- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- e2YT-12074-987/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07516-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė-Liatukė
- Pareiškėjas
- G. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja G. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis D. L., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės J. R. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodo, jog pareiškėjos senelis su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjos senelei nepalikus testamento, po jos mirties palikimą priėmė sutuoktinis – pareiškėjos senelis, kuris kartu su pareiškėjos senele gyveno bute iki jos mirties ir liko gyventi po to, rūpinosi butu bei mokėjo už jį mokesčius.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas dėl pareiškimo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.
3. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
4. Pareiškimas tenkinamas.
5. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
7. Nagrinėjamu atveju iš mirties liudijimo kopijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. R. L. Iš teismui pateiktos 2023 m. gegužės 24 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-4739 nustatyta, kad J. R. L. mirė būdama santuokoje, jos vaikas – A. J., mirusi (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateikto 2016 m. sausio 26 d. D. L. testamento nustatyta, kad pareiškėja G. J. yra D. L. vaikaitė bei testamentinė įpėdinė. Iš teismui pateikto 2023 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto 16-tojo notarų biuro notarės Dalios Jungevičienės atsakymo į prašymą dėl informacijos suteikimo bei išreikalauto Testamentų registro išrašo matyti, kad po J. R. L. mirties dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis mirusiojo D. L. vardu yra registruotos nuosavybės teisės į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš teismo išreikalauto Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po D. L. mirties palikimą priėmė jo vaikaitė pareiškėja G. J..
8. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos senelis iki savo sutuoktinės (pareiškėjos senelės) J. R. L. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė jiems; pareiškėjos senelis ir po savo sutuoktinės mirties toliau liko gyventi minėtame bute bei jame gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktos atsiskaitymo knygelės Nr. 3720150 duomenų apie mokėjimus už komunalines paslaugas nustatyta, kad po J. R. L. (duomenys neskelbtini) mirties mokesčiai už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo mokami, mokėtoju nurodytas D. L. Per visą laikotarpį nuo J. R. L. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad D. L. pradėjo mirusios sutuoktinės J. R. L. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė; taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl mirusiojo D. L. teisės paveldėti J. R. L. turtą.
9. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po J. R. L. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis D. L., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė J. R. L. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 587 straipsnis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
10. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos G. J. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. R. L. (duomenys neskelbtini) mirties, jos sutuoktinis D. L., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė J. R. L. palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
11. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad po J. R. L. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis D. L., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė visą J. R. L. palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendė:
patenkinti pareiškėjos G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, J. R. L. palikimą priėmė jos sutuoktinis D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos G. J. paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.