Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „BnP Finance“, AB ieškinį atsakovui R.M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui R.M. adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas siųsti ieškovo darbovietės (duomenys neskelbtini) buveinės adresu (duomenys neskelbtini) ir 2016-11-25 įteikti darbovietės administracijai. Toks procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdas, remiantis CPK 123 str. 3 d., laikomas tinkamu. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 d. terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285, 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad, 2012-07-14 pradinis kreditorius UAB „Kubis“ su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 8741, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 250,00 Lt (72,41 EUR) vartojimo kreditas 30 mėnesių terminui. Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2012-08-13 grąžinti kreditą kartu su 23,62 Lt (6,84 Eur) kredito mokesčiu, tačiau atsakovas prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė. 2016-08-18 Reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, įskaitant į atsakovą. Pagal CK 6.109 str. 7 d., naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi cesijos būdu ieškovo įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013). Atsakovas įsiskolinimo ieškovui negrąžino ir liko skolingas 72,41 EUR negrąžinto kredito, 1,92 EUR kredito mokesčio. Duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs ieškovui aukščiau nurodytą įsiskolinimą, byloje nėra (CPK 178 str.).

CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.881 str. 1 d. numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsakovas vartojimo kredito išdavimo sutartį vykdė netinkamai, todėl remiantis CK 6.881 str. 1 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 72,41 EUR negrąžinto kredito.

Ieškovas tai pat prašo priteisti iš atsakovo 1,92 EUR kredito mokestį ir 340,97 EUR palūkanas, paskaičiuotas po kredito grąžinimo termino pabaigos. Teismas nustatė, kad mokėjimo funkciją pagal 2012-07-14 Vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 8741 atliko 1,92 EUR atsakovo negrąžinta kredito mokesčio dalis, kuri, kaip atsakovo vykdytinos prievolės grąžinti kreditą dalis, šiuo sprendimu už akių priteistina iš atsakovo ieškovo naudai. Likusi ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma, paskaičiuota po kredito grąžinimo termino pabaigos – 340,97 EUR laikytina palūkanomis, atliekančiomis kompensuojamąją funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 340,97 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, paskaičiuotų taikant vartojimo kredito sutartyje nurodytą metinę palūkanų normą – 114,95 proc. (palūkanų norma per vieną dieną sudaro 0,315 proc.) Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, prašomų priteisti palūkanų dydžio santykį su prašoma priteisti skolos suma, šalių sutartyje numatytos sutartinės palūkanos mažintinos. Ieškovui iš atsakovo priteistinos palūkanos mažintinos iki 0,05 proc. palūkanų per vieną dieną dydžio (CK 6.258 str. 3 d.). Remiantis išdėstytu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 54,12 EUR palūkanos po kredito grąžinimo termino pabaigos, o likusi reikalavimo dalis dėl palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo atmestina.

CK 6.258 str.1 d. įtvirtinta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 str. numato, jog skolininkas privalo sumokėti kreditoriui delspinigius, kurių dydį nustato sutartis, įstatymas arba teismas, jei prievolė yra neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 7.3 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos kredito kainos, ar kitų sutartyje nurodytų mokėjimų. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 6,69 EUR delspinigius. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas ir palūkanas, atlyginamas tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-25 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Kadangi ieškovas reikalavo tiek palūkanų, tiek netesybų, atliekančių kompensuojamąją funkciją, ir ieškovui priteista 54,12 EUR kompensuojamųjų palūkanų suma, kuri apima prašomą priteisti 6,69 EUR delspinigių sumą, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 6,69 EUR delspinigius atmestinas.

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 128,45 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovo patenkinta reikalavimų dalis – 30,44 proc. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 136,00 EUR, todėl ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 41,40 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R.M., a.k. (duomenys neskelbtini), 72,41 EUR (septyniasdešimt du eurus, 41 ct) negrąžinto kredito, 1,92 EUR (vieną eurą, 92 ct) kredito mokesčio, 54,12 EUR (penkiasdešimt keturis eurus, 12 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 128,45 EUR sumą nuo civilinės bylos iškėlimo 2016-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 41,40 EUR (keturiasdešimt vieną eurą, 40 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo „BnP Finance“, AB, į.k. 302447985, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 30 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.