Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. B. bei tretiesiems asmenims M. P. ir Ž. P. dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad skyrius (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, jog atsakovė R. B. pagimdė vaiką, tačiau buvo gydoma dėl suicidinių minčių, vėliau ilgam laikui perkelta gydytis į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl tuberkuliozės. Todėl skyrius organizavo vaiko gimimo įregistravimą CMS, po to jis teismo leidimu buvo paimtas iš atsakovės ir apgyvendintas pas laikinuosius globėjus M. ir Ž. P.. 2023-12-20 atsakovė grįžo iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, tačiau tarnybų darbuotojų pagalbos nepriima, meluoja apie savo situaciją, elgiasi neadekvačiai, vaiku nesirūpina, su juo beveik nebendrauja ir išlaikymo neteikia. Jai nustatyta depresija, lengvas protinis atsilikimas ir psichikos sutrikimas, dėl ko yra darbinga 45 proc. Ji kreipiasi į gydymo įstaigas, tačiau yra pagrindo manyti, kad vaistus vartoja kartu su alkoholiu. Šiuo metu situacija tik blogėja, nes jos elgesys prastėja. Taip pat ji nebeturi būsto, todėl neaišku, kur ir kokiomis sąlygomis gyvena ( kiek žinoma, su sugyventiniu glaudžiasi pas pažįstamą asmenį ). Be to, yra išbraukta iš eilės soc. būstui gauti, nes nesusitvarkė dokumentų. Per šį laiką įvyko tik du jos susitikimai su sūnumi, tačiau ne jos, o socialinių darbuotojų iniciatyva. Per susitikimus ji elgėsi šaltai, sūnumi nesidomėjo.

Atsakovė turi dar du vaikus – J. ( jis šiuo metu pilnametis ) ir D. ( nepilnametė ), kuriais taip pat nesirūpino, dėl ko jai 2022 m. buvo apribota motinos valdžia. Tuo metu pakako įrodymų, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, todėl valdžia buvo apribota. Gi dabar tokių įrodymų nėra ( tik jos prisipažinimas, jog su sugyventiniu atsigeria alaus ), todėl prašoma vaikus atskirti.

Siūlomi laikinieji globėjai M. ir Ž. P. jau globoja ne vieną vaiką, charakterizuojami vien teigiamai, D. nuo pasiėmimo iš ligoninės rūpinasi tinkamai, todėl siūlo juos skirti laikinaisiais globėjais. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovė R. B., kuriai apie bylą pranešta asmeniškai 2024-04-30, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo nepateikimo priežasčių nenurodė, į teismo posėdį neatvyko ir jokių paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo M. P. paaiškino, kad su vyru Ž. ir dviem bendrais vaikais ( (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. amžiaus ) gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavoje sodyboje. Ji užsiima IV ( konditerija ), vyras pagal IV užsiima medienos darbais. Todėl šeima turi pastovias pakankamas pajamas. Vaiką D. iš (duomenys neskelbtini) pasiėmė (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko jis gyvena jų šeimoje, turi tinkamas tam sąlygas. Dar augina du globotinius ( (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. amžiaus ), anksčiau yra globoję ir sulaukus pilnametystės išleido gyventi savarankiškai dar 6 vaikus. Dėl globėjų pareigų atlikimo niekada jokių skundų nėra buvę. D. sveikata yra normali, jį pastoviai stebi gydytojai. Yra apsisprendę, kad vėliau bus D. nuolatiniais globėjais ir augins jį iki pilnametystės. Su atsakove įvyko du vaiko susitikimai, tačiau tik soc. darbuotojų iniciatyva. Dar atsakovė kartais paskambina, tačiau skambučiai būna trumpi, ji sūnumi nesidomi. R. B. turi psichikos ligų, todėl mano, kad ji tiesiog nesuvokia mamos vaidmens. Taip pat ji pyksta ant visų ( soc. ir VTAS darbuotojų, P. ir kt. ), kaltindama juos sugadinus jai gyvenimą. Prašo ją su vyru skirti laikinaisiais vaiko globėjais.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo Ž. P. paaiškino, kad visas aplinkybes žmona nurodė teisingai. Yra apsisprendęs būti D. ne tik laikinuoju, bet ir nuolatiniu globėju. Prašo ieškinį tenkinti.

Vaikas D. P. yra gimęs (duomenys neskelbtini) m., todėl jo teismo posėdyje apklausti neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė R. B. yra mažamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina; duomenų apie tėvą gimimo įraše nėra ( įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ); vaiko gimimas įregistruotas ne motinos, o VTAS iniciatyva ( pvz., (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), tos pačios dienos prašymas įregistruoti gimimą, kt. ). VTAS (duomenys neskelbtini) laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikas buvo laikinai apgyvendintas pas M. P. jos gyvenamojoje vietoje. Tos pačios dienos vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad susisiekus telefonu atsakovė nurodė, kad būsto neturi, išėjusi iš ligoninės planavo išsinuomoti, vaiku pasirūpinti negali, nes yra gydoma, ir asmenų, kurie vaiku galėtų pasirūpinti, neturi. Konstatuota, jog pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, taip pat gyventi ir sveikai vystytis. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10267-471/2023 VTAS buvo duotas leidimas paimti vaiką iš motinos. Kelmės rajono mero 2023-08-04 potvarkiu vaikui nustatyta laikinoji globa globėjų gyvenamojoje vietoje, jo laikinais globėjais ir turto administratoriais paskirti M. ir Ž. P..

Visi kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina ( dėl ko atsakovei nepateikus prieštaravimų detaliai neaptariami – Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ), jog atsakovei (duomenys neskelbtini) grįžus iš (duomenys neskelbtini) tuberkuliozės ligoninės dėl sveikatos būklės ( negalios, psichikos ligų ) ir elgesio ( jos pripažįstamo galimo alkoholio vartojimo, paskirtų vaistų nevartojimo, reikiamų dokumentų nesitvarkymo, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimo, nekritiško požiūrio į savo elgesį ir pan. ) jos gyvenimo būdas ir sąlygos yra visiškai netinkami sūnaus auginimui ( SPC 2024-02-28 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-08-08 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), gydymo įstaigų duomenys, Vaiko ir šeimos gerovės centro 2024-03-26 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kt. .) Be to, visą šį pakankamai ilgą laikotarpį ji sūnumi D. visiškai nesirūpina ir išlaikymo jam neteikia ( kaip nurodoma – įvyko tik du jų susitikimai, tačiau soc. darbuotojų iniciatyva ir net jų metu ji motiniškų jausmų sūnui nedemonstravo ). Teismo vertinimu, vien šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad R. B. sūnumi D. faktiškai nuo jo gimimo visiškai nesirūpina. Be to, du jos vyresni vaikai J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartimi byloje Nr. e2SP-8628-322/2021 buvo iš atsakovės paimti, o 2022 m. spalio 11 d. sprendimu byloje Nr. e2-6048-471/2024 atsakovės motinos valdžia jų atžvilgiu neterminuotai apribota ( LITEKO duomenys ). Tai taip pat patvirtina, kad toks atsakovės elgesys visų savo vaikų atžvilgiu yra nuolatinis ir nėra jokio pagrindo manyti, jog jis ateityje galėtų pasikeisti.

Tais atvejais, kai tėvai ( tėvas ar motina ) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) …, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų ( tėvo ar motinos - Lietuvos CK 3.179 str. 1 d. ). Nors byloje yra tam tikrų duomenų, jog atsakovė vaiku nesirūpina dėl sąmoningo netinkamo elgesio ( aptarta aukščiau ), teismas sutinka su ieškovės atstovės nuomone ( pagrindžiant pagrindinį reikalavimą ), jog kiti duomenys ( apie jos ilgalaikį gydymą ligoninėse, psichikos būklę, nors ir pripažįstamą, bet neįrodytą piktnaudžiavimą alkoholiu ir pan. ) nesudaro pagrindo svarstyti motinos valdžios apribojimo klausimą ( Lietuvos CK 3.180 str. ). Įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovė visų pirma ir labiausiai dėl objektyvių priežasčių ( sveikatos būklės ) negali tinkamai rūpintis mažamečiu sūnumi D., todėl reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo motinos tenkintinas ( Lietuvos CK 3.179 str. 1 d. ).

Atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvams pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka ( Lietuvos CK 3.195 str. ). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( Lietuvos CK 3.192 str. 1 d. ir 2 d. ). Įstatymas išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais, t. y. teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus ( Lietuvos CK 3.3 str. 1 d. ). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 100 EUR/mėn. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė R. B. jokio turto, pajamų ir net pastovios gyvenamosios vietos neturi, nedirba ( o ir darbingumas yra 45 proc. ). Be to, iš jos teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimu byloje Nr. e2-6048-471/2024 yra priteistas išlaikymas dviem vaikams po 100 EUR kiekvienam ( nors sūnus D. ką tik tapo pilnamečiu, tikėtina esant įsiskolinimą ). Todėl konstatuojama, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra itin nedidelė, akivaizdžiai ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ) pakankama tenkinti tik minimalius vaiko poreikius. Atsakovė prieštaravimų dėl šio ( kaip ir dėl visų kitų ) reikalavimo nepareiškė, todėl plačiau dėl tokios sumos reikalingumo teismas nepasisako ir šis reikalavimas tenkintinas ( Lietuvos CK 3.194 str. ), nustatant priteisto išlaikymo indeksavimą ( Lietuvos CK 3.208 str. ).

Lietuvos CK 3.183 str. 4 d. nustatyta, kad priimdamas sprendimą atskirti vaiką nuo tėvų, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. Visi bylos baigtimi suinteresuoti asmenys ( išskyrus atsakovę, kuri proceso metu jokios pozicijos neišreiškė ) sutinka ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad vaikas D. toliau bent laikinai ( iki nuolatinio globėjo paskyrimo ) gyventų pas laikinuosius globėjus M. ir Ž. P.. Visų pirma atsižvelgtina, kad M. ir Ž. P. vaiką jau augina nuo (duomenys neskelbtini) ( t. y. faktiškai nuo gimimo ), kai jį pasiėmė iš gydymo ( gimimo ) įstaigos, yra jo oficialūs laikinieji globėjai ir jokios neigiamos informacijos apie šių pareigų atlikimą nėra. Priešingai, jie abu nurodė apsisprendę būti vaiko ne tik laikinaisiais, bet ir nuolatiniais globėjais, kas patvirtina besiformuojančius itin artimus ( šeimyninius nuo pat gimimo ) ryšius. Be to, jie teismo 2018-02-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-299-446/2018 buvo paskirti trijų vaikų laikinaisiais, o 2018-03-14 nutartimi byloje Nr. e2YT-3277-446/2018 – jų nuolatiniais globėjais ir 2021-09-03 nutartimi byloje Nr. e2YT-9977-471/2021 – dar dviejų vaikų globėjais/rūpintojais ( LITEKO duomenys ). Kadangi per visą šį itin ilgą daugelio vaikų globos/rūpybos laikotarpį jokios neigiamos informacijos negauta, M. ir Ž. P. tinkamumas būti globėjais ( šiuo atveju – laikinaisiais ) preziumuojamas ir dėl to teismas plačiau nepasisako, šis reikalavimas taip pat tenkinamas, neaptariant aiškaus klausimo dėl dviejų globėjų tikslingumo ( pavaduojant vienas kitą ir pan. ). Iki teismo procesinio sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo vaiko D. gyvenamoji vieta nustatoma su laikinaisiais globėjais jų gyvenamojoje vietoje ( nes kitos vietos vaikas neturi ), juos paskiriant ir išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise ( Lietuvos CPK 3.183 str. 4 d. ).

Ieškinį patenkinus iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų atsakovė yra atleista ( Lietuvos CPK 83 str. 1 d. 14 p. ). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo el. formos byloje ( Lietuvos CPK 80 str. 7 d. ) iš atsakovės priteistina 27 EUR ( 100 EUR x 12 mėn. x 3 proc. x 0,75 ) žyminio mokesčio ( Lietuvos CPK 85 str. 1 d. 3 p. ) ir 83,68 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( Lietuvos CPK 96 str. ). Atsakovei nepateikus nei prašymo, nei jį pagrindžiančių įrodymų, klausimas dėl jos atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei nesprendžiamas ( Lietuvos CPK 96 str. 7 d. ).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ( Lietuvos CPK 282 str. 2 d. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atskirti vaiką D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100 EUR ( vieną šimtą eurų ) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2024 m. balandžio 04 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo paskirti M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančius (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) laikinaisiais globėjais ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti laikinųjų globėjų gyvenamojoje vietoje.

Paskirti laikinuosius globėjus M. P. ir Ž. P. vaikui D. B. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jam nustatymo priėmimo.

Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 27 EUR ( dvidešimt septynis eurus ) žyminio mokesčio ( įmokos kodas 5660 ) ir aštuoniasdešimt tris eurus 68 ct. ( 83,68 EUR ) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( įmokos kodas 5662 ).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.