savo noru išėjo iš darbo. Po A. MB „X“ pasirašė sutartį su buhalterinę apskaitą vedančia MB „B“. Tai buvo 2018 metų vasarą ar rudenį. Iš buhalterės A. jis perėmė MB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Neatsimena, ar pasirašė kokį raštą dėl dokumentų perdavimo. Dokumentai buvo segtuvuose. Jų buvo pora, neatsimena tiksliai, kiek jų buvo. Buvo kažkoks laiko tarpas tarp A. ir B., t. y., kai išėjo viena buhalterė, tai vieną mėnesį ar pusantro mėnesio nebuvo buhalterės. Tada, kai jis susirado naują buhalterę vardu B., kuriai jis perdavė tuos dokumentus, kuriuos perėmė iš buhalterės A., taip pat pirminius dokumentus, kurie buvo surinkti per tą laikotarpį, t. y. mėnesį ar pusantro mėnesio, kai nebuvo buhalterės, tiesiai į rankas, jam atrodo, surašius važtaraštį su išvardintais visais dokumentais. Perdavus MB „X“ dokumentus, B. pateikė metinę ataskaitą VMI ir turbūt Registrų centrui už 2017 m. Nuo maždaug to laikotarpio, kai buvo įdarbinta B., MB „X“ pradėjo vėluoti mokėjimai. UAB „N“ neaktavo darbų. Buvo ginčas, advokatai buvo suruošę pretenzijas, vienašališkus aktavimo dokumentus, tada buvo apmokėta 2018 metų gruodžio mėnesį ar 2019 m. sausio mėnesio pačioje. Pradžioje advokatams už tai jis pats mokėjo grynais iš MB „X“ turimų pinigų arba jo asmeninių lėšų. Po to MB „X“ su UAB „I“ pasirašė sutartį ir buvo finansinių nesklandumų su jais. Norėjo paminėti, kad tada buvo MB „X“ blogesnė finansinė situacija, vėlavo mokėjimai. Dėl tų priežasčių ir vėlavo sumokėti buhalterei B.. Jis B. veždavo MB „X“ dokumentus pats į jos namus, kiek kartų ten buvo, pasakyti negali, bet jai perduodavo pirminius dokumentus. Į klausimą, ar visus MB „X“ dokumentus reikiamus buhalterinei apskaitai vesti, jis kaip direktorius, perduodavo buhalterėms A. ir B., K. Z. atsakė, kad juos perduodavo skirtingu periodiškumu, priklausomai nuo užimtumo. MB „X“ buvo parduota. Buvo skolininkų, norėjo išsireikalauti skolas, tam būtų užtrukę daug laiko, norint teisiškai tai padaryti. Atsiradus galimybei parduoti įmonę su mokiais skolininkais, jis nusprendė tuo pasinaudoti. Žiūrėjo internetu skelbimus apie įmones, kurios užsiiminėja tokia veikla. Jis susitikdavo gyvai su tokių įmonių atstovais, bendravo telefonu, tų įmonių, su kuriomis bendravo, neatsimena. Internetiniame skelbime, kur tiksliai, neatsimena, rado skelbimą, kur parašyta buvo, kad perkamos skolos. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris, kurio neatsimena ir neturi išsisaugojęs. Tuo telefono numeriu jis paskambino. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu, atsiliepė vyras. Sutarė susitikti, susitiko Vilniuje kavinėje, neprisimena, kokioje, bet tai buvo 2018 metų gruodžio mėnuo ar 2019 metų sausio mėnuo, kai jis susitiko su žmogumi per skelbimą dėl skolos pirkimo. Suderino kainą, 2000 ar 3000 eurų. Iš jo prašymas buvo toks, kad reikėjo advokatams suruošti tam tikrus dokumentus: vienašališką aktavimą, pretenziją dėl skolos. Papildomai tą žmogų informavo, kad du mėnesius nebuvo vesta MB „X“ buhalterinė apskaita. Paprašė advokatės padėjėjos R. V. sutvarkyti paminėtus dokumentus. Informaciją apie tą žmogų jis suras. Jis pasistengs patikslinti jo duomenis. Pardavimo MB „X“ dieną buvo susitikęs su minėtu žmogumi bei O., kurio pavardės neatsimena. Susitikimas vyko kavinėje, neatsimena, kokioje, Vilniaus mieste. O. matė, jam atrodo, pirmą kartą. O. buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, smulkaus sudėjimo, apie 180-185 cm ūgio, trumpai kirptų plaukų, kalbėjo rusiškai. Ten tada pardavė MB „X“. Buvo pasirašytas dokumentas dėl pardavimo, bet to dokumento pavadinimo šiuo metu pasakyti negali. Taip pat, pasirašius pardavimo dokumentą, buvo perduotas važtaraštis su dokumentais, t. y. pirminės apskaitos dokumentai bei pavieniai likę dokumentai, kuriuos jis tuo metu turėjo bei papildomai kontaktiniai duomenys paskutinės buhalterės, pas kurią yra likę MB „X“ dokumentai. MB „X“ pardavimo dokumentas ir važtaraštis su perduotais dokumentais buvo pasirašytas dviem egzemplioriais. Vieni liko pas jį, kiti pas O.. Jis gavo pinigus iš vieno iš jų, už minėtą bendriją gavo 2000 ar 3000 eurų grynais į rankas (t. 7, b. l. 154-159).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. kovo 5 d. antstolis Arturas Bložė informavo apie 2019 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, kad iš MB "X" priteisti 2 853,00 Eur UAB "Cramo" (t. 3, b. l. 11-13).
2020 m. kovo 6 d. antstolis Mindaugas Dabkus informavo apie 2018 m. spalio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymą dėl išieškojimo iš MB "X" 2 347,47 Eur skolos UAB "Kesko Senukai Lithuania" (t. 3, b. l. 14-19).
2020 m. kovo 18 d. iš antstolių Brigitos Palavinskienės ir Eduardo Sergėjevo kontoros atsiųsta 2019 m. spalio 9 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto kopija, kuriuo iš MB "X" UAB "Apsaugos komanda" priteista 560,88 Eur skola (t. 3, b. l. 20-22).
2020 m. vasario 27 d. VĮ Registrų centro duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo atnaujinti paskutiniai duomenys apie bendrijos "X" dalyvių pasikeitimą: t. y. buvo atnaujinti duomenys apie bendrijos narių pasikeitimą, kad laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. sausio 25 d. vieninteliu nariu buvo K. Z., nuo 2019 m. sausio 25 d. vieninteliu nariu tapo O. G. (t. 7, b. l. 130).
2020 m. vasario 28 d. VĮ Registrų centras raštu Nr. 25/ 13-1-36-3809 informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) 38 punktu, duomenis ir dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikia juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kaip tai nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose. MB „X“ (toliau - Bendrija), kodas (duomenys neskelbtini) nuostatuose nurodyta, kad Bendrijoje yra vienasmenis valdymo organas - vadovas, todėl Bendrijos dokumentus ir duomenis gali teikti vadovas arba jo įgaliotas asmuo, turintis įgaliojimus patvirtinantį dokumentą (t. 2, b. l. 86).
2020 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Registrų centro duomenimis, K. Z. registruotas MB „X“ vadovu - direktoriumi nuo 2017 m. balandžio 25 d.; 2020 m. rugpjūčio 3 d. duomenimis, K. Z. iš šių pareigų neišregistruotas (t. 7, b. l. 56-57).
2020 m. vasario 21 d. Mokesčių mokėtojo registro duomenimis, MB „X“ atstovaujantis asmuo - direktorius K. Z. (t. 7, b. l. 77-78).
2020 m. rugpjūčio 6 d. patikros duomenys apie O. G., (jo mirties data – 2020 m. sausio 21 d.): apie jo administracinius nusižengimus, jo atžvilgiu vykdytus išieškojimus (t. 7, b. l. 1-48).
2020 m. sausio 23 d. surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūrėta, nufotografuota O. G. gyvenamoji vieta, butas adresu (duomenys neskelbtini). Butas netvarkingas, daiktai išmėtyti, tyrimui reikšmingų daiktų ir dokumentų nerasta ir nepaimta, sudaryta fotolentelė (t. 1, b. l. 44-54).
2020 m. vasario 28 d. surašytas ikiteisminį tyrimą atliekančios tyrėjos tarnybinis pranešimas dėl O. G. (jo buvusios finansinės ir socialinės padėties). Nurodyta, kad 2020 m. vasario 28 d. buvo bendrauta telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su O. G. motina N. D., kuri nurodė, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno O. G., savininkė buvo ji ir visus mokesčius už komunalinius patarnavimus mokėjo ji pati per pusę su savo buvusiu sutuoktiniu I. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Bendrauta tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su O. G. teta R. D., kuri papasakojo, kad ji bendravo su O. G., jį aplankydavo, ir O. pas ją atvažiuodavo, ji jam pirkdavo maisto, duodavo po kelis eurus, nes O. niekur nedirbo, neturėjo ko valgyti, eidavo valgyti į bažnyčią, tačiau apie vienerius metus moteris O. į savo namus neįsileisdavo, nes jis buvo apsileidęs, netvarkingas, nesiprausęs, nuolat girtas, todėl ji susitikdavo su juo lauke, parduotuvėje, nupirkdavo jam valgyti ir duodavo po 2-5 eurus. Iš CDB gautų duomenų nustatyta, kad O. G. nuolat vykdė smulkias vagystes - dažniausiai vogdavo įvairius alkoholinius gėrimus, tai darydavo net kelis kartus per dieną (laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 17 d. O. G. įvykdė 8 vagystes, pavogdamas iš parduotuvių alkoholinius gėrimus). Taip pat nustatyta, kad jis nemokėjo už padarytus pažeidimus jam skirtų baudų, kadangi duomenų bazėje apie skolininkus matyti, jog O. G. nuo 2008 m. yra skolininkas, išieškotojas - VMI, antstoliai turi eilę vykdomųjų bylų skoloms išieškoti, skolos siekia nuo 8 eurų iki kelių tūkstančių eurų. Kadangi buvo vykdomas skolų išieškojimas, tai antstoliai kontroliavo O. G. gaunamas lėšas. Iš surinktų duomenų apie O. G. darytina išvada, kad jis netinkamai vedė gyvenimo būdą: girtavo, neieškojo darbo, nesigydė, vogė, negaudavo jokių pajamų, buvo finansiškai išlaikomas artimųjų, todėl pinigų (2 000 ar 3 000 eurų) nusipirkti mažąją bendriją jis negalėjo turėti ir negalėjo K. Z. sumokėti grynais tokios sumos už perkamą įmonę (t. 7, b. l. 50-52).
2020 m. kovo 5 d. gautas O. G. motinos N. D. laiškas (O. G. charakteristika) (t. 7, b. l. 49).
2020 m. gegužės 24 d. el. paštu K. Z. pateikė rašytinius parodymus, prie kurių pridėjo 2019 m. sausio 25 d. Mažosios bendrijos pirkimo (perleidimo)-pardavimo O. G. sutarties, priedo, pinigų priėmimo kvito, garantinio rašto, dokumentų perdavimo-priėmimo rašto (iš viso 5 lapai) kopijas (t. 8, b. l. 115-123).
2020 m. birželio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. Z. pateikė Mažosios bendrijos pirkimo (perleidimo)-pardavimo sutarties, priedo, pinigų priėmimo kvito, garantinio rašto, dokumentų perdavimo-priėmimo rašto (iš viso 5 lapai) originalus (t. 4, b. l. 82-90) (dokumentų originalai laikomi atskirame voke prie bylos medžiagos):
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. sausio 25 d. Mažosios bendrijos pirkimo (perleidimo)-pardavimo sutartyje nurodyta, kad K. Z. parduoda O. G. MB "X" narystę;
2019 m. sausio 25 d. Pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad O. G. sumokėjo K. Z. 2 000 eurų už MB "X" pardavimą;
2019 m. sausio 25 d. garantiniame rašte nurodyta, kad O. G. įsipareigoja organizuoti atstatyti įmonės buhalterinę apskaitą iki 2018 m. gruodžio 31 d.; šalys patvirtina, kad įmonės kasa nėra perduota, tai bus padaryta po dokumentų sutvarkymo;
2019 m. sausio 25 d. dokumentų perdavimo-priėmimo rašte nurodyta, kad K. Z. perdavė O. G. MB "X" pirminius dokumentus už laikotarpį iki 2019 m. sausio 25 d. - apie 250 dokumentų; likusieji dokumentai yra pas buhalterę MB "B".
2020 m. liepos 1 d. paskirta užduotis atlikti objektų (rašysenos) tyrimą Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriui, siekiant nustatyti, ar tyrimui pateiktuose dokumentuose: Mažosios bendrijos pirkimo (perleidimo)-pardavimo sutartyje, dokumentų perdavimo-priėmimo rašte, garantiniame rašte, pinigų priėmimo kvite, priede O. G. vardu, pavarde, parašu pasirašė O. G., K. Z. ar kitas asmuo (t. 4, b. l. 131-135).
2020 m. liepos 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-99(20) nustatyta, kad tirti pateiktuose dokumentuose: 2019 m. sausio 25 d. Mažosios bendrijos pirkimo (perleidimo) - pardavimo sutartyje, 2019 m. sausio 25 d. dokumentų perdavimo-priėmimo rašte, 2019 m. sausio 25 d. garantiniame rašte, 2019 m. sausio 25 d. pinigų priėmimo kvite ir priede (be datos) rankraštinius įrašus "O. G." parašė ir šalia pasirašė ne K. Z., o O. G. (t. 4, b. l. 141-144).
2020 m. rugpjūčio 13 d. el. paštu iš E. G., UAB "V" direktoriaus, gauta 2018 m. vasario 1 d. patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp nuomotojo UAB "V", atstovaujamos A. G., ir MB „X“, atstovaujamos K. Z. (nuomininko), pagal kurią nuomotojas perduoda nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis administracines patalpas ir bendro naudojimo patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. (t. 2, b. l. 195-198)
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Šiame straipsnyje atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-237-489/2015, 2K–406–895/2015).
Tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukeliami šiame BK straipsnyje nustatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-33-303/2017, 2K-245-303/2017). Pagal teismų praktiką bylose dėl veikų, nustatytų BK 222 ir 223 straipsniuose, asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-16/2014, 2K-308-697/2016, 2K-356-689/2018). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).
Šios bylos kontekste aktualus BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-507/2015, 2K-615-507/2015).
Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1-2 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.
Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad K. Z. yra MB „X“ vadovas nuo 2017 m. balandžio 25 d. (t. 7 b.l. 56-57).
Pažymėtina, kad byloje iš esmės nekilo ginčas dėl to, kad kaltinamasis K. Z., būdamas MB „X“ vadovas, turėdamas pareigą tinkamai organizuoti jos apskaitos tvarkymą, neišsaugojo įmonės buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų, apskaitos registrų už 2017-2018 m. ir bendrijos pajamų panaudojimo dokumentų. K. Z. teismo posėdyje nepripažino, kad jis tyčia paslėpė bendrovės apskaitos dokumentus, o būtent: 2017 m. -2018 m. įmonės apskaitos registrus, 17 kaltinime nurodytų UAB „C“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už 1 509,72 Eur, 4 MB „D“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 988,37 Eur; 2 UAB „T“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 185,53 Eur ir 1 MB „D“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už 353,00 Eur, 2 „A“ išrašytas sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei dvi UAB „F“ išrašytas sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso už 68 392,68 Eur, taip pat MB „X“ 328 685,00 Eur panaudojimo apskaitos dokumentus, nurodė, kad jis yra kaltas, kad neišsaugojo šių dokumentų, nes nepakankamai kontroliavo įmonės apskaitą tvarkančių buhalterių A. Č. ir B. C. darbą, laiku nesumokėjo įmonei UAB „E“, kurios licencijuota programa „Agnum“ naudojantis buvo tvarkomi įmonės apskaitos registrai, todėl kurį laiką nebuvo galima buhalterėms naudotis apskaitos tvarkymo programa.
Teismas, įvertinęs bylos įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad K. Z. įvykdė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai byloje visiškai įrodyti. Tokia išvada daryta atlikus sisteminę bylos įrodymų analizę, juos susiejus ir palyginus tarpusavyje.
2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada Nr. 04/13-2-7-9978 nustatyta objektyvi aplinkybė, kad MB „X“ teikdama PVM deklaracijas nuo 2017 m. balandžio iki 2018 m. kovo mėn. mokesčių administratoriui - Šiaulių valstybinei mokesčių inspekcijai, kaltinime minimų 17 UAB „C“, 4 MB „D“ PVM sąskaitų faktūrų duomenis įrašė į deklaracijas, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, tačiau pačių PVM sąskaitų faktūrų tyrimui nepateikė (t. 3 b.l. 128).
Kaltinamasis teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie pirminių apskaitos dokumentų tvarkymą ir saugojimą bendrijoje paaiškino, kad vadovauja MB „X“ nuo 2017 m. balandžio mėnesio, įmonė 2017 m. -2018 m. užsiėmė tekstilės drabužių siuvimu ir prekyba, vėliau nuo 2018 m. pavasario statybos veikla, samdė darbuotojus, rekonstravo daugiabučius tiesiogiai pati ir per subrangovus, nuomojo savo darbuotojus kitoms statybos įmonėms. Nuo 2017 m. iki 2018 m. liepos mėn. įmonės apskaitą tvarkė buhalterė A. Č., kai ją atleido, nuo 2018 m. liepos 20 d. dėl apskaitos tvarkymo sudarė sutartį su MB „B“, ir nuo tol iki MB „X“ pardavimo momento įmonės apskaitą tvarkė buhalterė B. C.. Jis nurodė, kad įmonės apskaitos dokumentai buvo perduoti iš A. Č. B. C., tačiau negalėjo pasakyti, ar perdavė jis asmeniškai, ar senoji buhalterė, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė dokumentus perdavęs pats. Dėl UAB „C“, UAB „T“ ir UAB „D“ PVM sąskaitų trūkumo paaiškino, kad šios sąskaitos buvo išrašytos už tekstilės gaminių realizavimą, jas turėjo perduoti MB „B“ senoji buhalterė A. Č.. Šios sąskaitos buvo išrašomos per buhalterinę programą „Agnum“, kurios prisijungimo kodus turėjo abi buhalterės. Sąskaitos turėjo būti suvestos bendrijos apskaitos registruose, dalis jų turėjo būti perduotos parduodant įmonę kitam vadovui, bet matyt fiziškai pasimetė. Nurodė, jog pirminius pirkimų dokumentus siųsdavo buhalterėms elektroniniu paštu arba pats asmeniškai veždavo juos į buhalterių darbo vietas, laikotarpiu kai keitėsi buhalterės, pirminius dokumentus rinko jis pats. Pirminiai dokumentai buvo laikomi segtuvuose. Visos 2017 m. -2018 m. sąskaitos buvo apskaitytos, suvestos į registrus, nebent galėjo būti neatspausdintos. Paskutinį mėnesį prieš įmonės pardavimą apskaitos programa „Agnum“ nebeveikė, nes dėl finansinių sunkumų nesumokėjo už paslaugos teikimą UAB „E“. Parduodamas MB „X“ O. G. pasirašė įmonės dokumentų ir turto perdavimo aktą, garantinį raštą dėl apskaitos dokumentų perėmimo iš ją tvarkančios MB „B“ ir apskaitos sutvarkymo. Bendrijos pardavimo metu paskutinių keturių mėnesių turimus pirminius apskaitos dokumentus perdavė pirkėjui, O. G. buvo nurodyta jog kita dokumentų dalis liko MB „B“. Kadangi sutartis su įmone dėl apskaitos tvarkymo tebegaliojo, informavo pirkėją, kad pats turi paimti apskaitos dokumentus arba pratęsti apskaitos tvarkymo sutartį su MB „B“. Byloje nėra gauta objektyvių duomenų, jog parduodamas įmonę kaltinamasis perdavė kaltinime minimus įmonės apskaitos dokumentus O. G.. Dokumentų perdavimo priėmimo akte nenurodyti konkretūs apskaitos dokumentai, nurodyta tik apytikslis jų kiekis – apie 250 (vienas segtuvas), iš ko teismas daro išvadą, kad jie nebuvo realiai suskaičiuoti ir patikrinti, akte nurodyta, jog likę apskaitos dokumentai yra MB „B“. Liudytoja B. C. nurodė, kad niekas iš jos dokumentų nepaėmė, ji pateikė 4 segtuvus su apskaitos dokumentais ikiteisminio tyrimo institucijoms. Atliekant MB „X“ apskaitos specialų tyrimą specialisto išvadoje konstatuota, kad kaltinime nurodytų apskaitos dokumentų juose nėra (t. 2 b.l. 58-60).
Nors K. Z. teigė, kad bendrovės apskaitos dokumentai dviejuose segtuvuose buvo perduoti iš buhalterės A. Č. UAB „B“, jis nurodė neprisimenantis, ar tai buvo įforminta dokumentų perdavimo aktais. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. Č. ir B. C. nurodė, kad perimant/perduodant įmonės apskaitos dokumentus jokių dokumentų perdavimo aktų jos nepasirašė. A. Č. nurodė, kad baigdama buhalterės darbą ji perdavė 4 segtuvus įmonės apskaitos dokumentų konkrečiai K. Z.. B. C. nurodė, kad jai sudarius apskaitos tvarkymo sutartį su MB „X“ jai buvo K. Z. perduotas tik vienas apskaitos dokumentų segtuvas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, nesudarė perduodamų apskaitos dokumentų sąrašų, todėl neįsitikino ir neužtikrino, kad perduodant apskaitos tvarkymą kitam subjektui būtų perduoti visi pirminiai apskaitos dokumentai.
Specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-7-9978 ir specialistų paaiškinimuose kitų objektų apžiūros protokoluose nurodyta, kad MB „X“ tyrimui nepateikė apskaitos registrų už 2017-2018 m., be kurių nėra galimybės įsitikinti, ar visos ūkinės operacijos pagrįstos ir kad pateikti visi apskaitos dokumentai (t. 3 b.l. 66). K. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad MB „X“ 2017 m. -2018 m. apskaitos registrai yra, tačiau tik elektroniniu formatu programoje „Agnum“, valdomoje UAB „E“, tačiau jis nebebūdamas įmonės vadovu, nebeturi priėjimo prie jos ir negali pateikti registrų. B. C. nurodė, kad po apskaitos tvarkymo sutarties sudarymo jai buvo duoti prisijungimo kodai prie apskaitos programos „Agnum“, administruojamos UAB „E“, bet ji mėnesį laiko negalėjo prisijungti. Tokius jos parodymus patvirtina jos pateiktas elektroninis susirašinėjimas su kaltinamuoju. Iš B. C. susirašinėjimo el. paštu su K. Z. turinio matyti, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. ji nurodė, kad dar negavo apmokėjimo už buhalterines paslaugas, o iki rytojaus turi pateikti VMI informaciją apie buhalterinius likučius, kad jie atstatytų PVM, 2019 m. sausio 9 d. informavo, jog įmonėje atliekamas VMI operatyvus patikrinimas, vadovas turi pateikti VMI didžiąją knygą, patikslinti SAF registrus, pateikti GPM deklaraciją, o ji negali dėl nemokumo prisijungti prie programos. 2018 m. rugsėjo 15 d. ji informavo, kad dėl sutarties pažeidimų stabdo sutarties vykdymą (t. 1 b.l. 129). Iš 2018 m. gegužės 31 d. MB „X“ vadovo K. Z. prašymo, matyti, kad pats K. Z. išsiuntė UAB „E“ prašymą laikinai sustabdyti naudojimąsi programa nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Kaltinamasis patvirtino, kad minėtoji programa dėl sąskaitų neapmokėjimo neveikė ir paskutiniais mėnesiais iki įmonės pardavimo. Iš to darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais sudarė situaciją, kad įmonės apskaitą tvarkantis asmuo negalėtų visą įmonės veiklos laikotarpį tinkamai atlikti savo funkcijas, naudojantis apskaitos tvarkymo programa, turėti priėmimą prie įmonės apskaitos dokumentų registrų, juos tvarkyti.
2018 m. sausio 25 d. garantiniame rašte nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio apskaita nėra suvesta, įmonės kasa neperduota (t. 7 b.l. 123). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 14 d. duodamas parodymus K. Z. pripažino, kad 2018 gruodį-2019 m. sausį derindamas įmonės pardavimo klausimą, jis O. G. įspėjo, kad du mėnesius nebuvo vesta įmonės apskaita. Liudytoja E. R. parodė, kad būdamas MB „X“ vadovu K. Z. įmonės dokumentus saugojo aplaidžiai: nerinko visų dokumentų, jų nesaugojo, dokumentai mėtėsi namuose ir automobilyje, dalį jų sunaikino. Kad dokumentai nebuvo saugomi tvarkingai, patvirtino ir liudytoja B. C., kuri paaiškino, kad kaltinamasis jai įmonės apskaitos dokumentus perdavė palaidus maiše, suglamžytus ir nenumeruotus, nors kaip nurodė A. Č., ji perdavė direktoriui apskaitą tvarkingą keturiuose segtuvuose. Nei bendrovės deklaruotoje buveinės adresu (duomenys neskelbtini), nei buvusioje kaltinamojo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) , įmonės dokumentų nerasta (t. 1 b.l. 55-60) (t. 1 b.l. 44-53), tik atlikus kratą (duomenys neskelbtini), rastos kelios PVM sąskaitos faktūros (t. 3 b.l .38-39).
Atkreiptinas dėmesys, kad iš VMI 2019 m. sausio 18 d. operatyvaus patikrinimo pažymos nustatyta, kad K. Z. nevykdė VMI 2018 m. rugsėjo 20 d., nurodymo (31.50) FR0706-5262 ir 2018 m. spalio 17 d. nurodymo 31.50 FR0706-5437 pateikti bendrijos pirminius apskaitos dokumentus VMI, kas taip pat verčia abejoti, kad įmonės apskaita buvo tvarkinga ir visa išsaugota. Šių duomenų visuma patvirtina, kad būtent K. Z., būdamas MB „X“ vadovas, netinkamai organizavo įmonėje buhalterinę apskaitą, neišsaugojo pirminių įmonės apskaitos dokumentų, taip pat įmonės apskaitos registrų už 2017 -2018 m.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. MB „X“ nebebuvo PVM mokėtoja. Kaltinamasis pripažino, kad MB „X“ 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų registro, nes keičiantis buhalterėms nebuvo teikiamos PVM deklaracijos VMI. Tik kai apskaitą pradėjo tvarkyti B. C., ji kreipėsi į VMI dėl PVM kodo atstatymo. Ikiteisminio tyrimo metu pateikta informacija, jog PVM deklaracijos teiktos tik iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. (t. 7 b.l. 90), MB „X“ buvo registruotos VMI mokesčių mokėtojų registre tik nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. (t. 7 , b.l. 97), taigi PVM mokėtojo statusas niekada nebuvo atstatytas.
Iš bendrijos banko sąskaitų išrašų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervestos stambios sumos iš Latvijos įmonių „M“ ir „A“, iš viso - 300 357,68 Eur. 2019 m. kovo 6 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad iš MB „X“ Paysera ir SEB bankų sąskaitų nuo 2018 m. gegužės-liepos mėn. išimta grynais 159 240,00 Eur (t. 3 b.l. 07-109), 2019 m. kovo 27 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. sausio 15 d. iš banko sąskaitos SEB banke grynaisiais išimta 138 520 Eur, dar 11800 Eur išmokėta grynais A. M., 9 850 Eur K. Z., 14 934 Eur pervesti į H RD, Higuey, Dom (t. 3 b.l. 100-101). 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje apibendrinta, kad iš įmonės banko sąskaitų Paysera ir SEB bankuose iš viso buvo išgryninta 328 685 Eur ( t. 3 b.l. 131). Iš 2020 m. kovo 18 d. objektų apžiūros protokolo ir 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvados nustatyta, jog MB „X“ apskaitoje nėra šių pinigų panaudojimo dokumentų: kasos pajamų ar išlaidų orderių, pinigų mokėjimo kvitų (t. 3 b.l. 65). Visgi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ar minėtų sumų panaudojimas nebuvo užregistruotos bendrijos buhalterinėje apskaitoje, ar tik jų panaudojimo dokumentai nebuvo išsaugoti.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su įmone „A“ turėjo statybų verslo santykius, MB „X“ jai teikė rangovo paslaugą, pagal sąskaitas faktūras mokėjimai buvo atlikti, juos tvarkė buhalterė B. C., jos taip pat turėjo būti suvestos į registrus, deklaruotos VMI sistemoje. Iš veiklos gautus pinigus išgrynino, nes subrangovai norėjo gauti pinigus grynais, be to tik taip galėjo mokėti darbuotojams užsieniečiams, kurie sąskaitų Lietuvoje neturėjo, iš šių pinigų buvo mokamos sumos tiekėjams už medžiagas, už kurą, atlyginimai darbuotojams grynaisiais, kitos einamosios išlaidos, išsiimdavo ir sau asmeniniams poreikiams, visais atvejais buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai, kuriuos iš pradžių rašė buhalterė A. Č., o vėliau, apskaitą tvarkant B. C. – išrašydavo jis, kasos išlaidų orderius pats perduodavo B. C., arba pasilikdavo pas save, jie buvo išrašomi dviem egzemplioriais. (t. 7, b.l. 172-176). Visgi byloje nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nurodytus šių lėšų panaudojimo faktus. B. C. ikiteisminio tyrimo metu paneigė kaltinamojo parodymus, nurodydama, kad jos darbo laikotarpiu jai nebuvo teikti kokie nors kasos išlaidų orderiai gryniesiems pinigams. Nurodė tik mačiusi kelis tokius dokumentus tarp senų dokumentų A. Č. apskaitos tvarkymo laikotarpiu tarp perduotų dokumentų. Buvę įmonės darbuotojai liudytojai K. L., G. P., L. A., G. L., M. M. taip pat nurodė, kad jie išmokant atlyginimą grynais jokiuose dokumentuose dėl pinigų išmokėjimo nepasirašinėjo (t. 2 b.l. 19,-20, 34, 39-40, 45, 50-51), o specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-7-9978 konstatuota, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. įmonė darbuotojų apskritai nebeturėjo. B. C. apklausos metu patvirtino, kad ji atlyginimų darbuotojams nemokėjo ir jų net neskaičiavo, ji net nežinojo, kokiu būdu buvo išmokami atlyginimai. Ikiteisminio tyrimo metu abi apklaustos buhalterės A. Č. ir B. C. nurodė, kad jos neturėjo įgaliojimų dirbti su įmonės grynaisiais pinigais, su kasa, už kasą atsakingos nebuvo, A. Č. nurodė, kad įmonėje netgi nebuvo kasos aparato. B. C. paneigė, kad buvo kokie nors kasos išlaidų kvitai dviem egzemplioriais, kurių vieną K. Z. kaip jis teigė, perduodavo jai. Ji nurodė, per savo veiklos laikotarpį tokių dokumentų iš K. Z. negavusi. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad grynieji buvo laikomi seife, esančiame ko vadovo kabinete, seifo raktą turėjo tik jis. Aiškino, kad paimdamas grynuosius, jis pasakydavo A. Č., kiek pinigų ten padeda, jis išsirašydavo apskaitos dokumentus, kuriuose jis pasirašydavo (t. 7 b.l. 154-159). B. C. nurodė, kad K. Z. tik kelis kartus per tuos kelis jos darbo laikotarpius jai pateikė pirminius dokumentus dėl statybinių medžiagų pirkimo, tačiau pirkimai buvo maži – apie 100-200 eur. Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis K. Z. nurodymu iš MB „X“ SEB banko sąskaitos paėmė grynais 11800 Eur, kurios perdavė kaltinamojo nurodytam asmeniui (t. 2 b.l. 14-16). Liudytoja E. R. duodama parodymus paaiškino, kad jai žinoma, kad į MB „X“ sąskaitas buvo pervedamos didelės pinigų sumos, K. Z. jas išgrynindavo, veždavo į Latviją pažįstamam U., pačiam kaltinamajam už pinigų išgryninimą likdavo kažkoks procentas, kuriuos jis investuodavo į verslą. 2019 m. kovo 6 d. daiktų apžiūros protokole konstatuota, jog pagal gautas įmonės PVM sąskaitas-faktūras su tiekėjais MB „X“ atsiskaitė grynaisiais iš viso tik už 2 972,18 Eur, pagal pateiktus MB „X“ apskaitos dokumentus, negalima nustatyti 159 240 Eur panaudojimo (t. b.l. 107-109). Apibendrindamas aukščiau ištirtus įrodymus, teismas vertina, kad byloje nustatyta, jog MB „X“ tyrimo metu nepateikė jokių apskaitos dokumentų, patvirtinančių 328 685,00 Eur lėšų panaudojimo faktus.
Iš specialisto išvados ir specialistų paaiškinimų byloje pateiktų apskaitos dokumentų apžiūros protokoluose, galima daryti išvadą, kad dėl K. Z. netinkamo apskaitos organizavimo kilo BK 223 straipsnyje numatyti padariniai – jam neišsaugojus ir nepateikus kaltinime nurodytų apskaitos pirminių dokumentų, 2017-2018 m. apskaitos registrų, 328 685,00 bendrijos lėšų panaudojimo dokumentų, dėl minėtų dokumentų stokos specialistė R. Č. negalėjo iš dalies nustatyti MB „X“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (t. 3 b.l. 122-131, t. 4 b.l. 64-68).
Jei įmonės vadovas nepateikia buhalterinės apskaitos dokumentų, neregistruoja ūkinių operacijų, neapibendrina pirminių dokumentų apskaitos registruose bei neatlieka kitų jam priskirtų pareigų, laikoma, kad jis veikia neatsargiai. K. Z. neatsargumas pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi jis, būdamas MB „X“ direktoriumi, žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, suvokė, kad yra atsakingas už įstaigos apskaitos organizavimą, tačiau jas vykdė netinkamai, nepasirūpino, kad įmonės pirminiai apskaitos dokumentai būtų tinkamai surenkami pilna apimtimi, saugomi, perduodami apskaitą tvarkantiems asmenims ir suvedami į apskaitos registrus, kad nepertraukiamai veiktų įmonės apskaitos tvarkymo programos ir jos bei juose suvesti duomenys būtų prieinami buhalteriui. Nors jis nenumatė, kad dėl jo nerūpestingumo gali kilti žalingos pasekmės, tačiau pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Prokurorė K. Z. kaltino tvarkius MB „X“ apskaitą ne aplaidžiai, o apgaulingai, tai yra tyčia paslėpus dalį jos apskaitos dokumentų. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog siekdamas apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą K. Z. vykdė aktyvius tyčinius veiksmus, pvz. sunaikino, sugadino ar paslėpė buhalterinius įmonės dokumentus ir pan. Nors liudytoja E. R. iš pradžių davė parodymus, kad ji žinojo kad K. Z. tyčia sunaikino MB „X“ apskaitos dokumentus, išsigandęs kad VMI ėmėsi atlikti operatyvinį patikrinimą dėl didelių pervedamų į įmonės sąskaitą sumų ir jų išgryninimo, dalį apdegusių dokumentų rado prie savo gyvenamojo namo tvoros, vėliau ji parodymus pakeitė, nurodydama, kad dokumentai buvo deginami ne jos o K. Z. draugo S. R. namuose. Liudytojas S. R. šią aplinkybę paneigė. Teismas negali vadovautis nenuosekliais liudytojos E. R. parodymais, juolab, kad ji su kaltinamuoju buvo konfliktiniuose santykiuose: vyko skyrybų procesas, buvo inicijuoti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje apgaulingas apskaitos tvarkymas dažniausiai būna tikslinis, naudojamas kaip būdas pasisavinti pinigines lėšas ar nuslėpti prievolę sumokėti mokesčius. Šioje byloje nebuvo K. Z. pareikštas įtarimas, kad jis pasisavino iš bendrijos sąskaitų išgrynintus 328 685 Eur, taip pat, kad dėl jo veiksmų bendrija gavo neteisėtų pajamų, išvengė mokesčių, kad apskaitos dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos realiai nebuvo vykdytos, ar atvirkščiai dalis realiai vykusių operacijų nefiksuota apskaitoje. BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymis – apgaulingas apskaitos tvarkymas gali būti nustatomas tik įvertinus pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie analizuojamu atveju tyrimui iš viso nebuvo pateikti. Dėl to MB „X“ ūkinės-finansinės veikos tyrimą atlikusi specialistė taip pat savo išvadoje neatsakė į klausimą, ar visos ūkinės operacijos tiriamuoju laikotarpiu buvo pagrįstos apskaitos dokumentais ir užfiksuotos apskaitos registruose, išvadas formulavo alternatyviai: jei apskaitos registrai nebuvo išsaugoti, ir jei apskaitos registrai nebuvo sudaryti ir neišsaugoti.
Prašymas įsteigti MB „X“ VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui įteiktas 2017 m. balandžio 20 d., įmonė registre įregistruota 2017 m. balandžio 25 d. (t. 7 b.l. 56-57). Nuo to momento kaltinamasis aktyviai veikė įmonės vardu: bendrovė realiai vykdė veiklą – prekiavo tekstilės gaminiais, vėliau užsiėmė statybų veikla, atliko ūkines operacijas, pardavimus ir pirkimus, iki 2018 m. kovo 13 d. teikė PVM deklaracijas, finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarė statybos darbų ir rangos sutartis, samdė darbuotojus, kurie realiai atliko statybos darbus, bei atliko kitus veiksmus, kurie turėjo būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pastaruosius registruojant ir apskaitant apskaitos registruose. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas laiko, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, tyčinį ir tikslingą įmonės dokumentų neišsaugojimą ar paslėpimą, siekiant iškreipti duomenis apie įmonės veiklos apimtį, turtą, pajamas, išvengti mokesčių.
Kaltinime buvo nurodyta, kad siekdamas išvengti atsakomybės už apgaulingą apskaitos tvarkymą K. Z. fiktyviai pardavė MB „X“ O. G., realiai jam nei bendrijos turto, nei įmonės apskaitos dokumentų neperdavė. Kaltinamasis neigė pardavęs įmonę fiktyviai, paaiškino, jog MB „X“ nutarė parduoti, kadangi įmonė buvo su gera statybos veiklos istorija, turėjo nemažų skolininkų, pati įmonė nebuvo skolinga nei Sodrai, nei VMI, pati didelių skolų neturėjo. Jam paskambino du žmonės, su pirkėju susitiko du kartus, pirmo susitikimo metu aptarė pardavimo klausimą, antrą kartą pasirašė įmonės pardavimo dokumentus, dokumentų ir turto perdavimo aktą, garantinį raštą dėl apskaitos dokumentų perėmimo iš ją tvarkančios MB „B“ ir apskaitos sutvarkymo, pirkėjas jam per kasos pajamų orderį sumokėjo pinigus grynais 2000 Eur. Pirkimo metu dalį įmonės apskaitos dokumentų perdavė pirkėjui, buvo nurodyta jog kita dokumentų dalis liko MB „B“. Įmonės pardavimo faktas nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre iš karto, nes jis manė, kad VĮ Registrų centui duomenis apie mažosios bendrijos dalyvio ir vadovo pasikeitimą pateiks naujasis vadovas, nes tokia pareiga yra numatyta akcinių bendrovių įstatyme. Sužinojęs, kad tokie duomenys nebuvo pateikti, ir kad tai gali padaryti buvęs bendrijos vadovas, jis pats prisijungęs pranešė Registrų centrui apie duomenų pakeitimą.
Byloje surinkta pakankamai daug medžiagos, kad įmonės pirkėjas O. G. vedė asocialų gyvenimo būdą, nedirbo, girtavo, vykdė alkoholinių gėrimų vagystes, neturėjo jokių pajamų ne tik kad įmonei pirkti, bet ir save išlaikyti, buvo išlaikomas šeimos narių ir giminaičių, kurie mokėjo už jo būstą, pirko jam drabužius ir maistą (t. 7 b.l. 8-51). Tačiau kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad jis įmonės pardavimo klausimais bendravo su dviem asmenimis, taigi į susitikimus O. G. ateidavo ne vienas. Rašysenos ekspertizės metu nustatyta, kad įmonės pardavimo dokumentuose pasirašė būtent O. G., jo parašai yra tikri. Iš N. D. paaiškinimų tyrėjai matyti, kad O. G. yra minėjęs, kad kažkas jį prispaudė pirkti įmonę, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai padarė būtent K. Z., nes O. G. yra miręs ir nebuvo apklaustas dėl įmonės pirkimo aplinkybių. Tikėtina, kad juo kaip priklausomu ir asocialiu asmeniu galėjo pasinaudoti, bet byloje neįrodyta aplinkybė, kad tai padarė būtent K. Z., o kitas nenustatytas asmuo, kuris dalyvavo įmonės pirkime, galimai suteikė lėšas jai pirkti. Byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad perkant MB „X“ O. G. vardu būtent K. Z. parduodamas įmonę siekė nuslėpti jos veiklos momentus, pajamų dydį, jų panaudojimą, o ne tikrasis pirkėjas siekė įgyti įmonę kokiai neteisėtai veiklai vykdyti.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad K. Z. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė Mažosios Bendrijos „X“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tačiau byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma įrodyta, jog K. Z. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė Mažosios Bendrijos „X“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes neišsaugojo bendrijos pinigų 328 685,00 Eur panaudojimo apskaitos dokumentų; apskaitos registrų už 2017 – 2018 metus (remiantis apskaitos dokumentais parengtų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestines, kuriose apibendrinti jų duomenys) bei ūkinių operacijų pirminius apskaitos dokumentų: 17 pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kurios buvo išrašytos UAB „C“, iš viso už 1 509,72 Eur (1 247,70 + 262,02 PVM), iš kurių: 2017 metais – 654,32 Eur (540,75 + 113,57 PVM), 2018 metais – 855,40 Eur (706,95 + 148,45 PVM); 4 pardavimo PVM sąskaitas faktūrų, kurios buvo išrašytos MB „D“, iš viso už 988,37 Eur (816,83 + 171,54 PVM); UAB „T“, MB „D“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: atitinkamai už 185,53 Eur (PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) – 152,83 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) – 32,70 Eur) bei už 353,00 Eur (PVM sąskaitą faktūrą BB Nr. (duomenys neskelbtini)); „A“ išrašytas sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini) už 35 277,17 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 705,51 Eur, UAB „F“ išrašytas sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 010,00 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 400,00 Eur. Tokiais veiksmais jis pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1679 dalies pakeitimas) reikalavimus, nustatančius, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir 19 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 dalies pakeitimas) reikalavimus, nustatančius, jog patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.
2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-7-9978 konstatuota, jog dėl aukščiau minėtų dokumentų neišsaugojimo negalima iš dalies nustatyti bendrijos veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.. Kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus K. Z. padarė veikdamas neatsargia kaltės forma, todėl jo veiksmai perkvalifikuojami iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį.
Vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2, 3 dalimis kaltinamajam K. Z. teismo posėdžio metu buvo pranešta apie galimybę perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis K. Z. padarė apysunkį, baigtą nusikaltimą finansų sistemai, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant K. Z. asmenybę, pažymėtina, kad jis LITEKO duomenimis anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, (t. 7, b.l. 120-128), teistas du kartus už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, tačiau iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos teistas nebuvo (t. 7, b.l. 108-112), dirba (t. 7 b.l.113), duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, nėra. K. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai, kaltinamasis dirba ir turi galimybę sumokėti baudą. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda.
Kadangi baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki ankstesnių nuosprendžių priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindu, 65 straipsnio 2 dalies pagrindu bendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu. Subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas BK 75 straipsnio pagrindu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu nustatytam terminui ir su šio teismo paskirtais įpareigojimais.
Kiti klausimai.
K. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 7, b.l. 160-162), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir saugoti: vokas (paketas Nr. 1), kuriame yra: 1) 2019 m. sausio 21 d. AB SEB banko pateikta MB „X“ sąskaitos išklotinė - 1 CD kompaktinė plokštelė (t. 3, b. l. 99), 2) 1 kompaktinė plokštelė su nuskaityta mobiliojo telefono informacija (priedas prie 2019 m. birželio 21 d. apžiūros protokolo; t. 3, b. l. 48-50), 3) Mažosios bendrijos pirkimo (perleidimo)-pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo-priėmimo raštas, garantinis raštas, pinigų priėmimo kvitas, priedas (originalai), 5 lapai (pateikti 2020 m. birželio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu; t. 4, b. l. 82-90), 4) O. G. ranka rašyti raštai, 2 lapai (2020 m. birželio 5 d. pateikė N. D., t. 7, b. l. 53-55), dėžė (1 vnt.), kurioje yra 4 segtuvai su MB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentais (pateikė B. C. 2019 m. sausio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 2, b. l. 58-60), paliktini saugoti prie bylos.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir nubausti 120 MGL dydžio, t.y. 6 000 (šešių tūkstančių) eurų pinigine bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti K. Z. 80 MGL dydžio, t.y. 4 000 (keturių tūkstančių) eurų pinginę baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinti K. Z. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę - 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 80 MGL dydžio, t.y. 4 000 (keturių tūkstančių) eurų pinginę baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, K. Z. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju įskaityti į bausmę Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendyje nurodytus laikino sulaikymo laikotarpius.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. Z. palikti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką (paketas Nr. 1), kuriame yra: 1) 2019 m. sausio 21 d. AB SEB banko pateikta MB „X“ sąskaitos išklotinė - 1 CD kompaktinė plokštelė (t. 3, b. l. 99), 2) 1 kompaktinė plokštelė su nuskaityta mobiliojo telefono informacija (priedas prie 2019 m. birželio 21 d. apžiūros protokolo; t. 3, b. l. 48-50), 3) Mažosios bendrijos pirkimo (perleidimo)-pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo-priėmimo raštas, garantinis raštas, pinigų priėmimo kvitas, priedas (originalai), 5 lapai (pateikti 2020 m. birželio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu; t. 4, b. l. 82-90), 4) O. G. ranka rašyti raštai, 2 lapai (2020 m. birželio 5 d. pateikė N. D., t. 7, b. l. 53-55), dėžę (1 vnt.), kurioje yra 4 segtuvai su MB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentais (pateikė B. C. 2019 m. sausio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 2, b. l. 58-60) palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti K. Z., kad bauda per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą Vilniaus miesto apylinkės teismą.