Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

„S. l.“, UAB igaliotasis atstovas advokatas Tadas Zaremba skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-01-12 nutarti bei priimti nauja sprendima - panaikinti Vilniaus apygardos prokuraturos prokurores 2009-12-15 nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima ir „S. l.“, UAB 2009-11-20 pareiškima gražinti Vilniaus apygardos prokuraturai nagrineti iš naujo ir nurodo, kad po Lizingo sutarciu nutraukimo turtas (12 transporto priemoniu) piktybiškai, samoningai slepiamas ir negražinamas jo teisetam savininkui pareiškejui pareikalavus. UAB „Z.“ nenurodo turto buvimo vietos, bukles, todel kyla pagristu itarimu, kad mineto turto UAB „Z.“ nebeturi, nes perleido kitiems asmenims. Turto paieškai nusamdžius UAB „Privaciu detektyvu biuras“, neimanoma surasti transporto priemoniu. UAB „Z.“ negincija lizingo sutarciu nutraukimo teisetumo, po lizingo sutarciu nutraukimo imoku nemoka, negražinto turto verte 1 417 415,97 Lt (tokia yra neišpirkta turto verte be palukanu, delspinigiu, baudu ir pan.). Akivaizdu, jog tokie UAB „Z.“ bei jos direktoriaus J. T. ir akcininkes A. Z. veiksmai yra perženge civilines teises reguliavimo sfera. Minima kaip analogiškoje situacijoje priimta Klaipedos apygardos teismo 2009-04-21 nutartis byloje Nr. 1S-71-113/2009, ji laikoma precedentu nagrinejamos bylos atžvilgiu, remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimu byloje Nr. 26/07 apie teismu precedentus ir 2007-10-11 LAT nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-388/2007, kurioje pasisakyta apie civiliniu teisiniu santykiu perejima i baudžiamuosius teisinius santykius, kai viena šaliu samoningai neteisetais veiksmais užkerta kelia vykdyti sutarti ir sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeista teise civilinio proceso priemonemis. Atkartojamas 1998-12-12 LAT teiseju Senato nutarimo Nr. 8 9 p., kad turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patiketa ar esanti jo žinioje turta neteisetai pavercia savo turtu, 11 p., kad pasisavinimas laikomas baigtu neteisetai užvaldžius svetima turta ir turint realia galimybe juo naudotis ar disponuoti. Pareiškejas itaria, kad UAB „Z.“ pasisavino Lizingo sutarties pagrindu jai patiketa „S. l.“, UAB priklausanti turta. Visu pirma, Turtas buvo ir yra „S. l.“, UAB nuosavybe. Antra, Turtas UAB „Z.“ buvo patiketas lizingo sutarciu pagrindu. Pagal teismu praktika patiketas turtas - tai užimamu pareigu, specialiu pavedimu bei sutarciu pagrindu teisetame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrežtus igalinimus (LAT 2007 m. lapkricio 27 d. nutartis b.b. Nr. 2K-733/2007). Trecia, UAB „Z.“ buvo žinoma, jog Turtas nuosavybes teise priklauso „S. l.“, UAB. Ketvirta, UAB „Z.“ turto negražino jo teisetam savininkui - „S. l.“, UAB pareikalavus, t. y. pradejo elgtis kaip su savo turtu, galbut ji perleido tretiesiems asmenims. Penkta, UAB „Z.“, pasisavinusi jos žinioje buvusi svetima turta, neatlygino del to šio turto savininko patirtus nuostolius. Todel manytina, kad UAB „Z.“ padare BK 183 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika. „S. l.“, UAB taip pat mano, kad UAB „Z.“ bei su šia imone susijusiu asmenu veikoje yra ir turto iššvaistymo požymiu. Mineto LAT nutarimo 9 p. nurodoma, kad „turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patiketa ar esanti jo žinioje turta neteisetai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims, 11 p. nurodoma, kad <...> iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo treciajam asmeniui momento. Skunde remiamasi 2008-12-30 nutartimi b. b. Nr. 1A-419/2008, LAT 2007-10-11 nutartimi b. b. Nr. 2K-7-388/2007. Turto savalaikis ir tinkamas negražinimas teisetam savininkui „S. l.“, UAB suponuoja tai, kad šis Turtas buvo iššvaistytas, nes „S. l.“, UAB neturi duomenu, kad UAB „Z.“ aptariama Turta tebeturi. Turto negražinimo priežastys bei jo buvimo vieta, galimas perleidimas tretiesiems asmenims gali buti nustatyti ikiteisminio tyrimo metu ir tureti itakos nusikalstamu veiku kvalifikavimui. „S. l.“, UAB, kaip privatus asmuo, turi ribotas galimybes išsiaiškinti ir nustatyti turto buvimo vieta, nes negali atlikti operatyviniu veiksmu, naudotis teisesaugos instituciju duomenu bazemis ir pan., teises aktai užtikrina asmens duomenu apsauga, todel gali tik fiziškai ieškoti turto ir/arba samdyti turto paieška užsiimancia bendrove. Pirmosios instancijos teismas nutartyje turejo išaiškinti kokius dokumentus, kitus irodymus ar duomenis turetu pateikti „S. l.“, UAB, kad jie butu tinkami ikiteisminiam tyrimui pradeti. Visiškai nepagristas teismo argumentas, kad vien tai, jog UAB „Z.“ kuri laika mokejo sutartines imokas, paneigia šios bendroves nusikalstamus tikslus. Skunde atkartojamos BPK 1, 168 str. nuostatos, nurodoma, kad pareiškejas išnaudojo visas jam prieinamas priemones, kad turtas butu surastas ir gražintas, taciau jos nedave jokio rezultato, teismas nutarti prieme nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyres pareiškejo skunda, nukrypo nuo aukštesnes instancijos teismo suformuoto precedento analogiškoje byloje, todel turi buti panaikintas. Pažymima, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys teises aktai nenumato teises vykdyti nusikaltimus, jei sutartiniu prievoliu tinkamas vykdymas buvo užtikrintas laidavimu, garantija ar pan., nenumato lizingo davejui pareigos sudarant lizingo sutartis užsitikrinti sandoriu ivykdymo garantijas.