Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs P. J., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, 2023 m. sausio 30 d. skundą (toliau – Skundas) dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi P. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, VšĮ Rokiškio ligoninės psichiatrijos ligoninėje.

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir P. J. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminas pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Pagal BK 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <...>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tarp kurių ir stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Stacionarinį stebėjimą teismas taiko asmeniui kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

6. Apygardos teismas išnagrinėjęs Skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamos teismo nutarties priėmimo motyvus, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartimi P. J. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas buvo pratęstas pagrįstai, keisti ją į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagrindo nėra.

7. Teismui pateiktoje 2022 m. gruodžio 22 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 648 nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu P. J. psichikos būklė buvo nepakankamai stabili. Skyriuje psichomotorinio sujaudinimo, agresijos, impulsyvaus elgesio, reikšmingų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nebuvo. Stebimuoju laikotarpiu klinikiniame vaizde stebėta padidinta vidinė įtampa, sutrikusi emocinių impulsų kontrolė, mąstymo formos ir turinio sutrikimai, įtarumas, hipobulija. Komisijos metu nusiskundimų neišsako. Stebimas emocinis neadekvatumas, nerimas, vidinė įtampa. Afektas blankus, šaltas. Mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, su rezonavimo elementais. Suvokimo sutrikimus neigia, išsako reformatorystės kliedesius. Kritika baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, ligos bei būklės atžvilgiu nepakankama. Palaiko ryšį su tėvais R. J. ir J. J.. Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

8. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo P. J. pagrįstai rėmėsi šia gydytojų komisijos išvados aprašomąja dalimi bei teismo posėdžio metu VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės paaiškinimais, jog P. J. atrodo pagal metus, pakankamai tvarkingos išvaizdos, hipomimiškas. Orientacija laike, vietoje apytikslė. Kontaktas klausimo - atsakymo ribose. Trumpai atsako į užduotą klausimą, pats pokalbio temos nepalaiko, aktyviai pasiteirauja, kada bus išleistas, „pasiilgau laisvės“. Save laiko „nacionalsocialistu“. Š. H. ir nacius. Stebimuoju laikotarpiu struktūruotoje aplinkoje elgesys ramus, nekonfliktiškas, be agresijos, laikosi skyriaus tvarkos taisyklių. Pacientui tapus 18-os metų amžiaus, nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. gydymas tęsiamas bendro stebėjimo sąlygomis vyrų skyriuje. Klinikiniame vaizde stebima nervinė įtampa, padidintas jautrumas, sutrikusi emocinių impulsų kontrolė, hipobulija. Gynybiškas bei uždaras vidinių išgyvenimų atžvilgiu. Prasmingas verbalinis kontaktas formalus, ribotas. Daugiau vienišas. Iniciatyvos bendravimui nerodo. Mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, išsakė priešiškumą bei reformatorystės kliedesius tautiniu/rasiniu pagrindu. Afektas šaltas, blankus, emocinė raiška neadekvati, monotoniška. Užimtumo veikloje dalyvauja, reikalinga pagalba dėl tvarkos palaikymo. Kritika psichikos būklės, nusikalstamos veikos bei gydymosi atžvilgiu nepakankama. Pats jaučiasi sveikas, tačiau vaistų vartojimui neprieštarauja. Ateities planai stokoja realaus pagrindo. Reikalinga struktūruojanti aplinka dėl stabilios kryptingos kasdienos buitinės veiklos palaikymo.

9. Nagrinėjamu atveju tiek gydytojų komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti P. J. priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. P. J. skundo argumentai, jog laikosi tvarkos taisyklių, vartoja vaistus, jokiu būdu nereiškia, jog tai yra pakankamas pagrindas naikinti tokį sprendimą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos P. J., pratęsimo įvertino ne tik tai, kad P. J. atveju yra stebima nervinė įtampa, padidintas jautrumas, sutrikusi emocinių impulsų kontrolė, hipobulija, tačiau įvertinta ir eilė kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog P. J. psichikos būklė buvo nepakankamai stabili, klinikiniame vaizde stebėta padidinta vidinė įtampa, sutrikusi emocinių impulsų kontrolė, mąstymo formos ir turinio sutrikimai, įtarumas, mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, su rezonavimo elementais, nurodoma, jog kritika baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, ligos bei būklės atžvilgiu nepakankama. Nors P. J. nesutinka su minėtu jo sveikatos būklės vertinimu, teigdamas, jog yra kritiškas savo ligos ir padarytos veikos atžvilgiu, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, jog P. J. gydomas priverstinai tik pirmąjį pusmetį, tai daryti patikimas išvadas dėl P. J. psichikos būklės stabilumo nėra galimybių, juolab jam buvo koreguotas taikomas gydymas. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į P. J. psichinę būklę, teismas pagrįstai sprendė, kad jo socialinis pavojingumas nėra sumažėjęs ir šiuo metu jam būtinas tolimesnis stebėjimas ir gydymas tomis pačiomis bendro stebėjimo sąlygomis. Apygardos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutikti neturi pagrindo, kadangi jos padarytos remiantis bylos duomenimis. Nors nagrinėjamame skunde nurodoma, kad P. J. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista ir jam turėtų būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas, tačiau sutikti su šiuo skundo argumentu pagrindo taip pat nėra. Vien skundo argumentas, jog šiuo metu P. J. psichikos būklė yra pakankamai gera, nesudaro pagrindo prašomo sprendimo priėmimui. Pažymėtina, jog P. J. psichikos būklės pagerėjimas yra iš esmės tiesiogiai susijęs su jo gydymu stacionare, kuomet jis nuolatos yra stebimas profesionalių savo srities gydytojų ir yra užtikrinamas taikomo gydymo laikymasis. Vadovaujantis išdėstytu negalima sutikti su skundo argumentais, jog šiuo metu P. J. taikomą gydymą galima tęsti ambulatorinėmis sąlygomis, kuomet byloje esančios aplinkybės patvirtina, jog psichikos būklės pagerėjimas ar jos stabilizavimasis yra stebimas tik tęsiant gydymą stacionare, todėl P. J. skundas atmestinas.

10. Vadovaujantis BPK 405 straipsnio 2 dalies ir BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas yra įpareigotas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spęsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, tuo atveju, jei toliau taikant P. J. stacionarų stebėjimą bus pasiekti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai ar jo sveikatos būklė žymiai pagerės ir kartu sumažės jo socialinis pavojingumas, bus galima spręsti dėl šios rūšies priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo tikslingumo. Aukščiau nurodytos aplinkybės, verčia abejoti ar P. J. gydant ambulatoriškai, kuomet nebus galimybės užtikrinti nepertraukiamą jo gydymą, bus galima pasiekti priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus.

11. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti P. J. dar reikalingas priverstinis stacionarinis stebėjimas bendromis stebėjimo sąlygomis, todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – P. J. 2023 m. sausio 30 d. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.