Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-15 nuosprendžio, kuriuo:

L. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jai, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta švelnesnė nei numatyta įstatyme 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš L. S. konfiskuoti 55 Eur.

L. S. pinigams – 490 Eur – taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas, šias lėšas grąžinant L. S.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, užstatas grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui, jei toks užstatas buvo sumokėtas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros banko sąskaitą.

- BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

- BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė, bausmių apėmimo būdu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-28 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

G. A. pripažintas recidyvistu.

Iš G. A. priteista nukentėjusiajam U. B. 553,81 Eur turtinei žalai ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš G. A. priteista nukentėjusiajam U. B. 900 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Iš G. A. priteista nukentėjusiajam Y. H. 92,30 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš G. A. nepriteistos.

Nuosprendis šiose dalyse neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios L. S. gynėjo advokato O.Šibkovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

8. Teisėjų kolegija, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus, L. S. gynėjo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad, priešingai nei skunde nurodo nuteistosios gynėjas, apylinkės teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarytą nusikaltimą kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kaip neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, turint tikslą jas platinti. Nors skundžiamu nuosprendžiu, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, įvertinus veikos padarymo aplinkybes bei nuteistosios asmenybę, pirmosios instancijos teismas paskyrė švelnesnę nei numatyta įstatyme bausmę, vis tik, kolegijos vertinimu, sprendimas netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo priimtas nepagrįstai, tai gi taip buvo neteisingai paskirta bausmė. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-15 nuosprendis šioje dalyje keistinas.

9. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajai ar jos gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo bei nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu ir nedaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-15 nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuteistoji L. S. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, turėdama tikslą ją platinti ir tą padarė dalį medžiagos perdavusi G. A. Esminis apeliacinio skundo argumentas, kuriuo ginčijamas nepagrįstas nuteistosios veiksmų kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį yra tai, kad nuteistoji nesuprato narkotinės medžiagos kiekio, nežinojo medžiagos rūšies. Be to atskirai keliama prielaida, kad jos veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl dalies lankstinukų su narkotine medžiaga išplatinimo, o atskiru apeliacinio skundo argumentu, dalyje dėl bausmės nuteistajai paskyrimo, gynėjas nurodė, kad dėl likusios, neišplatintos narkotinių medžiagų dalies, nuteistajai nusprendus šias medžiagas išmesti ir jų neplatinti, jos veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnį. Apeliaciniu skundu ginčijant nuteistosios suvokimą dėl narkotinės medžiagos kiekio ir tyčios kryptingumo pažymima, kad nuteistoji narkotines medžiagas paskirstė pagal nenustatyto asmens pateiktą informaciją, o kadangi pati šių medžiagų nevartoja ir neturi patirties, nesuprato jų turimo kiekio. Vis tik, kolegijos vertinimu šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

14. Tyčios turinys, be paties asmens subjektyvaus vertinimo, ką skunde nurodo ir nuteistosios gynėjas, nustatomas tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-628/2020).??? Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, vertinant tyčios turinį pakanka to, kad asmuo suvokė, jog neteisėtai disponuoja narkotine medžiaga, bendrais bruožais suvokė ir numanė laikomų narkotinių medžiagų savybes ir kiekius (kasacinė nutartis Nr. 2K-13/2011). Ši teismų praktika nėra pasikeitusi ir atkartojama vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-452-788/2016, 2K-243-387/2024). Būtent tokios aplinkybės objektyviais duomenimis, teismo pripažintais įrodymais, buvo nustatytos šioje byloje. Kolegijos vertinimu tai, jog nuteistoji ankščiau nebuvo teista už disponavimą narkotinėmis medžiagomis negali būti laikoma esmine aplinkybe, patvirtinančia visišką jos nesuvokimą dėl daromos nusikalstamos veikos pavojingumo, masto bei tyčios elgtis nusikalstamai kryptingumo ir turinio.

17. Kolegijos vertinimu aptarti duomenys, priešingai nei nurodoma skunde, paneigia pastarosios versiją apie visišką neišmanymą ir daromos nusikalstamos veikos masto nesupratimą, bei tokio tikslo neturėjimą. Gi priešingai – nors byloje nenustatytas ilgalaikis nusikalstamos veikos vykdymo faktas, vis tik kriminalinės žvalgybos duomenimis ji, kartu su G. A. užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, o turėdama kiek daugiau nei vieną gramą miltelių iš jų padarė net 56 dozes. Tokie jos veiksmais buvo tyčiniai, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o tai, kad ši nežinojo konkrečios narkotinės medžiagos rūšies, įvertinus paskirstytų dozių kiekį, bei tai, jog tam buvo naudojamos svarstyklės, leidžia daryti išvadą, kad L. S. bendrais bruožais suvokė laikomos ir parduodamos psichotropinės medžiagos kiekį. Dėl to nėra pagrindo sutikti, kad ji neturėjo tyčios išplatinti didelio kiekio narkotinių medžiagų.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

20. Nors apeliaciniame skunde neprašoma, tačiau, bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, nuteistosios gynėjas prašė pripažinti L. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė yra reikšminga apeliaciniame skunde sprendžiamų klausimų vertinimu, todėl kolegija dėl jos pasisakys. Gynėjas nurodė, kad nuteistosios parodymus iš esmės lėmė tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje jos veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau nepaisant to, ji visas faktines aplinkybes pripažino. Kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino esant nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi), todėl šie argumentai laikytini nepagrįstais.

21. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra taikomas, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi <..>. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-594/2025, 2K-P-42-976/2025).??

22. Nors nuteistoji išreiškė gailėjimąsi dėl savo veiksmų, vis tik, priešingai nei nurodo gynėjas, nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad ji visiškai pripažino savo kaltę. Kaip minėta šio nuosprendžio 15 punkte, nuteistoji viso proceso metu, taip pat bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, tik iš dalies pripažino savo kaltę, iškeldama versiją dėl tariamo visiško nesupratimo, kokiu kiekiu narkotinių medžiagų ji disponuoja, nurodė neturėjusi tikslo platinti šių medžiagų, o ir gauti iš jų materialinės naudos, ką vėliau savo parodymais paneigė. Tokie nuteistosios parodymai ir jos gynėjo argumentai, kolegijos vertinimu rodo, ne jos nuoširdžią atgailą, bet siekį sumenkinti nuteistosios veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokius nuteistosios parodymus, konstatavo, kad dalinis kaltės pripažinimas nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), su tuo sutinka ir teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistosios parodymų turinį ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti jos atsakomybė lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti ir plačiau šiame kontekste nevertinami.

Dėl bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimo

23. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę ar motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas (BK 54 straipsnio 3 dalis).

24. Pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistosios L. S. atžvilgiu skirtiną bausmę sprendė, kad net minimalios, BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos 8 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Išvadą, kad yra pagrindas L. S. bausmę skirti remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismas grindė įvertinęs tai, kad disponuotų narkotinių medžiagų kiekis nežymiai, tik 1,46 karto viršijo Rekomendacijomis nustatytą šios medžiagos minimalų kiekį, be to, narkotinė medžiaga buvo išplatinta vienam asmeniui ir nenustatyta, kad ši nusikalstama veika truko ilgą laiką. Šios aplinkybės pagrindžia mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad nuteistoji pati narkotinių medžiagų nevartoja, yra jauno amžiaus ir augina 3 mažamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės sudarė pagrindą manymui, kad straipsnio sankcijoje numatytas minimalios 8 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, baigtumą ir kaltės formą – L. S. praeityje teista du kartus už turtinių nusikaltimų padarymą, bausta ir administracine tvarka, šį sunkų nusikalstamą, veikdama tiesiogine tyčia, padarė esant neišnykusiam teistumui, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

25. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad paskirta bausmė nuteistajai buvo netinkamai individualizuota ir yra per griežta, priešingai, apeliacinio teismo vertinimu yra pakankamai individualizuota ir teisinga. Vis tik, įvertinus šio nuosprendžio 24 punkte aptartas aplinkybes, sprendimas neskirti bausmės vykdymo atidėjimo priimtas nepagrįstai, dviprasmiškai vertinant byloje nustatytas aplinkybes, kas, sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, neatitinka teisingumo principo ir bausmės tikslų.

26. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas bausmės švelninimo, o ir bausmės vykdymo atidėjimo, pagrindas, kasacinės instancijos teismo praktikoje yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-697/2024). Šių nuostatų taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, kurį formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, 2K-187-976/2023, 2K-63-813/2025).

27. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltininko asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteisto asmens asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

28. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas dėl galimybės atidėti L. S. paskirtos bausmės vykdymą ir nuspręsdamas paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, tokį sprendimą motyvavo nuteistąją charakterizuojančių duomenų ir nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybių visuma. Teismo vertinimu nuteistoji, nepaisant šeiminės padėties (darydama nusikalstamą veiką ji ir buvo nėščia), nusikalstamą veiką įvykdė siekdama neteisėtai gauti pajamų, nors, pripažino neįrodyta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas buvo kaltinamosios nuolatinė veikla, besitęsusi ilgą laiką. Kartu, vertinant galimybę bausmės tikslus pasiekti be realaus jos atlikimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistoji ne tik buvo teista du kartus, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-03-21 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį už 2024-12-27 pasikėsinimą padaryti nedidelės vertės svetimo turto vagystę, ir nors šis teismo baudžiamasis įsakymas nebuvo įsiteisėjęs, tačiau L. S. savo kaltę minėtoje byloje buvo pripažinusi (pastb. – įsiteisėjo 2025-05-13). Kadangi nuteistoji, žinodama apie vykstantį baudžiamąjį procesą, ne kartą buvo traukta administracinėn atsakomybėn (už nedidelį chuliganizmą bei dvi smulkias vagystes) pirmosios instancijos teismas sprendė, kad L. S. ne tik nesugeba laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, nerodo noro taisytis, bet ir jos asmeninės savybės (gana jaunas amžius, mažamečių vaikų turėjimas) neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos įvykdymo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais ir mano, kad sprendimas šioje dalyje priimtas netinkamai įvertinus nuteistosios asmenybės pavojingumą bei jos asmenines ir šeimines aplinkybes.

29. Nors nuteistoji šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-08 teismo baudžiamąjį įsakymą, o jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina tai, kad narkotinės medžiagos buvo išplatintos vienam asmeniui ir nebuvo jo suvartotos, vis tik, įvertinus nuteistosios asmenines savybes ir šeiminę padėtį manytina, kad realus, net ir švelnesnės nei numatyta įstatyme, bausmės įvykdymas neatitiktų teisingumo principo bei bausme siekiamų tikslų. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-788-2021).

30. Kaip minėta, bausmės tikslai yra ne tik nubausti ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, apriboti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo gi atveju nuteistoji pirmą kartą 2022-11-08 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, kurias ji padarė būdama vos sulaukusi 18 metų amžiaus, jau turėdama mažametį vaiką. Po to L. S. buvo pakartotinai nuteista už dar vienos turtinės nusikalstamos veikos padarymą 2024-01-17 nuosprendžiu, o šioje byloje analizuojamą nusikalstamą veiką padarė praėjus kiek daugiau nei vienam mėnesiui po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, siekdama, kaip pati patvirtino savo apklausoje, savanaudiškų tikslų – iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos. Nuteistoji taip pat 11 kartų bausta administracine tvarka ir paskirtų nuobaudų nemoka (3 t., b. l. 175–180), o iš jų 3 administracinius nusižengimus padarė jau po to, kai jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistosios elgesys nėra pavyzdingas, vis tik, didžioji dalis jos teisei priešingo elgesio buvo susiję su turtinės naudos siekimu ir nebuvo susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl tikėtina, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinis, netinkamas pasirinkimas, o ne nusikalstamo elgesio pasekmė. Pažymėtina, kad L. S. esmines veikos padarymo aplinkybes pripažino, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visa tai leidžia teigti apie nuteistosios veiksmų mažesnį pavojingumą negu tokios rūšies nusikaltimų pavojingumą. Svarbu ir tai, kad nuteistajai už ankstesnes nusikalstamas veikas nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, todėl nėra pagrindo manyti, kad L. S. gali nepateisinti teismo jai parodyto pasitikėjimo atidedant bausmės vykdymą.

31. Priešingai nei skundžiamu nuosprendžiu nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistosios šeiminės aplinkybės, vertinant jos realią galimybę atlikti laisvės atėmimo bausmę bei tokios bausmės rūšies ir termino poveikis tiek nuteistajai, tiek jos mažamečiams vaikams, yra svarbios ir turi būti tinkamai įvertintos. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018). Kaip minėta, nuteistoji šiuo metu viena augina tris mažamečius vaikus, nusikalstamą veiką padarė vieno jų besilaukdama, tačiau, yra ganėtinai jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)). Dėl šios priežasties nuteistoji nedirba, tačiau turi siekį pradėti dirbti, kai tik jauniausias jos vaikas pradės lankyti darželį. Nors iš tiesų, naujai padaryti administraciniai nusižengimai neigiamai charakterizuoja nuteistąją, kadangi gresianti griežta bausmė nesustabdė jos nuo teisei priešingo elgesio, kuris negali būti pateisinamas nei jos materialine nei kitokia padėtimi, vis tik, nuteistosios šeiminės aplinkybės ir asmeninės savybės nėra visiškai tipinės ar priešingai, rodančios didesnį jos pavojingumą. Pažymėtina, jog nuteistoji yra vieniša mama, gyvena ir augina mažamečius vaikus viena, sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pasak jos pačios jos tėvai, paimti pas save jos vaikų negalės, nes turi daug savų, todėl kolegijos vertinimu, ilgalaikis jos izoliavimas nuo visuomenės gali turėti ypatingai reikšmingų, neigiamų pasekmių pastarosios socialiniams ryšiams, bei jos mažamečių vaikų gerovei.

32. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, lėmusį švelnesnės nei numatyta įstatyme bausmės paskyrimą, bei mažesnį nuteistosios asmenybės pavojingumą ir pastarosios šeimines aplinkybes, realus bausmės atlikimas neigiamai paveiks L. S. bendravimą su mažamečiais vaikais ir jų auklėjimą. Ši aplinkybė taip pat turės įtakos ir nuteistosios resocializacijai bei kitiems svarbiems socialiniams interesams, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės, tačiau turi būti įvertinami. Teisėjų kolegijos vertinimu nustatytos aplinkybes leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teisinga bausmė už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, šioje byloje bus paskyrus ne tik švelnesnę nei numatyta įstatyme 4 metų laisvės atėmimo bausmę, bet ir atidėjus jos vykdymą. Kartu nuteistajai paskiriami BK 75 straipsnio 6 dalies 4, 5, 7 punkte numatyti įpareigojimai: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, kurie bus pakankami ir padės užtikrinti bausmės tikslus.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant maksimaliam terminui ir paskiriant įpareigojimus, gali daryti pozityvesnę įtaką nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Atsižvelgiant tiek į mažesnį nusikalstamos veikos, tiek į nuteistosios asmenybės pavojingumą, teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamu nuosprendžiu buvo netinkamai įvertina galima rizika, kad reali laisvės atėmimo bausmė ne tik neigiamai paveiks nuteistosios šeiminius ryšius ir galimybę auklėti savo mažamečius vaikus, bet ir apsunkins galimybę integruotis į visuomenę, sėkmingai socializuotis, o tai nesuderinama su BK 41 straipsnyje numatytu siekiu – paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tai gi ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, todėl laikytina, kad apeliacinis skundas šioje dalyje yra pagrįstas.

34. Išnagrinėjus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių ir pagrįstai L. S. veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bei paskyrė teisingą, švelnesnę nei numatyta įstatyme, bausmę. Vis tik teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu netaikant bausmės vykdymo atidėjimo buvo netinkamai paskirta bausmė, todėl nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-15 nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai L. S. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nutarė:

nuteistosios L. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-15 nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 4, 5, 7, punktais, L. S. paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant L. S., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; ar būti registruotai užimtumo tarnyboje,

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-15 nuosprendžio nekeisti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.