- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- e2-9168-1088/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04243-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovui A. M., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė N. M. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo nutraukti ieškovės N. M. ir atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – M., asmeninės nuosavybės teise priteisti butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad nuosavybės teisė į automobilį (duomenys neskelbtini), pereis ieškovei, kai bus išmokėtos visos įmokos pagal 2020 m. liepos 20 d. lizingo sutartį Nr. LT202138; priteisti atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, ją išmokant per 8 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; prievolę UAB „Swedbank lizingas“ palikti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad santuokos pradžioje šalys gerai sutarė, santykiai buvo šilti, kartu spręsdavo visus šeimoje iškilusius klausimus, padėdavo vienas kitam. Sutuoktinis išgerdavo, tačiau tai nebuvo dažni atvejai, todėl su šia problema ieškovė taikstėsi. Bėgant laikui atsakovas pradėjo vartoti alkoholį vis dažniau, problema vis gilėjo, atsakovas nepripažino turįs bėdų dėl alkoholio vartojimo. Sutuoktinis yra naudojęs fizinį smurtą, šiuo metu fizinį pakeitė psichologinis – išgėręs nemiega naktimis, triukšmauja. Ieškovė jaučiasi išsekusi ir nervinga, sunku dirbti. Visi šeimyniniai rūpesčiai tenka ieškovei, atsakovas nesirūpina nei finansiniais, nei buitiniais reikalais. Ieškovė jau daug kartų norėjo nutraukti santuoką, tačiau stabdė senas stereotipinis auklėjimas – siekti bet kokia kaina išsaugoti šeimą. Per visus įtampos ir nerimo pilnus vedybinio gyvenimo metus, pavargo viena gelbėti santuoką. Atsakovo elgesys yra visiškai nepriimtinas, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje – neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo, psichinė prievarta sutuoktinės atžvilgiu, alkoholizmas. Dėl atsakovo elgesio tolesnis bendras gyvenimas tapo negalimas. Šeima faktiškai jau iširo, santuokos išsaugoti nebegalima dėl atsakovo kaltės. Abu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas vienas kitam neteiktinas,
3. Ieškovė 2020 m. liepos 20 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT202138 dėl automobilio (duomenys neskelbtini), vertė 8 200,00 Eur, lizingo gavėja N. M., o lizingo gavėjos įsipareigojimų tinkamą įvykdymą garantuoja A. M., mėnesio įmoka 131,92 Eur. Šalių turtinė prievolė kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ negali būti modifikuojama ir po santuokos nutraukimo lieka solidaria sutuoktinių prievole. Likusi neišmokėta suma 6 454,41 Eur, sutarties pabaigos data 2025 m. liepos 15 d. Automobilis (duomenys neskelbtini) nėra šalių nuosavybė. Dėl šios priežasties jis neįtraukiamas į dalintino turto balansą. Įmokas kreditoriui „Swedbank“ AB ieškovė mokėjo iš savo asmeninių lėšų ir likusias įmokas po santuokos nutraukimo dengs taip pat asmeniškai. Ieškovei su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė prašė asmeninės nuosavybės teise priteisti jai, atsakovui išmokant kompensaciją. Baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, dalijami bendru šalių susitarimu.
4. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti per darbovietę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta pasirašytinai.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ atsiliepime nurodė, kad prievolė trečiajam asmeniui po santuokos nutraukimo paliktina solidaria šalių prievole, neprieštarauja, kad įvykdžius lizingo sutartį, automobilis (duomenys neskelbtini) atitektų ieškovei, prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Dėl santuokos nutraukimo
6. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/ 2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/ 2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad 29 metus atsakovas girtavo, nesirūpino šeimos gerove, būstu. Girtaudamas triukšmaudavo – įjungdavo/išjungdavo šviesą, trankydavo durimis, ieškovei tekdavo saugoti, kad atsakovas neitų į nepilnamečio vaiko kambarį. Baisiausi buvo 2020-2021 metai, atsakovas gerdavo kiekvieną dieną. Ieškovė buvo ne kartą sumušta, atsakovas atsiprašydavo ir ieškovė atleisdavo, geriau būdavo apie mėnesį, po to vėl pradėdavo gerti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas 2012 m. gegužės 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (smurtavimas prieš ieškovė), nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas šalims susitaikius. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas jokių argumentų ar prieštaravimų dėl aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo nenurodė, duomenų, paneigiančių jo kaltę nepateikė, ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo neįrodinėjo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytų aplinkybių – vartojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ieškovę, nesirūpino šeimos interesais, nerėmė ieškovės materialiai, pagrindu teismas, vertina, kad yra pagrindas pripažinti atsakovą iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas. Dėl tokio teisės ir moralės požiūriu nepriimtino atsakovo elgesio bendras šalių gyvenimas iš esmės tapo negalimas. Nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnis).
8. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsakovą pripažinus kaltu dėl santuokos iširimo, atsakovas neturi teisės išlaikymą. Ieškovė išlaikymo nereikalauja. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę. Ginčo tarp šalių šiuo klausimų nėra. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – M., atsakovui – M.
Dėl santuokinio turto ir prievolių padalijimo
9. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kai tarp sutuoktinių kylą ginčas dėl bendro turto padalijimo būdo, atsižvelgiama į abiejų sutuoktinių pageidavimus. CK 3.119 straipsnis nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ieškovė prašė butą, (duomenys neskelbtini) priteisti jai, o atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė ieškinyje dalintiną butą savo nuožiūra įvertino 40 000,00 Eur. Ieškovė teismo posėdyje patikslindama ieškinio reikalavimus prašė sprendžiant buto padalijimo ir kompensacijos atsakovui priteisimo klausimą vadovauti nekilnojamojo turto registre nurodyta buto vidutine rinkos verte. Valstybės įmonės Registrų centras 2021 m. birželio 30 d. išrašas patvirtina, kad šalys santuokoje įgijo butą (duomenys neskelbtini); kurio išrašo išdavimo dienai vidutinė rinkos vertė yra 35 800,00 Eur. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų ar savarankiškų reikalavimų dėl turto padalijimo, todėl laikytina, kad tarp šalių ginčo dėl šio ieškinio reikalavimo nėra, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas – po santuokos nutraukimo ieškovei priteisiamas butas (duomenys neskelbtini), 35 8000,00 Eur vertės, o atsakovui priteisiama 17 900,00 Eur kompensacija. Ieškovė ieškinyje prašė atsakovui priteistos kompensacijos sumokėjimą išdėstyti aštuonerių metų laikotarpiui, teismo posėdyje šį terminą sutrumpino iki septynerių metų. Teismas sprendžia, kad piniginės kompensacijos atsakovui sumokėjimas per septynerių metų laikotarpį sąlygotų nepagrįstą ieškovės padėties pranašumą atsakovo atžvilgiu ir apribotų atsakovui galimybes jam priklausančiomis lėšomis disponuoti savo nuožiūra ir spręsti kito būsto paieškos klausimus. Ieškovės vidutinės mėnesio pajamos sudaro 950,00 Eur, turi įsipareigojimų lizingo bendrovei. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais ieškovės prašymą tenkinant iš dalies nustatytinas dviejų metų atsakovui priteistos kompensacijos išmokėjimo terminas (CPK 284 straipsnis).
10. Valstybės įmonės „Regitra“, 2020 m. liepos 20 d. Lizingo sutarties Nr. LT202138 duomenimis, ieškovė yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valdytoja. Tarp lizingo gavėjos ieškovės N. M. ir UAB ,,Swedbank lizingas“ sudaryta 2020 m. liepos 20 d. Lizingo sutartis Nr. LT202138 dėl automobilio (duomenys neskelbtini), 6 571,05 Eur likutinės vertės, išperkamosios nuomos, sutarties pabaigos data 2025 m. liepos 15 d. Sutartis nėra įvykdyta, todėl ieškovei priklauso šio automobilio valdymo ir naudojimo teisė, o automobilio nuosavybės teisė ir toliau priklauso kreditoriui iki visiško prievolių pagal sutartį įvykdymo bei automobilio nuosavybės teisės perdavimo lizingo gavėjai – ieškovei. Kreditorius neprieštarauja, kad ieškovei tinkamai įvykdžius lizingo sutartį, automobilis (duomenys neskelbtini) atitektų ieškovei. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo ieškovei N. M. valdymo ir naudojimo teise atitenka automobilis (duomenys neskelbtini), kuriam įsigyti 2020 m. liepos 20 d. sudaryta su UAB ,,Swedbank lizingas“ išperkamosios nuomos sutartis Nr.LT202138. Ieškovė ir atsakovas 2020 m. liepos 20 d. Lizingo sutarties Nr. LT202138, laidavimo sutarties Nr. LT202138/L pagrindu yra solidariai skolingi kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“. UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime nurodė, kad ieškinyje nurodytam turto padalijimui ir prievolių vykdymo būdui neprieštarauja. Atsakovas prieštaravimų nepateikė, laikytina, kad prievolių vykdymo būdui neprieštarauja, todėl prievolė UAB „Swedbank lizingas“ paliktina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
11. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Iš esmės patenkinus materialinius ieškinio reikalavimus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo, kurias sudaro 100,00 Eur žyminis mokestis ir 250,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, viso 350,00 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis, 98 straipsnis). Teismui atidėjus ieškovės mokėtinos žyminio mokesčio dalies už turtinį reikalavimą sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo ir ieškinį šioje dalyje patenkinus, valstybei iš atsakovo priteistina 403,00 Eur (17 900,00 Eurx3proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnis).
12. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti ieškovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. M. kaltės.
Po santuokos nutraukimo A. M. palikti pavardę – M. N. M. – M.
Priteisti ieškovei N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad ieškovei N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo valdymo ir naudojimo teise atitenka automobilis (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam įsigyti 2020 m. liepos 20 d. d. sudaryta su UAB ,,Swedbank lizingas“ išperkamosios nuomos sutartis Nr.LT202138, 60 mėnesių laikotarpiui.
Priteisti atsakovui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 900,00 Eur (septyniolikos tūkstančių devynių šimtų eurų 00 ct) kompensaciją sumokant ją per dviejų metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Nustatyti, kad prievolė uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ pagal 2020 m. liepos 20 d. Lizingo sutartį Nr. LT202138 (laidavimo sutarties Nr. LT202138/L) yra solidari N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.
Priteisti ieškovei N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 403,00 Eur (keturių šimtų trijų eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.