Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. K. atstovo (duomenys neskelbtini) A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. L. 2022 m. rugsėjo 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą L. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 518 straipsnio 1 dalį už tai, kad L. K. 2022 m. liepos 12 d., apie 20 val., garažų (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, veikdamas kartu su R. R., pasinaudodami transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lyno pagalba savavališkai išvartė tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) garažų eilių esančius gelžbetonius blokus, taip apribodami automobilių eismą. Vienu iš bloku užstatė A. K. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nupjaustė ant blokų esančias kilpas, dėl to buvo A. K. apribotas patekimas į garažą. Tokiais veiksmais A. K. padarydami 100 Eur žalą. Taip pat bloku užstatė M. Ž. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), taip apribojo patekimą į minėtą garažą. M. Ž. patyrė 300 Eur procesines išlaidas. Tokiu būdu L. K., veikdamas bendrai su R. R., be pagrindo pažeidė kitų asmenų teises bei savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

2. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) V. P., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. K., 2022 m. spalio 18 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pripažino L. K. kaltu ir nubaudė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį bei 518 straipsnio 1 dalį. Minėtu nutarimu L. K., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda. 2022 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus persiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamo L. K. skundas, kuriame buvo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą. Skunde L. K. nurodė, kad jis atsisako mokėti 50 Eur baudą, nes nepadarė nurodyto nusižengimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

5. A. K. atstovas (duomenys neskelbtini) V. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo L. K. atstovo (duomenys neskelbtini) A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutarties panaikinimo atmesti ir priteisti A. K. iš L. K. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn traukiamo L. K. atstovo (duomenys neskelbtini) A. G. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutartis paliktina galioti nepakeista. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame yra ginčijama L. K. kaltė, t. y. tvirtinama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nesama administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 518 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

8. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

9. ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. L. K. veiksmuose savavaldžiavimas pasireiškė tuo, kad L. K. 2022 m. liepos 12 d., apie 20 val., garažų (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, veikdamas kartu su R. R., pasinaudodami transporto priemone, lyno pagalba savavališkai išvartė tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) garažų eilių esančius gelžbetonius blokus. Be to, vienu iš bloku užstatė A. K. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nupjaustė ant blokų esančias kilpas, taip pat bloku užstatė M. Ž. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), taip apribojo patekimą į minėtus garažus. Sutiktina su nukentėjusiojo vertinimu, kad, jeigu L. K. nesutiko su statybinių blokų pastatymu ir manė, kad jo teisės pažeistos, turėjo teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl A. K. veiksmų vertinimo. Tačiau L. K. neturėjo jokių teisių savavališkai išvartyti statybos blokų ir jais užstatyti A. K. ir M. Ž. garažų duris.

10. L. K. taip pat buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytomis veikomis yra kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015, 2K-229-976/2018 ir kt.). Nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). L. K. padarytas nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė tuo, jog jis 2022 m. liepos 12 d., apie 20 val., garažų (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, veikdamas kartu su R. R., išvartęs gelžbetonius blokus, tokiu būdu apribojo automobilių eismą. Be to, vienu iš blokų užstatė A. K. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), kitu bloku užstatė M. Ž. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), taip apribodamas patekimą į minėtus garažus.

11. Apygardos teismas konstatuoja, kad visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių nei dėl paties nusižengimo fakto, nei dėl L. K. kaltės, padarius jam inkriminuotus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 518 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) ir teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją bei teismą imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Pažymėtina, jog visus byloje surinktus įrodymus jau itin išsamiai aptarė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų iš naujo nebeaprašys, o pasisakys tik dėl tų ginčo klausimų (atskirų klausimų aspektų), kurie yra nurodyti apeliaciniame skunde.

12.1. Liudytojo M. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai atskleidžia, kad dienos metu, statant blokus, prie jų priėjo L. K. ir R. R., o jis pats išėjo iš garažo, ir tikriausiai R. R. jo paklausė, kaip jam atrodo ši situacija, M. B. atsakė, kad sutinka su blokų pastatymu, nes visas kelias yra sugadintas. Vakare, būnant garaže, jis išgirdo triukšmą. Išėjo iš garažo ir pamatė priešais ant kelio stovintį R. R., kuris pasakė: „oi, nuvirto“, prie blokų buvo L. K. su (duomenys neskelbtini) spalvos automobiliu ir tempė tą bloką ant (duomenys neskelbtini). M. B. jų klausė, kodėl taip daro, sakė, kad išsikviestų (duomenys neskelbtini) ir išsiaiškintų. Vėliau liudytojas nuėjo į savo garažą, ten būdamas girdėjo, kaip veikia metalui pjauti skirta mašina, girdėjo kalimo garsą. Išėjęs iš garažo, pamatė, kad bloką jau buvo nutempę prie (duomenys neskelbtini) durų. M. B. išvažiuojant iš garažo, L. K. privažiavo su kitu savo automobiliu, (duomenys neskelbtini) spalvos (duomenys neskelbtini). Viskas vyko vakare, apie 20 val., buvo šviesu, viskas matėsi. Liudytojas nurodė, kad ten iš viso buvo 4 blokai, bet kai jis išėjo, jie tempė vieną bloką, o kiti jau buvo nuversti, t. y. buvo sustatyti ne taip, kaip dienos metu. Kai (duomenys neskelbtini) susitvarkė tuos blokus, po dienos jie vėl buvo visi nuversti, kelias buvo visiškai užblokuotas. Tada M. B. nuvažiavo pas L. K. ir R. R., pasakė, kad kenkia dabar ne tik (duomenys neskelbtini). L. K. atsakė: „buvo kelias, dabar padarėm kad nebebūtų kelio“. Bylos medžiagoje nesama duomenų, kurie leistų abejoti šiais liudytojo M. B. parodymais, nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tvirtinti, kad M. B. yra asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi ar siekia pakenkti L. K., jį apkalbėdamas, todėl darytina išvada, jog nesama pagrindo netikėti tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo M. B. parodymais.

12.2. Nukentėjusysis A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad, kai buvo sustatyti blokai, buvo galimybė pravažiuoti lengviesiems automobiliams, L. K. galėjo pravažiuoti su savo (duomenys neskelbtini), bet jam nepatiko, kad buvo sustatyti gelžbetoniniai blokai, dėl to atliko chuliganiškus veiksmus. Liudytojas E. A. patvirtino, jog labiausiai nepatenkinti asmenys blokų pastatymu buvo du vyrai, t. y. L. K. ir R. R.. Kitų garažų savininkai nesikreipė į garažų (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) šiuo klausimu. L. K. kaltę taip pat patvirtina ir tarnybinis pranešimas (b. l. 33–34), kurio aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino apklausiamas (duomenys neskelbtini) G. Š. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad L. K. ir R. R. priekaištavo pareiškėjui dėl sustatytų blokų pastatymo. Teikdami žodinį paaiškinimą (duomenys neskelbtini), minėti asmenys patvirtino, kad priekaištavo A. K. dėl ties pravažiavimu sudėtų statybinių blokų, kadangi jie negalės pravažiuoti su didesniu transportu. Taip pat nurodė, kad anksčiau su pareiškėju A. K. konfliktavo dėl pravažiavimo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) korpusų naudojimo, kadangi pareiškėjas nurodė, kad šioje vietoje pravažiavimo nėra. L. K. ir R. R. nurodė, kad, išgirdę tokį argumentą, jam pasakė, jog „jei čia nėra pravažiavimo, tai jo visai nebus“. Pokalbio metu asmenys neneigė, kad minėtus statybinius blokus išvartė jie patys, naudodami savo transportą, taip pasielgė, kadangi A. K. riboja jų galimybę naudotis pavažiavimu. Prieštaravo tam, kad turi atstatyti blokus į pradinę padėtį.

12.3. Visi paminėti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, o taip pat ir kiti skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarti įrodymai, sudaro neprieštaringą visumą, kuri leidžia tvirtinti, jog neteisėtus veiksmus, sudarančius administracinių nusižengimų sudėtį, atliko būtent L. K. Pagal ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Šiuo atveju byloje neginčijamai nustatyta, jog L. K. veikė tyčia, kadangi, neturėdamas teisės ginti jokios savo nei teisėtos, nei tariamos teisės, garažų (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas transporto priemone, lyno pagalba savavališkai išvartė tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) garažų eilių esančius gelžbetonius blokus, taip apribodamas automobilių eismą. Vienu iš bloku užstatė A. K. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), kitu – M. Ž. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu tyčia trukdė savininkams naudotis jiems priklausančiais garažais. Norėdamas ginti savo tariamą teisę, L. K. turėjo teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl statomų gelžbetoninių blokų pašalinimo, o ne savavališkai ginti savo tariamą teisę. Papildomai pažymėtina, jog L. K. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje, t. y. nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškė tuo, jog buvo padarytas matant pašaliniams asmenims (M. B. pats matė, kaip L. K. tampe gelžbetoninius blokus), be to, dėl tokių L. K. atliktų veiksmų garažų (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ buvo apribotas automobilių eismas, o užstačius blokais garažus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apribotas šių garažų savininkų – A. K. ir M. Ž. – patekimas į jiems nuosavybės teise priklausančius pastatatus, taip sutrikdant jų veiklą. Būtent tokiais aptartais L. K. veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis.

12.4. Aplinkybė, jog L. K. prie bylos medžiagos pateikė skaitmeninę laikmeną, kaip įrodymą, kad jame matosi visas įvykis ir tai padarė ne jis, pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai buvo įvertinta, kaip neturinti jokios įrodomosios galios, kadangi iš pateikto vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti nei datos, nei laiko, kada įrašas padarytas, be to, filmuota tamsiu paros metu ir jokių bylai reikšmingų aplinkybių iš vaizdo įrašo negalima nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, jog svarbu ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu L. K. apie filmuotą medžiagą neužsiminė, ją pateikė tik teismo posėdžio metu. Kritiškai vertintini ir liudytojo R. R. parodymai, kadangi jo teiginiai prieštarauja visai kitai bylos medžiagai. Jis nurodė, kad nežino ir nematė, kaip L. K. tempė blokus. Įvykio dieną, vakare, apie 20 val., jis buvo garaže ir matė, kad tie blokai, kurie buvo uždėti ryte, buvo išvartyti, tačiau, kas juo išvartė, nematė. Akivaizdu, jog tokiais savo parodymais R. R. siekia sumenkinti savo vaidmenį administracinių nusižengimų padaryme ir pasirinko gynybinę versiją apskritai neigti, jog ką nors žino apie gelžbetoninių blokų išstumdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad R. R. iki šiol neapskundė nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė bauda, sumokėjo baudą, nors nesutiko su nutarimu. Taigi pažymėtina, jog administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukiama, o asmeniui paskirta nuobauda panaikinama, remiantis vien asmens parodymais, kuris pats aktyviais veiksmais prisidėjo prie administracinių nusižengimų padarymo, nes toks asmuo gali būti asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi ir siekti pagerinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teisinę padėtį, t. y. susijusio asmens parodymai privalo būti vertinami itin atsargiai ir kritiškai, ypač, jeigu jie prieštarauja visiems kitiems bylos medžiagoje esantiems duomenims.

13. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, kuriuo remdamasis L. K. atstovas bando įrodyti, kad jo atstovaujamasis nepadarė administracinių nusižengimų, yra aplinkybė, kad ginčo įvykio metu kaltinime nurodyta transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl negalėjo būti panaudota administracinių nusižengimų padarymui. Prie apeliacinio skundo taip pat buvo pridėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 12 d. priėmimo–perdavimo aktas ir sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. liepos 13 d. pinigų priėmimo kvitas (b. l. 155–157). Tačiau būtina atkreipti dėmesį į keletą reikšmingų aplinkybių. Visų pirma, liudytojas M. B., nei apklausiamas Institucijos pareigūnų, nei teismo posėdžio metu, nenurodė, kokia tiksliai transporto priemone buvo tempiami gelžbetoniniai blokai, tuo labiau nenurodė tos transporto priemonės valstybinio numerio. M. B. tik pažymėjo, jog pradžioje buvo naudojama (duomenys neskelbtini) spalvos transporto priemonė, o vėliau (duomenys neskelbtini) spalvos kita transporto priemonė. Taigi liudytojas tiksliai ir konkrečiai buvo nurodęs ne transporto priemones, o asmenis, kurie padarė administracinius nusižengimus – L. K. ir R. R. Antra, (duomenys neskelbtini) A. G. apeliaciniame skunde taip pat esmingai klaidina teismą, kadangi nurodo, jog būtent (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), tačiau iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra L. K., yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) spalvos, kaip nurodė (duomenys neskelbtini) (b. l. 68). Galiausiai, stebėtina, kad tokį įrodymą, kuris neva turėtų paneigti L. K. kaltę, padarius administracinius nusižengimus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas pateikia tik apeliacinės instancijos teismui, kyla klausimas, kodėl tai nebuvo padaryta ankstesniame proceso etape. Taigi matyti, jog L. K. atstovo pateikti duomenys nepaneigia jo atstovaujamojo kaltės, nes svarbu tai, kad nebuvo nustatyta, jog L. K. administracinius nusižengimus padarė būtent, naudodamasis transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jis galėjo naudotis visai kita ar kitomis transporto priemonėmis, tačiau nėra paneigta ir nekyla abejonių, jog administracinius nusižengimus padarė būtent L. K. – tai patvirtina bylos medžiagoje esančių, teismo posėdžio metu ištirtų ir įvertintų bei pripažintų įrodymais, duomenų visuma.

14. Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nubausti L. K. už administracinių nusižengimų padarymą kaltinimo formuluotė, jog buvo naudojama transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra netiksli, neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų duomenų, tačiau nesudaro teisinio pagrindo grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kadangi esminės faktinės bylos aplinkybės kaltinime yra nurodytos, o jų patikslinimas galimas ir teisme. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Kita vertus, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (ANK 635 straipsnio 3 dalyje). Kartu pažymėtina, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, jog nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikslina Institucijos nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutarties aprašomąją dalį bei nustato, jog L. K. administracinius nusižengimus padarė, pasinaudodamas transporto priemone, kuri tyrimo metu nebuvo nustatyta.

15. Pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje buvo labai išsamiai ir pagrįstai atsakyta į visus administracinėn atsakomybėn traukiamo L. K. skunde teismui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nurodytus argumentus. Vien tai, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai neatitinka apelianto interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Aukštesniojo teismo vertinimu apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, kas jau aptarta, apeliaciniame skunde taip pat yra keliamas klausimas dėl nukentėjusiajam A. K. priteistų bylinėjimosi išlaidų. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurias patyrė proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi pirmosios instancijos teismas aptartomis aktualiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi tinkamai ir pagrįstai nusprendė priteisti nukentėjusiajam A. K. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjęs asmuo turi teisę samdytis atstovą, nes tokiu būdu jis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jam negali būti apribota. Vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, kad nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) išlaidas turėtų dengti pats, teismo neįpareigoja, tuo labiau, kad nukentėjęs asmuo pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas, o L. K. nenurodė jokių objektyvių argumentų, kodėl šios išlaidos neturėtų būti priteisiamos ar kodėl negalėtų priteistos sumos atlyginti, t. y. jis tik apeliaciniame skunde išreiškė savo nuomonę (poziciją), kuri teismo nesaisto.

16. Nukentėjusiojo A. K. atstovas (duomenys neskelbtini) V. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė prašymą priteisti jo atstovaujamajam bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau savo prašymo nemotyvavo ir nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų konkrečias A. K. patirtas atstovavimo išlaidas. Taigi prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiajam A. K., jo patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, netenkintinas, nes yra nepagrįstas objektyviais duomenimis.

17. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. K. atstovo (duomenys neskelbtini) A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. spalio 18 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutarties aprašomojoje dalyje netiksliai nurodytą aplinkybę, kad L. K. administracinius nusižengimus padarė, pasinaudodamas transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikyti, jog L. K. administracinius nusižengimus padarė, pasinaudodamas transporto priemone, kuri tyrimo metu nebuvo nustatyta.

Nutartis neskundžiama.