Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus, (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. K. ir N. D. apeliacinius skundus dėl 2017 m. gegužės 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 24 d. bei nuo 2017 m. vasario 24 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, ir jam paskirta: pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 284 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Pritaikius 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3, ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 25 d., nuo 2017 m. vasario 26 d. iki 2017 m. vasario 28 d. bei nuo 2017 m. vasario 28 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. N. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat solidariai iš N. D. ir E. K. priteista R. R. 165,54 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš N. D. Z. B. priteista 25 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K. ir N. D. nuteisti už tai, kad pavartodami fizinį smurtą, nešaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą turtą: jiems iš anksto susitarus ir veikiant bendrininkų grupe, 2017 m. vasario 16 d., apie 22.30 val., autobusų stotelėje prie Pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini), N. D. priėjo prie R. R. ir panaudojo nešaunamąjį „D“ kategorijos ginklą – papurškė jai į veidą dirginančių dujų balionėliu „PFEFFER KO fog“. Tuo metu šalia stovėjęs E. K., kuris buvo neblaivus, sugriebė už R. R. rankinės ir toje pačioje rankoje buvusio polietileninio maišelio. Jie susistumdė ir E. K., traukdamas rankinę ir maišelį, pavartodamas fizinį smurtą, parvertė R. R. ant žemės bei iš kairės rankos ištraukė bei pagrobė pastarajai priklausančią 100 eurų vertės rankinę, kurioje buvo 2 raktai 50 eurų vertės, 3 raktai 20 eurų vertės, 3 raktai 50 eurų vertės, 20 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“ su 20 eurų vertės TELE2 abonentine SIM kortele, 17 eurų vertės piniginė, kurioje buvo „Norfos“ nuolaidų kortelė, „Rimi“ nuolaidų kortelė, „Maximos“ nuolaidų kortelė, „IKI“ nuolaidų kortelė, „Eurovaistinės“ nuolaidų kortelė, „Senukų“ nuolaidų kortelė, asmens tapatybės kortelė – kortelės ir dokumentas, išduoti R. R. vardu, 4 metaliniai eurai smulkiais pinigais. Kartu su rankine E. K. iš nukentėjusiosios kairės rankos ištraukė ir pagrobė pastarajai priklausantį 0,25 eurų vertės polietileninį maišelį, kuriame buvo 1,04 eurų vertės česnakinis Daumantų padažas plastikinėje 250 g taroje, 0,80 eurų vertės pusė raikytos plikytos „Klaipėdos duonos su saulėgrąžomis“, pakuotė „Biovelos“ pieniškų dešrelių, 1,11 eurų vertės supakuoti du varškėtukai – abiejų vertė – 0,50 centų, 0,75 eurų vertės „Žemaitijos“ grietinės indelis plastikinėje 200 g taroje, 0,89 eurų vertės „Dvaro“ alaus skardinė 0,5 l talpos, 0,80 eurų vertės baltos raikytos „Šeimos“ duonos maišelis, tuščias plastikinis indelis, du tušti stikliniai indeliai, sąsiuvinis, 3 panaudoti rankšluosčiai – šių daiktų nukentėjusioji materialiai nevertina, ir abu – N. D. ir E. K. – iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu E. K. ir N. D. pagrobė svetimą, R. R. priklausantį, 287,14 eurų vertės turtą.Be to, N. D. nuteistas ir už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką: jis 2017 m. vasario 26 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu vandališkais veiksmais tyčia dešine ranka suduodamas smūgius į Z. B. priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) langų stiklus, išdaužė automobilio priekinį dešinės pusės keleivio durelių lango stiklą.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo 2017 m. gegužės 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę, taip pat prašo taikyti jam BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pripažįsta kaltę dėl padaryto nusikaltimo, dėl to labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir pasižadėjo atlyginti visus nuostolius. Mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, todėl prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus, nors buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau nuo 2016 metų gydėsi šią priklausomybę ir nedarė jokių nusikalstamų veikų, tad nusikaltimai jam nėra priemonė gauti pinigų. Teigia, kad jis stengiasi reabilituotis ir gyventi socialiai teisingai, 2014 m.–2015 m. dirbo pagal individualios veiklos pažymą, po to buvo registruotas darbo biržoje. Be to, nuo 2008 metų jis nebuvo teistas, nedarė jokių nusikaltimų, nors ir turėjo įvairių finansinių sunkumų, tačiau juos įveikdavo kitais būdais, nedarydamas nusikaltimų. Šiuo atveju jis nuteistas tik už vieną nusikaltimą, todėl mano, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad tai yra jo gyvenimo būdo pasekmė, o įkalinimas jam neturės jokios teigiamos įtakos.Apeliaciniu skundu nuteistasis N. D. prašo 2017 m. gegužės 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam paskirtą bausmę.Apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė neatitinka protingumo kriterijų, padaryto nusikaltimo pobūdžio. Teigia, kad teismas neįvertino to, kad jis visiškai pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų. Pažymi, kad išėjus iš pataisos namų jis neturėjo darbo, negavo pastovių pajamų, kurios palengvintų jo kasdienybę ir gyvenimą išėjus iš pataisos įstaigos. Prašo peržiūrėti jo bylą ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi jis nori pasitaisyti ir pradėti naują gyvenimą be jokių nusikaltimų, nori iš naujo sukurti šeimą, nes būdamas laisvėje turėjo draugę, nori pradėti dirbti, nes iki nusikaltimo padarymo buvo registruotas darbo biržoje, buvo susitvarkęs dokumentus, kad galėtų susirasti darbą, nori atlyginti padarytą žalą.Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistasis N. D., jo ir nuteistojo E. K. gynėjas advokatas V. J. prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, tinkamai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas. Apeliantai E. K. ir N. D. nusikalstamų veikų padarymo fakto, veikų kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jiems paskirtos bausmės dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistųjų kaltės nepasisako.

Apeliantas N. D. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kai kurias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neįvertino to, kad jis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir dėl jų gailėjosi. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę N. D., įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys), anksčiau ne kartą teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, t. y. vagystes, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad N. D., nors yra jauno amžiaus, tačiau ne kartą teistas, nedaro išvadų dėl savo elgesio, nesistengia keisti gyvenimo būdo ir gyventi socialiai teisingai, nors yra darbingas, tačiau neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Teismas padarė išvadą, kad nusikalstamų veikų darymas yra priemonė N. D. gauti pinigų, jo įvykdyti nusikaltimai yra jo vedamo gyvenimo būdo pasekmė. Be to, teismas nustatė ir tai, kad N. D. padarytos turtinės žalos neatlygino ir nedėjo pastangų tai padaryti. Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti N. D. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, skiriant laisvės atėmimo bausmes. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmių ir jos dydžių skyrimą, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją. Be anksčiau aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas įvertino ir N. D. atsakomybę lengvinančias, ir sunkinančias aplinkybes: pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas N. D. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnyje, skyrė šių straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius atitinkančias bausmes.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad skiriant bausmę nebuvo įvertinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi, pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją įvertino bei į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad N. D. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, bei tuo, kad byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką, jam pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir šiuo pagrindu sumažino jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Todėl visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šios apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, N. D. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Kaip jau minėta anksčiau, N. D., nors yra jauno amžiaus, tačiau anksčiau teistas jau septynis kartus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, paskutinį kartą teistas 2015 m. balandžio 30 d. už analogišką nusikalstamą veiką (BK 180 straipsnio 1 dalis), dėl kurios yra nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. D. 2015 m. balandžio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo 2 metams bausmė, bausmę atliko realiai ir iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas tik 2017 m. sausio 20 d., tačiau netrukus po to (2017 m. vasario 16 d., 2017 m. vasario 26 d.) vėl padarė nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šie duomenys parodo nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios sumažinti taip pat nėra pagrindo. Apelianto N. D. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nori keisti gyvenimo būdą, susirasti darbą ir atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant N. D. laisvės atėmimo bausmės. Vien tik nuteistojo deklaratyvūs teiginiai apie norą keisti gyvenimo būdą, pasimokymą iš savo klaidų bei gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nesudaro pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu N. D. paskirtą bausmę. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Nuteistasis E. K. skunde taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinka bausmės skyrimo tikslų ir paskirties bei prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Prašo atsižvelgti į tai, kad nuo paskutinio teistumo 2008 metais jis ilgą laiką nedarė nusikalstamų veikų, todėl vienas jo padarytas nusikaltimas, už kurį jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nesudaro pagrindo teigti, kad nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo būdas. Taip pat prašo taikyti jam BK 75 straipsnį ir atidėti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiamu nuosprendžiu, kolegija neturi pagrindo teigti, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas.Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir dėl jos gailėjosi, nes pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją įvertino bei į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad E. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, bei tuo, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. K. pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir šiuo pagrindu sumažino jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Todėl visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šios apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai E. K. paskyrė BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį atitinkančią bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. K., įvertino tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), jis anksčiau ne kartą teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, taip pat ir už plėšimus, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Teismas nusprendė, kad ankstesni E. K. teistumai rodo, kad jis nedaro išvadų dėl savo elgesio, nesistengia keisti gyvenimo būdo ir toliau daro nusikalstamas veikas, šiuo nusikaltimu padarytos žalos neatlygino ir nedėjo pastangų tai padaryti. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis niekur nedirbo, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jam diagnozuotas priklausomybės nuo kelių narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų sindromas, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl nusikalstamų veikų darymas yra priemonė gauti pinigų. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra jo vedamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl bausmės tikslai bus pasiekti E. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, skiriant laisvės atėmimo bausmę.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. anksčiau jau yra teistas 4 kartus už nusikaltimus nuosavybei, ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pajamų šaltinio. Anksčiau E. K. paskirtos bausmės, iš jų net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – jo nepataisė. Nors iš bylos duomenų matyti, kad iki nusikalstamos veikos, dėl kurios jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, E. K. paskutinį kartą buvo teistas 2008 m. gegužės 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau bausmę pagal šį paskutinį nuosprendį jis atliko tik 2014 m. kovo 26 d., todėl jam teistumas nėra išnykęs. Pažymėtina, kad vykdant šį nuosprendį E. K. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos ir jis buvo paleistas neatlikus minėtu nuosprendžiu paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuteistasis nevykdė jam nustatytų lygtinio paleidimo sąlygų, todėl lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas ir jis pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti likusią bausmės dalį. Nors nuo 2008 m. iki 2017 m. vasario 16 d. (nusikalstama veika, už kurią E. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu) nuteistasis ir nepadarė naujų nusikaltimų, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad E. K. yra tvirtai pasiryžęs daugiau nenusikalsti ir kardinaliai pakeitė savo gyvenimo būdą. Anksčiau aptarti duomenys rodo, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes akivaizdu, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Švelninti nuteistojo teisinę padėtį būtų galima pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nėra pagrindo šio instituto taikymui. BK straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamu atveju nuteistajam už tyčinį nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ne didesnė kaip ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis yra jauno amžiaus, gydosi jam nustatytą priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, 2014 m.–2015 m. dirbo pagal individualios veiklos pažymą, po to buvo registruotas darbo biržoje, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Būdamas ne kartą teistas, E. K. puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir sąmoningai pasirinko veikimo būdą, todėl įvertinusi E. K. asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamą elgesį bei nenorą taisytis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra pagrindo. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam E. K. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, bausmė nėra per griežta, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Keisti skundžiamą nuosprendį, atidedant E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kaip to prašoma jo apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų N. D. ir E. K. apeliacinius skundus atmesti.