Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas 2020 m. vasario 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nutarimas Nr. NZT-ANR_N-236-2020 ir R. Š. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsiliepimu į R. Š. skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius prašo R. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-79-1002 palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad R. Š. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje, ir pagrįstai nubaustas pinigine bauda.

7. Apeliaciniame skunde keliamas R. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK, pagrįstumo klausimas. R. Š. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nesilaikant jam keliamų teisės aktų reikalavimų, neaišku, kuo jis yra kaltinamas. Be to, buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes jis (R. Š.) nebuvo kviečiamas į administracinio nusižengimo protokolo surašymą. Be to, R. Š. 2020 m. liepos 20 d. pareiškimu pareiškė nušalinimą teisėjui Nerijui Masiuliui. Remiantis ANK 576 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu teisėjams taikomi nušalinimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK), konkrečiai – BPK 58 straipsnyje.

Dėl nušalinimo

Dėl atsakomybėn patraukto asmens R. Š. teisės į gynybą pažeidimo.

13. ANK 261 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl siekiant atskleisti teisės normą, nukreipiama į kitus norminius teisės aktus. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti blanketinę teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Be to, būtina nurodyti ir kitas nusižengimo esmę atskleidžiančias aplinkybes. Tai yra svarbu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, su kuo sutinka apeliacinės instancijos teismas, kad R. Š. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. NZT-ANR_P-975-2019 inkriminuoto nusižengimo esmė aiški ir akivaizdi: atitvaras trukdo aplinkiniams. Nusižengimo padarymo data suformuluota aiškiai: 2019 m. spalio 1 d., 10 val. atliktas valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimas vietoje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kadangi nusižengimas yra trunkamasis (nepertraukiamas teisinės pareigos nevykdymas arba teisinio draudimo pažeidimas, trunkantis tam tikrą laiką), trukdymas prasidėjo nuo patikrinimo datos ir trunka iki šiol, nes atitvaras vis dar stovi ir trukdo aplinkiniams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog R. Š. nubaustas ne kaip fizinis asmuo, o kaip (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, veikęs (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais. Jis dokumentus teikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, todėl jis yra tinkamas administracinio nusižengimo atsakomybės subjektas, R. Š. veikia atstovaujamos bendrovės naudai ir interesais. Taigi, 2020 m. vasario 12 d. Institucijos nutarime Nr. NZT-ANR_N-236-2020 aiškiai ir suprantamai išdėstytas kaltinimas R. Š., įvykdžius ANK 261 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą: protokole išdėstytos aplinkybės, atitinkančios būtinus ir pakankamus administracinio nusižengimo sudėties požymius.

15. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors R. Š. skunde nurodė, jog iš protokolo neaišku, ar buvo pažeisti visi 11 punktų, nurodytų žemės įstatymo 21 straipsnyje, tačiau pažymėtina, jog 2019 m. lapkričio 29 d. protokole nurodyta, kad R. Š. trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą atitinka ANK 261 straipsniuose numatyto pažeidimo požymius bei pažeidžia žemės įstatymo 21 straipsnio reikalavimus, o Institucijos 2020 m. vasario 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje, kaltinime („pažeidimo esmė“), detalizuota, jog buvo pažeistas žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas.

16. Sutiktina su apeliantu, jog pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį atsakomybė numatyta ne už galimą trukdymą, bet už trukdymą. Tačiau Institucija savo atsiliepime jau buvo pripažinusi ir nurodžiusi, kad žodis „galimai“ yra netinkamas ir nevartotinas, nes R. Š. buvo skirta nuobauda už padarytą pavojingą veiką, kuri aprašyta ANK 261 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi, ši klaida nėra esminė ir nekeičia bylos esmės ir to, kad (duomenys neskelbtini) pastatydama atitvarą ir juo sukeliama trukdymą padarė nusižengimą numatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad R. Š. administracinio nusižengimo byloje surašytas administracinio nusižengimo protokolas atitinka esminius jo turiniui keliamus ANK 609 straipsnio reikalavimus, o aptarti neesminiai jo trūkumai neturėjo įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo R. Š. gynybos teisių realizavimui.

17. Minėta, kad ANK 261 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis apibūdinama keliais alternatyviais požymiais. Institucijos nutarime prie kitų aplinkybių yra detaliai nurodyta - žemės naudotojai, kurių teisės naudoti žemę pagal paskirtį ir būdą pažeidžiamos, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdai (duomenys neskelbtini) veiksmais pažeidžiami, su pažeidimo padarymu susiję teisės aktai, kitos svarbios aplinkybės. R. Š. argumentas, jog neaišku, kuo jis yra kaltinamas laikomas deklaratyviu, siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėtina, jog priimtą Institucijos nutarimą skundė net dviem instancijoms, skunduose aiškiai nurodydamas, kodėl jo veiksmuose nėra nusižengimo požymių. Žodžiu ir raštu teikė dokumentus ir paaiškinimus. Jis aiškiai išdėstė savo poziciją, jog (duomenys neskelbtini) ne tik faktiškai, bet ir hipotetiškai negalėjo ir negali trukdyti kitiems žemės naudotojams naudoti jų žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, kadangi atitvaras įrengtas ne žemėje, bet (duomenys neskelbtini) privačios nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame daikte – inžineriniame statinyje – asfaltbetonio dangos kiemo aukštelėje. Visos šios aplinkybės įrodo, jog R. Š. gerai suprato, kad buvo nubaustas, nes pastatytas atitvaras trukdo aplinkiniams, gynėsi ir davė paaiškinimus dėl jam inkriminuojamo nusižengimo.

Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo.

18. R. Š. taip pat ginčijo administracinio nusižengimo padarymo būdą, nurodant, jog (duomenys neskelbtini) ne tik faktiškai, bet ir hipotetiškai negalėjo ir negali trukdyti kitiems žemės naudotojams naudoti jų žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, kadangi atitvaras įrengtas ne žemėje, bet (duomenys neskelbtini) privačiame nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame daikte – inžineriniame statinyje – asfaltbetonio dangos kiemo aukštelėje.

19. Pažymėtina, nors Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento rašte dėl gauto pareiškimo nurodyta, jog 1,68 m. aukščio tvora yra laikytina I grupės nesudėtingu inžineriniu statiniu ir tokios tvoros statybą leidžiantis dokumentas nėra privaloma. Tačiau šiuo atveju pastatyta metaline 60,73 metrų ilgio tvora (atitvaras) apriboja kitų žemės sklypo nuomininkų, naudotojų bei miesto gyventojų (klientų) patekimą į prekybos centro pastatų kompleksą bei atskiras pastatų komplekso patalpas, tokiu būdu ribojant judėjimą žemės sklype kiemo dangomis, pažeidžiamas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimas (pažeidžiami žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomi interesai). (duomenys neskelbtini) užsakymu kelių asmenų nuosavybės teise valdomų pastatų komplekso kieme pastatyta tvora (atitvaras), nors ji pastatyta ant (duomenys neskelbtini) aikštelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias (duomenys neskelbtini) pastatė bendro naudojimo kieme, neturėdama kitų pastatų ar patalpų savininkų sutikimo, tvora yra ne inžinerinis plotinis statinys, o inžinerinis erdvinis statinys, kuri atitveria tam tikrą žemė sklypo dalį nuo kitos žemės sklypo dalies ir sudaro kliūtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, suformavo praktiką dėl teisės statyti statinius valstybinės žemės sklype, kuris išnuomotas keliems nuomininkams neindividualizavus jiems naudoti tenkančių sklypo dalių. Teisėjų kolegija konstatavo, kad naujų statinių bendrai keliems nuomininkams išnuomotame valstybinės žemės sklype statyba negalima individualiai konkrečiam nuomininkui (statytojui) nepriskirtoje teritorijoje, nesant tam nuomotojo ir kitų nuomininkų sutikimo. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir kitiems asmenims yra išnuomotas neišskiriant jiems individualiai naudotis tenkančių sklypo dalių. Tokiu atveju aktualus CK 6.489 straipsnis, reglamentuojantis nuomininko naudojimąsi išsinuomotu daiktu. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Nuomininkas yra atsakingas nuomotojui ir kitiems nuomininkams už šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos vykdymą.

20. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad yra net 8 žemės sklypo (žemės sklypas unikalus (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 1,7521 ha, priklausančio Lietuvos Respublikai, naudotojai. R. I. (išsinuomota 0,0128 ha), (duomenys neskelbtini) (išsinuomota 0,1512 ha), (duomenys neskelbtini) (išsinuomota 0,1626 ha), J. M. (išsinuomota 0,0167 ha), (duomenys neskelbtini) (išsinuomota 0,1889 ha), (duomenys neskelbtini) (išsinuomota 0,041), (duomenys neskelbtini) (išsinuomota 0.1892), (duomenys neskelbtini) (išsinuomota 0,8047).

21. (duomenys neskelbtini), kaip ir kitiems 7 nuomininkams, žemės sklypas buvo išnuomotas pagal žemės sklypo planą, parengtą 1998-01-20. Žemės sklypas buvo suformuotas tokio dydžio, koks buvo būtinas žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti. Žemės sklypo plane, pridėtame prie UAB (duomenys neskelbtini), išnuomota 0,8047 ha ploto žemės sklypo dalis nėra individualizuota.

22. Žemės įstatyme žemės naudotojas apibūdinamas kaip žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Kad tvora trukdo naudotis patalpomis patvirtino žemės sklypo patikrinime dalyvavę žemės sklypo naudotojai (patalpų savininkai) R. I., (duomenys neskelbtini) direktorius A. K., kurie žemės naudojimo patikrinimo akte buvo įrašę pastabas, kad tvora pastatyta ne vietoje, trukdo naudotis nuomojamu žemės sklypu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog Institucijai buvo pateikti daugiabučių namų, esančių šalia žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ir besinaudojančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų takais (einančiais ir per žemės sklypą (duomenys neskelbtini)) gyventojų bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkų ir patalpų, esančių šiame žemės sklype, savininkų parašai su prieštaravimu dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), tvoros tvėrimo. Taigi, Institucija nutarimą, dėl trukdymo naudotis nuomotu žemės sklypu, priėmė dėl ne tik vadovaujantis žemės sklypo naudotojų skundais, bet ir daugiabučių namų gyventojų nusiskundimais.

23. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas neapibrėžia trukdymo veiksmų, nenurodo šios veikos padarymo būdų, taip pat nenustato trukdymo veiksmų turinio. Teismų praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad trukdymas, kaip veika, gali pasireikšti tiek aktyviais, tiek pasyviais veiksmais. Iš pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad (duomenys neskelbtini) veika pasireiškė aktyviais veiksmais.

24. Aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimui, jog trukdymas yra akivaizdus. Prie patikrinimo akto pridėtose fotofiksacijose Nr. 5 ir Nr. 6 matyti, kad į pastatą, ant kurio užrašytas užrašas (duomenys neskelbtini), per įrengtas duris, nuo kurių tvora stovi apie 1 metro atstumu (kai jos uždarytos), atitvaras užtveria normalų ir saugų praėjimą. Atsidarius duris (6 fotofiksacija), tarp durų varčios ir tvoros yra labai mažas tarpas, per kurį vidutinio kūno sudėjimo žmogus, neįgalusis, vaiko vežimėliu vežinas žmogus apskritai sunkiai galėtų įeiti ar išeiti arba patirtų didelių nepatogumų. Fotofiksacijoje Nr. 4 matyti, kad tvora atitveria pėstiesiems eiti įrengtą taką, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis priklausantį (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, tvora yra užtverta ant laiptų. Prekybos centro lankytojai ties lombardu įprastai tikėdamiesi nueiti į vaistinę ar į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), įstringa ties aklinai užtverta tvora (patenka į uždarą metalinį 1,68 metrų aukščio aptvarą) ties lombardo pastatu (t. y., ties langu, ant kurio yra užrašas (duomenys neskelbtini)), vieni grįžta iki gatvės, kiti apeina pastatą iš kitos pusės. Toks metalinis užtvaras akivaizdžiai trukdo pastatų ir patalpų savininkams patogiai naudotis savo nuosavybe ir žemės sklypu, kuris jiems išnuomotas nekonkretizuojant individualių naudojamų žemės sklypo dalių (pagal naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 7 ir 8 punktuose nustatyta tvarką) riboja žmonių (prekybos centro lankytojų) judėjimą, mažina žmonių (prekybos centro patalpų savininkų, darbuotojų ir lankytojų) saugumą.

25. Taip pat pažymėtina, jog iš lombardo, o taip pat ir iš (duomenys neskelbtini) patalpų yra galimybė patekti į automobilių stovėjimo aikštelę ir į kitoje užtvaro dalyje esančią to paties žemės sklypo dalį, bet ši galimybė apsunkinta, tenka eiti ratais aplink (duomenys neskelbtini) pastatytą tvorą (atitvarą), kurios ilgis 60,73, iš vienos arba kitos pusės.

26. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) pastatydama 60,73 m. atitvarą veikė kryptingai, kadangi, pasiūlius visiems naudotojams sudaryti sutartis dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančia kiemo danga, šiems nesudarius tokių sutarčių ir nemokant jokio mokesčio už faktinį naudojimąsi (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiomis aikštelėmis, fiziškai užtvėrė tvorą (atitvarą), kuri sukelia nepatogumų kitiems žemės sklype esančio prekybos centro pastatų komplekso bendrasavininkams ir patalpų savininkams, smulkiems prekių tiekėjams ir prekybos centro lankytojams, norintiems patekti į prekybos centro pastatus ir patalpas pastatuose, esančiuose indeksu S2 pažymėtoje žemės sklypo dalyje, arba prekybos centro lankytojams, norintiems vienu apsilankymu patekti į kelias parduotuves ar patalpas, esančias žemės sklypo plane indeksais SI ir S2 pažymėtose žemės sklypo dalyse, nes reikia eiti apylankomis, kad iš vienos arba iš kitos pusės apeiti 60,73 metrų ilgio ir iki 1,68 aukščio atitvarą, taigi trukdo nuomininkams bei pastatų, patalpų, naudotojams, miesto gyventojams, lankytojams, varžo asmenų judėjimą, sudaro trikdžius saugiam asmenų judėjimui ir eismui, kelia pavojų asmenų ir turto saugumui, nelaimingo atsitikimo atveju būtų kliūtis evakuotis, nes dideliame plote yra tik du išėjimai, nutolę vienas nuo kito. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, jog atitvaras įrengtas dėl eismo saugumo. Pažymėtina, jog 1,68 metrų aukščio ir 60,37 m ilgio tvora yra pastatyta ant laiptų ir prie pat pastato, t. y. yra pastatyta ten, kur įprastais automobiliais niekas nevažiuoja. Be to, kiekvienas automobilio vairuotojas ir kiti automobiliu atvažiavę asmenys, nuo to momento, kai jie išlipa iš automobilio, jie tampa pėsčiaisiais, kuriems iš aikštelės reikia patekti į prekybos centrą. Negalėdami trumpiausiu atstumu (tiesiai į pasirinktas patalpas) išeiti iš automobiliams stovėti skirtos aikštelės, jie privesti pasirinkti būdą, kuriuo galėtų apeiti tvorą, taigi yra priversti vaikščioti mašinų aikštelėje. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atitvaras įrengtas tik toje žemės sklypo dalyje, kurioje nėra (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių patalpų. Atitvaras eina ne tik palei stovėjimo aikštelę, bet ir per pėsčiųjų taką, per laiptus iki pastato sienos, kliūtys sudarytos tik iš kiemo aikštelės patekti į patalpas, o prie (duomenys neskelbtini) pastatų atitvaro jau nėra.

27. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuotai atmetė pareiškėjo raštu teismui pateiktą prašymą dėl protokolą surašiusio tarnybos specialisto S. Ž. iškvietimo į teismo posėdį. Iš bylos matyti, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. Š. kaltę padarius ANK 261 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, šie įrodymai tinkamai ištirti bei įvertinti, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo atveju veikos aplinkybių niekas netyrė, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Kadangi byloje pakanka apelianto kaltę patvirtinančių įrodymų, teismui nebuvo jokio pagrindo kviesti į posėdį ir apklausti Institucijos atstovą surašiusį administracinį nusižengimo protokolą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimas administracinių teisės pažeidimų bylų procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-693/2016). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju byloje pakako surinktų įrodymų motyvuotam ir neprieštaringam sprendimui priimti.

28. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino vieną iš įrodymų - R. K. 2020 m. vasario 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-10. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nepripažino įrodymu antstolio protokolo dalyse, kuriose rašoma apie atitvaro netrukdymą, nevaržymą, trikdžius, saugumą, motyvuojant tuo, kad ANK 261 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ,,trukdymo“ požymis yra vertybinis, teisę ir pareigą konstatuoti jį turi teismas, o ne antstolis. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nesutikimas su pirmos instancijos teismo išvadomis ir atskirų įrodymų (pvz., minėto protokolo) vertinimu savaime nereiškia, kad teismas pažeidė ANK reikalavimus.

29. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui reikšmingus argumentus.

30. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje ištirtus įrodymus, motyvuotai bei argumentuotai atsakė į apeliantės skundo argumentus ir pagrįstai juos atmetė. Teismo išvados paremtos išsamia surinktų duomenų analize, yra pagrįstos, motyvuotos ir apelianto skundo argumentai nesuteikia pagrindo surinktus duomenis vertinti kitaip, apylinkės teismo išvadų jie nepaneigia, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 3 d. nepakeistą ir R. Š. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.