Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2012-04-16 · Civilinė byla Nr. 2-91-780/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-16
Bylos Nr.
2-91-780/2012
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00509-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
O. F., T. F.
Atsakovas
UAB „Agrotera“
Trečiasis asmuo
D. S.
Advokatai
Vilius Putkis
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-91-780/2012Proceso Nr. 2-27-3-00509-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; (S) 35.5.; 42.9.; 42.10.; 44.5.1.; 45.1.;116.4.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 16 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant ieškovui O. F., ieškovų O. F. ir T. F. atstovui advokatui Viliui Putkiui, atsakovo UAB „Agrotera“ atstovui Laurui Virgailai Mečkauskui, trečiajam asmeniui D. S., viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovų O. F. ir T. F. ieškinį atsakovui UAB „Agrotera“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas O. F. prašo priteisti iš atsakovo UAB „Agrotera“ 10 000 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas, o ieškovė T. F. prašo priteisti iš atsakovo UAB „Agrotera“ 15 000 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovų atstovas paaiškino, kad O. F. pagal 2008-06-30 sutartį pardavė UAB „Agrotera“ automobilį „VW Sharan“ už 10 000 Lt, o T. F. pagal 2009-03-08 sutartį pardavė UAB „Agrotera“ automobilį „Honda Accord“ už 15 000 Lt. Atsakovas UAB „Agrotera“ nesumokėjo abiems ieškovams už parduotus automobilius ir neįrodė, kad pagal šiuos sandorius yra atsiskaitęs, kadangi atsakovo pateikti įmonės dokumentai nepatvirtina, kad už abu automobilius ieškovams buvo sumokėta.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Agrotera“ ir trečiasis asmuo D. S. su ieškiniu nesutinka. Jie paaiškino, kad pagal ieškovo nurodytas sutartis automobiliai buvo nupirkti ir UAB „Agrotera“ atsiskaitė už abu automobilius grynais pinigais iš įmonės kasos. Įmonėje buvo surašyti pirminiai buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys pinigų sumokėjimą ieškovams, ir remiantis jais buvo sudarytas įmonės 2009 metų balansas, kuris patvirtina, kad įmonė neturi tokių įsiskolinimų kokius reikalavimus reiškia ieškovai. Atsakovas negali pateikti kasos išlaidų orderių dėl pinigų sumokėjimo už automobilius, nes įmonės buhalteriniai dokumentai buvo pavogti, tačiau atsiskaitymą už automobilius patvirtina ne tik įmonės balansas, bet ir kiti įmonės buhalteriniai dokumentai bei atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surašyta specialisto išvada dėl automobilių apskaitymo įmonės buhalterinėje apskaitoje.

2011 m. spalio 5 d. dokumentinio proceso tvarka buvo priimti preliminarūs sprendimai, kuriais ieškovų O. F. ir T. F. ieškiniai buvo visiškai patenkinti, tačiau po atsakovo UAB „Agrotera“ pateiktų prieštaravimų išnagrinėjus į vieną bylą sujungtus ieškinius teismas daro išvadą, kad preliminarūs sprendimai naikintini ir ieškiniai atmestini (CPK 430 str. 6 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovas O. F. pagal 2008-06-30 sutartį už 10 000 Lt pardavė UAB „Agrotera“ automobilį „VW Sharan“, o ieškovė T. F. pagal 2009-03-08 sutartį už 15 000 Lt pardavė UAB „Agrotera“ automobilį „Honda Accord“ ir atsakovas UAB „Agrotera“ už abu automobilius atsiskaitė grynais pinigais iš įmonės kasos, todėl ieškovų ieškiniai atmestini kaip nepagrįsti.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

2008-06-30 sutartis patvirtina, kad O. F. už 10 000 Lt pardavė UAB „Agrotera“ automobilį „VW Sharan“ (t 1, b.l. 7), o 2009-03-08 sutartis patvirtina, kad T. F. už 15 000 Lt pardavė UAB „Agrotera“ automobilį „Honda Accord“ (t 2, 5-6). Byloje nėra ginčo ir abi šalys pripažįsta, kad abu automobilius pirkėjas gavo. Taip pat šalys pripažįsta, kad už automobilius nebuvo atsiskaitoma pavedimu iš atsakovo banko sąskaitos, todėl atsakovas turėjo įrodyti kad už pirktus automobilius buvo sumokėta grynais iš UAB „Agrotera“ kasos.

Teismui nebuvo pateikta pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – kasos išlaidų ir pajamų orderių, patvirtinančių pinigų sumokėjimą iš atsakovo UAB „Agrotera“ kasos, nes atsakovas teigia, kad šie dokumentai iš įmonės buvo pavogti, tačiau atsakovui negalint pateikti tokių dokumentų, pinigų sumokėjimo faktas gali būti įrodinėjimas ir kitais įrodymais.

Atsakovas pinigų sumokėjimo ieškovams faktą įrodinėja 2009 metų įmonės balansu, ikiteisminio tyrimo metu surašytos specialisto išvados išrašu, ir šios išvados priedais- įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais. Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą įmonės balansas yra finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (įstatymo 3 str. 4 d.), o finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus (įstatymo 4 str. 1 d.). Be to, finansinės ataskaitos skelbiamos viešai Juridinių asmenų registre (įstatymo 21 str. 1 d.), o registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Valstybės registrų įstatymo 14 str. 6 d.).

Iš viešame registre skelbiamo UAB „Agrotera“ 2009 metų balanso (18, 20 eilutė) ir jį lydinčių dokumentų, matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2009 metais sudarė 7 150 Lt, o 2008 metais - 8 253 Lt (t 3, b.l. 43-53). Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros pateiktame 2012-02-02 specialisto išvados Nr. 5-1/15 dėl UAB „Agrotera“ ūkinės finansinės veiklos išraše nėra jokių duomenų, paneigiančių minėtus viešame registre skelbiamo įmonės balanso duomenis apie UAB „Agrotera“ nepadengtus įsiskolinimus už 2008 ir 2009 metus (t 3, 80-81), kitų įrodymų, kurie paneigtų balanso duomenų teisingumą, teismui nebuvo pateikta, todėl nėra pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu. Remiantis šiais duomenimis ir ieškovų teiginiu, kad už parduotus automobilius atsakovas jiems visiškai nesumokėjo, teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimai būtų pagrįsti tik tuo atveju jeigu UAB „Agrotera“ įsiskolinimai (mokėtinos sumos) 2008 ir 2009 metais būtų ne mažesni nei iš ieškovų nusipirktų automobilių vertė, t.y. 2008 m. įsiskolinimas viršytų 10 000 Lt, o 2009 m. – 15 000 Lt. Tačiau šiuo atveju tiek 2008 metais, tiek 2009 metais atsakovo įsiskolinimai metų pabaigoje buvo mažesni nei nusipirktų automobilių kaina, kurią turėjo sumokėti atsakovas, todėl tai patvirtina atsakovo argumentus, kad už automobilius buvo atsiskaityta dar iki tų metų, kuriais jie buvo nusipirkti, pabaigos.

Be to, kartu su 2012-02-02 specialisto išvados Nr. 5-1/15 išrašu pateikta UAB „Agrotera“ 2008-06-30 avanso apyskaita Nr. 5, pasirašyta direktoriaus ir buhalterio, taip pat patvirtina, kad įmonė 2008-06-30 išmokėjo bendrą 16 977,01 Lt sumą, į kurią įeina ir 10 000 Lt suma pagal pirkimo-pardavimo sutartį (t 3, b.l. 82). Nors ieškovas O. F. paaiškino, kad šis dokumentas nepatvirtina atsiskaitymo su juo už parduotą automobilį „VW Sharan“, tačiau jis taip pat nenurodė ir už ką buvo sumokėta ši 10 000 Lt suma, nors šią avanso apyskaitą jis pasirašė kaip tuometinis UAB „Agrotera“ direktorius, todėl negali nežinoti pagal kokią sutartį ir už ką buvo sumokėta tokia suma pinigų. Tuo tarpu liudytoja apklausta dabartinė UAB „Agrotera“ buhalterė I. P. patvirtino, kad 2008-06-30 avanso apyskaitoje Nr. 5 atvaizduotas atsiskaitymas 10 000 Lt sumai yra būtent už įmonės pirktą automobilį „VW Sharan“, nes 2008 metais įmonė pagal pirkimo-pardavimo sutartį nepirko jokio kito daikto, kainuojančio 10 000 Lt. Šie avanso apyskaitos duomenys sutampa ne tik su įmonės balansu ir liudytojos parodymais, bet ir su 2008-06-30 sutartyje nurodyta automobilio „VW Sharan“ įsigijimo data ir kaina (t 1, b.l. 7), su UAB „Agrotera“ 2009 apyvartos žiniaraščio duomenimis apie tokio paties dydžio likutį metų pradžiai (t 3, b.l. 86), su sąskaitos Nr. 1220, kuri nurodyta 2008-06-30 avanso apyskaitoje Nr. 5 ties 10 000 Lt suma, iššifravimu, patvirtinančiu, kad tai yra sąskaita už pirktus automobilius (b.l. 87), su 2008-06-30 ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją akto Nr. 3 duomenimis apie automobilio „VW Sharan“ įsigijimo datą ir vertę (t 3, b.l. 89).

Vertinant ieškovės T. F. ieškinio pagrįstumą pabrėžtina, kad be minėto UAB „Agrotera“ 2009 metų balanso, kuris patvirtina, jog pasibaigus 2009 metams įmonė buvo atsiskaičiusi už pirktą automobilį „Honda Accord“, nes įsiskolinimas metų pabaigai buvo daug mažesnis nei automobilio kaina, atsakovo argumentus patvirtina ir kartu su minėtu 2012-02-02 specialisto išvados Nr. 5-1/15 išrašu pateikti UAB „Agrotera“ buhalterinės apskaitos dokumentai bei liudytojos - dabartinės UAB „Agrotera“ buhalterės I. P. parodymai. Ši liudytoja patvirtino, kad UAB „Agrotera“ 2009 metų balansas sudarytas pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, abu automobiliai yra apskaityti buhalterinėje apskaitoje, už juos yra sumokėta ir tai atsispindi apskaitos registruose, o UAB „Agrotera“ nėra už juos skolinga. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina ir UAB „Agrotera“ 2009 m. apyvartos žiniaraštis, kurio stulpelyje „apyvarta“ ir eilutėje „sąsk. Nr. 1220“ nurodyta 15 000 Lt suma, atitinka įsigyto automobilio kainą (t 3, b.l. 86), ir sąskaitos Nr. 1220 iššifravimas, patvirtinantis, kad ši sąskaita rodo būtent automobilio „Honda Accord“ įsigijimo kainą (t 3, b.l. 87), ir UAB „Agrotera“ 2009 m. kasos knyga, kurioje yra įvertintas 15 000 Lt išmokėjimas T. F. už automobilį (t 3, b.l. 88), ir UAB „Agrotera“ 2009 m. suvestinis registras „Pirkimai“, kuriame užfiksuota, kad pagal sutartį F. iš kasos sumokėta 15 000 Lt už „transportą“ (t 3, b.l. 90), ir 2009-03-09 ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktas Nr. 4, patvirtinantis automobilio „Honda Accord“ įsigijimo datą ir vertę (t 3, b.l. 91).

Vertinant aptartus šios bylos įrodymus ir jų pakankamumą priimamam sprendimui pagrįsti teismas vadovaujasi suformuota A. T. praktika, kurioje ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-386/2008). Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžia, kad teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti, bet esminiai prieštaravimai turi būti pašalinti ar įtikinamai paaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-243/2010).

Atsižvelgiant į šioje byloje ištirtų įrodymų visumą, į tai, kad tarp jų nėra jokių esminių prieštaravimų, į tai, kad FNTT prie LR VRM specialistai nustatė, jog abu iš ieškovų pirkti automobiliai buvo teisingai įvertinti atsakovo UAB „Agrotera“ tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje ir apmokėjimas už juos yra registruotas įmonės buhalterinėje apskaitoje (t 3, b.l. 80-81), į tai, kad automobilius abu ieškovai pardavė įmonei, kuriai vadovavo ir vieninteliu akcininku, sandorių sudarymo metu ir dar ilgą laiką po to, buvo pats ieškovas O. F., teismas daro išvadą, kad net ir nesant kasos išlaidų orderių, patvirtinančių pinigų sumokėjimą, aptarti UAB „Agrotera“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir viešame registre skelbiami įmonės duomenys, bei atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai ir liudytojos parodymai, yra pakankami įrodymai daryti išvadai, kad UAB „Agrotera“ atsiskaitė su ieškovais už abu automobilius, o vien ta aplinkybė, kad atsakovas negali pateikti vienos konkrečios rūšies įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymą, nereiškia, kad ši aplinkybė negali būti įrodoma kitais įrodymais. Todėl abiejų ieškovų ieškiniai atmestini kaip nepagrįsti.

Bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai jų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 96 str. 2 d. ). Kadangi ieškovų ieškiniai atmetami, tai atsakovas neturi atlyginti ieškovų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui nepateikus teismui jokių jo bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinančių dokumentų, šalims nepriteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 44,60 Lt, priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis, t.y. po 22,30 Lt iš kiekvieno ieškovo (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teismas

nusprendė:

2011 m. spalio 5 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovui O. F. iš atsakovo UAB „Agrotera“ buvo priteista 10 000 Lt skolos, 5 % procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos, panaikinti.

2011 m. spalio 5 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei T. F. iš atsakovo UAB „Agrotera“ buvo priteista 15 000 Lt skolos, 5 % procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos, panaikinti.

Ieškovų O. F. ir T. F. ieškinius atsakovui UAB „Agrotera“ atmesti.

Priteisti iš ieškovų O. F. ir T. F. po 22,30 Lt (dvidešimt du litus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei iš kiekvieno, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka