- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- e2S-2706-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21149-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos A. S. 2018 m. liepos 9 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugas priemones – stabdyti vykdomojoje byloje vykdomą išieškojimą iš buto (duomenys neskelbtini), įkeisto hipoteka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, 38 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantiems įrodymams pateikti.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai pateikus atskirąjį skundą dėl 2018 m. liepos 10 d. teismo nutarties, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį ir nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. rugsėjo 11 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartyje, pašalinti.
4. Teisme gautas pareiškėjos A. S. prašymas, kuriuo prašoma pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki šio naujo prašymo išnagrinėjimo pabaigos; nustatyti naują terminą skundo prašymo trūkumams pašalinti (jeigu tokie bus nustatyti); atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjos A. S. prašymų pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki šio prašymo išnagrinėjimo pabaigos, nustatyti naują terminą skundo prašymo trūkumams pašalinti ir atleisti ją nuo žyminio mokesčio; pareiškėjos A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad CPK nuostatos nenumato galimybės spręsti klausimą dėl termino žyminiam mokesčiui sumokėti pratęsimo iki konkretaus procesinio veiksmo atlikimo, teismas netenkino tokio prašymo, kaip neatitinkančio įstatymo reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turi ne tik sąžiningai naudotis jai įstatymo suteiktomis proceso teisėmis, bet ir vykdyti įstatyme jai įtvirtintas pareigas, įskaitant ir pareigą sumokėti žyminį mokestį, kurią jai nurodė įvykdyti teismas įsiteisėjusia nutartimi, patikrinta apeliacine tvarka.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo nustatytas protingas terminas iki 2018 m. rugsėjo 11 d. sumokėti žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o kaip matyti iš pareiškėjos veiksmų, teikiant šį prašymą, ji neketina žyminio mokesčio mokėti, prašymo nustatyti naują terminą skundo prašymo trūkumams pašalinti teismas netenkino kaip nepagrįsto.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja pateikė tapatų prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kurio nepagrįstumas jau yra konstatuotas apeliacinės instancijos teismo nutartyje, teismas atsisakė šį prašymą tenkinti kaip nepagrįstą, vadovaudamasis tais pačiais motyvais, nurodytais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartyje.
9. Netenkinęs pareiškėjos prašymų dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir termino žyminiam mokesčiui sumokėti pratęsimo, teismas konstatavo, kad pareiškėja nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi nustatytų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumų, t. y. nustatytu terminu nesumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio. Dėl šios priežasties pareiškėjos A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėja A. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti, pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki šio atskirojo skundo išnagrinėjimo pabaigos, nustatyti naują terminą prašymo trūkumams pašalinti (jeigu tokie bus nustatyti), atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jos prašymą, nes tai apsunkina jos ir kaip vartotojos pažeistų teisių gynybą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė esmines teisines bylos aplinkybes, kad CPK nuostatos nenumato galimybės spręsti klausimą dėl termino žyminiam mokesčiui sumokėti pratęsimo iki konkretaus procesinio veiksmo atlikimo. Priešingai, CPK nuostatos numato galimybę teismui spręsti klausimą dėl termino žyminiam mokesčiui sumokėti pratęsimo (atidėjimo) iki konkretaus procesinio veiksmo atlikimo (prašymo, skundo išnagrinėjimo pabaigos), todėl teismas turėjo patenkinti tokį pagrįstą pareiškėjos prašymą kaip atitinkantį įstatymo reikalavimus.
10.2. Pareiškėja pateikė ne tapatų, o naują prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kurio nepagrįstumas dar nebuvo konstatuotas apeliacinės instancijos teismo nutartyje, todėl teismas nepagrįstai atsisakė ir negalėjo šio naujo prašymo atmesti kaip nepagrįsto, vadovaudamasis tais pačiais motyvais, jau nurodytais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartyje.
10.3. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėja yra nukentėjęs nuo banko ir antstolio neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų asmuo, ji patyrė labai didelę žalą, jos turtas buvo areštuotas, jos ginčas su banku tęsiasi jau beveik 5 metus. Per beveik 5 ginčo metus pareiškėja būtų sumokėjusi labai dideles sumas už žyminius mokesčius, todėl teismui buvo pakankamas pagrindas atleisti ją nuo žyminio mokesčio už skundo prašymą sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja kartu su nauju prašymu pateikė tam tikrus naujus įrodymus, pagrindžiančius pakankamai sudėtingą jos turtinę padėtį, todėl teismas galėjo priimti pareiškėjos naują skundo prašymą, jį tinkamai išnagrinėti ir pagrįstai patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ar atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio, todėl pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikytas nepaduotu ir jai grąžintas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio ir žyminio mokesčio atidėjimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
14. Nustatyta, kad teisme buvo gautas pareiškėjos A. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugas priemones – stabdyti vykdomojoje byloje vykdomą išieškojimą iš buto (duomenys neskelbtini), įkeisto hipoteka. Pareiškėja taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
15. Teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą prašymo trūkumams pašalinti – sumokėti 38 Eur žyminį mokestį už teikiamą prašymą.
16. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. rugsėjo 11 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartyje, pašalinti.
17. Pareiškėja nustatytu terminu 38 Eur žyminio mokesčio nesumokėjo, pateikė naują prašymą pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki šio naujo prašymo išnagrinėjimo pabaigos, atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėja prie prašymo pridėjo jos turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymų netenkino ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grąžino pareiškėjai.
19. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Žyminio mokesčio paskirtis – padengti teismo atliekamų veiksmų ar išduodamų procesinių dokumentų išlaidas ir tokiu būdu perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų, atlieka ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme ar bylinėjimosi vilkinimo.
20. CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.
21. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015 ir kt.).
22. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aptariamu atveju pareiškėjos prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo jau išspręstas įsiteisėjusia 2018 m. liepos 10 d. nutartimi, kuria pareiškėjai nustatyta pareiga pašalinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumus – sumokėti 38 Eur žyminį mokestį. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdė.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti įrodymai apie jos turtinę padėtį nesudaro pagrindo spręsti apie galimybę atleisti pareiškėją nuo sąlyginai nedidelio 38 Eur žyminio mokesčio už teikiamą prašymą mokėjimo. Be to, teikdama įrodymus apie prastą turtinę padėtį, pareiškėja nesumokėjo nė dalies žyminio mokesčio, nors teismas trūkumų nutartyje pareiškėjai buvo nurodęs, kad dėl pareiškėjos sunkios finansinės padėties galima atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą ir inicijuodama teisminį procesą, elgdamasi rūpestingai, turėtų sukaupti sumą, reikalingą žyminiam mokesčiui sumokėti, tačiau nesukaupė ir nesumokėjo nė dalies žyminio mokesčio sumos, nors prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė dar 2018 m. liepos 9 d. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad jos ginčas su banku tęsiasi jau beveik penkerius metus, nepaneigia pareiškėjos pareigos tinkamai įgyvendinti kreipimosi į teismą sąlygas, įskaitant ir žyminio mokesčio už teikiamus procesinius dokumentus mokėjimą.
24. Pareiškėja taip pat suformulavo prašymą „pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki šio naujo prašymo išnagrinėjimo pabaigos“. Laikytina, kad tokiu prašymu pareiškėja iš esmės prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki procesinio teismo sprendimo priėmimo, tačiau, vadovaujantis CPK nuostatomis, pagal bendrąją taisyklę prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti išsprendžiami per tris darbo dienas (CPK 147 straipsnio 1 dalis), todėl tokio prašymo tenkinimas taip pat būtų netikslingas.
25. Darytina išvada, kad pareiškėja nustatytu terminu nepašalino jai įsiteisėjusia nutartimi nustatytų trūkumų – nesumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.