Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-292-369/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-09
Bylos Nr.
1-292-369/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
K. Z.
Advokatai
Simonas Slapšinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-292-369/2021Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00001-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei,kaltinamajam K. Z., jo gynėjui advokatui Simonui Slapšinskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

K. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2019 m. kovo 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme;

2. 2020 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, ši bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir nustatyta galutinė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Z. būdamas Mažosios Bendrijos „X“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, faktiškai vykdydamas bendrijos veiklą patalpose adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1679 dalies pakeitimas) ir 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 dalies pakeitimas) reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė Mažosios Bendrijos „X“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes neišsaugojo bendrijos pinigų 328 685,00 Eur panaudojimo apskaitos dokumentų; apskaitos registrų už 2017 – 2018 metus (remiantis apskaitos dokumentais parengtų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinių, kuriose apibendrinti jų duomenys) bei ūkinių operacijų pirminių apskaitos dokumentų: 17 pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kurios buvo išrašytos UAB „C“, iš viso už 1 509,72 Eur (1 247,70 + 262,02 PVM), iš kurių: 2017 metais – 654,32 Eur (540,75 + 113,57 PVM), 2018 metais – 855,40 Eur (706,95 + 148,45 PVM); 4 pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kurios buvo išrašytos MB „D“, iš viso už 988,37 Eur (816,83 + 171,54 PVM); UAB „T“, MB „D“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų: atitinkamai už 185,53 Eur (PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) – 152,83 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) – 32,70 Eur) bei už 353,00 Eur (PVM sąskaitos faktūros BB Nr. (duomenys neskelbtini)); „A“ išrašytų sąskaitų faktūrų: Nr. (duomenys neskelbtini) už 35 277,17 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 705,51 Eur, UAB „F“ išrašytų sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 010,00 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 400,00 Eur. Dėl K. Z. aplaidaus MB „X“ buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti bendrijos veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.. Šiais veiksmais K. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis K. Z. nurodė, kad pripažįsta, jog neišsaugojo MB „X“ apskaitos dokumentų, tačiau tyčia jų neslėpė. Nepripažįsta, kad jis fiktyviai pardavė įmonę. Paaiškino, kad MB „X“ buvo įkurta 2017 m. balandžio mėnesį, jis buvo įmonės narys ir vadovas. Įmonė veiklą vykdė Vilniuje, būstinė buvo registruota (duomenys neskelbtini) rajone. Kaltinime nurodytu laikotarpiu įmonė vykdė gamybinę veiklą - realizuodavo Lietuvoje drabužius, tekstilę. Tos sąskaitos su UAB „C“ tai tekstilės gaminių sąskaitos su lietuvių įmone. Pirmais metais įmonės apskaitą tvarkė A. Č., kuri buvo oficialiai įdarbinta. Ji mokėjo tvarkyti buhalteriją, visą laiką buvo dirbusi buhaltere, bet buvo vyresnio amžiaus ir paskui jai tapo sudėtinga. Savo pareigas ji atliko ofise, paskutinį mėnesį, kai įstaiga atsisakė ofiso, ji dirbo iš namų. A. Č. išdirbo įmonėje apie metus laiko. Kai gavo iš Sodros skambutį, kad buhalterė jį įdarbino pagal darbo sutartį, nors kaip mažosios bendrijos vadovas jis negalėjo būti įdarbintas pagal darbo sutartį, tai buvo pirmi požymiai, kad ji nesusitvarko su darbu, tad nusprendė ją pakeisti. 2018 metų pavasarį MB „X“ sudarė sutartį su MB „B“, apskaitą pradėjo tvarkyti B.. B. tvarkė dokumentus iki įmonės pardavimo. Ji dirbo ar iš ofiso, ar iš namų, dokumentus jai vežiojo į (duomenys neskelbtini) į. Kadangi praėjo daug laiko, negali tiksliai pasakyti, ar jis perdavė B. dokumentus iš senos buhalterės, ar A. Č. pati perdavė. Mano, kad turėjo būti dokumentų perdavimo aktai. Ten buvo UAB „C“ ir MB „D“ faktūros. Jam buvo keista, kad jos dingo, nes jos buvo išrašomos per buhalterinę programą, buhalterės teikdavo jas į registrus. Pardavimus rašydavo iš buhalterinės programos abi buhalterės. Kas liečia pirminius pirkimus, jis arba elektroniniu paštu nusiųsdavo sąskaitas arba nuveždavo buhalterėms. Tyrėjai jų nerado tarp įmonės apskaitos, bet jos buvo suvestos, deklaruotos, kitos įmonės jas turėjo. Su UAB „T“ turbūt ta pati situacija. Kai jau pati įmonė buvo parduota, buvo dalis paskutinių sąskaitų atiduota tam kitam vadovui, jos galėjo fiziškai pasimesti. 2017-2018 metų visos sąskaitos tikrai buvo apskaitytos, nebent galėjo būti neatspausdintos, nes tos įmonės jas yra deklaravusios, ir visi mokesčiai yra sumokėti. Jis nusprendė parduoti MB „X“, nes turėjo nemažų skolininkų, taip pat prasidėjo dideli ginčai su dukros mama. Statybinės įmonės su istorija yra perkamas daiktas, įmonę parduoti nebuvo sudėtinga, nes ji turėjo savo istoriją. Jam skambino du žmonės, kurie norėjo pirkti įmonę. Buvo susitikę du kartus, pirkėjai buvo dviese, aptarė ir kitą kartą pasirašė dokumentus, jam per kasos pajamų orderį sumokėjo pinigus. Vienas tų asmenų jam perdavė pinigus. Buvo sudaryta mažosios bendrijos pirkimo pardavimo sutartis, buvo raštas dėl įsipareigojimo buhalterinių dokumentų. Notaras pardavime nedalyvavo. Atrodo, kad į bendrijos pardavimo sutartį net buvo įrašę pirkėjo tapatybės kortelės numerį. Tarp ikiteisminio tyrimo dokumentų yra pateikta bendrijos pirkimo pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo aktas, kur nurodyta, kad dalis įmonės pirminių dokumentų yra perduota ir duoti kontaktai buhalterijos. Sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad yra tokia įmonė, kuri tvarko apskaitą ir reikia arba iš jos pasiimti įmonės apskaitos dokumentus, jei nori pakeisti buhalterę, arba ir toliau ten tvarkyti apskaitą, Dabar jis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ji irgi verčiasi statybomis. Jis kaip buvęs direktorius turėjo pakeisti duomenis apie įmonę Registrų centre. Uždarojoje akcinėje bendrovėje duomenis apie naują direktoriaus pakeitimą teikia naujasis direktorius, o mažojoje bendrijoje pasirodo turi senas vadovas pakeisti duomenis. Pardavimo metu jis to nežinojo, dėl to duomenys apie vadovo pasikeitimą buvo pakeisti vėliau. Pas jį namuose buvo saugoma pirkimo - pardavimo sutartis. Kitų buhalterinių dokumentų nebuvo pas jį namuose, viskas buvo pas B.. Jam atrodo, kad buhalterė su buhaltere susikeitė dokumentais. Pirma buhalterė dirbo ofise, ką jie gaudavo, ji suvesdavo į programą. Visus registrus tvarkydavo buhalterė. Būdavo segtuvai - plastikiniai dėklai, į kuriuos susidėdavo pirminius dokumentus ir paskui buhalterė suvesdavo. Buvo mokama programa ,,Agnum“ apskaitai tvarkyti. Kitai buhalterei buvo perduotas prisijungimas prie buhalterinės programos. Buhalterinė programa iki įmonės pardavimo gal mėnesį neveikė, nes turėjo finansinių problemų, nebuvo apmokėję paslaugos. Nebuvo mėnesį laiko įmonėje prisijungimo prie registro. Pilnai pripažįsta, kad įmonės registrai nebuvo išsaugoti, nes turėjo skolininkų ir nebuvo pilnai užmokėta už paslaugas. Prasidėjus tyrimui, skambino į UAB "E“, kuri aptarnauja apskaitos programas. Kiek suprato, tokią informaciją jie turi, bet jie su juo nebendravo, nes jis nebuvo nei įmonės direktorius, nei turėjo teisę gauti tokią informaciją. Tokią informaciją gali gauti arba įmonės atstovai, akcininkai, nariai, arba teisėsaugos atstovas.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad UAB „C“ teikė gamybos tekstilės paslaugas. Nurodytos UAB „C“ sąskaitos yra už tikras paslaugas. Jos turėtų būti pas pirmąją buhalterę, A., nes jas ir rašė ji. Jis pats neturėjo prisijungimo prie jų. Su MB „D“, įmone UAB „T“ buvo pardavimai, pas A. turėjo būti jų sąskaitos. Su įmone „A“ irgi turėjo verslo santykius, čia jau turėjo apskaitą tvarkyti buhalterė B.. Čia buvo pereinamasis laikotarpis. „A“ statybinė įmonė, MB „X“ jai teikė rangovo paslaugas. Pagal visas šias sąskaitas buvo atlikti mokėjimai, turėtų būti mokėjimai banko pavedimais. Visos šios sąskaitos faktūros turėjo būti pateiktos VMI sistemai, įtraukos į registrus. Tos sąskaitos yra tose įmonėse, kurioms jos išrašytos, visos sąskaitos buvo persiųstos ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Prieš parduodant MB „X“, nebuvo įmonės įsiskolinimo VMI, Sodrai. Didelių skolų nebuvo, MB „B" įmonė buvo skolinga iki 500 eurų. Parduodant įmonę turėjo teisminių ginčų su kita įmone, dar su kita įmone buvo neteisminiai ginčai, ten irgi buvo statybiniai darbai ir jiems nesumokėjo, buvo skolinga iki 30 000 eurų MB „X“. Jis sąskaitų neslėpė. Galėjo tos sąskaitos kažkur pasimesti. Labai daug turėjo veiklų, nes dirbo vienu metu Zarasuose, Jūrmaloje, Rygoje, ir Vilniuje, realiai mašinoje praleido visą dieną. Prisipažįsta, kad galėjo neišsaugoti šių dokumentų. Fiziškai stengėsi, kiek galėjo, bet laiko buvo per mažai. Mokesčių nesistengė nuslėpti, kreditorių nebuvo, nesiekė jiems padaryti žalos. Kaltinime nurodytas laikotarpis, kai buhalterinę apskaitą vedė A. Č.. Kaltinimo dėl pinigų išgryninimo nėra kaltinamajame akte, nes visi dokumentai dėl pinigų išgryninimo buvo pateikti. Buvo gryninami pinigai, nes darbininkai užsieniečiai, subranga norėjo gauti grynus pinigus (t. 9 b.l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

2020 m. sausio 14 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis K. Z. parodė, kad maždaug prieš 3 ar 4 metus jis įkūrė mažąją bendriją „X“. Pradžioje bendrija vertėsi drabužių prekyba, gamyba, vėliau statybomis. Jis buvo direktorius. Skirtingais laikotarpiais turėjo nuo 3 iki 10 darbuotojų. Darbuotojai buvo lietuviai ir ukrainiečiai. Per Ukrainos agentūrą jis surasdavo darbuotojus. Dokumentus įdarbinimo ruošdavo jo buhalterė A.. Drabužių prekyba, gamyba ir statybos buvo vykdomos vienu metu. Vėliau mažoji bendrija vertėsi statybų darbais. Atlikdavo apdailos darbus ir kitus mūro darbus. Zarasuose buvo du objektai. Buvo renovuojami du daugiabučiai, kur darbus atliko ir MB „X“ darbuotojai. Dalį darbų atliko subrangovai. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo atliekami renovavimo darbai. MB „X“ turėjo sandorių su Švedijos ir Latvijos įmonėmis, jų pavadinimų neprisimena. Latvijoje buvo sandoris su įmone „A“, kur reikėjo atlikti mūro darbus, tačiau juos atliko subrangovai. Neprisimena, kas juos atliko. Prieš tai taip pat buvo sandoris su Latvijos viena įmone, jos pavadinimo neatsimena. Ten buvo vykdomi mūro darbai. Iš „M“, Latvijos įmonės, kad uždirbtų pinigų, MB „X“ perpirko skolą. Jie buvo skolingi apie 215 000 eurų, kiek atsimena „S“. Nurodė, kad Švedijos įmonė „H“ samdė MB „X“ darbuotojus, bet negali nurodyti, ką darbuotojai dirbo, kiek jų dirbo, kokie tiksliai dokumentai buvo pasirašyti, kokios sutartys ar sandoriai sudaryti, bet raštiškai buvo susitarimai tikrai su minėta įmone. MB „X“ turėjo buhalteres A. ir B.. Nepamena, kodėl nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. MB „X“ nebebuvo PVM mokėtoja. Statybų sektoriuje 3-6 mėnesiai mokėjimų atidėjimas yra normalus ir leistinas dalykas. Po to, kai MB „X“ nebebuvo PVM mokėtoju, pinigai į MB „X“ SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervedami iš įvairių įmonių įvairiomis sumomis. Neatsimena, ar 2018 m. rugpjūčio 22 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 14 000 eurų iš „M“. Neatsimena, ar jis pervestus pinigus išgrynino po 1 000 eurų, nes visi įvykiai buvo labai seniai. Tiksliai pasakyti negali, bet MB „X“ SEB banko kortele galėjo pasinaudoti: jo vaiko motina E., galėjo buhalterė A., keli MB „X“ darbuotojai, t. y. ukrainietis D., jo pavardės neatsiminė. Neatsimena, ar 2018 m. rugsėjo 7 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 15 000 eurų iš „M“. Neatsimena, ar pervestus pinigus jis išgrynino po 1 000 eurų. Neatsimena, ar 2018 m. rugsėjo 10 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 35 277,17 eurų iš „A“. Neatsimena, ar jis pervestus pinigus išgrynino. Neatsimena, ar 2018 m. rugsėjo 19 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 15 000 eurų iš „M“. Neatsimena, ar pervestus pinigus jis išgrynino. Neatsimena, ar 2018 m. spalio 5 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 6 875 eurų iš „M“. Neatsimena, ar jis juos išgrynino. Neatsimena, ar 2018 m. spalio 11 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesti 500 eurų iš „M“. Neatsimena, ar jis juos išgrynino. Neatsimena, ar 2018 m. spalio 11 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 5 000 eurų iš „M“. Neatsimena, ar jis juos išgrynino. Neatsimena, ar 2018 m. spalio 12 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 6 000 eurų iš „M“. Neatsimena, ar jis juos išgrynino. Neatsimena, ar 2018 m. spalio 17 d. į MB „X SEB banko sąskaitą buvo pervesta du kartus po 15 000 eurų iš „M“. Neatsimena, ar jis juos išgrynino. Nurodė, kad visus tuos pinigus galėjo pervesti „M“ pagal sutartį, kurią, mano, galės pateikti. Nurodė, kad ta sutartis buvo teikta ir bankui, kiek prisimena, „Paysera“. Neatsimena, ar 2018 m. spalio 24 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervesta 12 705,51 Eur iš „A“. Neatsimena, ar jis juos išgrynino. Kaip minėjo, MB „X“, kiek jis pamena, ten atlikinėjo mūro darbus. Nepamena apie pavedimą 2018 m. spalio 29 d. iš MB „X“ SEB banko sąskaitos į „H RD“. Nurodė, kad A. M. yra jo draugas, kuriuo jis pasitiki, pažįsta jį apie trejus -ketverius metus laiko. Prisimena, kad 2018 m. spalio 25 d. jis skrido lėktuvu iš Poznanės į Dominykos Respubliką. Todėl gali pasakyti, kad būdamas užsienyje, jis prisijungė prie MB „X“ SEB banko elektroniniu būdu ir ten davė sutikimą savo draugui A. M. išgryninti 11 800 eurų iš MB „X" banko sąskaitos. Nepasakys tiksliai, kodėl būtent 11 800 eurų reikėjo išgryninti, ar jam, ar už kokias paslaugas susimokėti. Tačiau nei jis A. M., nei A. M. nėra skolingi. Su UAB „F“ buvo sudaryti sandoriai, tačiau jis neprisimena, kas, kam ką darė, galės patikslinti. Nurodė, kad neatsimena, ar 2018 m. gruodžio 5 d. jam, kaip MB „X“ direktoriui, buvo išmokėti 9 850 eurų, susižiūrėjęs savo elektroninį paštą ir kitur, galės patikslinti. (duomenys neskelbtini), buvo MB „X“ ofisas, sandėlis. Ten buvo 2-3 kabinetai. Jo kabinete buvo tik buhalterė A., kita patalpa buvo gamybinė. Jo kabinete buvo seifas, metalinis, mėlynos spalvos, rakinama buvo raktu ir kodu. Seifo kodą žinojo buhalterė A. ir E. R.. Seifo raktas būdavo tik pas jį. Daugiau apie tai, kas tą raktą turėdavo, kiek pinigų seife būdavo, negali nieko pasakyti, neprisimena. Bet būdavo, kad jis išgrynintus MB „X“ pinigus padėdavo į minėtą seifą. Buhalterei A. pasakydavo, kiek padeda ir ji išrašydavo dokumentus. Jis ne buhalteris ir nežino, kokius dokumentus ji išrašydavo, kuriuose jis pasirašydavo. Jis mano, kad buhalterė A. nėra mačiusi tų grynų pinigų, kuriuos jis įdėdavo į minėtą seifą. Tuo metu, kai į MB „X“ buvo pervedami pinigai iš įvairių įmonių, jis daug dirbo. Nuolat važinėjo į Šiaulius, Rygą, Zarasus, todėl gerokai mažiau matė savo buhalterę ir su ja buvo sunku bendrauti. Buhalterė buvo senyvo amžiaus, jai buvo sudėtinga tvarkyti apskaitą. Ją samdė todėl, kad ofisas buvo už Vilniaus, todėl dauguma buhalterių dėl susisiekimo nenorėjo ten važiuoti. Tai buvo vienintelė buhalterė, kuri atsiliepė į skelbimą, kai ieškojo MB „X“ buhalterės. Minėta buhalterė buvo įdarbinusi jį MB „X“ pusę metų kaip direktorių Sodroje, nors taip negalima. Tai pasako apie buhalterės kompetenciją. Tačiau jis apie tai sužinojo tik po kurio laiko, kelių mėnesių, gal pusės metų, kai Sodra pranešė. Viskas buvo sutvarkyta, nors mokesčiai buvo mokami, bet Sodra juos grąžino. Prieš įdarbindamas minėtą buhalterę jis žinojo, kad ji apie vienerius metus nedirbo buhalterės pareigose. Bet ji visą gyvenimą buvo dirbusi buhaltere, turi buhalterinį išsilavinimą. Jis tai žinojo ir pradžioje neturėjo pagrindo abejoti jos kvalifikacija. Labai smulkios buhalterės klaidos pasirodė iš karto, kai ji pradėjo dirbti MB „X“, bet negali pasakyti, kokios tos klaidos buvo. Vėliau buvo ir kitų klaidų, todėl jis buvo priverstas keisti buhalterę. Neatsimena, ar jis atleido buhalterę Aną, ar ji savo noru išėjo iš darbo. Po A. MB „X“ pasirašė sutartį su buhalterinę apskaitą vedančia MB „B“. Tai buvo 2018 metų vasarą ar rudenį. Iš buhalterės A. jis perėmė MB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Neatsimena, ar pasirašė kokį raštą dėl dokumentų perdavimo. Dokumentai buvo segtuvuose. Jų buvo pora, neatsimena tiksliai, kiek jų buvo. Buvo kažkoks laiko tarpas tarp A. ir B., t. y., kai išėjo viena buhalterė, tai vieną mėnesį ar pusantro mėnesio nebuvo buhalterės. Tada, kai jis susirado naują buhalterę vardu B., kuriai jis perdavė tuos dokumentus, kuriuos perėmė iš buhalterės A., taip pat pirminius dokumentus, kurie buvo surinkti per tą laikotarpį, t. y. mėnesį ar pusantro mėnesio, kai nebuvo buhalterės, tiesiai į rankas, jam atrodo, surašius važtaraštį su išvardintais visais dokumentais. Perdavus MB „X“ dokumentus, B. pateikė metinę ataskaitą VMI ir turbūt Registrų centrui už 2017 m. Nuo maždaug to laikotarpio, kai buvo įdarbinta B., MB „X“ pradėjo vėluoti mokėjimai. UAB „N“ neaktavo darbų. Buvo ginčas, advokatai buvo suruošę pretenzijas, vienašališkus aktavimo dokumentus, tada buvo apmokėta 2018 metų gruodžio mėnesį ar 2019 m. sausio mėnesio pačioje. Pradžioje advokatams už tai jis pats mokėjo grynais iš MB „X“ turimų pinigų arba jo asmeninių lėšų. Po to MB „X“ su UAB „I“ pasirašė sutartį ir buvo finansinių nesklandumų su jais. Norėjo paminėti, kad tada buvo MB „X“ blogesnė finansinė situacija, vėlavo mokėjimai. Dėl tų priežasčių ir vėlavo sumokėti buhalterei B.. Jis B. veždavo MB „X“ dokumentus pats į jos namus, kiek kartų ten buvo, pasakyti negali, bet jai perduodavo pirminius dokumentus. Į klausimą, ar visus MB „X“ dokumentus reikiamus buhalterinei apskaitai vesti, jis kaip direktorius, perduodavo buhalterėms A. ir B., K. Z. atsakė, kad juos perduodavo skirtingu periodiškumu, priklausomai nuo užimtumo. MB „X“ buvo parduota. Buvo skolininkų, norėjo išsireikalauti skolas, tam būtų užtrukę daug laiko, norint teisiškai tai padaryti. Atsiradus galimybei parduoti įmonę su mokiais skolininkais, jis nusprendė tuo pasinaudoti. Žiūrėjo internetu skelbimus apie įmones, kurios užsiiminėja tokia veikla. Jis susitikdavo gyvai su tokių įmonių atstovais, bendravo telefonu, tų įmonių, su kuriomis bendravo, neatsimena. Internetiniame skelbime, kur tiksliai, neatsimena, rado skelbimą, kur parašyta buvo, kad perkamos skolos. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris, kurio neatsimena ir neturi išsisaugojęs. Tuo telefono numeriu jis paskambino. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu, atsiliepė vyras. Sutarė susitikti, susitiko Vilniuje kavinėje, neprisimena, kokioje, bet tai buvo 2018 metų gruodžio mėnuo ar 2019 metų sausio mėnuo, kai jis susitiko su žmogumi per skelbimą dėl skolos pirkimo. Suderino kainą, 2000 ar 3000 eurų. Iš jo prašymas buvo toks, kad reikėjo advokatams suruošti tam tikrus dokumentus: vienašališką aktavimą, pretenziją dėl skolos. Papildomai tą žmogų informavo, kad du mėnesius nebuvo vesta MB „X“ buhalterinė apskaita. Paprašė advokatės padėjėjos R. V. sutvarkyti paminėtus dokumentus. Informaciją apie tą žmogų jis suras. Jis pasistengs patikslinti jo duomenis. Pardavimo MB „X“ dieną buvo susitikęs su minėtu žmogumi bei O., kurio pavardės neatsimena. Susitikimas vyko kavinėje, neatsimena, kokioje, Vilniaus mieste. O. matė, jam atrodo, pirmą kartą. O. buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, smulkaus sudėjimo, apie 180-185 cm ūgio, trumpai kirptų plaukų, kalbėjo rusiškai. Ten tada pardavė MB „X“. Buvo pasirašytas dokumentas dėl pardavimo, bet to dokumento pavadinimo šiuo metu pasakyti negali. Taip pat, pasirašius pardavimo dokumentą, buvo perduotas važtaraštis su dokumentais, t. y. pirminės apskaitos dokumentai bei pavieniai likę dokumentai, kuriuos jis tuo metu turėjo bei papildomai kontaktiniai duomenys paskutinės buhalterės, pas kurią yra likę MB „X“ dokumentai. MB „X“ pardavimo dokumentas ir važtaraštis su perduotais dokumentais buvo pasirašytas dviem egzemplioriais. Vieni liko pas jį, kiti pas O.. Jis gavo pinigus iš vieno iš jų, už minėtą bendriją gavo 2000 ar 3000 eurų grynais į rankas (t. 7, b. l. 154-159).

2020 m. sausio 23 apklaustas papildomai įtariamasis K. Z. parodė, kad buhalterė B. Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2017 metus pateikė finansinių ataskaitų rinkinį. Apie tai B. jam pasakė telefonu arba el. paštu. Kad ji pateikė, žino iš to, nes jam buvo nuskaičiuoti mokesčiai. VMI išregistravo MB „X“ iš PVM mokėtojų registro, nes nebuvo teikiamos deklaracijos, nes tuo metu MB „X“ keitė buhalterę. Kai B. pradėjo dirbto bendrijoje pagal sutartį, ji iš karto kreipėsi į VMI dėl PVM kodo atstatymo ir tuomet reikėjo pateikti jai visas deklaracijas, kurios nebuvo pateiktos tuo metu, kai nebuvo bendrijoje buhalterės, taip pat metinę deklaraciją, kad tas PVM kodas būtų atstatytas. Jis neatsimena tokio fakto, kad būtų patikrinęs, ar visos reikiamos deklaracijos buvo pateiktos. Prideda el. laiško kopiją (priedas Nr. 1), 1 lapą. MB „X“ nepateikė pelno mokesčio deklaracijos už 2018 metus, nes jis buvo įsitikinęs, kad pelno mokesčio deklaraciją už 2018 metus turi pateikti naujasis vadovas kartu su buhaltere. Atsakydamas į klausimą, už ką laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. iš SIA „M“ buvo pervesti 252 375,00 EUR į MB „X“ banko sąskaitas, K. Z. nurodė, jog apie 215 000 eurų yra gauti dėl skolos perleidimo, 20 000 eurų už darbuotojų nuomą, kažkiek buvo mokėta už statybų darbus. Atsakydamas į klausimą, už ką laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. iš „A LTD“ buvo pervesti 47 982,68 EUR į MB „X“ banko sąskaitas, nurodė, jog kiek atsimena, visa šita suma pagal kelias sąskaitas buvo pervesta į bendrijos banko sąskaitą už statybų darbus. Atsakydamas į klausimą, kur panaudojo SIA „M“ ir „A LTD“ pervestus ir išimtus grynaisiais pinigais 341 650,00 EUR, atsakė, jog 185 000 eurų buvo išmokėta „S“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį už perleistą skolą, išrašant kasos išlaidų orderius. Kas juos išrašė neatsimena, bet greičiausiai išrašė jis pats. Bendrijos darbuotojams buvo išmokami atlyginimai grynaisiais, išrašant tą patį minėtą orderį. Kiek prisimena, daugiausiai kasos išlaidų orderius darbuotojų atlyginimams išmokėti išrašydavo buhalterė A. arba jis, kai apskaitą vedė B.. Kiek jis atsimena, atlyginimus darbuotojams grynais išmokėdavo tik jis, išrašydamas minėtą orderį. Nurodo, kad daugiausiai dirbo ukrainiečiai, todėl jiems būdavo patogiau gauti atlyginimą grynaisiais, nes jie neturėjo lietuviškos banko sąskaitos. Dar buvo mokėta grynaisiais subrangovams, negali pasakyti, kam, kokiomis sumomis. Subrangovams dažniausiai jis mokėdavo grynaisiais. Gal kokį kartą buhalterė A. buvo jiems išmokėjusi. Dažniausiai buvo perkamos statybinės medžiagos už grynus pinigus, kurias pirkdavo jis pats arba darbuotojai. Statybinės medžiagos buvo perkamos Zarasuose, Vilniuje, Trakuose, Rygoje, Jūrmaloje. Daugelyje objektų nereikėdavo pirkti medžiagų, nes jas pirkdavo užsakovai. Medžiagos buvo perkamos iš parduotuvių „Senukai“, „Moki veži“, „Depo“, „Navels“, Latvijoje Depo, Senukai ir pan. Kaip narys galėdavo išsiimti sau grynųjų asmeniniams poreikiams. Tai padarydavo iš karto išsirašęs kasos išlaidų orderį ir tada pasiimdavo pinigus pats iš seifo arba namie, arba buhalterė A. išrašydavo orderį ir jis pasiimdavo pinigus iš seifo, arba išsigrynindavo pinigus iš banko ar bankomato. Kokias sumas išsiimdavo sau iš bendrijos lėšų, neatsimena. Kiek jis atsimena, visi orderiai, dokumentai, išrašyti gryniesiems pinigams išsiimti, buvo perduodami B. arba jis pats juos turėdavo pas save. Nurodė, kadangi kvitai buvo dviejų egzempliorių, tai yra bendrijoje buvo kvitai spausdinami pagal blanką, tai ar jis, ar buhalterė ant dviejų kvitų užrašydavo tą patį tekstą, skaičius. Vieną iš jų pasilikdavo sau, o kitą pasilikdavo jis. Jei kvitus išrašydavo jis pats, tai B. juos perduodavo realiai į rankas. Dažniausiai jai nuveždamas juos į namus. Su UAB „C“ ir MB „D“ sandorių turėjo, tačiau jų neatsimena. Jei neklysta, siuvo. 17 pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kurios buvo išrašytos UAB „C“, buvo pas buhalterę. Reikalingi dokumentai apskaitai buvo perduoti buhalterei B.. Jei jai ko trūkdavo, ji paprašydavo telefonu ar emailu. Reikalingi dokumentai - tai pirminiai dokumentai, kurie reikalingi vesti registrus. Pirminiai dokumentai - tie dokumentai, iš kurių galima vesti apskaitą: sąskaitos, sutartys, orderiai, visi pirminiai dokumentai, jis nenori tikslinti. 4 pardavimo PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo išrašytos MB „D“ buvo pas buhalterę. Į klausimą, kaip gali paaiškinti, kad Latvijos įmonė SIA „M“ bendrijai „X“ už paslaugas pagal 2018 m. gegužės 5 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį apmokėjo, iš viso 252 375,00 EUR, t. y. 32 375,00 EUR (232 375,00 – 200 000,00) daugiau, negu bendrija „X“ įformino paslaugų suteikimo ūkinę operaciją pagal 2018 m. birželio 5 d. sąskaitą faktūrą BB Nr. (duomenys neskelbtini), atsakė, jog be atsiskaitymo pagal skolos perleidimo sutartį, pinigai buvo mokami už darbus ir kitas paslaugas. Į klausimą, kodėl nebuvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ar sąskaitos faktūros: Nr. (duomenys neskelbtini) už 35 277,17 EUR, Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 705,51 EUR, Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 010,00 EUR ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 400,00 EUR, atsakė, jog dalis dokumentų buvo pateikti naujam direktoriui. Jei reikia, bent dalį sąskaitų kopijų turi el. pašte ir gali pateikti. Bendrijoje apskaitą vedė buhalterės A. ir B.. Jis nežinojo, kokiu būdu jos pateikdavo Valstybinei mokesčių inspekcijai išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų duomenis už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d. bei PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. Jis pats to niekada nedarė. Netikrindavo, ar viskas deklaruota, pasitikėjo buhalterėmis. Jis galėjo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. liepos 4 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Paysera LT“) išimti grynaisiais pinigais 150 460,00 EUR. Negali pasakyti, ar iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. išėmė grynaisiais pinigais iš viso 191 190,00 EUR bei papildė banko sąskaitą grynaisiais pinigais iš viso 12 965,00 EUR. Asmenį vardu U. pažįsta. Juos supažindino R. R.. Turėjo sandorių su „M“, kur U. buvo direktorius. Susitikdavo su juo dėl darbinių priežasčių, aptarti verslo plėtros klausimus. Neprisimena, seni įvykiai, bet susitikdavo su juo tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Berods, kad nėra perdavęs jam grynųjų pinigų. Neprisimena, apie ką kalbėdavosi su minėtu asmeniu. Buvo ne vieną kartą susitikęs su „S“ direktoriumi, direktoriaus vardas E. (ne lietuviškas), su juo buvo susitikę Lietuvoje ir Latvijoje, Rygoje ir Vilniuje, kavinėse ir panašiai. Jis visiškai pasitikėjo buhaltere, detaliai netikrindavo, kaip vedama buhalterija, kokie duomenys, ir ar laiku perduodami VMI, Sodrai, Registrų centrui, tikrindavo epizodiškai, žodžiu bendravo su buhalterėmis. Apskaitos registrus už 2017 – 2018 metus rengė buhalterės ir jis nieko apie juos nežino. Finansines ataskaitas sudarinėjo buhalterės. Jam nebuvo prievolės deklaruoti įmonės pajamas už 2018 m., kadangi AB „X“ yra parduota, tai turėjo padaryti naujas direktorius. Jis pateiks sutartį, su kuria pardavė AB „X“, važtaraščius bei dokumentų perdavimo aktas, kai įsigalios teismo sprendimas. Šie dokumentai yra jo buvusios sugyventinės namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl perduoto turto patikslins, kai bus dokumentai, dabar neatsimena šių niuansų. Su buvusia sugyventine E. buvo ir yra dideli konfliktai. Tiksliai jos namuose esančių dokumentų neįvardins, nes ten yra ir asmeninių dokumentų, bet juos jis pats padėjo adresu (duomenys neskelbtini) rūsyje, lentynoje, po bendrijos „X“ pardavimo, 2019 metų sausio mėnesį. Neįsivaizduoja, kas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kur registruota MB „X“. Nėra ten buvęs. Tuo adresu niekada jokia veikla nebuvo vykdoma. Susirado įmonę ar fizinį asmenį, kuris teikia paslaugas, t. y. suteikia buveinę įmonei. Pamena, kad tai buvo vyras, kalbėjo telefonu, susimokėjo jam už buveinės adreso suteikimą bankiniu pavedimu iki 50 eurų, nežino, metams ar dviem sumokėjo, nepamena tų aplinkybių ir daugiau apie tai nieko papasakoti negali. MB „X“ patalpos buvo nuomojamos adresu (duomenys neskelbtini). Tuo adresu buvo gamybinės patalpos, ofisas ir sandėlis. Kiek atsimena, tos patalpos buvo iki 2018 metų vidurio, nes statybų sektoriuje nebereikėjo tokio kaip ofiso, todėl tų patalpų buvo atsisakyta. Tiksliai negali pasakyti, nuo kada iki kada dirbo buhalterės A. ir B.. Tuo laikotarpiu, kai nebuvo buhalterės, pirminius dokumentus rinko jis, kuriuos po to perdavė buhalterei. Kiek atsimena iš savo patirties, keičiant UAB akcininkus, apie tai turi informuoti naujas akcininkas ar direktorius, o MB yra kitaip, t. y. perregistruoja buvęs narys/vadovas, ne naujasis. Po atliktos kratos pas buvusią sugyventinę namuose, iš bendravimo su pareigūnais suprato, kad Registrų centre nėra pateikta duomenų dėl MB X vadovo pakeitimo. Todėl kreipėsi į Registrų centrą, kiek atsimena, tai skambino. Galiausiai susisiekė telefonu berods su naujuoju nariu O.. Kada tai buvo, neatsimena. Jie susitiko kavinėje arba mašinoje. Jis internetu prisijungė su savo elektroniniu parašu prie Registrų centro. Ten užpildė reikiamą formą ir pakeitė nario informaciją. Būdami kartu su O., įrašė reikiamus duomenis į formą/dokumentą Registrų centro puslapyje, bet neprisimena, kokius duomenis ten reikėjo įrašyti. Neatsimena, ar O. tuo metu, kai pildė pažymą dėl bendrijos nario pasikeitimo, pateikė kokį asmens dokumentą, jis tokio fakto neprisimena. Kiek atsimena, iš pateikto jo išrašo apie nario pasikeitimą, viskas pavyko. Išrašą iš VĮ Registrų centro, kurį pateikė kaip priedą el. paštu, jis pats ištraukė ir atsiuntė, prisijungęs elektroniniu parašu prie Registrų centro (t. 7, b. l. 172-176).

2020 m. gegužės 24 d. įtariamasis K. Z. parodymuose raštu, siųstuose el. paštu, parodė, kad jo įtarime rašoma: “Dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė Mažosios Bendrijos „X“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes paslėpė bendrijos pinigų 328 685,00 Eur panaudojimo apskaitos dokumentus; apskaitos registrus už 2017 - 2018 metus (remiantis apskaitos dokumentais parengtų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestines, kuriose apibendrinti jų duomenys) bei ūkinių operacijų pirminius apskaitos dokumentus: 17 pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kurios buvo išrašytos UAB „C“, iš viso už 1 509,72 Eur (1 247,70 + 262,02 PVM), iš kurių: 2017 metais - 654,32 Eur (540,75 + 113,57 PVM), 2018 metais - 855,40 Eur (706,95 + 148,45 PVM); 4 pardavimo PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos MB „D“, iš viso už 988,37 Eur (816,83 + 171,54 PVM); UAB „T“, MB „D“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: atitinkamai už 185,53 Eur (PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) - 152,83 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) - 32,70 Eur) bei už 353,00 Eur (PVM sąskaitą faktūrą BB Nr. (duomenys neskelbtini)); A išrašytas sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini) už 35 277,17 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 705,51 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 010,00 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 400,00 Eur;“. Jis nesutinka su tokiais pranešimo apie įtarimą teiginiais, nes visos sąskaitos tol, kol įmonėje buvo samdoma (įdarbinta) buhalterė arba buvo perkamos buhalterinės paslaugos (Nuotraukas prideda iš el. pašto, kur matosi, kad buhalterė suformavusi sąskaitas atsiunčia jas el. paštu), sąskaitas-faktūras formuodavo ir apskaitydavo bendrovės buhalterė. Šios sąskaitos yra įtrauktos į apskaitą, nes jos buvo teikiamos VMI apskaitant PVM, kiek pamena, kai kurios buvo netgi ir tikslinamos buhalterės A.. Taipogi, jos buvo registruojamos kryžminiam patikrinimui VMI registruose. Kai kurias iš šių sąskaitų - faktūrų jis net rado savo elektroniniame pašte (jas prideda). Kiek pamena, už paskutinius keturis mėnesius, pirminius dokumentus perdavė naujam savininkui O. G.. Ant dalies pirminių dokumentų, esančių byloje, yra buhalterinės programos pavadinimas, dokumentuose, kuriuos turi patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai, yra ir programos nuomos sąskaitos sutartis, todėl pareigūnai galėjo kreiptis į UAB "E" dėl apskaitos (tame tarpe ir registrų) el. versijos dokumentų poėmio, tačiau, kažkodėl tai nėra padaryta, o jis yra įtariamas tuo, kad neva neišsaugojo UAB "E" vis dar turimas ir saugomas buhalterinių duomenų rinkmenas. PVM už šias paslaugas yra apmokėtas kaip ir priklauso. Maža to, įmonė netgi turėjo permoką PVM, kadangi vykdė statybų verslą, todėl dažnai buvo naudojamas atvirkštinis PVM, o prekės bei paslaugos veiklai vykdyti perkamos su PVM. Todėl nėra jokio loginio pagrindo net hipotetiškai slėpti VMI apskaitytus pirminius dokumentus, pagal kuriuos net sumokėti visi privalomi mokesčiai. Jam įteiktame pranešime apie įtarimą, nurodoma, jog: “be to, siekdamas išvengti galimos atsakomybės už apgaulingą Mažosios Bendrijos „X“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpyje nuo 2018 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2019 metų sausio mėnesio pabaigos Vilniuje, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, imitavo fiktyvų Mažosios Bendrijos „X“ pardavimą O. G., 2019 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu būdu pateikdamas duomenis apie bendrijos narių pasikeitimą VĮ Registrų centrui, nors realiai jokio bendrijai priklausančio turto ir bendrijos dokumentų, tame tarpe buhalterinės apskaitos dokumentų, O. G. jis neperdavė“. Kategoriškai nesutinka su tokia įtarimo teksto formuluote. Rinkoje bet kokia statybinė įmonė pati savaime yra vertinga ir yra paklausi. Dauguma viešųjų pirkimų statybos sektoriuje yra skelbiami vpt.lt tinklapyje. Visuomet yra nurodomas reikalavimas, kad viešajame pirkime dalyvaujanti statybos bendrovė turėtų atitinkamą užbaigtų statybinių darbų istoriją ir tam tikrą pajamų iš veiklos statybų sektoriuje suminę išraišką. Todėl asmenys, norintys dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, noriai ieško ir perka įmones su veiklos statybų sektoriuje istorija. Kaip ir šiuo atveju, pirkėjas atsirado gana greitai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnė surašė tarnybinį pranešimą, kuriame pati padarė išvadą, jog O. G. dėl savo priklausomybės alkoholiui ir asocialaus gyvenimo būdo negalėjo būti tikruoju MB “X” pirkėju. Susitikimo su O. G. ir antruoju kartu su juo atėjusiu asmeniu metu K. Z. jis nesukėlė jokio įtarimo, juolab, kad praktikoje yra ne kartą susidūręs su situacija, jog sėkmingo statybos verslo savininkas retai kada vaikšto išsičiustęs, užsidėjęs brangų kostiumą. Paprastai statybvietėse visuomet būna žmonės atrodantys pakankamai kukliai ir apsirengę specifiniais drabužiais, neretai, nevengiantys ir žalingų įpročių. Kiekvienoje statybinių darbų sutartyje visuomet būna reikalavimas dėl visų į statybvietę patenkančių asmenų privalomo blaivumo patikrinimo. Akivaizdu, kad šis reikalavimas atsirado ne tik dėl hipotetinių saugos reikalavimų, bet buvo sąlygotas realios situacijos statybų sektoriuje. Susitikimo metu O. G. nebuvo girtas, buvo apsirengęs tvarkingais drabužiais, kalbėjo rišliai. Antrojo asmens vaidmens tuo metu nesureikšmino, tačiau dabar neatmeta galimybės, kad O. G. galėjo pasinaudoti į susitikimą atėjęs antrasis vyras, tačiau jis asmeniškai anksčiau nei pirmojo, nei antrojo asmens nepažinojo. Kaip ir prieš tai buvo paaiškinęs savo apklausose dėl Baudžiamojo kodekso procesų kitoje byloje (teismas uždraudė lankytis name, kuriame gyveno jis su savo dukros mama E. R. bei dukra, adresu (duomenys neskelbtini)), neturėjo jokio priėjimo prie dokumentų, laikmenų ir kt. asmeninių daiktų, todėl nebuvo galimybės juos iš ten paimti ir pateikti. Iš bylos (ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00001-19) medžiagos, su kuria leido susipažinti prokuroras, akivaizdžiai matosi E. R. priešprieša bei noras maksimaliai pakenkti jam(šiuo metu vyksta teisminis ginčas dėl didelės vertės turto - namo dalybų), nemaža dalis jos liudijimų yra pagrįsti tik jos neapykanta jam (yra apie 10 pareiškimų surašytų jos vardu jo atžvilgiu, iš kurių dauguma net neprasidėjo ikiteisminiais tyrimais). Beje, ji yra bausta dėl melagingo pranešimo policijai. Pareigūnai, antrą kartą atlikdami kratą namie, padarė garažo nuotraukas, tačiau dokumentai, kaip ir buvo paminėta prieš tai, buvo rūsyje (katilinė, apie 36 kv. m. patalpa), į kurį įėjimas yra iš svetainės-laiptinės patalpos. Šiuos dokumentus jis pats paėmė tada, kai jau buvo nuimtas draudimas lankytis minėtu adresu. Kad nekiltų papildomų ginčų (ar apskritai E. nesugalvotų juos sunaikinti, siekdama jam pakenkti) ar kt., pats paėmė juos jai nematant, tuomet, kai jinai paprašė pažiūrėti geoterminio šildymo sistemą, kadangi skundėsi, kad negerai veikia katilas. Tarp šių dokumentų yra minėti Mažosios bendrijos pirkimo - pardavimo dokumentų sutartis, kurią jo akivaizdoje, prieš metus laiko, pasirašė O. G., ir jos priedai (šiuos dokumentus prideda). Pranešime apie įtarimą taip pat teigiama, jog: “2019 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu būdu pateikdamas duomenis apie bendrijos narių pasikeitimą VĮ Registrų centrui, nors realiai jokio bendrijai priklausančio turto ir bendrijos dokumentų”. Paaiškina, jog dėl skirtingų įstatymų MB, UAB pirkimo - pardavimo sutartims per klaidą nepateikta nario pasikeitimo taip, kaip to reikalauja MB įstatymas. Prieš tai jis yra pardavęs UAB, ten po akcijų pardavimo apie naują direktorių teikia informaciją naujasis direktorius (arba akcininkas), o su MB kitaip, prievolė tenka senajam direktoriui (kiek jis supranta dabar įsigilinęs į šią vietą). Tuo metu jis nežinojo, kad jis turi pateikti tokią informaciją, o kuomet tai sužinojo, tokią informaciją ir pateikė. Pateikė, greičiausiai, 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Informacijos pateikimui buvo būtina žinoti O. G. paso arba asmens tapatybės kortelės seriją ir numerius. Tokią informaciją jis gavo susitikimo su pačiu O. metu. Paaiškino, jog nesutinka su pranešime apie įtarimą esančiu teiginiu, esą: "‘dėl K. Z. apgaulingo MB „X“ buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti bendrijos veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.” Laikotarpis iki 2017 m. gruodžio 31 d. dienos yra priduotas registrų centrui (pateiktos metinės deklaracijos, sumokėti pelno mokesčiai, GMP, Sodra ir kt.). Papildomai liudytoja buhalterė Beata pati minėjo, kad šie dokumentai buvo tvarkingai susegti, sutvarkyti, suvesti į buhalterinės apskaitos programą. Visi minėti dokumentai yra pas FNTT pareigūnus. Apskaitą vedė buhalteriai, jis tik jiems teikdavo visą reikalingą informaciją. Kas liečia laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. dienos iki 2018 m. gruodžio 31 d. dienos, šio laikotarpio apskaitą vedė dvi buhalterės A. ir B., todėl jis tinkamai realizavo savo pareigą “organizuoti" bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą. Esant sudarytoms ir galiojančioms sutartims dėl bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, jis neturėjo pareigos pats imtis tokios veiklos ir papildomai saugoti dokumentus, kurie ir taip buvo pas bendrovės buhalteres arba papildomai saugoti įmonės registrus, kurie iki šiol yra buhalterinės programos duomenų bazėse. Prideda: Pirkimo - pardavimo sutartis su priedais. Sąskaitas faktūras. Ekrano nuotraukas iš el. pašto, kuriame matosi, kad visos “Trūkstamas” sąskaitas siunčia jo buhalterė, jas prieš tai suformavusi (t. 8, b. l. 115-129).

Liudytoja A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji įmonėje MB „X" dirbo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. birželio 4 d. Iki 2018 m. vasario mėnesio dirbo įmonės AB „X" nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. kovo mėn. pasisiūlė dirbti iš namų, kadangi kompiuteris buvo silpnas, o ji namie turėjo gerą kompiuterį. K. sutiko, ir ji pradėjo dirbti iš namų. Kiek atsimena, su MB „X“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Su K. Z. žodžiu susitarė, kad ji dirbs apie pusę metų. Pagal darbo sutartį jos pareigos vadinosi - buhalterė. Atlikdavo visas darbo funkcijas, susijusias su buhalterine apskaita bei mokesčių deklaravimu pagal jai pateiktus dokumentus. Dirbo pusę etato nuo 09:00 iki 13:00. MB „X“ dirbo viena iš programų „Agnum", kurią administravo UAB „E", įm. k. (duomenys neskelbtini), jai buvo paduoti prisijungimo kodai prie minėtos programos. Dokumentus apskaitos tvarkymui teikdavo tik įmonės „X" direktorius K. Z.. Dokumentų buvo tikrai nemažai, būdavo speciali dėžutė, jis joje nuolat palikdavo reikiamus dokumentus, o ji juos apskaitydavo. Kai ji pradėjo dirbti iš namų, elektroniniu paštu siųsdavo tik nuolatines sąskaitas, tokias kaip nuomos patalpų ir pan. PVM sąskaitas faktūras važiavo vieną kartą pasiimti pati į (duomenys neskelbtini) ir parsiveždavo atgal pas save į namus. Daugiausiai buvo pirkimų dokumentai. Dokumentų perdavimo akto jie nepasirašė niekada. 4 segtuvai dokumentų buvo perduoti K. Z.. Seifas, esantis (duomenys neskelbtini), būdavo atviras be pinigų. Su grynais pinigais ji nedirbo, kasos aparato nebuvo. Tokios kaip kasininkės įmonė neturėjo. Ji turėjo prisijungimus prie elektroninės bankininkystės, tačiau buvo nustatytas dienos limitas, kuris buvo 200 Eur smulkiems pirkiniams ar paslaugoms. Atlikti stambių pavedimų ji neturėjo teisės. Turėjo teisę tik ruošti pavedimus direktoriaus tvirtinimui. Ataskaitos VMI ir Sodrai buvo teikiamos jos prisijungimais, kadangi ji turėjo tam įgaliojimą. Ji K. Z. nurodymu pildė darbuotojų įdarbinimus Sodrai, teikdavo VMI mėnesines PVM, GPM deklaracijas. Taip pat teko teikti metinę 2017 metų pelno deklaraciją, tačiau ji buvo atmesta. Kai įsidarbino MB „X“ 2017 m. rugsėjį, su ja dirbo 5 žmonės, įmonė siuvo sukneles ir pardavinėjo internetu. Nuo 2018 m. vasario iš dokumentų ji suprato, kad bendrija teikia statybų paslaugas. Taip pat pradėjo įdarbinti statybininkus. Vienu metu daugiausiai dirbo apie 9 statybininkus. Atlyginimų jiems mokėti neteko, tačiau pildė mokėjimų nurodymų formas be teisės išsiųsti jas darbuotojams. Darbuotojai skundėsi, jog K. nemoka atlyginimų. Siuvėjos Z. T., E. O. skundėsi jai, kad nemokami atlyginimai. Jai jis skolingas 540 Eur. Apie neapskaitytas atliktas finansines operacijas, pardavimus jai nieko nėra žinoma. Santykiai su K. Z. buvo labai puikūs, pirmus du mėnesius jis klausydavo jos patarimų buhalterinės apskaitos klausimais, o po to visiškai nebeklausė jos, niekada neturėjo laiko kalbėti apie dokumentus. Jis buvo labai išvaizdus, visada mandagus, greitai susinervindavo. Susinervinęs kalbėdavo labai nerišliai. Jai atrodė, kad jis labai stengėsi padaryti tėvams įspūdį, jog yra puikus verslininkas. Šiuo metu jie nebendrauja (t. 1, b. l. 111-112).

Liudytoja B. C. 2019 m. kovo 28 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, MB „X" ji nedirbo. Jos įmonė MB „B" įm., k. (duomenys neskelbtini), teikė buhalterines paslaugas. Tarp MB „X" ir jos įmonės MB „B" 2018 m. liepos 20 d. buvo sudaryta terminuota 1 metų sutartis. Jos įmonė MB „B" įsipareigojo atlikti visas darbo funkcijas, susijusias su buhalterine apskaita. 2018 m. rugsėjo 15 d. jos iniciatyva sutartis su MB „X" buvo nutraukta, kadangi ji nebuvo vykdoma, o tiksliau, įmonė nemokėjo pinigų už paslaugas. Jai šiuo metu K. Z. yra 600 Eur skoloje. Ji turi visus susirašinėjimus. Jos darbo vieta buvo ir yra (duomenys neskelbtini). Dirbo ji iš namų. Viena iš programų, su kuria dirbo tvarkydama MB „X" apskaitą, buvo „Agnum", kurią administravo UAB „E", įm. k. (duomenys neskelbtini), jai buvo paduoti prisijungimo kodai prie minėtos programos. Taip pat buvo duoti „Debesų" prisijungimo kodai, administruojami UAB „E", įm. k. (duomenys neskelbtini). Prisijungti tiek prie „debesų", tiek prie „Agnum" negalėjo mėnesį laiko, nes neleisdavo prisijungti, tik po mėnesio jai buvo leista prisijungti. Dokumentai (apie vienas segtuvas) pačią pirmą dieną, kai buvo sudaroma sutartis, jai buvo pateikti į rankas, dokumentus pateikė įmonės direktorius K. Z.. Taip pat siuntė dokumentus elektroniniu paštu, visus siuntimus ji turi elektroniniame pašte. Pirmą kartą buvo pateikta daugiausia dokumentų. Daugiausiai tai buvo pirkimų dokumentai. Perdavimo akto jie nepasirašė niekada. Ar bendrija turėjo grynųjų pinigų, pagal buhalterinius dokumentus, ji neatsimena, bet su grynais pinigais ji nedirbo, už kasą ji nebuvo atsakinga. Ji turėjo prisijungimus prie elektroninės bankininkystės, tačiau nėra vykdžiusi jokių operacijų, kadangi nebuvo suteiktos tam teisės. Jai buvo pavesta atlikti apmokėjimą už programos „Agnum" licenciją ir tada ji suprato, kad to padaryti negali, nes nebuvo suteiktos tam teisės. Ataskaitos VMI ir Sodrai buvo teikiamos su jos prisijungimais. Ji K. Z. nurodymu pildė darbuotojų įdarbinimus Sodrai. Jis jai atsiųsdavo elektroniniu paštu darbuotojų duomenis, o ji juos įformindavo Sodrai, du kartus tikrai siuntė, o daugiau neatsimena. VMI teikdavo mėnesines PVM deklaracijas, kiek ji atsimena, teikė balandžio mėnesio ir gegužės, o dėl birželio deklaracijos ji neatsimena. Taip pat teko tikslinti metinę 2017 metų pelno deklaraciją. Iš dokumentų suprato, kad MB „X" teikia statybų paslaugas. Kiek dirbo žmonių, ji neatsimena, bet kol ji buvo atsakinga už bendrijos buhalteriją, tai jai teko įdarbinti keletą žmonių, turi visus susirašinėjimus, direktoriaus siųstus elektroninius laiškus. Atlyginimų mokėti neteko. Nusiskundimų, skambučių iš įdarbintų darbuotojų taip pat nėra sulaukusi. Apie neapskaitytas atliktas finansines operacijas, pardavimus jai nieko nėra žinoma. Su K. Z. buvo darbiniai santykiai, šiuo metu jie nebendrauja. Bendravimas baigėsi tada, kai ji nutraukė sutartį. Jai jis pasirodė niekuo neišsiskiriantis klientas iš kitų, tačiau po mėnesio suprato, kad nebus lengva su atsiskaitymais, kadangi pradėjo "tempti gumą" už buhalterinių paslaugų apmokėjimą. Kaip ir minėjo, šiuo metu jai jis yra skoloje 600 Eur. 2018 m. lapkričio 8 d. išsiuntė elektroniniu paštu raginimą sumokėti skolą už suteiktas paslaugas. Apskaitos dokumentai buvo perduoti FNTT pareigūnui šių metų sausio mėnesį (t. 1, b. l. 114-115).

Liudytoja B. C. 2020 m. vasario 10 d. papildomai apklausta parodė, kad K. Z. jai perdavė dokumentus, susijusius su MB "X", kuriuos ji visus perdavė FNTT pareigūnui, tačiau tarp jų buvo ir keletas ne pirmą kartą perduotų dokumentų, bet vėliau perduoti jai dokumentai. Visus turimus dokumentus, susijusius su MB "X", ji perdavė FNTT pareigūnui. Ji atsimena, kad pirmąjį kartą, t. y. 2018 m. liepos 20 d. jie susitiko Vilniuje, Liepkanio Maximoje, Can Can picerijoje. Jie ten pašnekėjo, viską aptarė, ji K. Z. susakė, ko jai iš jo reikia, t. y., ko ji iš jo reikalauja. Prisiminė, kad K. picerijoje viską užsirašinėjo, t. y. žymėjosi tiksliai, kokių jai dokumentų, duomenų reikia. Kai aptarė dėl dokumentų, dėl darbo sutarties, nuėjo prie jo mašinos ir ten buvo dokumentai. Dokumentai buvo netvarkingai sudėti, maišuose, nenumeruoti, sulamdyti. Toks vaizdas jai susidarė, kad jis nori, jog ji pasiimtų tą maišą ir sutvarkytų viską. Jokio perdavimo akto nesirašė. Buvo keista, kad jis jai, svetimam žmogui, atidavė visus savo įmonės dokumentus. Adresu (duomenys neskelbtini), ji niekada nebuvo, jokio seifo nematė, nieko nežino apie MB "X" ar K. Z. seifą. Nėra dirbusi pas jį su grynaisiais pinigais, sutartyje tarp K. Z. ir jos yra net pažymėta, kad su grynais pinigais ji nedirba. Po to, kai jai K. perdavė dokumentus prie Can Can picerijos, po to laikotarpiu nuo pirmo jų susitikimo 2018 m. liepos 20 d. iki sutarties nutraukimo 2018 m. rugsėjo 15 d. jis į namus, adresu (duomenys neskelbtini), tris kartus atvežė jai pirminius dokumentus. Kiek prisimena, daugiausiai tai buvo statybinių medžiagų pirkimai Ermitaže, daugiau neprisimena, kur, bet sumos buvo apie 100-200 eurų, nes medžiagos buvo smulkios, įvardinti negali, neatsimena. Atsakydama į klausimą, ar K. Z. yra jai perdavęs orderius, dokumentus, išrašytus gryniesiems pinigams išimti, liudytoja atsakė, kiek pamena, iš ankstesnių dokumentų, kuriuos gavo, tai buvo lyg atlyginimai mokami grynaisiais, bet tiksliai tikrai neatsimena. Daugiau jokių orderių, dokumentų, išrašytų gryniesiems pinigams, ji nematė, nebuvo jų tarp jai pateiktų dokumentų. Į klausimą, ar jai žinoma apie tai, kad bendrijoje buvo blankas, t. y. kvitas, kuris buvo pildomas dviem egzemplioriais, ant kurių būdavo rašomas tas pats tekstas, skaičiai, kurių vieną ji pasilikdavo sau, kitą turėjo K. Z., liudytoja atsakė, jog ji nežino tokio kvito, padaryto Word, jo neturėjo, K. nėra jai davęs, nėra jo mačiusi pas jį. Ji Sodrai teikė duomenis apie darbuotojų priėmimą, K. jai siuntė el. paštu darbuotojų sąrašą, jai atrodo, ne vieną kartą, ir ji tuos duomenis pateikė Sodrai elektroniniu būdu. K. Z. jai buvo suteikęs įgaliojimą Sodrai, kad ji prisijungusi per savo el. parašą galėtų teikti MB "X" duomenis. Netikrino, neklausdavo K., ar viskas laiku pateikta. Už 2018 m. niekas nesudarinėjo apskaitos registrų ir finansinių ataskaitų, nes ji nutraukė sutartį. Už 2017 metus apskaitos registrus ir finansines ataskaitas turėjo pateikti senoji MB "X" buhalterė, nes ji (B. C.) netvarkė 2017 m. buhalterijos, ji tik po 2018 m. liepos 20 d. pasirašė sutartį su K. Z. MB "X", o iki metų birželio 1 d. reikia pateikti duomenis VMI, o iki metų birželio 1-15 d. Registrų centrui. Į klausimą, ar ji žino ar matė, kad K. Z. būtų mokėjęs grynais darbuotojams atlyginimus ir kokio dydžio atlyginimai buvo, kaip jie buvo apskaitomi buhalterijoje, liudytoja atsakė, jog atlyginimai nebuvo paskaičiuoti, nes K. Z. jai neteikė duomenų. Ji nėra mačiusi ir nieko nežino apie tai, kaip buvo išmokami pinigai MB "X" darbuotojams. Jis pats atrodo nežinojo, kokie darbuotojai pas jį dirba, kiek jų yra, nes jai rašydavo, prašydamas sąrašų darbuotojų, norėdamas išdarbinti, ir tai buvo ne kartą. K. Z. jai kelis kartus per tuos maždaug du mėnesius pateikė pirkimus statybinių medžiagų, bet sumos, pirkimai buvo maži, apie 100-200 eurų. Kiek atsimena, tai per tą laiką, t. y. 2 mėnesius, jis jai buvo pateikęs gal iki 30 sąskaitų faktūrų su statybinių medžiagų pirkimais. Gali pasakyti, kad iš pradžių, apie vieną mėnesį laiko, ji tvarkė ir vedė duomenis apie MB "X" programoje AGNUM, po to ji neturėjo priėjimo prie minėtos programos, kadangi K. Z. jai sakė, kad jis nesusimokėjo už tos programos nuomą, bet jai žadėjo tai padaryti artimiausiu metu. Bet iki pat sutarties su MB "X" nutraukimo, K. Z. ir nesumokėjo už tą programą. Lyg pastebėjo, kad K. Z. grynina iš MB "X" banko sąskaitos didelėmis sumomis pinigus ir dar pagalvojo, kaip jis tai pateisins, tačiau po to, kai jis pradėjo gryninti didelėmis sumomis pinigus, ji ir netrukus nebedirbo. Taip pat gali pasakyti, kad kaip direktorius K. Z. jai neatrodė rimtas, neatrodė tvarkingas, elgėsi nemandagiai, kreipėsi iš karto "tu", jis iki šiol jai yra neatsiskaitęs už jos darbą ir likęs skoloje 600 eurų. Nurodo, kad laikotarpiu, kai senoji MB "X" buhalterė buvo ir tvarkė dokumentus, tai tie visi dokumentai buvo tvarkingi, tvarkingai sudėti, bet tuo laikotarpiu, kai K. Z. neturėjo buhalterės, tai visi dokumentai buvo maiše, sumesti, suglamžyti, daug nereikalingų dokumentų: maketų, projektų ir panašiai (t. 1, b. l. 116-118).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. Z. jis pažįsta maždaug apie 4-ius metus laiko, su juo supažindino S. R.. K. Z. jam žadėjo padėti atidaryti įmonę Lenkijoje, tačiau mažai jis jam kuo padėjo, jis pats atsidarė ją ten ir iki šiol turi. Su K. Z. daugiausiai bendravo telefonu, pasiklausdavo, kaip ką daryti dėl statybų, dėl darbuotojų, tačiau jam jis mažai kuo padėdavo. 2018 metų pabaigoje, gal spalio mėnesį, datos tiksliai negali pasakyti, jam paskambino ar parašė per messenger programą K. Z., sakydamas, kad jis su savo drauge E. R. ilsisi Amerikoje ir jam reikia išgryninti pinigus Naugarduko gatvėje, Vilniuje, SEB banke. K. Z. pasakė jam visą instrukciją, ką reikės ir kur daryti. Jis sakė, kad internetu padarė jam leidimą. Nuėjus į minėtą banką, kažkas buvo negerai, nes jam neleido išsigryninti pinigų. Kiek prisimena, jis jam liepė lyg išgryninti 12 000 eurų, bet tiek pinigų sąskaitoje nebuvo. A. M. tai pasakė jam. Tada dar kažkas buvo, kad iš karto jam nepavyko išgryninti pinigų, kažkas lyg su įgaliojimu buvo netinkamai sutvarkyta, tačiau galiausiai jis iš SEB banko gavo 11 800 eurų, jam juos išdavė banko darbuotoja, jis pasirašė banko darbuotojos pateiktus dokumentus ir išėjo. Po to K. jam pasakė, kad nuvažiuotų prie Forum Palace, kur apačioje yra Forum Palace, o viršuje pastato parkingas, Vilniuje, tikslaus adreso nežino, Konstitucijos prospekte. Jis jam pasakė, kad visus pinigus, t. y. 11 800 eurų perduotų ten laukiančiam vyrui. Kai A. M. nuvažiavo į minėtą vietą, ten stovėjo autobusiukas, numerių nežiūrėjo, nežino, lietuviški ar ne, mėlynos spalvos, neprisimena nei modelio, nei markės, tiesiog nežiūrėjo to. Autobusiuke buvo trys žmonės: du vyrai ir viena moteris. Vyrą, kuriam perdavė pinigus, t. y. 11 800 eurų, matė pirmą kartą, jis kalbėjo rusiškai, neprisistatė, tik pasisveikino, pasakė "zdrasti" ir padavė ranką. Jis jo paklausė, ar nuo K., A. M. atsakė "da". Tas vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 175-180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, su kelių centimetrų juodos spalvos barzdele, vilkėjo maikutę, džinsus, daugiau nelabai ką prisimena, atpažinti negalėtų. Moteris, kuri buvo autobusiuke, buvo taip pat apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir stambaus kūno sudėjimo, jos neįsidėmėjo visiškai. Dar buvo vienas vyriškis, kurio taip pat neprisimena. Padavė, kaip minėjo, pinigus, ir jis išvažiavo. Tada parašė ar paskambino K. ir pasakė, kad padavė pinigus. Su K. Z. nuo 2019 metų vasaros nebendrauja, jam buvo paskolinęs apie 380 eurų, jis jam iki šiol jų negrąžino. K. tą vienintelį kartą padarė paslaugą, išgrynindamas ir perduodamas pinigus (t. 2, b. l. 14-16).

Liudytoja E. R. 2019 m. birželio 7 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su K. Z. ji draugavo artimai apie trejus metus laiko. Per tą laikotarpį jie susilaukė dukters. Iš pradžių kartu gyveno nuomojamajame bute (duomenys neskelbtini), nuo 2016 metų vasaros, galbūt liepos mėnesio, su K. Z. atsikraustė į jai priklausantį namą adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 metų vasario mėnesio jie kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, K. Z. išsikraustė iš jos namų. Nurodė, kad K. Z. turėjo MB "X", jis buvo direktorius. Ji toje įmonėje visiškai nedirbo, nieko apie ją nežinojo, tik padėdavo kartais išsiųsti siuntinius per LP Express. Iš pradžių MB "X" prekiavo įvairiais siūtais drabužiais, daugiausiai suknelėmis. Kiek ji žino, K. turėjo, atrodo, tris siuvėjas. Po to jo draugas S. R., kuris turi MB "O", pasiūlė K. pradėti dirbti statybų srityje. Tuomet K. pradėjo ieškoti darbuotojų internete, per bendrus pažįstamus, kurie mokėtų daryti statybų vidaus darbus: špakliavimas, dažymas, plytelių klijavimas ir panašiai. Dirbo ir ukrainiečiai, kurių buvo įmonėje ne daugiau nei dešimt. MB "X" dirbo UAB "Li", t. y., kai atsirasdavo statybų objektas, UAB "L", laimėjusi konkursą dėl statybų, samdydavo mažesnes įmones darbų atlikimui. MB X atlikinėjo darbus Vilniaus mieste ir Zarasų mieste. Kiek K. jai pasakojo, tai UAB "L" sudarydavo sutartis su mažesnėmis įmonėlėmis, kurios atlikdavo įvairius statybos darbus, atlikus darbus, UAB "L" nesumokėdavo pinigų, nemokėjo minėta įmonė ir K., todėl jis neturėjo apyvartinių lėšų. Negali pasakyti, kaip buvo tvarkoma MB "X" buhalterija, tik žino, kad ją tvarkė moteris, kurios žinojo tik Facebooką - A. Č.. Kiek jai K. pasakojo, kai MB "X" darbuotojai atlikinėjo vidaus darbus renovuotame viešbutyje, UAB "L" iš pradžių mokėjo pinigus MB "X", bet po to, kai buvo atlikti visi darbai, UAB "L" pinigų nesumokėjo, pradėjo reikšti pretenzijas, kad darbai atlikti nekokybiškai. Dar K. jai sakė, kad 2019 metais sausio mėnesį MB "X" jis pardavė, bet nesakė, kam. E. R. žinojo, kad tai buvo vyras. Ji tuo metu, kai K. MB "X" atlikinėjo statybų darbus, augino dukrą, nedirbo ir nežino, ką dirbo K., nes apie MB "X" jis jai mažai pasakodavo, o ji, kaip minėjo, toje įmonėje nedirbo (t. 1, b. l. 88-91).

2019 m. gruodžio 5 d. liudytoja E. R. papildomai parodė, kad, kaip minėjo, ji su K. Z. kartu nebegyvena, juos sieja tik dukra L.. Gali pasakyti, kad, jai atrodo, tai buvo 2019 metų sausio mėnuo, laiko tiksliai nurodyti negali, jai ir K. Z. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., jai K. Z. pasakė, kad jis sudegino pečiuje MB "X" dokumentus, tačiau neminėjo, kiek ir kokius. Jis jau įtarė ir pergyveno, kad VMI gali jį "kabinti" dėl didelių piniginių pervedimų banke, dėl to, kad jis išgrynindavo didelėmis sumomis pinigus. Jai K. Z. sakė, kad S. R. tėvas R. R. turi draugą U., jis yra latvis. Tas U., kiek ji žino ir kiek K. Z. jai sakė, į MB "X" pervesdavo didelėmis sumomis pinigus, nurodydamas lyg už darbus, K. juos išgrynindavo ir veždavo pats į Latviją U.. K. už pinigų išgryninimą likdavo kažkoks procentas, bet ji nežino, koks. Tą ji žino, nes jai sakė K., nes iš gautų pinigų už procentus jis investuodavo į statybas, tuo metu turėjo objektą Zarasuose. Jai K. pinigų neduodavo, jis gautus pinigus "už išgryninimą" investuodavo į verslą, į MB "X". S. R., kuriam (duomenys neskelbtini) metai, yra vienas iš geriausių K. draugų. Daugiau apie jį nieko negali papasakoti. Dar nurodė, kad K., būdamas MB "X" direktoriumi, tikrai aplaidžiai ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nerinko visų dokumentų, jų nesaugojo, mėtė (jų buvo ir namuose, ir automobilyje), degino, pats taip sakė. Be to, K. sudegino jos įmonės "Y" dokumentus laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 20 d., nes minėtos įmonės dokumentai buvo jos namuose aukščiau minėtu adresu, o tuo laikotarpiu ji su dukra ten negyveno, ten gyveno K.. Ji taip mano, nes kreipėsi į Radviliškio policijos komisariatą dėl įmonės dokumentų sudeginimo, tačiau byla ar medžiaga buvo nutraukta, nepakako įrodymų, kad K. sudegino dokumentus. O įmonės apdegintus dokumentų likučius ji rado prie savo namo tvoros ir pas kaimynę sode ir neabejoja, kad tai padarė K.. Parodė, kad Trakų teisme yra byla dėl smurto artimoje aplinkoje, kur K. yra įtariamasis. Nuosprendis bus 2020 m. sausio 17 d.. Prašo nekviesti į teismą dėl jos dukters ir jos pačios saugumo, nes jaučia baimę dėl K. galimų veiksmų po to, kadangi jis yra neprognozuojamas, neadekvatus ir nekontroliuojantis savo veiksmų (t. 1, b. l. 96-98).

Liudytoja E. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 10 d. parodė, kad nuo 2019 metų sausio 1 dienos, jos žiniomis, K. Z. nėra buvęs namo adresu (duomenys neskelbtini), garaže. Jis ten niekada nelaikė jokių dokumentų. Garaže buvo ir yra audinių, trimeris, stelažai, statybiniai rakandai, sodo įrankiai. Nurodo, kad K. jai tikrai sakė, kad "X" dokumentus, kaip jis sakė, "buhalteriją", sudegino pas S. R. namuose pečiuje. Taip pat K. sakė, kad rado žmogų iš (duomenys neskelbtini), lyg vardu S., kuris, kaip ji suprato, dirbo pas K. "X", ir tas S. rado bomžą, t. y., vyrą, kuriam K. pardavė MB "X" ir tam bomžui jis sakė, sumokėjo kelis šimtus eurų. Ji niekada nematė jokios MB "X" pardavimo sutarties, perdavimo akto. Ji mano, kad jie net nebuvo surašyti, nes K. meluoja (t. 1, b. l. 101-103).

Liudytoja E. R. 2020 m. birželio 12 d. el. paštu atsiuntė savo surašytą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendis buvo priimtas 2020 m. sausio 17 d., jis įsiteisėjo 2020 m. vasario 16 d, todėl ir kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyriumi pasibaigė 2020 m. vasario 16 d. Jos namo adresas yra (duomenys neskelbtini). Kiek ji pamena, po 2020 m. vasario 16 d. K. Z. užsukdavo į jos namus (duomenys neskelbtini), kelis kartus per mėnesį aplankyti dukrą arba ją pasiimti. Jeigu lankydavo dukrą jos namuose, jis namuose būdavo apie valandą, jeigu atvykdavo tik pasiimti dukrą - užtrukdavo iki 15 - 20 min. Namuose jis bendraudavo su dukra arba tiesiog laukdavo, kol E. ją suruoš. Kiek prisimena, K. Z. lankant dukrą paprašė pažiūrėti geoterminio šildymo katilą, kadangi jis prastai veikė. Kartu jie nuėjo į rūsio patalpą, kurioje yra katilas, tačiau nuėjus paaiškėjo, kad K. Z. nieko nesupranta apie katilo veikimą ir negalėjo pagelbėti, todėl vėliau ji išsikvietė meistrus, kurie sutvarkė katilą. Jai nėra žinoma, kad K. Z. išmanytų geoterminio ar kitokio šildymo sistemas. Tuo pačiu pažymi, kad name yra tik geoterminis šildymas, t. y. malkomis, anglimis ar kitu degiu kuru jis nėra šildomas, tam nėra jokio katilo. Po 2020 m. vasario 16 d. K. Z. lankantis jos namuose, ji stengdavosi jo nepalikti vieno, tačiau jis trumpam būdavo vienas, kai ji, pvz. nueidavo į tualetą ar turėdavo paruošti dukrą, sudėti jos daiktus ir panašiai. Namo katilinė nėra užrakinta, į ją galima laisvai patekti per namo vidų, todėl teorinę galimybę į ją patekti K. Z. turėjo. Jos žiniomis, jos namuose K. Z. jokių dokumentų nelaikė, nėra jų mačiusi ar juos radusi, taip pat jų ir jokių kitų dokumentų niekada nematė katilinėje. Ar K. Z. dar kada nors be jos žinios lankėsi katilinėje, į namą ar katilinę buvo atnešęs kokius nors dokumentus, ji nežino (t. 1, b. l. 107).

Liudytoja N. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus O. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., paskutiniu metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), esančiame dviejų kambarių bute, kuris bendra nuosavybės teise priklauso jai ir buvusiam sutuoktiniui I. G., kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra O. G. tėvui. Mokesčius už butą mokėjo ji per pusę su I. G., kadangi sūnus O. G. jau labai seniai niekur nedirbo, kiek pamena ji, tai paskutinį kartą jis dirbo kažkur 2007 m. O. G. buvo alkoholikas, o su laiku visai degradavo, tai yra, vartojo alkoholį kasdien ir bendravo su tokiais pat asmenimis, pas jį bute rinkdavosi sugėrovai. Nuo to laiko jis pragyvenimo šaltinio neturėjo ir buvo jos ir tėvo materialiai išlaikomas, tai yra N. D. ne tik sumokėdavo komunalinius mokesčius, bet paštu persiųsdavo jam 30-40 eurų kas savaitę. Tai darydavo, kol jis turėjo pasą ir galėjo nueiti į paštą ir pasiimti pinigus. Kai prarado pasą, kelis kartus jam ji davė pinigų pasidaryti pasui, bet jis pinigus pragerdavo, o paso nepasidarydavo. Nuo to laiko ji pinigų jau jam nesiuntė, o kartais, tai yra kartą per mėnesį, nuvažiuodavo pas jį ir nuveždavo maisto, paskutinius kelis metus jau jo nelankė, nes bijodavo jo aplinkos. Jam taip pat padėjo tėvas I. G., jis per seserį R. D., gyv. (duomenys neskelbtini) ( tel. (duomenys neskelbtini)), kuri turi įgaliojimą paimti jo pensiją, duodavo jam kas mėnesį kažkokią sumą pinigų ir nupirkdavo maisto, nes pinigus jis pragerdavo. Dar jam padėdavo brolis V. G., kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nupirkdavo jam rūbų, kompiuterį ir kitų daiktų, pinigų taip pat nenorėjo duoti, nes O. G. tuoj pat pragerdavo. Sūnus O. G. šeimos neturėjo, o jo draugai buvo (duomenys neskelbtini) stoties girtuokliai, su kuriais jis nuolatos girtaudavo. Paskutinį kartą gyvam būnant O. G. ji buvo jo namuose gal 2016 metais. O. G. buvo girtas, o butas paverstas landyne, tai yra, bute buvo prišnerkšta, buvo girtaujama, buvo girtų pašalinių asmenų. Sūnus O. G. neturėjo, negalėjo, nes nebuvo iš ko, nusipirkti kokią nors įmonę ir būti jos direktoriumi, apie tai jis niekada nekalbėjo ir jokių planų neturėjo, kaip jau ji minėjo, jis nuolatos girtaudavo. O. G. seniau galėjo pataisyti kompiuterius, suprato elektros darbus, nes jis pagal darbo biržos siuntimus kažkur prieš 10 metų buvo baigęs kažkokius su tuo susijusius kursus, taip pat pagal darbo biržos siuntimą mokėsi kursuose, kur jį mokė dėti gipso plokštes, taip jai sakė jis pats, kiek jai žinoma, jis niekur nedirbo, nes, kaip minėjo, jis nuolatos girtaudavo. Daugiau jokių žinių statybos srityje jis neturėjo. Ar O. G. savo noru galėjo pasirašyti dokumentus dėl įmonės pirkimo, dokumentų priėmimo, ji labai abejoja. Mano, kad jį galėjo paveikti, tai yra prigirdyti alkoholio, sumokėti kažkokią pinigų sumą ir jis galėjo pasirašyti girtas, nesuprasdamas, ką daro, nes jis teisiškai visiškai nebuvo išprusęs ir juo girtu galėjo pasinaudoti. O. G. buvo silpnos valios, tai yra pasiduodantis kitų įtakai, patiklus žmogus. Ji įsivaizduoja, kad jį prigirdė, davė kelis eurus ir pasakė, "pasirašyk, nieko tau nebus". Kas galėjo juo pasinaudoti, ji nežino ir nieko neįtaria. Jai O. G. niekada nebuvo užsiminęs, kad kas nors jam liepė pasirašyti kokius nors dokumentus, apie tai ji sužinojo, kai jai paskambino Šiaulių policijos pareigūnė ir paaiškino situaciją. K. Z. nepažįsta ir nieko apie šį asmenį nežino. Su kuo daugiausia O. G. bendravo, nežino, jo pagrindiniai trys sugėrovai, kurių vardų ir pavardžių nežino, mirė prieš jį. Gal apie O. G. daugiau žino jo teta R. D. (t. 1, b. l. 172-173).

Liudytoja R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog O. G., jos sūnėnas, yra miręs (duomenys neskelbtini).. Iki mirties jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), jo brolio I. G. ir buvusios žmonos N. D. bute. O. G. paskutiniais savo gyvenimo metais niekur nedirbo, niekur nesimokė, gyveno dviejų kambarių bute vienas. Jos brolis I. G. išvykęs iš Lietuvos ir gyvena (duomenys neskelbtini), su savo žmona išsiskyręs. Visus komunalinius mokesčius už butą mokėjo ji kiekvieną mėnesį, kadangi brolis I. G. jai siųsdavo pinigus, taip buvo sutarta su juo. O. G. jokio pragyvenimo šaltinio neturėjo, dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, dėl to tėvas juo nepasitikėjo ir visais mokesčiais rūpindavosi ji. Ji kartais O. G. pamaitindavo, duodavo smulkių pinigų, šeimos savo jis irgi neturėjo, ji draugų jo nepažinojo. Ji labai retai padėdavo O. G. finansiškai, kartais duodavo smulkių pinigų. Paskutiniu laiku su O. G. susitikdavo labai retai, kadangi jis buvo pametęs telefono aparatą, o jai buvo sunku iki jo atvažiuoti, kadangi jos ligotos kojos. Paskutinį kartą pas jį bute ji buvo 2019 m. pradžioje, tada jis skundėsi, kad pametė savo LR piliečio pasą, ji jam davė pinigų pasui, tačiau, kaip supranta, jis paso nepasidarė, nes jai negalėjo jo parodyti. Po to paskutinį kartą ji jį matė 2019 metų vasarą, susitiko prie IKI parduotuvės (duomenys neskelbtini), ji jam padavė pavalgyti ir davė kelis eurus, daugiau po to karto ji jo nematė, tik buvo dar vieną kartą nuvažiavusi, tai buvo 2019 m. spalio mėn., tačiau jo namuose neaptiko. Apie jo planus ji nieko niekada negirdėjo, nes jisai nieko neplanavo. Niekada nieko panašaus nėra jai sakęs, kad kas nors jam liepė pasirašyti kokius dokumentus. K. Z. nepažįsta, nieko apie jį nėra girdėjusi. Asmens, su kuo O. G. daugiausiai bendravo ir kas apie jį daugiausiai žino bei galėtų papasakoti, ji nepažįsta (t. 1, b. l. 181-182).

Liudytojas S. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 21 d. jis savo namo kieme susitiko O. G. tetą, kurios vardo ir pavardės nežino. Ji padavė O. buto adresu (duomenys neskelbtini), raktus ir paprašė juos palaikyti, o po to perduoti giminaičiams, kai jų paprašys. Todėl to buto raktai yra pas jį iki šiol. Jis su O. G. beveik nebendravo, pasisveikindavo kaip kaimynai, ir tiek. Jam atrodo, kad O. G. nedirbo, savo šeimos neturėjo. S. V. tuo adresu gyvena 6 metus, tai nurodo, kad tiek laiko O. geria, t. y. vartoja alkoholį, nes blaivo jo jis kaip ir nematė. Kiek jam žinoma, kartą ir daugiau per savaitę pas O, į namus ateidavo svetimi žmonės, girtuokliai, kurie ateidavo išgerti. O, buvo nuoširdus, nekonfliktiškas, bute jis tik gerdavo, bet problemų nekėlė. Nėra girdėjęs, kad O, būtų kada kur dirbęs. Daugiau apie O, nieko pasakyti negali, kaip minėjo, su juo tik sveikindavosi, nes nebuvo, ką daugiau kalbėti, kadangi jis nuolat būdavo girtas. Matydavo, kad O, išeina iš namų ir pareina vingiuodamas, t. y. mano, kad girtas (t. 2, b. l. 9-11).

Iš 2019 m. sausio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, jog B. C. pateikė keturis segtuvus su MB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentais (482 lapų; 535 lapų; 394 lapų ir 501 lapo) (t. 2, b. l. 58-60).

Iš 2018 m. liepos 20 d. sutarties tarp MB „X“ ir MB „B“, nustatyta, kad užsakovas privalo kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 10 d. pateikti vykdytojui pirminius pilnai užpildytus apskaitos dokumentus: sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas-faktūras, banko dokumentus, kasos dokumentus ir kt., o MB „B“ įsipareigojo tvarkyti kompiuterizuotą buhalterinę apskaitą, ruošti pranešimus VSDF ir VMI, kitas ataskaitas ir pranešimus, kurių reikalauja LR įstatymai, pateikti juos įstatymų nustatytais terminais (t. 7 b.l. 1-4).

2020 m. vasario 10 d. B. C. pateikė jos susirašinėjimą el. paštu su K. Z. dėl buhalterinės apskaitos vedimo, apmokėjimo už sutartyje numatytas paslaugas (t. 1, b. l. 119-154).

Iš 2019 m. vasario 26 d. kratos protokolo nustatyta, kad atlikta krata adresu (duomenys neskelbtini)., kurios metu rasti ir paimti dokumentai, susiję su MB „X“ (iš viso 23 lapai), ir mobilusis telefonas HUAWEY P20, kuris 2019 m. liepos 16 d. nutarimu grąžintas E. R. (t. 3, b. l. 38-42, 51-53).

Iš 2019 m. vasario 26 d. kratos protokolo nustatyta, jog krata atlikta K. Z. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini)., kurios metu nieko nerasta ir nepaimta (t. 3, b. l. 32-34).

2020 m. vasario 10 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas garažas namo adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant namo savininkei E. R., kuri paaiškino, kad garaže niekada nebuvo padėti jokie dokumentai. Daiktų ir dokumentų, reikšmingų tyrimui, nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 55-61).

2019 m. kovo 6 d. surašytas daiktų (MB „X“ išrašytų ir jos vardu gautų PVM sąskaitų faktūrų, kasos aparato čekių, bendrijos naudotų sąskaitų UAB „Paysera LT“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų už 2018 m. gegužės-rugpjūčio mėn.) apžiūros protokolas, dalyvaujant ŪFVTS vyriausiajai specialistei N. S.. Specialistė pateikė išvadas:

1. Jeigu iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išimti 159 240,00 Eur 2018 m. gegužės– liepos mėn. neįnešti į kasą ar neužfiksuoti kaip atskaitingo asmens skola bendrijai, tai turi įtakos MB „X“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymui už 2018 m. gegužės–liepos mėn. dėl neįformintų ir neįrašytų į apskaitą 159 240,00 Eur panaudojimo ūkinių operacijų, nesilaikant LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr,IX-574) 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų. 2. Jeigu pagal apžiūrai pateiktus MB „X“ vardu gautus už 2 972,18 Eur apmokėtus apskaitos dokumentus pinigai iš kasos nebuvo išmokėti ar minėta suma nesumažinta atskaitingo asmens skola bendrijai, tai apmokėdama bendrijos vardu gautas PVM sąskaitas faktūras ir kasos aparato čekius MB „X“ veikloje naudojo neapskaitytas lėšas ir tai turi įtakos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymui už 2018 m. gegužės–rugpjūčio mėn. dėl neįrašytų į buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų PVM sąskaitų faktūrų, kasos aparato čekių apmokėjimo grynais pinigais už 2 972,18 Eur. 3. Mažoji bendrija PSD ir VSD mokesčius moka nuo narių asmeniniams poreikiams išmokėtų lėšų. Visos MB narių pajamos iš mažosios bendrijos yra laikomos B klasės pajamomis ir prievolė sumokėti pajamų mokestį tenka pajamas gavusiam MB nariui – metams pasibaigus, MB narys privalo pateikti VMI pajamų deklaraciją ir sumokėti GPM mokestį. Už 2018 m. MB direktoriaus atlyginimas apmokestinamas, MB narių lėšos asmeniniams poreikiams ar pelno išmokėjimas MB nariams apmokestinamas 15 proc. GPM. Apskaičiuoti mokesčių nėra galimybės, nes pagal pateiktus MB „X“ apskaitos dokumentus negalima nustatyti 159 240,00 Eur panaudojimo (tomas 3, b. l. 107-109).

2019 m. kovo 27 d. surašytas apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta 2019 m. sausio 21 d. gauta AB SEB banko kompaktinė plokštelė su MB "X" banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašu. Nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. sausio 15 d. iš viso įplaukų buvo 235 476,68 Eur, išlaidų -235 533,54 Eur, galutinis likutis - 56,86 Eur, kad iš MB „X“ banko sąskaitos įvairiomis sumomis atsiskaityta už įvairias prekes: PC IKI, Hesburger, Viada LT, Maxima LT, UAB Karališka kibininė, McDonalds, Circle K, Jammi kebabai, www.aliexpress.com, Taxify, Mamu muge, Moki veži, Kesko Senukai, H&M, Puzzle Pizza ir kt. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. iš UAB "I" į MB „X“ AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 2 000 Eur už atliktus darbus, o 2018 m. rugpjūčio 16 d. per du kartus bankomatuose išgryninta po 1 000 Eur. 2018 m. rugpjūčio 20 d. iš UAB "I" pervesti 5 000 Eur už atliktus darbus, o 2018 m. rugpjūčio 21 d. išgryninti 3 000 Eur, 2018 m. rugpjūčio 22 d. pervesta 14 000 Eur iš „M“, LV, o 2018 m. rugpjūčio 24 d. bankomatuose 5 kartus išgryninta po 400 Eur ir 13 kartų išgryninta po 1 000 Eur. 2018 m. rugpjūčio 30 d. iš UAB "I" pervesti 2 500 Eur už atliktus darbus. 2018 m. rugsėjo 7 d. pervesta 15 000 Eur iš „M“, LV, o 2018 m. rugsėjo 10 d. bankomatuose per 15 kartų išgryninta po 1 000 Eur. 2018 m. rugsėjo 10 d. iš „A“ LTD pervesta 35 277,17 Eur, 2018 m. rugsėjo 12 d. bankomatuose per 11 kartų išgryninta po 1000 Eur, 8 kartus po 400 Eur, 2018 m. rugsėjo 13 d. bankomatuose išgryninta 14 kartų po 1 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 14 d. išgryninti 1 170 Eur, 1 000 Eur ir 2 kartus po 2 000 Eur. 2018 m. rugsėjo 19 d. iš „M“, LV pervesta 15 000 Eur, o 2018 m. rugsėjo 21 d. bankomatuose per 14 kartų išgryninta po 1 000 Eur. 2018 m. spalio 5 d. iš „M“, LV pervesta 6 875 Eur, o 2018 m. spalio 7 d. bankomatuose išgryninti 730 Eur ir per 6 kartus išgryninta po 1 000 Eur. 2018 m. spalio 9 d. iš „M“, LV pervesti 500 Eur, o 2018 m. spalio 11 d. bankomate išgryninti 420 Eur. 2018 m. spalio 11 d. iš „M“, LV pervesti 5 000 Eur, 2018 m. spalio 12 d. – 6 000 Eur, o 2018 m. spalio 15 d. bankomatuose per 10 kartų išgryninta po 1 000 Eur. 2018 m. spalio 17 d. iš „M“, LV du kartus pervesta po 15 000 Eur, o 2018 m. spalio 18 d. bankomatuose išgryninta 3 kartus po 1 000 Eur, 2018 m. spalio 19 d. – 15 kartų po 1 000 Eur, 5 kartus po 2 000 Eur. 2018 m. spalio 24 d. iš A LTD MB pervesta 12 705,51 Eur, o 2018 m. spalio 29 d. iš minėtos MB „X“ banko sąskaitos pervesta 14 934 Eur į H Rd, Higuey, Dom ir 11 800 Eur išmokėti grynaisiais A. M.. 2018 m. gruodžio 4 d. iš UAB "F" pervesta 10 010 Eur už darbus ir 2018 m. gruodžio 10 d. pervesta 10 400 Eur už darbus. 2018 m. gruodžio 5 d. MB „X“ direktoriui K. Z. išmokėta 9 850 Eur (mokėjimo paskirtis nenurodyta). 2018 m. gruodžio 13 d. iš MB „X“ banko sąskaitos bankomatuose išgryninta 10 kartų po 1000 Eur. Nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. MB „X“ turimą AB „SEB bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta ne mažiau kaip 170 000 Eur įplaukų, iš kurių daugiau nei 128 000 Eur buvo netrukus išgryninti, 14 934 Eur pervesti į H Rd, Higuey, Dom, 11 800 Eur išmokėti grynaisiais A. M., 9 850 Eur išmokėti direktoriui K. Z., likę pinigai pervesti ar panaudoti kitoms reikmėms (t. 3, b. l. 100-102).

2019 m. kovo 27 d. FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui paskirta užduotis atlikti objektų (MB „X“ ūkinės finansinės veiklos) tyrimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. sausio 1 d. (t. 3, b. l. 111-116).

2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-7-9978 dėl MB „X“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta:

MB „X“ tyrimui atlikti nepateikė apskaitos registrų – remiantis apskaitos dokumentais parengtų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinių, kuriose apibendrinti jų duomenys už 2017 – 2018 metus. Pagal banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašus laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. bendrija „X“ išėmė grynaisiais pinigais iš viso 191 190,00 EUR bei papildė banko sąskaitą grynaisiais pinigais, iš viso 12 965,00 EUR. Jeigu apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai nebuvo išsaugoti, finansinės ataskaitos nebuvo sudarytos, tai bendrija „X“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1679 dalies pakeitimas) ir 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 dalies pakeitimas), 17 straipsnio reikalavimų (2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1679 straipsnio pakeitimas), 2015 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. XII-1696 (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 nauja redakcija) 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrijos „X“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Jeigu apskaitos registrai ir finansinės ataskaitos nebuvo sudaryti, apskaitos dokumentai nebuvo išsaugoti, tai buvo nesilaikyta 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI – 1988 straipsnio pakeitimas) 1 ir 2 dalių, 17 straipsnio (2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1679 straipsnio pakeitimas), 19 straipsnio 1 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1679 dalies pakeitimas) ir 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 dalies pakeitimas) reikalavimų, 2015 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. XII-1696 (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 nauja redakcija) 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrijos „X“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Bendrija „X“ nesilaikė 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 23 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2017 ir 2018 metus.

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę, bendrija „X“ nepateikė pelno mokesčio deklaracijos už 2018 metus. Bendrija „X“ nesilaikė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalies (2016 m. kovo 22 d. įstatymu Nr. XII-2262 straipsnio dalies pakeitimas) reikalavimų.

Palyginus bendrijos „X“ PVM deklaracijose įrašytus duomenis apie PVM apmokestinamuosius sandorius, apie PVM apmokestinamuosius sandorius, kai PVM išskaito pirkėjas (96 str. atvejais), apie už Lietuvos ribų įvykusius sandorius (ne PVM objektas Lietuvoje) ir apie standartinio tarifo pardavimo PVM su tyrimui atlikti pateiktais pardavimo PVM sąskaitų faktūrų duomenimis nustatyta, kad bendrija „X“ neįrašė į 2017 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją duomenų apie PVM apmokestinamuosius sandorius už 2 103,00 EUR (1 772,22 + 330,58) ir apie standartinio tarifo pardavimo PVM už 442,00 EUR (372,17 + 69,42) pagal 2 (dvi) 2017 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitas faktūras serija BB Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (22 – 23 priedai). Tyrimo metu papildomai apskaičiuotas 442,00 EUR PVM.

Mažosios bendrijos nario gaunamos pajamos pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms. Pats mažosios bendrijos narys (nuolatinis Lietuvos gyventojas) mokestiniam laikotarpiui pasibaigus turi visas iš mažosios bendrijos gautas pajamas deklaruoti, apskaičiuoti ir iki gegužės 1 d. sumokėti apskaičiuotą pajamų mokestį. Jeigu gyventojas K. Z. 2018 metais gavo pajamų iš viso 328 685,00 EUR, tai gautos pajamos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, t. y. papildomai apskaičiuojamas 49 303,00 EUR gyventojų pajamų mokestis už 2018 metus.

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės duomenis, bendrijos „X“ direktorius K. Z. neteikė metinių pajamų deklaracijų (forma GPM308) už 2017 – 2018 metus. Pagal Juridinio asmens duomenų bazės duomenis bendrijos „X“ direktoriumi dirbo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. sausio 1 d. K. Z., pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. darbo sutartį Nr. 1 minėtas asmuo direktoriaus pareigas atliko nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. Bendrijos buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. (pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. darbo sutartį Nr. 2) iki 2018 m. birželio 4 d. (pagal SODROS duomenų bazės duomenis) tvarkė vyriausioji buhalterė A. Č..

Liudytoja B. C. pagal 2019 m. kovo 28 d. liudytojo apklausos protokolą parodė, kad „jos įmonė MB „B“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), teikė buhalterines paslaugas. <...> buvo sudaryta 2018 m. liepos 20 d. terminuota 1 (vienerių) metų sutartis. 2018 m. rugsėjo 15 d. jos iniciatyva buvo nutraukta sutartis su MB „X“, kadangi nebuvo vykdoma sutartis, o tiksliau nemokėjo pinigų už paslaugas“.

Motyvuojamoji dalis

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 10 straipsnio (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 1 dalį – ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris); pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo; mažosios bendrijos apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos bendrijos narys ir 11 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą (t. 3, b. l. 122-190; t. 4, b. l. 1-58).

2020 m. kovo 18 d. atlikta papildomai gautų dokumentų (iš Švedijos Karalystės pagal Europos tyrimo orderį pateikti dokumentai, antstolių A. Bložės, V. Š., M. Dabkaus, B. Palavinskienės ir E. Sergėjevo kontoros gauti raštai dėl skolų išieškojimo iš MB "X", 2020 m. kovo 5 d. VĮ Registrų centro pateiktas atsakymas) apžiūra, dalyvaujant ŪFVTS vyriausiajai specialistei R. Č.. Specialisto išvadoje nustatyta, jog:

1. Jeigu bendrijos „X“ direktorius K. Z. 2018 metais išimtus grynuosius pinigus iš banko sąskaitų, iš viso 328 685,00 EUR, kurie nebuvo užregistruoti bendrijos buhalterinėje apskaitoje, nes bendrijos buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, panaudojo savo reikmėms, tai gyventojas K. Z. gavo iš viso 328 685,00 EUR pajamų. 2. Jeigu bendrijos pinigai 328 685,00 EUR buvo panaudoti bendrijos reikmėms, tačiau nebuvo išsaugoti bendrijos pinigų panaudojimo apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, tai bendrija „X“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1679 dalies pakeitimas) ir 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 dalies pakeitimas) – apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrijos „X“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 metus. 3. Tyrimui atlikti nebuvo pateikti grynųjų pinigų panaudojimo dokumentai. 4. Tyrimui atlikti nebuvo pateikta 17 (septyniolika) pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kurios buvo išrašytos UAB „C“, 4 (keturios) pardavimo PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo išrašytos MB „D“, PVM sąskaitos faktūros ar sąskaitos faktūros: Nr. (duomenys neskelbtini) už 35 277,17 EUR, Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 705,51 EUR, Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 010,00 EUR ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 400,00 EUR“. 5. Bendrija „X“ tyrimui atlikti nepateikė apskaitos registrų – remiantis apskaitos dokumentais parengtų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinių, kuriose apibendrinti jų duomenys už 2017 – 2018 metus. 6. Bendrija „X“ nesilaikė 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 23 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2017 ir 2018 metus. 7. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę, bendrija „X“ nepateikė pelno mokesčio deklaracijos už 2018 metus. Bendrija „X“ nesilaikė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalies (2016 m. kovo 22 d. įstatymu Nr. XII-2262 straipsnio dalies pakeitimas) reikalavimų, nes metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.8. Kadangi nebuvo pateikti apskaitos registrai, specialistas neturi galimybės nustatyti bendrijos įsiskolinimų. 9. „Pagal Juridinio asmens duomenų bazės duomenis bendrijos „X“ direktoriumi dirbo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. sausio 1 d. K. Z., pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. darbo sutartį Nr. 1 minėtas asmuo direktoriaus pareigas atliko nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. (2 specialisto išvados priedas). Bendrijos buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. (pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. darbo sutartį Nr. 2) iki 2018 m. birželio 4 d. (pagal SODROS duomenų bazės duomenis) tvarkė vyriausioji buhalterė A. Č. (3 priedas). 10. Jeigu apskaitos registrai ir finansinės ataskaitos nebuvo sudaryti, tai tyrimo metu papildomai apskaičiuotas mokėtinas 442,00 PVM už 2017 m. gruodžio mėnesį. 11. Dėl antstolių V. Š., Artūro Bložės, M. Dabkaus, B. Palavinskienės ir E. Sergėjevo kontoros ir Švedijos Karalystės pagal Europos tyrimo orderį pateiktų dokumentų, gautų po atliktos 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvados „Dėl mažosios bendrijos „X“ ūkinės finansinės veiklos“, bei Valstybės įmonės Registrų centras gautos informacijos 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada nesikeičia (t. 4, b. l. 64-70).

2020 m. birželio 26 d. surašytas apžiūros protokolas, dalyvaujant ŪFVTS vyriausiajai specialistei R. Č., kuri po apžiūros iš Latvijos Respublikos pagal Europos tyrimo orderį pateiktų dokumentų, 2020 m. gegužės 24 d. įtariamojo K. Z. el. paštu pateiktų dokumentų, dėl atliktos 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvados „Dėl mažosios bendrijos „X“ ūkinės finansinės veiklos“ į jai pateiktą klausimą atsakė: 1) Ar minėti dokumentai keičia/nekeičia išvados rezultatus? Atsakymas: Bendrija „X“ tyrimui atlikti nepateikė apskaitos registrų – remiantis apskaitos dokumentais parengtų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinių, kuriose apibendrinti jų duomenys už 2017 – 2018 metus. Suvesti ir apibendrinti duomenis apie ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagal apskaitos dokumentus nėra specialisto (eksperto) kompetencija. Specialistas (ekspertas) pagal esamus apskaitos dokumentus neatkuria buvusių registrų, o be apskaitos registrų nėra galimybės įsitikinti, kad visos ūkinės operacijos pagrįstos ir kad pateikti visi apskaitos dokumentai. Dėl įtariamojo K. Z. 2020 m. gegužės 24 d. el. paštu pateiktų parodymų su pateiktais dokumentais, Latvijos Respublikos pagal Europos tyrimo orderį pateiktų dokumentų, gautų po atliktos 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvados „Dėl mažosios bendrijos „X“ ūkinės finansinės veiklos“, negavus bendrijos apskaitos registrų, 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada nesikeičia (t. 4, b. l. 75-76).

2019 m. sausio 31 d. raštu Nr. (31.49E) S-385 Šiaulių apskrities VMI informavo apie 2019 m. sausio 18 d. atliktą MB "X" operatyvų patikrinimą dėl mokesčio mokėtojo MB "X" pareigų vykdymo. Šiaulių AVMI duomenimis, MB vadovas K. Z. yra neįvykdęs 2018 m. rugsėjo 20 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (31.50) FR0706-5262 ir 2018 m. spalio 17 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (31.50) FR0706-5437 pateikti Bendrijos apskaitos dokumentus. Nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d. mokesčių mokėtojui jo deklaruotu adresu korespondencijai gauti: (duomenys neskelbtini), ir el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas apie numatomą atlikti operatyvų patikrinimą, skambinta tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau įsijungdavo autoatsakliklis, mokesčių mokėtojas neatvyko, neperskambino ir kitokiais būdais nesusisiekė, dokumentų nepateikė. Toliau Šiaulių apskrities VMI kontrolės veiksmų nevykdė dėl pradėto ikiteisminio tyrimo (t. 2, b. l. 62-73).

2020 m. kovo 5 d. antstolė V. Š. informavo apie vykdomąjį raštą dėl 399,24 Eur skolos išieškojimo iš MB "X" AB "Visagino mechanizacija" naudai ir 2019 m. birželio 21 d. nurodymą Nr. S-19-71-36723 priverstinai nurašyti pinigines lėšas (t. 3, b. l. 4-10).

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. kovo 5 d. antstolis Arturas Bložė informavo apie 2019 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, kad iš MB "X" priteisti 2 853,00 Eur UAB "Cramo" (t. 3, b. l. 11-13).

2020 m. kovo 6 d. antstolis Mindaugas Dabkus informavo apie 2018 m. spalio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymą dėl išieškojimo iš MB "X" 2 347,47 Eur skolos UAB "Kesko Senukai Lithuania" (t. 3, b. l. 14-19).

2020 m. kovo 18 d. iš antstolių Brigitos Palavinskienės ir Eduardo Sergėjevo kontoros atsiųsta 2019 m. spalio 9 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto kopija, kuriuo iš MB "X" UAB "Apsaugos komanda" priteista 560,88 Eur skola (t. 3, b. l. 20-22).

2020 m. vasario 27 d. VĮ Registrų centro duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo atnaujinti paskutiniai duomenys apie bendrijos "X" dalyvių pasikeitimą: t. y. buvo atnaujinti duomenys apie bendrijos narių pasikeitimą, kad laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. sausio 25 d. vieninteliu nariu buvo K. Z., nuo 2019 m. sausio 25 d. vieninteliu nariu tapo O. G. (t. 7, b. l. 130).

2020 m. vasario 28 d. VĮ Registrų centras raštu Nr. 25/ 13-1-36-3809 informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) 38 punktu, duomenis ir dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikia juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kaip tai nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose. MB „X“ (toliau - Bendrija), kodas (duomenys neskelbtini) nuostatuose nurodyta, kad Bendrijoje yra vienasmenis valdymo organas - vadovas, todėl Bendrijos dokumentus ir duomenis gali teikti vadovas arba jo įgaliotas asmuo, turintis įgaliojimus patvirtinantį dokumentą (t. 2, b. l. 86).

2020 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Registrų centro duomenimis, K. Z. registruotas MB „X“ vadovu - direktoriumi nuo 2017 m. balandžio 25 d.; 2020 m. rugpjūčio 3 d. duomenimis, K. Z. iš šių pareigų neišregistruotas (t. 7, b. l. 56-57).

2020 m. vasario 21 d. Mokesčių mokėtojo registro duomenimis, MB „X“ atstovaujantis asmuo - direktorius K. Z. (t. 7, b. l. 77-78).

2020 m. rugpjūčio 6 d. patikros duomenys apie O. G., (jo mirties data – 2020 m. sausio 21 d.): apie jo administracinius nusižengimus, jo atžvilgiu vykdytus išieškojimus (t. 7, b. l. 1-48).

2020 m. sausio 23 d. surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūrėta, nufotografuota O. G. gyvenamoji vieta, butas adresu (duomenys neskelbtini). Butas netvarkingas, daiktai išmėtyti, tyrimui reikšmingų daiktų ir dokumentų nerasta ir nepaimta, sudaryta fotolentelė (t. 1, b. l. 44-54).

2020 m. vasario 28 d. surašytas ikiteisminį tyrimą atliekančios tyrėjos tarnybinis pranešimas dėl O. G. (jo buvusios finansinės ir socialinės padėties). Nurodyta, kad 2020 m. vasario 28 d. buvo bendrauta telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su O. G. motina N. D., kuri nurodė, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno O. G., savininkė buvo ji ir visus mokesčius už komunalinius patarnavimus mokėjo ji pati per pusę su savo buvusiu sutuoktiniu I. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Bendrauta tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su O. G. teta R. D., kuri papasakojo, kad ji bendravo su O. G., jį aplankydavo, ir O. pas ją atvažiuodavo, ji jam pirkdavo maisto, duodavo po kelis eurus, nes O. niekur nedirbo, neturėjo ko valgyti, eidavo valgyti į bažnyčią, tačiau apie vienerius metus moteris O. į savo namus neįsileisdavo, nes jis buvo apsileidęs, netvarkingas, nesiprausęs, nuolat girtas, todėl ji susitikdavo su juo lauke, parduotuvėje, nupirkdavo jam valgyti ir duodavo po 2-5 eurus. Iš CDB gautų duomenų nustatyta, kad O. G. nuolat vykdė smulkias vagystes - dažniausiai vogdavo įvairius alkoholinius gėrimus, tai darydavo net kelis kartus per dieną (laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 17 d. O. G. įvykdė 8 vagystes, pavogdamas iš parduotuvių alkoholinius gėrimus). Taip pat nustatyta, kad jis nemokėjo už padarytus pažeidimus jam skirtų baudų, kadangi duomenų bazėje apie skolininkus matyti, jog O. G. nuo 2008 m. yra skolininkas, išieškotojas - VMI, antstoliai turi eilę vykdomųjų bylų skoloms išieškoti, skolos siekia nuo 8 eurų iki kelių tūkstančių eurų. Kadangi buvo vykdomas skolų išieškojimas, tai antstoliai kontroliavo O. G. gaunamas lėšas. Iš surinktų duomenų apie O. G. darytina išvada, kad jis netinkamai vedė gyvenimo būdą: girtavo, neieškojo darbo, nesigydė, vogė, negaudavo jokių pajamų, buvo finansiškai išlaikomas artimųjų, todėl pinigų (2 000 ar 3 000 eurų) nusipirkti mažąją bendriją jis negalėjo turėti ir negalėjo K. Z. sumokėti grynais tokios sumos už perkamą įmonę (t. 7, b. l. 50-52).

2020 m. kovo 5 d. gautas O. G. motinos N. D. laiškas (O. G. charakteristika) (t. 7, b. l. 49).

2020 m. gegužės 24 d. el. paštu K. Z. pateikė rašytinius parodymus, prie kurių pridėjo 2019 m. sausio 25 d. Mažosios bendrijos pirkimo (perleidimo)-pardavimo O. G. sutarties, priedo, pinigų priėmimo kvito, garantinio rašto, dokumentų perdavimo-priėmimo rašto (iš viso 5 lapai) kopijas (t. 8, b. l. 115-123).

2020 m. birželio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. Z. pateikė Mažosios bendrijos pirkimo (perleidimo)-pardavimo sutarties, priedo, pinigų priėmimo kvito, garantinio rašto, dokumentų perdavimo-priėmimo rašto (iš viso 5 lapai) originalus (t. 4, b. l. 82-90) (dokumentų originalai laikomi atskirame voke prie bylos medžiagos):

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. sausio 25 d. Mažosios bendrijos pirkimo (perleidimo)-pardavimo sutartyje nurodyta, kad K. Z. parduoda O. G. MB "X" narystę;

2019 m. sausio 25 d. Pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad O. G. sumokėjo K. Z. 2 000 eurų už MB "X" pardavimą;

2019 m. sausio 25 d. garantiniame rašte nurodyta, kad O. G. įsipareigoja organizuoti atstatyti įmonės buhalterinę apskaitą iki 2018 m. gruodžio 31 d.; šalys patvirtina, kad įmonės kasa nėra perduota, tai bus padaryta po dokumentų sutvarkymo;

2019 m. sausio 25 d. dokumentų perdavimo-priėmimo rašte nurodyta, kad K. Z. perdavė O. G. MB "X" pirminius dokumentus už laikotarpį iki 2019 m. sausio 25 d. - apie 250 dokumentų; likusieji dokumentai yra pas buhalterę MB "B".

2020 m. liepos 1 d. paskirta užduotis atlikti objektų (rašysenos) tyrimą Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriui, siekiant nustatyti, ar tyrimui pateiktuose dokumentuose: Mažosios bendrijos pirkimo (perleidimo)-pardavimo sutartyje, dokumentų perdavimo-priėmimo rašte, garantiniame rašte, pinigų priėmimo kvite, priede O. G. vardu, pavarde, parašu pasirašė O. G., K. Z. ar kitas asmuo (t. 4, b. l. 131-135).

2020 m. liepos 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-99(20) nustatyta, kad tirti pateiktuose dokumentuose: 2019 m. sausio 25 d. Mažosios bendrijos pirkimo (perleidimo) - pardavimo sutartyje, 2019 m. sausio 25 d. dokumentų perdavimo-priėmimo rašte, 2019 m. sausio 25 d. garantiniame rašte, 2019 m. sausio 25 d. pinigų priėmimo kvite ir priede (be datos) rankraštinius įrašus "O. G." parašė ir šalia pasirašė ne K. Z., o O. G. (t. 4, b. l. 141-144).

2020 m. rugpjūčio 13 d. el. paštu iš E. G., UAB "V" direktoriaus, gauta 2018 m. vasario 1 d. patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp nuomotojo UAB "V", atstovaujamos A. G., ir MB „X“, atstovaujamos K. Z. (nuomininko), pagal kurią nuomotojas perduoda nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis administracines patalpas ir bendro naudojimo patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. (t. 2, b. l. 195-198)

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Šiame straipsnyje atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-237-489/2015, 2K–406–895/2015).

Tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukeliami šiame BK straipsnyje nustatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-33-303/2017, 2K-245-303/2017). Pagal teismų praktiką bylose dėl veikų, nustatytų BK 222 ir 223 straipsniuose, asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-16/2014, 2K-308-697/2016, 2K-356-689/2018). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Šios bylos kontekste aktualus BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-507/2015, 2K-615-507/2015).

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1-2 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad K. Z. yra MB „X“ vadovas nuo 2017 m. balandžio 25 d. (t. 7 b.l. 56-57).

Pažymėtina, kad byloje iš esmės nekilo ginčas dėl to, kad kaltinamasis K. Z., būdamas MB „X“ vadovas, turėdamas pareigą tinkamai organizuoti jos apskaitos tvarkymą, neišsaugojo įmonės buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų, apskaitos registrų už 2017-2018 m. ir bendrijos pajamų panaudojimo dokumentų. K. Z. teismo posėdyje nepripažino, kad jis tyčia paslėpė bendrovės apskaitos dokumentus, o būtent: 2017 m. -2018 m. įmonės apskaitos registrus, 17 kaltinime nurodytų UAB „C“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už 1 509,72 Eur, 4 MB „D“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 988,37 Eur; 2 UAB „T“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 185,53 Eur ir 1 MB „D“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už 353,00 Eur, 2 „A“ išrašytas sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei dvi UAB „F“ išrašytas sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso už 68 392,68 Eur, taip pat MB „X“ 328 685,00 Eur panaudojimo apskaitos dokumentus, nurodė, kad jis yra kaltas, kad neišsaugojo šių dokumentų, nes nepakankamai kontroliavo įmonės apskaitą tvarkančių buhalterių A. Č. ir B. C. darbą, laiku nesumokėjo įmonei UAB „E“, kurios licencijuota programa „Agnum“ naudojantis buvo tvarkomi įmonės apskaitos registrai, todėl kurį laiką nebuvo galima buhalterėms naudotis apskaitos tvarkymo programa.

Teismas, įvertinęs bylos įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad K. Z. įvykdė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai byloje visiškai įrodyti. Tokia išvada daryta atlikus sisteminę bylos įrodymų analizę, juos susiejus ir palyginus tarpusavyje.

2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada Nr. 04/13-2-7-9978 nustatyta objektyvi aplinkybė, kad MB „X“ teikdama PVM deklaracijas nuo 2017 m. balandžio iki 2018 m. kovo mėn. mokesčių administratoriui - Šiaulių valstybinei mokesčių inspekcijai, kaltinime minimų 17 UAB „C“, 4 MB „D“ PVM sąskaitų faktūrų duomenis įrašė į deklaracijas, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, tačiau pačių PVM sąskaitų faktūrų tyrimui nepateikė (t. 3 b.l. 128).

Kaltinamasis teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie pirminių apskaitos dokumentų tvarkymą ir saugojimą bendrijoje paaiškino, kad vadovauja MB „X“ nuo 2017 m. balandžio mėnesio, įmonė 2017 m. -2018 m. užsiėmė tekstilės drabužių siuvimu ir prekyba, vėliau nuo 2018 m. pavasario statybos veikla, samdė darbuotojus, rekonstravo daugiabučius tiesiogiai pati ir per subrangovus, nuomojo savo darbuotojus kitoms statybos įmonėms. Nuo 2017 m. iki 2018 m. liepos mėn. įmonės apskaitą tvarkė buhalterė A. Č., kai ją atleido, nuo 2018 m. liepos 20 d. dėl apskaitos tvarkymo sudarė sutartį su MB „B“, ir nuo tol iki MB „X“ pardavimo momento įmonės apskaitą tvarkė buhalterė B. C.. Jis nurodė, kad įmonės apskaitos dokumentai buvo perduoti iš A. Č. B. C., tačiau negalėjo pasakyti, ar perdavė jis asmeniškai, ar senoji buhalterė, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė dokumentus perdavęs pats. Dėl UAB „C“, UAB „T“ ir UAB „D“ PVM sąskaitų trūkumo paaiškino, kad šios sąskaitos buvo išrašytos už tekstilės gaminių realizavimą, jas turėjo perduoti MB „B“ senoji buhalterė A. Č.. Šios sąskaitos buvo išrašomos per buhalterinę programą „Agnum“, kurios prisijungimo kodus turėjo abi buhalterės. Sąskaitos turėjo būti suvestos bendrijos apskaitos registruose, dalis jų turėjo būti perduotos parduodant įmonę kitam vadovui, bet matyt fiziškai pasimetė. Nurodė, jog pirminius pirkimų dokumentus siųsdavo buhalterėms elektroniniu paštu arba pats asmeniškai veždavo juos į buhalterių darbo vietas, laikotarpiu kai keitėsi buhalterės, pirminius dokumentus rinko jis pats. Pirminiai dokumentai buvo laikomi segtuvuose. Visos 2017 m. -2018 m. sąskaitos buvo apskaitytos, suvestos į registrus, nebent galėjo būti neatspausdintos. Paskutinį mėnesį prieš įmonės pardavimą apskaitos programa „Agnum“ nebeveikė, nes dėl finansinių sunkumų nesumokėjo už paslaugos teikimą UAB „E“. Parduodamas MB „X“ O. G. pasirašė įmonės dokumentų ir turto perdavimo aktą, garantinį raštą dėl apskaitos dokumentų perėmimo iš ją tvarkančios MB „B“ ir apskaitos sutvarkymo. Bendrijos pardavimo metu paskutinių keturių mėnesių turimus pirminius apskaitos dokumentus perdavė pirkėjui, O. G. buvo nurodyta jog kita dokumentų dalis liko MB „B“. Kadangi sutartis su įmone dėl apskaitos tvarkymo tebegaliojo, informavo pirkėją, kad pats turi paimti apskaitos dokumentus arba pratęsti apskaitos tvarkymo sutartį su MB „B“. Byloje nėra gauta objektyvių duomenų, jog parduodamas įmonę kaltinamasis perdavė kaltinime minimus įmonės apskaitos dokumentus O. G.. Dokumentų perdavimo priėmimo akte nenurodyti konkretūs apskaitos dokumentai, nurodyta tik apytikslis jų kiekis – apie 250 (vienas segtuvas), iš ko teismas daro išvadą, kad jie nebuvo realiai suskaičiuoti ir patikrinti, akte nurodyta, jog likę apskaitos dokumentai yra MB „B“. Liudytoja B. C. nurodė, kad niekas iš jos dokumentų nepaėmė, ji pateikė 4 segtuvus su apskaitos dokumentais ikiteisminio tyrimo institucijoms. Atliekant MB „X“ apskaitos specialų tyrimą specialisto išvadoje konstatuota, kad kaltinime nurodytų apskaitos dokumentų juose nėra (t. 2 b.l. 58-60).

Nors K. Z. teigė, kad bendrovės apskaitos dokumentai dviejuose segtuvuose buvo perduoti iš buhalterės A. Č. UAB „B“, jis nurodė neprisimenantis, ar tai buvo įforminta dokumentų perdavimo aktais. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. Č. ir B. C. nurodė, kad perimant/perduodant įmonės apskaitos dokumentus jokių dokumentų perdavimo aktų jos nepasirašė. A. Č. nurodė, kad baigdama buhalterės darbą ji perdavė 4 segtuvus įmonės apskaitos dokumentų konkrečiai K. Z.. B. C. nurodė, kad jai sudarius apskaitos tvarkymo sutartį su MB „X“ jai buvo K. Z. perduotas tik vienas apskaitos dokumentų segtuvas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, nesudarė perduodamų apskaitos dokumentų sąrašų, todėl neįsitikino ir neužtikrino, kad perduodant apskaitos tvarkymą kitam subjektui būtų perduoti visi pirminiai apskaitos dokumentai.

Specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-7-9978 ir specialistų paaiškinimuose kitų objektų apžiūros protokoluose nurodyta, kad MB „X“ tyrimui nepateikė apskaitos registrų už 2017-2018 m., be kurių nėra galimybės įsitikinti, ar visos ūkinės operacijos pagrįstos ir kad pateikti visi apskaitos dokumentai (t. 3 b.l. 66). K. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad MB „X“ 2017 m. -2018 m. apskaitos registrai yra, tačiau tik elektroniniu formatu programoje „Agnum“, valdomoje UAB „E“, tačiau jis nebebūdamas įmonės vadovu, nebeturi priėjimo prie jos ir negali pateikti registrų. B. C. nurodė, kad po apskaitos tvarkymo sutarties sudarymo jai buvo duoti prisijungimo kodai prie apskaitos programos „Agnum“, administruojamos UAB „E“, bet ji mėnesį laiko negalėjo prisijungti. Tokius jos parodymus patvirtina jos pateiktas elektroninis susirašinėjimas su kaltinamuoju. Iš B. C. susirašinėjimo el. paštu su K. Z. turinio matyti, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. ji nurodė, kad dar negavo apmokėjimo už buhalterines paslaugas, o iki rytojaus turi pateikti VMI informaciją apie buhalterinius likučius, kad jie atstatytų PVM, 2019 m. sausio 9 d. informavo, jog įmonėje atliekamas VMI operatyvus patikrinimas, vadovas turi pateikti VMI didžiąją knygą, patikslinti SAF registrus, pateikti GPM deklaraciją, o ji negali dėl nemokumo prisijungti prie programos. 2018 m. rugsėjo 15 d. ji informavo, kad dėl sutarties pažeidimų stabdo sutarties vykdymą (t. 1 b.l. 129). Iš 2018 m. gegužės 31 d. MB „X“ vadovo K. Z. prašymo, matyti, kad pats K. Z. išsiuntė UAB „E“ prašymą laikinai sustabdyti naudojimąsi programa nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Kaltinamasis patvirtino, kad minėtoji programa dėl sąskaitų neapmokėjimo neveikė ir paskutiniais mėnesiais iki įmonės pardavimo. Iš to darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais sudarė situaciją, kad įmonės apskaitą tvarkantis asmuo negalėtų visą įmonės veiklos laikotarpį tinkamai atlikti savo funkcijas, naudojantis apskaitos tvarkymo programa, turėti priėmimą prie įmonės apskaitos dokumentų registrų, juos tvarkyti.

2018 m. sausio 25 d. garantiniame rašte nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio apskaita nėra suvesta, įmonės kasa neperduota (t. 7 b.l. 123). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 14 d. duodamas parodymus K. Z. pripažino, kad 2018 gruodį-2019 m. sausį derindamas įmonės pardavimo klausimą, jis O. G. įspėjo, kad du mėnesius nebuvo vesta įmonės apskaita. Liudytoja E. R. parodė, kad būdamas MB „X“ vadovu K. Z. įmonės dokumentus saugojo aplaidžiai: nerinko visų dokumentų, jų nesaugojo, dokumentai mėtėsi namuose ir automobilyje, dalį jų sunaikino. Kad dokumentai nebuvo saugomi tvarkingai, patvirtino ir liudytoja B. C., kuri paaiškino, kad kaltinamasis jai įmonės apskaitos dokumentus perdavė palaidus maiše, suglamžytus ir nenumeruotus, nors kaip nurodė A. Č., ji perdavė direktoriui apskaitą tvarkingą keturiuose segtuvuose. Nei bendrovės deklaruotoje buveinės adresu (duomenys neskelbtini), nei buvusioje kaltinamojo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) , įmonės dokumentų nerasta (t. 1 b.l. 55-60) (t. 1 b.l. 44-53), tik atlikus kratą (duomenys neskelbtini), rastos kelios PVM sąskaitos faktūros (t. 3 b.l .38-39).

Atkreiptinas dėmesys, kad iš VMI 2019 m. sausio 18 d. operatyvaus patikrinimo pažymos nustatyta, kad K. Z. nevykdė VMI 2018 m. rugsėjo 20 d., nurodymo (31.50) FR0706-5262 ir 2018 m. spalio 17 d. nurodymo 31.50 FR0706-5437 pateikti bendrijos pirminius apskaitos dokumentus VMI, kas taip pat verčia abejoti, kad įmonės apskaita buvo tvarkinga ir visa išsaugota. Šių duomenų visuma patvirtina, kad būtent K. Z., būdamas MB „X“ vadovas, netinkamai organizavo įmonėje buhalterinę apskaitą, neišsaugojo pirminių įmonės apskaitos dokumentų, taip pat įmonės apskaitos registrų už 2017 -2018 m.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. MB „X“ nebebuvo PVM mokėtoja. Kaltinamasis pripažino, kad MB „X“ 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų registro, nes keičiantis buhalterėms nebuvo teikiamos PVM deklaracijos VMI. Tik kai apskaitą pradėjo tvarkyti B. C., ji kreipėsi į VMI dėl PVM kodo atstatymo. Ikiteisminio tyrimo metu pateikta informacija, jog PVM deklaracijos teiktos tik iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. (t. 7 b.l. 90), MB „X“ buvo registruotos VMI mokesčių mokėtojų registre tik nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. (t. 7 , b.l. 97), taigi PVM mokėtojo statusas niekada nebuvo atstatytas.

Iš bendrijos banko sąskaitų išrašų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. į MB „X“ SEB banko sąskaitą buvo pervestos stambios sumos iš Latvijos įmonių „M“ ir „A“, iš viso - 300 357,68 Eur. 2019 m. kovo 6 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad iš MB „X“ Paysera ir SEB bankų sąskaitų nuo 2018 m. gegužės-liepos mėn. išimta grynais 159 240,00 Eur (t. 3 b.l. 07-109), 2019 m. kovo 27 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. sausio 15 d. iš banko sąskaitos SEB banke grynaisiais išimta 138 520 Eur, dar 11800 Eur išmokėta grynais A. M., 9 850 Eur K. Z., 14 934 Eur pervesti į H RD, Higuey, Dom (t. 3 b.l. 100-101). 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje apibendrinta, kad iš įmonės banko sąskaitų Paysera ir SEB bankuose iš viso buvo išgryninta 328 685 Eur ( t. 3 b.l. 131). Iš 2020 m. kovo 18 d. objektų apžiūros protokolo ir 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvados nustatyta, jog MB „X“ apskaitoje nėra šių pinigų panaudojimo dokumentų: kasos pajamų ar išlaidų orderių, pinigų mokėjimo kvitų (t. 3 b.l. 65). Visgi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ar minėtų sumų panaudojimas nebuvo užregistruotos bendrijos buhalterinėje apskaitoje, ar tik jų panaudojimo dokumentai nebuvo išsaugoti.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su įmone „A“ turėjo statybų verslo santykius, MB „X“ jai teikė rangovo paslaugą, pagal sąskaitas faktūras mokėjimai buvo atlikti, juos tvarkė buhalterė B. C., jos taip pat turėjo būti suvestos į registrus, deklaruotos VMI sistemoje. Iš veiklos gautus pinigus išgrynino, nes subrangovai norėjo gauti pinigus grynais, be to tik taip galėjo mokėti darbuotojams užsieniečiams, kurie sąskaitų Lietuvoje neturėjo, iš šių pinigų buvo mokamos sumos tiekėjams už medžiagas, už kurą, atlyginimai darbuotojams grynaisiais, kitos einamosios išlaidos, išsiimdavo ir sau asmeniniams poreikiams, visais atvejais buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai, kuriuos iš pradžių rašė buhalterė A. Č., o vėliau, apskaitą tvarkant B. C. – išrašydavo jis, kasos išlaidų orderius pats perduodavo B. C., arba pasilikdavo pas save, jie buvo išrašomi dviem egzemplioriais. (t. 7, b.l. 172-176). Visgi byloje nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nurodytus šių lėšų panaudojimo faktus. B. C. ikiteisminio tyrimo metu paneigė kaltinamojo parodymus, nurodydama, kad jos darbo laikotarpiu jai nebuvo teikti kokie nors kasos išlaidų orderiai gryniesiems pinigams. Nurodė tik mačiusi kelis tokius dokumentus tarp senų dokumentų A. Č. apskaitos tvarkymo laikotarpiu tarp perduotų dokumentų. Buvę įmonės darbuotojai liudytojai K. L., G. P., L. A., G. L., M. M. taip pat nurodė, kad jie išmokant atlyginimą grynais jokiuose dokumentuose dėl pinigų išmokėjimo nepasirašinėjo (t. 2 b.l. 19,-20, 34, 39-40, 45, 50-51), o specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-7-9978 konstatuota, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. įmonė darbuotojų apskritai nebeturėjo. B. C. apklausos metu patvirtino, kad ji atlyginimų darbuotojams nemokėjo ir jų net neskaičiavo, ji net nežinojo, kokiu būdu buvo išmokami atlyginimai. Ikiteisminio tyrimo metu abi apklaustos buhalterės A. Č. ir B. C. nurodė, kad jos neturėjo įgaliojimų dirbti su įmonės grynaisiais pinigais, su kasa, už kasą atsakingos nebuvo, A. Č. nurodė, kad įmonėje netgi nebuvo kasos aparato. B. C. paneigė, kad buvo kokie nors kasos išlaidų kvitai dviem egzemplioriais, kurių vieną K. Z. kaip jis teigė, perduodavo jai. Ji nurodė, per savo veiklos laikotarpį tokių dokumentų iš K. Z. negavusi. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad grynieji buvo laikomi seife, esančiame ko vadovo kabinete, seifo raktą turėjo tik jis. Aiškino, kad paimdamas grynuosius, jis pasakydavo A. Č., kiek pinigų ten padeda, jis išsirašydavo apskaitos dokumentus, kuriuose jis pasirašydavo (t. 7 b.l. 154-159). B. C. nurodė, kad K. Z. tik kelis kartus per tuos kelis jos darbo laikotarpius jai pateikė pirminius dokumentus dėl statybinių medžiagų pirkimo, tačiau pirkimai buvo maži – apie 100-200 eur. Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis K. Z. nurodymu iš MB „X“ SEB banko sąskaitos paėmė grynais 11800 Eur, kurios perdavė kaltinamojo nurodytam asmeniui (t. 2 b.l. 14-16). Liudytoja E. R. duodama parodymus paaiškino, kad jai žinoma, kad į MB „X“ sąskaitas buvo pervedamos didelės pinigų sumos, K. Z. jas išgrynindavo, veždavo į Latviją pažįstamam U., pačiam kaltinamajam už pinigų išgryninimą likdavo kažkoks procentas, kuriuos jis investuodavo į verslą. 2019 m. kovo 6 d. daiktų apžiūros protokole konstatuota, jog pagal gautas įmonės PVM sąskaitas-faktūras su tiekėjais MB „X“ atsiskaitė grynaisiais iš viso tik už 2 972,18 Eur, pagal pateiktus MB „X“ apskaitos dokumentus, negalima nustatyti 159 240 Eur panaudojimo (t. b.l. 107-109). Apibendrindamas aukščiau ištirtus įrodymus, teismas vertina, kad byloje nustatyta, jog MB „X“ tyrimo metu nepateikė jokių apskaitos dokumentų, patvirtinančių 328 685,00 Eur lėšų panaudojimo faktus.

Iš specialisto išvados ir specialistų paaiškinimų byloje pateiktų apskaitos dokumentų apžiūros protokoluose, galima daryti išvadą, kad dėl K. Z. netinkamo apskaitos organizavimo kilo BK 223 straipsnyje numatyti padariniai – jam neišsaugojus ir nepateikus kaltinime nurodytų apskaitos pirminių dokumentų, 2017-2018 m. apskaitos registrų, 328 685,00 bendrijos lėšų panaudojimo dokumentų, dėl minėtų dokumentų stokos specialistė R. Č. negalėjo iš dalies nustatyti MB „X“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (t. 3 b.l. 122-131, t. 4 b.l. 64-68).

Jei įmonės vadovas nepateikia buhalterinės apskaitos dokumentų, neregistruoja ūkinių operacijų, neapibendrina pirminių dokumentų apskaitos registruose bei neatlieka kitų jam priskirtų pareigų, laikoma, kad jis veikia neatsargiai. K. Z. neatsargumas pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi jis, būdamas MB „X“ direktoriumi, žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, suvokė, kad yra atsakingas už įstaigos apskaitos organizavimą, tačiau jas vykdė netinkamai, nepasirūpino, kad įmonės pirminiai apskaitos dokumentai būtų tinkamai surenkami pilna apimtimi, saugomi, perduodami apskaitą tvarkantiems asmenims ir suvedami į apskaitos registrus, kad nepertraukiamai veiktų įmonės apskaitos tvarkymo programos ir jos bei juose suvesti duomenys būtų prieinami buhalteriui. Nors jis nenumatė, kad dėl jo nerūpestingumo gali kilti žalingos pasekmės, tačiau pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Prokurorė K. Z. kaltino tvarkius MB „X“ apskaitą ne aplaidžiai, o apgaulingai, tai yra tyčia paslėpus dalį jos apskaitos dokumentų. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog siekdamas apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą K. Z. vykdė aktyvius tyčinius veiksmus, pvz. sunaikino, sugadino ar paslėpė buhalterinius įmonės dokumentus ir pan. Nors liudytoja E. R. iš pradžių davė parodymus, kad ji žinojo kad K. Z. tyčia sunaikino MB „X“ apskaitos dokumentus, išsigandęs kad VMI ėmėsi atlikti operatyvinį patikrinimą dėl didelių pervedamų į įmonės sąskaitą sumų ir jų išgryninimo, dalį apdegusių dokumentų rado prie savo gyvenamojo namo tvoros, vėliau ji parodymus pakeitė, nurodydama, kad dokumentai buvo deginami ne jos o K. Z. draugo S. R. namuose. Liudytojas S. R. šią aplinkybę paneigė. Teismas negali vadovautis nenuosekliais liudytojos E. R. parodymais, juolab, kad ji su kaltinamuoju buvo konfliktiniuose santykiuose: vyko skyrybų procesas, buvo inicijuoti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismų praktikoje apgaulingas apskaitos tvarkymas dažniausiai būna tikslinis, naudojamas kaip būdas pasisavinti pinigines lėšas ar nuslėpti prievolę sumokėti mokesčius. Šioje byloje nebuvo K. Z. pareikštas įtarimas, kad jis pasisavino iš bendrijos sąskaitų išgrynintus 328 685 Eur, taip pat, kad dėl jo veiksmų bendrija gavo neteisėtų pajamų, išvengė mokesčių, kad apskaitos dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos realiai nebuvo vykdytos, ar atvirkščiai dalis realiai vykusių operacijų nefiksuota apskaitoje. BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymis – apgaulingas apskaitos tvarkymas gali būti nustatomas tik įvertinus pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie analizuojamu atveju tyrimui iš viso nebuvo pateikti. Dėl to MB „X“ ūkinės-finansinės veikos tyrimą atlikusi specialistė taip pat savo išvadoje neatsakė į klausimą, ar visos ūkinės operacijos tiriamuoju laikotarpiu buvo pagrįstos apskaitos dokumentais ir užfiksuotos apskaitos registruose, išvadas formulavo alternatyviai: jei apskaitos registrai nebuvo išsaugoti, ir jei apskaitos registrai nebuvo sudaryti ir neišsaugoti.

Prašymas įsteigti MB „X“ VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui įteiktas 2017 m. balandžio 20 d., įmonė registre įregistruota 2017 m. balandžio 25 d. (t. 7 b.l. 56-57). Nuo to momento kaltinamasis aktyviai veikė įmonės vardu: bendrovė realiai vykdė veiklą – prekiavo tekstilės gaminiais, vėliau užsiėmė statybų veikla, atliko ūkines operacijas, pardavimus ir pirkimus, iki 2018 m. kovo 13 d. teikė PVM deklaracijas, finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarė statybos darbų ir rangos sutartis, samdė darbuotojus, kurie realiai atliko statybos darbus, bei atliko kitus veiksmus, kurie turėjo būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pastaruosius registruojant ir apskaitant apskaitos registruose. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas laiko, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, tyčinį ir tikslingą įmonės dokumentų neišsaugojimą ar paslėpimą, siekiant iškreipti duomenis apie įmonės veiklos apimtį, turtą, pajamas, išvengti mokesčių.

Kaltinime buvo nurodyta, kad siekdamas išvengti atsakomybės už apgaulingą apskaitos tvarkymą K. Z. fiktyviai pardavė MB „X“ O. G., realiai jam nei bendrijos turto, nei įmonės apskaitos dokumentų neperdavė. Kaltinamasis neigė pardavęs įmonę fiktyviai, paaiškino, jog MB „X“ nutarė parduoti, kadangi įmonė buvo su gera statybos veiklos istorija, turėjo nemažų skolininkų, pati įmonė nebuvo skolinga nei Sodrai, nei VMI, pati didelių skolų neturėjo. Jam paskambino du žmonės, su pirkėju susitiko du kartus, pirmo susitikimo metu aptarė pardavimo klausimą, antrą kartą pasirašė įmonės pardavimo dokumentus, dokumentų ir turto perdavimo aktą, garantinį raštą dėl apskaitos dokumentų perėmimo iš ją tvarkančios MB „B“ ir apskaitos sutvarkymo, pirkėjas jam per kasos pajamų orderį sumokėjo pinigus grynais 2000 Eur. Pirkimo metu dalį įmonės apskaitos dokumentų perdavė pirkėjui, buvo nurodyta jog kita dokumentų dalis liko MB „B“. Įmonės pardavimo faktas nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre iš karto, nes jis manė, kad VĮ Registrų centui duomenis apie mažosios bendrijos dalyvio ir vadovo pasikeitimą pateiks naujasis vadovas, nes tokia pareiga yra numatyta akcinių bendrovių įstatyme. Sužinojęs, kad tokie duomenys nebuvo pateikti, ir kad tai gali padaryti buvęs bendrijos vadovas, jis pats prisijungęs pranešė Registrų centrui apie duomenų pakeitimą.

Byloje surinkta pakankamai daug medžiagos, kad įmonės pirkėjas O. G. vedė asocialų gyvenimo būdą, nedirbo, girtavo, vykdė alkoholinių gėrimų vagystes, neturėjo jokių pajamų ne tik kad įmonei pirkti, bet ir save išlaikyti, buvo išlaikomas šeimos narių ir giminaičių, kurie mokėjo už jo būstą, pirko jam drabužius ir maistą (t. 7 b.l. 8-51). Tačiau kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad jis įmonės pardavimo klausimais bendravo su dviem asmenimis, taigi į susitikimus O. G. ateidavo ne vienas. Rašysenos ekspertizės metu nustatyta, kad įmonės pardavimo dokumentuose pasirašė būtent O. G., jo parašai yra tikri. Iš N. D. paaiškinimų tyrėjai matyti, kad O. G. yra minėjęs, kad kažkas jį prispaudė pirkti įmonę, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai padarė būtent K. Z., nes O. G. yra miręs ir nebuvo apklaustas dėl įmonės pirkimo aplinkybių. Tikėtina, kad juo kaip priklausomu ir asocialiu asmeniu galėjo pasinaudoti, bet byloje neįrodyta aplinkybė, kad tai padarė būtent K. Z., o kitas nenustatytas asmuo, kuris dalyvavo įmonės pirkime, galimai suteikė lėšas jai pirkti. Byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad perkant MB „X“ O. G. vardu būtent K. Z. parduodamas įmonę siekė nuslėpti jos veiklos momentus, pajamų dydį, jų panaudojimą, o ne tikrasis pirkėjas siekė įgyti įmonę kokiai neteisėtai veiklai vykdyti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad K. Z. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė Mažosios Bendrijos „X“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tačiau byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma įrodyta, jog K. Z. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė Mažosios Bendrijos „X“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes neišsaugojo bendrijos pinigų 328 685,00 Eur panaudojimo apskaitos dokumentų; apskaitos registrų už 2017 – 2018 metus (remiantis apskaitos dokumentais parengtų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestines, kuriose apibendrinti jų duomenys) bei ūkinių operacijų pirminius apskaitos dokumentų: 17 pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kurios buvo išrašytos UAB „C“, iš viso už 1 509,72 Eur (1 247,70 + 262,02 PVM), iš kurių: 2017 metais – 654,32 Eur (540,75 + 113,57 PVM), 2018 metais – 855,40 Eur (706,95 + 148,45 PVM); 4 pardavimo PVM sąskaitas faktūrų, kurios buvo išrašytos MB „D“, iš viso už 988,37 Eur (816,83 + 171,54 PVM); UAB „T“, MB „D“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: atitinkamai už 185,53 Eur (PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) – 152,83 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) – 32,70 Eur) bei už 353,00 Eur (PVM sąskaitą faktūrą BB Nr. (duomenys neskelbtini)); „A“ išrašytas sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini) už 35 277,17 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 705,51 Eur, UAB „F“ išrašytas sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 010,00 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 400,00 Eur. Tokiais veiksmais jis pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1679 dalies pakeitimas) reikalavimus, nustatančius, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir 19 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 dalies pakeitimas) reikalavimus, nustatančius, jog patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.

2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-7-9978 konstatuota, jog dėl aukščiau minėtų dokumentų neišsaugojimo negalima iš dalies nustatyti bendrijos veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.. Kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus K. Z. padarė veikdamas neatsargia kaltės forma, todėl jo veiksmai perkvalifikuojami iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2, 3 dalimis kaltinamajam K. Z. teismo posėdžio metu buvo pranešta apie galimybę perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis K. Z. padarė apysunkį, baigtą nusikaltimą finansų sistemai, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant K. Z. asmenybę, pažymėtina, kad jis LITEKO duomenimis anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, (t. 7, b.l. 120-128), teistas du kartus už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, tačiau iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos teistas nebuvo (t. 7, b.l. 108-112), dirba (t. 7 b.l.113), duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, nėra. K. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai, kaltinamasis dirba ir turi galimybę sumokėti baudą. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda.

Kadangi baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki ankstesnių nuosprendžių priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindu, 65 straipsnio 2 dalies pagrindu bendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu. Subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas BK 75 straipsnio pagrindu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu nustatytam terminui ir su šio teismo paskirtais įpareigojimais.

Kiti klausimai.

K. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 7, b.l. 160-162), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir saugoti: vokas (paketas Nr. 1), kuriame yra: 1) 2019 m. sausio 21 d. AB SEB banko pateikta MB „X“ sąskaitos išklotinė - 1 CD kompaktinė plokštelė (t. 3, b. l. 99), 2) 1 kompaktinė plokštelė su nuskaityta mobiliojo telefono informacija (priedas prie 2019 m. birželio 21 d. apžiūros protokolo; t. 3, b. l. 48-50), 3) Mažosios bendrijos pirkimo (perleidimo)-pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo-priėmimo raštas, garantinis raštas, pinigų priėmimo kvitas, priedas (originalai), 5 lapai (pateikti 2020 m. birželio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu; t. 4, b. l. 82-90), 4) O. G. ranka rašyti raštai, 2 lapai (2020 m. birželio 5 d. pateikė N. D., t. 7, b. l. 53-55), dėžė (1 vnt.), kurioje yra 4 segtuvai su MB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentais (pateikė B. C. 2019 m. sausio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 2, b. l. 58-60), paliktini saugoti prie bylos.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir nubausti 120 MGL dydžio, t.y. 6 000 (šešių tūkstančių) eurų pinigine bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti K. Z. 80 MGL dydžio, t.y. 4 000 (keturių tūkstančių) eurų pinginę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinti K. Z. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę - 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 80 MGL dydžio, t.y. 4 000 (keturių tūkstančių) eurų pinginę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, K. Z. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju įskaityti į bausmę Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendyje nurodytus laikino sulaikymo laikotarpius.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. Z. palikti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką (paketas Nr. 1), kuriame yra: 1) 2019 m. sausio 21 d. AB SEB banko pateikta MB „X“ sąskaitos išklotinė - 1 CD kompaktinė plokštelė (t. 3, b. l. 99), 2) 1 kompaktinė plokštelė su nuskaityta mobiliojo telefono informacija (priedas prie 2019 m. birželio 21 d. apžiūros protokolo; t. 3, b. l. 48-50), 3) Mažosios bendrijos pirkimo (perleidimo)-pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo-priėmimo raštas, garantinis raštas, pinigų priėmimo kvitas, priedas (originalai), 5 lapai (pateikti 2020 m. birželio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu; t. 4, b. l. 82-90), 4) O. G. ranka rašyti raštai, 2 lapai (2020 m. birželio 5 d. pateikė N. D., t. 7, b. l. 53-55), dėžę (1 vnt.), kurioje yra 4 segtuvai su MB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentais (pateikė B. C. 2019 m. sausio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 2, b. l. 58-60) palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti K. Z., kad bauda per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas