- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-460-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02300-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, A. K., V. R., Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- A. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. C., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams A. K., V. R. ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi sujungus dvi bylas, šiame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-43-588/2022 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180730-00072 ir pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams A. K., V. R. ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma: 1) pripažinti negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos statytojui A. K. 2021 m. vasario 10 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-33-210210-00072; 2) įpareigoti atsakovą A. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti naują teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 10 d. statybos leidimą Nr. LSNS-33-210210-00072 pastatytam statiniui – keliui, esančiam žemės sklype, kadastrinis Nr. 2501/0005:254, adresu (duomenys neskelbtini); 3) per teismo nustatytą terminą atsakovui A. K. neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti jį per 3 mėnesius kaltų asmenų – savo, Palangos miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo V. R. – lėšomis pašalinti statybos, kuriai 2021 m. vasario 10 d. buvo išduotas leidimas Nr. LSNS-33-210210-00072, padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 4) teismo sprendime nustatyti, kad atsakovui A. K. per 3 mėnesius neįvykdžius 3 punkte numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos A. K. lėšomis.
2. Byloje 2022 m. kovo 3 d. gautas ieškovo A. K. prašymas sustabdyti bylą, iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-3113-1160/2022, kurioje nagrinėjamas pareiškėjo A. K. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K. 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 kartu su pagrindiniais statiniais (pažymėjimas plane 1K1ž-25K1ž, 26H1p, 27K1ž ir 28K1ž), esančiais (duomenys neskelbtini), įsigijo ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį 277 kv. m ploto žvyro, betono plytų dangos kelią (kuris žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane, prilygintame teritorijų planavimo dokumentui ir patvirtintame Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A1-676, apibrėžtas taškais (duomenys neskelbtini)) kaip pagrindinių statinių priklausinį.
3. Prašyme sustabdyti bylą nurodoma, kad tarp nagrinėjamų bylų yra tiesioginis prejudicinis ryšys. Teismui nustačius juridinį faktą, kad ieškovas A. K. kartu su pagrindiniais statiniais įgijo kelią, kaip pagrindinių statinių priklausinį, šis faktas bus prejudicinis nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl statybos rūšies, t. y. nauja statyba ar remontas, ir turėtų reikšmės sprendžiant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimą dėl statybos leidimo išdavimo, kadangi vienas iš šio reikalavimo pagrindų yra tai, kad buvo netinkamai nurodyta statybos rūšis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas šioje byloje ginčijama 2022 m. kovo 14 d. nutarties dalimi civilinę bylą sustabdė, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-3113-1160/2022 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-19421-2021-2) ir joje įsiteisės galutinis teismo sprendimas.
5. Teismas skundžiamoje nutartyje dėl bylos sustabdymo nurodė, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-3113-1160/2022 turės tiesioginę įtaką civilinės bylos Nr. e2-43-588/2022 eigai, t. y. teismui nustačius juridinį faktą, kad A. K. kartu su pagrindiniais statiniais įgijo kelią, kaip pagrindinių statinių priklausinį, šis faktas bus prejudicinis nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl statybos rūšies – ar buvo atliktas esamo kelio remontas, ar tai nauja statyba, todėl pripažįstama, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo ir jo atstovės advokatės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-43-588/2022 dalį, kuria nutarta civilinę bylą Nr. e2-43-588/2022 sustabdyti, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-3113-1160/2022 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-19421-2021-2) ir joje įsiteisės galutinis teismo sprendimas, ir priimti sprendimą nestabdyti civilinės bylos Nr. e2-43-588/2022.
7. Atskirajame skunde nurodoma, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-3113-1160/2022 yra sprendžiamas klausimas, ar A. K. kartu su pagrindiniais statiniais 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 įsigijo kelią, adresu (duomenys neskelbtini), kaip pagrindinių statinių priklausinį. Tuo tarpu šioje byloje kyla ginčas dėl statybos leidimo, kuriuo leista statyti naują statinį – kelią, teisėtumo bei kelio statybos savavališkumo. Civilinėje byloje Nr. e2YT-3113-1160/2022 nustatinėjamos aplinkybės, kokius statinius varžytynių būdu įgijo A. K., nepatvirtins teismo prejudicine pripažintos aplinkybės dėl kelio statybos rūšies. Teismas nelaukdamas civilinės bylos Nr. e2YT-3113-1160/2022 baigties, pats gali nustatyti, kokius statinius A. K. įsigijo 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116, jeigu laiko tai reikšminga aplinkybe nagrinėjant ginčą dėl statybos savavališkumo ir išduoto statybos leidimo panaikinimo. Nagrinėjamam ginčui nėra aktualu, ar A. K. varžytynių aktu kartu įsigijo ir kelią, ir nuo to statinio statybos rūšis nepriklauso. Darant prielaidą, kad varžytynių aktu buvo įsigytas ir ginčo kelias, tai savaime nepatvirtina nei kelio statybos rūšies, nei patvirtintų, kad buvo įgytas teisėtai pastatytas kelias. Be kita ko, tai neatleidžia teismo nuo pareigos vertinti, ar toks sandoris (varžytynių aktas) nėra pripažintinas niekiniu, net ir konstatavus juridinę reikšmę turintį faktą dėl juo įsigytų statinių. Paminėtina ir tai, kad teismas turėtų vertinti tuos rašytinus įrodymus, kurie egzistavo ir buvo nustatyti ginčijamo statybos leidimo ir savavališkos statybos procedūrų dokumentų surašymo metu. Akivaizdu, kad teismo sprendimas, ypatingosios teisenos tvarka nustatantis juridinę reikšmę turinčius faktus, tuo metu nebuvo priimtas, tad retrospektyvus šio sprendimo taikymas analizuojant jau priimtų administracinių sprendimų teisėtumą nebūtų galimas. Taigi šioje byloje teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats ir šioje nagrinėjamoje byloje, tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, todėl teismas netinkamai taikė teisės aktų normas, kadangi, pagal teismų praktiką, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui ar kitai institucijai, jei visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats. Šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, reikalingų teisingam bylos pagal pateiktus ieškinius išnagrinėjimui, todėl negalima daryti išvados, kad tik civilinėje byloje Nr. e2YT-3113-1160/2022 nustačius tam tikrus faktus, sustabdyta šioji byla gali būti išnagrinėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties dalis, kuria civilinė byla dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo sustabdyta, iki bus išnagrinėta kita civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nustatinėjamos aplinkybės neturės reikšmės šiai bylai.
Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo
11. Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas A. K. 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 įsigijo statinius (pažymėjimas plane, 1K1ž-25K1ž, 26H1p, 27K1ž ir 28K1ž), esančius (duomenys neskelbtini). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A1-676 patvirtino 0,4345 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), reikalingo ieškovo pastatų eksploatacijai, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. 2018 m rugsėjo mėn. buvo suformuotas 0,4345 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjas 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 16VĮ-205-(14.16.2.) ,,Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos“ išnuomojo A. K. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), reikalingą ieškovo pastatų eksploatacijai.
12. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. liepos 27 d. surašė statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktą Nr. SPA-1091, kuriame nurodyta, jog formuojamo valstybinės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), naudotojas A. K., kultūros paveldo teritorijoje „Šventosios, Elijos senovinėje gyvenvietėje“ (unikalus kodas 16195), mieste 2018 m. gegužės mėnesį pastatė apie 202 kv. m ploto nesudėtingąjį II grupės inžinerinį statinį – privažiavimą, skirtą privažiuoti prie pastarajam nuosavybės teise priklausančių statinių, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomojo statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija 2018 m. liepos 27 d. A. K. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180727-00066, kuriame konstatuota savavališka statyba. Inspekcija 2018 m. liepos 30 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180730-00072, kuriuo iki 2019 m. sausio 30 d. įpareigojo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti formuojamoje valstybinio žemės sklypo teritorijoje (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo teritorijoje „Šventosios, Elijos senovinėje gyvenvietėje“ (unikalus kodas 16195), savavališkai pastatytą nesudėtingąjį II grupės inžinerinį statinį – privažiavimą, dėl kurio statybos 2018 m. liepos 27 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180727-00066, ir sutvarkyti statybvietę. A. K. 2019 m. kovo 20 d. pateikė ieškinį dėl Inspekcijos 2018 m. liepos 30 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180730-00072 panaikinimo.
13. Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. vasario 10 d. išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-33-210210-00072, suteikiantį teisę statyti naują statinį – vidaus kelią. Statybos leidimas išduotas pagal projekto rengėjo V. R. parengtą statinio projektą ,,Esamo kelio kapitalinio remonto, kelio dalies naujos statybos, (duomenys neskelbtini), projektas“. Inspekcijos pareigūnas 2021 m. birželio 14 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-30-210614-00043 (versija Nr. 2), kuriame konstatavo, kad Statybos leidimas yra išduotas neteisėtai. Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 16 d. su ieškiniu dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 10 d. statybos leidimo Nr. LSNS-33-210210-00072 pripažinimo negaliojančiu ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo.
14. Ieškovo A. K. ieškinys dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo ir ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo nagrinėjami Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-43-588/2022.
15. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-11993-1160/2022 (buvęs Nr. e2YT-3113-1160/2022 pagal pareiškėjo A. K. 2021 m. gruodžio 9 d. pateiktą pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K. 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 kartu su pagrindiniais statiniais (pažymėjimas plane 1K1ž-25K1ž, 26H1p, 27K1ž ir 28K1ž), esančiais (duomenys neskelbtini), įsigijo ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį 277 kv. m ploto žvyro, betono plytų dangos kelią (kuris žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane, prilygintame teritorijų planavimo dokumentui ir patvirtintame Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A1-676, apibrėžtas taškais (duomenys neskelbtini)) kaip pagrindinių statinių priklausinį.
16. Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-43-588/2022 2022 m. kovo 3 d. gautas ieškovo A. K. prašymas sustabdyti bylą, iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-3113-1160/2022. Šioje byloje skundžiama Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-43-588/2022 dalimi prašymas sustabdyti bylą tenkintas.
17. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002, 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktą ir kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 ir kt.).
18. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
19. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas). Šie proceso normoje nustatyti reikalavimai ieškiniui tiesiogiai susiję su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris užtikrina proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti įstatymu nustatytomis procesinėmis teisėmis. Dispozityvumo principas reiškia, kad civilinio proceso dalyvis laisvas pasirinkti, kokiomis ir kaip naudotis proceso normų nustatytomis teisėmis. Taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) ir nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą. Šalių nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas bei atsikirtimų pagrindas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, prieš priimdamas sprendimą, vadovaudamasis proceso normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 ir kiti straipsniai), ir jas aiškindamas suformuota teismine praktika, įvertina byloje surinktus įrodymus ir konstatuoja, kurios ieškinio ir atsikirtimų pagrindu nurodytos ir ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas privalo išaiškinti visas ieškinio ir atsikirtimų faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar jos reikšmingos ginčui išspręsti ir kiek reikšmingos; teismas negali tenkinti (atmesti) ieškinio kitu, nei nurodė ieškovas, faktiniu pagrindu. Teismas, priimdamas sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų, negali jų peržengti, išskyrus civilinio proceso normų nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
20. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019).
21. Tačiau ne bet kokios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, turinčiais pirmiau įvardytą teisinę galią. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios tik byloje dalyvavusiems asmenims taisyklės išimtis ,,išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims“ taikoma teismo sprendimams (pvz., dėl teisės pripažinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, asmens paskelbimo mirusiu ir pan.) visuotinio privalomumo prasme: teisės subjektai savo veikloje negali nepaisyti teismo sprendimu nustatytų teisinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-38/2012).
22. Šioje byloje ieškovas A. K. tiek teikdamas ieškinį dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, tiek atsikirsdamas į Inspekcijos ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo įrodinėja, kad 277 kv. m žvyro, betono plytų dangos inžinerinis statinys – kelias jau buvo jam 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 įsigyjant statiniais (pažymėjimas plane 1K1ž-25K1ž, 26H1p, 27K1ž ir 28K1ž), esančius (duomenys neskelbtini). Todėl, ieškovo manymu, šio kelio dangos pakeitimas negali būti laikomas nauja statyba, kadangi jis jau buvo pastatytas ir buvo atliktas tik remontas. Civilinėje byloje Nr. e2YT-11993-1160/2022 (buvęs Nr. e2YT-3113-1160/2022) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas A. K. įrodinėja, kad 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 kartu su 1968–1985 m. pastatytais pagrindiniais statiniais (pažymėjimas plane 1K1ž-25K1ž, 26H1p, 27K1ž ir 28K1ž), esančiais (duomenys neskelbtini), įsigijo ir įrengtą žvyro, betono plytų dangos kelią, kaip pagrindinių statinių priklausinį.
23. Tačiau Inspekcija tiek reikšdama ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo, tiek atsikirsdama į ieškovo A. K. ieškinį dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo įrodinėja, kadangi kelias nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kelias buvo, ir laiko kad buvo atlikta nauja statyba. Teigia, kad pastatyta kelio dalis statinio projekte buvo nurodyta kaip kapitaliai remontuojamas statinys, tačiau pagal statybos rūšį minėta kelio dalis turėjo būti traktuojama kaip nauja statyba, o ją įteisinant turėjo būti sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą. Nurodo, kad naujos statybos statiniui – keliui (privažiavimui) adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka neįregistruotam Nekilnojamojo turto registre, kapitalinis remontas nebuvo galimas.
24. Taigi, ginčo byloje dėl to, jog minėtas kelias nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra. O tai, Inspekcijos vertinimu, būtent ir sudaro pagrindą traktuoti, kad kelio nebuvo, taip pat konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikta nauja statyba. Kitaip tariant, net jei kelias buvo, tačiau esant aplinkybei, jog kelias įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Inspekcijos teigimu, kelio remontas turėjo būti laikomas nauja statyba. Vadinasi, nepaisant to, ar civilinėje byloje Nr. e2YT-11993-1160/2022 (buvęs Nr. e2YT-3113-1160/2022) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto bus nustatyta, kad kelias buvo, ir ar bus pripažinta, kad pareiškėjas A. K. jį įsigijo 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116, šios aplinkybės Inspekcijos pozicijai dėl kelio statybos rūšies, t. y. tarp šalių kylančiam ginčui, neturėtų reikšmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad civilinė byla Nr. e2YT-11993-1160/2022 (buvęs Nr. e2YT-3113-1160/2022) neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir todėl ginčijama skundžiamos nutarties dalimi nebuvo pagrindo civilinę bylą sustabdyti, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-3113-1160/2022 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-19421-2021-2) ir joje įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą, todėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo A. K. prašymas sustabdyti bylą atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. K. prašymą sustabdyti bylą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.