Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. B. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009-03-06 nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2009-01-29 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2009-01-29 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. B. pranešimą dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikusių asmenų (direktoriaus M. V.) nusikalstamų veikų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio didelės vertės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, esant aiškiai LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytai aplinkybei.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. B. apskundus prokurorės 2009-01-29 nutarimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2009-03-06 nutartimi jo skundą dėl šio nutarimo panaikinimo atmetė.

Klaipėdos apygardos teisme gautas T. B. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009-03-06 nutarties. Juo pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nurodo, kad prokuratūrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad vis dėlto buvo padaryta veika, už kurią numatyta atsakomybė pagal LR BK 183 str., 184 str. Turto savininko (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pranešimas, jog atsisakoma grąžinti turtą, taip pat aplinkybė, jog neteisėtai valdantis turtą M. V. vengia bendrauti su turto savininku, liudija, kad M. V. veikimas yra tyčinis, sąmoningas ir piktybiškas, objektyviai apsunkinantis civilinės sutarties (lizingo) vykdymą, užkertantis kelią vykdyti sutartį (grąžinti turtą), ir turi būti kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika. Tokį teiginį pareiškėjas pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-388/2007. Nagrinėjamu atveju M. V., tyčia negrąžindamas neteisėtai savo žinioje laikomo turto, daro UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolius. Taigi sutarties vykdymas ir lizingo davėjo pažeistų teisių atkūrimas civilinio proceso priemonėmis tapo problemiškas dėl vienos sutarties šalies sąmoningų veiksmų, todėl remiantis paminėta teismų praktika, laikytina, kad skolininko veika peržengia civilinių teisinių santykių ribas. Pareiškėjas pažymi, kad turto neturi nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei buvęs lizingo gavėjas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, o išsiaiškinti tikrąją turto buvimo vietą privatus juridinis asmuo turi labai ribotas galimybes. Teismas nesiaiškino ir nenagrinėjo, ar M. V. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 184 str. 1 d., požymių, nors iš pranešime dėl nusikalstamos veikos pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad turtas galėjo būti iššvaistytas. M. V. neatsiliepia telefonu, nebendrauja su turto savininku, turto IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje nėra. M. V., būdamas įmonės savininkas, vadovas, veikdamas įmonės vardu sudarytų lizingo sutarčių pagrindu, įgijo teisę valdyti ir naudotis pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytu turtu. Tai reiškia, kad šis turtas jam buvo patikėtas. M. V., žinodamas apie draudimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, galėjo tai padaryti. Pareiškėjas skunde mini Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-12 nutartį, kurioje teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo tęsimas iš esmės nevaržo niekieno teisių, nesukelia jokių kitokių neigiamų padarinių, todėl jis turi būti atliekamas net ir tuo atveju, kai net ir neatlikus visų tyrimo veiksmų yra tikėtina, jog procesas turės būti nutrauktas. Didesnių neigiamų padarinių sukelia ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o nepagrįstas ikiteisminio tyrimo nutraukimas, nes tokiu atveju nevykdoma LR BPK 2 str. įtvirtinta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas. Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimu, kuriame konstatuota, jog bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose.

LR BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Prokurorė, 2009-01-29 nutarimu atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. B. pranešimą, prielaidą apie LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės aiškumą padarė paviršutiniškai įvertinusi pranešime nurodytus duomenis. Prokurorės nutarime teigiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina esant ne nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, o civilinius teisinius santykius, jog pranešime nėra nurodyti bent minimalūs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai, tik spėjama apie galimus LR BK 183 str., 184 str. numatytų veikų požymius, nes neįvykdytos sudarytų sutarčių sąlygos. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius lizingo sutartis, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo tik pirmąsias įmokas pagal prie lizingo sutarčių pridėtus mokėjimų grafikus, daugiau už lizingo būdu paimtą turtą nemokėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavus apie susidariusius įsiskolinimus pagal sutartis, vėliau apie sutarčių nutraukimą ir tai, kad nuo sutarčių nutraukimo momento lizingo gavėjas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės toliau naudotis lizinguojamu turtu ir privalo jį visą per 3 kalendorines dienas grąžinti lizingo davėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. V. parašė prašymą atidėti viso lizinguojamo turto grąžinimo terminą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai padarius, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ grąžino tik dalį viso turto, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai bandė patys ieškoti negrąžinto turto, dalį jo rado, jiems nepavyksta susisiekti su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. V., nei jo, nei kitų IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, nei negrąžinto turto buvimo vieta nežinoma. Visa tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai leidžia manyti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus veikoje gali būti nurodytų nusikalstamų veikų, taip pat LR BK 186 str. numatyto nusikaltimo požymių. Todėl nurodytas aplinkybes būtina išsamiai ištirti. Prokurorė kaip atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą argumentą nurodė, jog pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, sudarydamas lizingo sutartis, turėjo tikslą nemokėti nustatyto dydžio įmokų, pasisavinti ar iššvaistyti lizingo būdu gautą turtą. Reikalauti iš pareiškėjo tokių duomenų pateikimo nėra įstatymų numatyto pagrindo, priešingai, būtent ikiteisminio tyrimo institucijų pareiga yra patikrinti, kas, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais motyvais atliko atitinkamus veiksmus, bei spręsti klausimą, ar tokie veiksmai, jų faktui pasitvirtinus, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Valstybinio kaltinimo procese baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens pateiktų duomenų kiekis bei informatyvumas negali būti lemiamas kriterijus sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradedamas tik esant aiškioms baudžiamojo proceso negalimumo aplinkybėms ar akivaizdžiam pareiškėjo nurodytų faktų neteisingumui, priešingu atveju nurodytų faktų tikrumas turi būti įstatymo nustatyta tvarka tikrinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro.

Šiuo atveju apygardos teismas konstatuoja, jog prokurorės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. B. pranešimą nėra pagrįstas ir priimtas nesant tokio sprendimo priėmimui būtinų aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo teisėja, nagrinėdama skundą dėl šio nutarimo, nurodytų prokurorės sprendimo trūkumų bei jų įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui neįvertino. Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis ir prokurorės nutarimas naikintini. Kadangi sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti yra ikiteisminio tyrimo organų ir prokuroro kompetencijos klausimas, T. B. pranešimas perduodamas iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 4 d., 439 str. 1 d., 441 str., 442 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009-03-06 nutartį ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. B. skundo priimti naują sprendimą:

panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2009-01-29 nutarimą ir perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. B. pranešimą Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.