Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius prašo apriboti neterminuotai tėvų valdžią R. J. ir S. J. vaikų K. J., A. J. ir M. J. atžvilgiu, priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 60 Eur iš kiekvieno tėvo kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.

Atsakovas S. J. su ieškiniu sutinka, pripažįsta, kad neturi lėšų ir galimybių sudaryti tinkamų sąlygų vaikams. Jis jau 15-16 metų niekur nedirba, uždarbiauja dirbdamas įvairius ūkio darbus pas privačius asmenis, dažnai išgeria. 2016 m. rugpjūčio 9 d., kai iš jų šeimos buvo paimti vaikai, jis pas kaimynus vežė šiaudus, gėrė, su juo buvo ir sūnus A., kuris, vežant šiaudus, važiavo traktoriaus priekaboje. Vaikus lankė, kai jie gyveno (duomenys neskelbtini). Vaikams apsigyvenus globėjos šeimoje, vaikų nelankė, su jais nebendravo.

Iš vaikų gimimo liudijimų (b. l. 5, 6, 7) matyti, kad atsakovams S. J. ir R. J. (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. J. ir sūnus A. J., (duomenys neskelbtini) – sūnus M. J..

2004 m. gruodžio 21 d. šeimos aplankymo akte (b. l. 8) nurodyta, kad abu J. rasti namuose neblaivūs, matomi išgertuvių požymiai namuose. Iš 2004 m. gruodžio 22 d. apsilankymo akto (b. l. 9) matyti, kad Kražių seniūnui ir socialiniam darbuotojui nuvykus į R. J. namus, R. J. namuose rasta neblaivi, namuose netvarka, sūnus, gimęs 2004 m., išvežtas į ligoninę, R. J. veide matomos smurto žymės. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A-1446 (10, 11) dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos R. ir S. J. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pakartotinio šeimos aplankymo akte (b. l. 12) nurodyta, kad 2016 m. kovo 16 d. socialinei darbuotojai, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei ir policijos pareigūnui atvykus į R. J. ir S. J. namus, abu sutuoktiniai namuose buvo neblaivūs, alkotesteriu (b. l. 13, 14) R. J. nustatytas 1,60 promilių, S. J. – 1,40 promilių girtumas, sūnus A. J., tuo metu buvęs namuose, perduotas tetos D. K. priežiūrai. Iš Kražių seniūnijos vaiko gerovės darbo grupės susirinkimo protokolų (b. l. 16, 17) matyti, kad atsakovai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamos vaikų priežiūros 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. buvo svarstyti, jie buvo įpareigoti rūpintis vaikais, į mokyklą juos išleisti švarius, tvarkingai aprengtus, taip pat įpareigoti lankyti kursus „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymas“, nepiktnaudžiauti alkoholiu. 2016 m. balandžio 20 d. protokole nurodyta, jog paskutiniu metu R. S. J. labai dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, į namus pasikviečia kitų asmenų, su kuriais girtauja, socialinė darbuotoja pastebėjo, kad jų namuose atsirado blusų, gautas pranešimas iš Kelmės specialiosios mokyklos, kad R. S. J. dukra Neringa užsikrėtusi utėlėmis. Gerovės darbo grupės susirinkimų protokoluose taip pat pažymėta, kad R. S. J. nesirūpina neįgaliu pilnamečiu sūnumi M. J.. 2016 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio šeimos aplankymo akte (b. l. 18) nurodyta, kad R. ir S. J. iš pažiūros atrodė neblaivūs, tėvas traktoriaus priekaboje vežiojo nepilnametį sūnų Andrių, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, R. J. nustatytas 1,44 promilės girtumas, S. J. – 1,20 promilės girtumas. Vaikai namuose rasti murzini, nešvariais drabužiais, Audriaus rankos išbertos. Iš Vaikų paėmimo ir jų apgyvendinimų aktų (b. l. 20, 21, 22) matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. atsakovų nepilnamečiai vaikai K., A. ir M. paimti iš jų ir laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymais Nr. A-792, A-793, A-794 (b. l. 24, 25, 26) atsakovų vaikams nustatyta laikinoji globa nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d., jų globėja paskirta (duomenys neskelbtini) administracija. Iš Kelmės rajono socialinių paslaugų centro informacijos (b. l. 33, 40, 44) matyti, kad ir po vaikų paėmimo socialinis darbas su atsakovais buvo tęsiamas. Jie konsultuojami kasdieninio gyvenimo, vaikų priežiūros klausimais, motyvuojami keisti gyvenimo būdą, gydytis nuo alkoholizmo, lankyti vaikus globos įstaigoje, domėtis jų savijauta, sveikata, prisidėti prie jų išlaikymo, ieškotis nuolatinio darbo, tačiau atsakovai gyvenimo būdo nepakeitė, problemų dėl alkoholio vartojimo nepripažįsta, nuolatinio darbo nesiieško, vaikais nesidomi. Atsakovų šeimos gyvenimo ir buities aplinka ir sąlygos labai skurdžios, turi kredito įsiskolinimą apie 1400 Eur, pragyvena iš atsitiktinių darbų bei pilnametės dukters gaunamos neįgalumo pašalpos. Atsakovai nepripažįsta priklausomybės alkoholiniams gėrimams, dažnai pastebimi viešose vietose neblaivūs, bendrauja su kitais asocialiais asmenimis, galimai vienas prieš kitą smurtauja. Atsakovai vaikams išlaikymo neteikia, jais nesidomi. Motina vaikams skambina būdama neblaivi, koneveikia globėją. Tėvas vaikais visiškai nesidomi, nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko. Socialinio darbuotojo nuomone, atsakovai gyvenimo būdo nekeičia. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 22 d. įsakymais Nr. A-694, A-695, A-696 (b. l. 41, 42, 43) K. J., A. J., M. J. laikinąja globėja paskirta M. P.. Teisme nepilnamečiai atsakovų vaikai K. J., A. J. ir M. J. paaiškino, kad jie nenori grįžti į tėvų namus, nes namuose jiems nesaugu, šalta, netvarkinga, mama netvarko kambarių, retai skalbia rūbus Tėvai nuolatos girtuokliauja, namuose lankosi mėgstantys išgerti kaimynai, dažni barniai, konfliktai. M. J. papasakojo atvejus, kai jis buvo mušamas, uždarytas į tamsų sandėliuką.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).