Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klemiškės prekyba“ ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo už atliktus statybos darbus. Ieškovė BUAB „Klemiškės prekyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. P., prašydama priteisti iš atsakovės 389 193,86 Lt skolą, 1 332,85 Lt palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Patikslinusi ieškinį prašė priteisti iš atsakovės 101 418,73 Eur (350 178,58 Lt) skolą, 375,11 Eur palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2010 m. gegužės mėnesį šalys susitarė, jog ieškovė atsakovės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pastatys dvibutį gyvenamąjį namą, o atsakovė mainais už statybos darbus ir medžiagas perleis ieškovei nuosavybės teisę į vieną iš butų su jam skirta žemės sklypo dalimi bei sumokės ieškovei statybos darbų ir medžiagų savikainą – 57 924 Eur (200 000 Lt). Ieškovė tinkamai įvykdė šį susitarimą, t. y. savo jėgomis, lėšomis ir medžiagomis atliko su dvibučio namo statyba, įrengimu bei teritorijos sutvarkymu susijusius darbus, tačiau atsakovė susitarimo neįvykdė. Ieškovė atsakovei už atliktus namo statybos, vidaus apdailos ir pamatų įrengimo darbus 2013 m. balandžio 22 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 429 193,86 Lt sumai, tačiau atsakovė 2013 m. gegužės 2 d. raštu atsisakė ją apmokėti motyvuodama tuo, kad su ieškove nėra sudariusi rangos sutarčių, darbų atlikimo ar pridavimo aktų. Toks atsakovės atsisakymas apmokėti sąskaitą yra neteisėtas, nes teisės normos nenumato privalomos rašytinės rangos sutarties formos. Tai, kad tarp šalių galioja susitarimas dėl dvibučio gyvenamojo namo statybos ir įrengimo, t. y. kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, patvirtina ieškovės turimų rašytinių įrodymų visuma – projektavimo darbų sutartis, gyvenamojo namo projektas, konstrukciniai brėžiniai, statybos leidimas, kadastrinių matavimų bylos, darbų pridavimo aktai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, elektroninio susirašinėjimo su atsakove medžiaga. Susitarimo buvimą patvirtina ir atsakovės veiksmai, kai ji 2011 m. balandžio 4 d. išdavė įgaliojimą projektavimo firmos UAB „EGL studija“ architektei E. K. bei 2012 m. liepos 12 d. ieškovei sumokėjo 40 000 Lt už medžiagas. Atsakovei neįvykdžius minėto susitarimo, ieškovė, atsižvelgiant į atsakovės sumokėtą 40 000 Lt sumą, prašo priteisti iš atsakovės visą atliktų gyvenamojo namo statybos darbų ir medžiagų kainą, kuri atitinka protingumo kriterijus, bei 1 332,85 Lt palūkanas už vėlavimą sumokėti namo statybos kainą (CK 6.210 str. 1 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovei iš atsakovės 101 418,73 Eur skolą, 375,11 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gegužės 30 d.) nuo priteistos sumos (101 793,84 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 159,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, išanalizavęs bylos duomenis, ekspertizės aktą, kitus rašytinius įrodymus, sprendė, kad atsakovės žemės sklype esantį namą pastatė ieškovė. Teismas šią išvadą grindė ekspertizės aktu bei tuo, kad statybos metu sijų pakėlimui ir įtvirtinimui buvo naudoti keltuvai, kuriais disponavo ieškovė, o atsakovė tokių duomenų nepateikė. Ekspertizės akte nurodyta, kad sijos buvo gaminamos jas suklijuojant, o įprastoje prekyboje atsakovės namo statybai naudotų sijų nėra. Teismo ekspertas nurodė, kad namo pamatai – plokštuminiai. Ieškovė 2009 m. gegužės 1 d. distribucijos sutarties su Legaleit International, AB, pagrindu turėjo išimtinę teisę pardavinėti pamatus ir grindų sistemas arba juos montuoti, todėl atsakovė tik iš ieškovės turėjo galimybę įsigyti Legaleit International, AB, gaminių. Nustatyta, kad namo stogo laikančiosioms klijuotoms konstrukcijoms buvo naudoti sertifikuoti medienos gaminiai, pažymėti gamintojo kaip atitinkantys tarptautinį standartą PEFC ST 2001:2008 (Švedija). Medienos gaminiai pažymėti nurodant medienos stiprumo klases C16 ir C24, kurios atitinka klases, nurodytas byloje pateiktuose sienų karkaso, medinės perdangos ir stogo konstrukcijų brėžiniuose, kurių kampiniame spaude įrašyta „Klemiškės“, nurodyta medienos stiprumo klasė. Namui statyti buvo naudojama dalis medienos, kurios kilmės šalys Estija, Švedija, o būtent ieškovė turėjo sutartis su šių šalių atstovais. Ekspertizės akte pateikta ieškovės 2011 m. gruodžio 9 d. sutartis su UAB „Kadipė“ dėl klijuotos medienos sijų gamybos, jos buvo naudojamos karkasinių namų statybai. Byloje pateiktas 2011 m. balandžio 11 d. įgaliojimas, kuriuo atsakovė įgaliojo architektę E. K. išimti projektavimo sąlygų sąvadą, atstovauti atsakovei nuolatinėje statybų komisijoje, derinant, pasirašant su projektų derinimu susijusius dokumentus, kt. Taip pat pateikta projektavimo užduotis Nr. 086, pasirašyta UAB „EGL studija“ projekto vadovo ir atsakovės. Teismas pažymėjo, jog už projektavimo darbus pagal 2010 m. gegužės 20 d. sutartį Nr. 0101 tarp ieškovės ir UAB „EGL studija“ įmonei UAB „EGL studija“ sumokėjo ieškovė, leidimas statyti naują statinį (2012 m. vasario 9 d.) išduotas pagal UAB „EGL studija“ parengtą projektą. R. V. konstrukcinės dalies autorinis darbas, kuris atitinka atsakovės namo konstrukcijas, yra ieškovės darbuotojas. Iš atsakovės susirašinėjimo galima matyti jos svarstymus dėl namo statybos. Ieškovė statybos metu buvo sudariusi sutartį dėl atsakovei statomo namo langų gamybos, pati ieškovė už langus ir sumokėjo. Ieškovės 2012 m. balandžio 5 d. paaiškinimai dėl įrankių vagystės leidžia spręsti, kad statybas atsakovės name vykdė ieškovės darbuotojai, įmonės įrankiai ir kai kurios medžiagos buvo pavogtos iš atsakovei statomo namo. Teismas vadovavosi ir liudytojų A. J., V. N. ir Ž. M. parodymais. Teismo vertinimu, visos išvardintos faktinės bylai reikšmingos aplinkybės ir netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad statybos vyko mišriuoju būdu bei faktiškai namo statybą atliko ieškovė. Ieškovė pripažino, kad atsakovė savo lėšomis atliko tik kamino įrengimo darbus bei įsigijo dalį gipso kartono plokščių, kurias gyvenamojo namo dalyje sumontavo ieškovės darbuotojai. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie įvykdytus užsakymus, atliktus darbus, kuriuos tvirtina atlikusi ieškovė.Teismo vertinimu, nors tarp šalių rašytinė statybos rangos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau jų elgesys, siekiai ir lūkesčiai atitinka žodinės statybos rangos sutarties esmę (CK 1.72 str., 6.644 str., 6.681 str.). Tai, kad ieškovė tinkamai pastatė atsakovės namą, patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gruodžio 6 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad statinio statyba atlikta be esminių nukrypimų nuo projekto. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti 101 418,73 Eur skolą už atliktus darbus yra pagrįstas (tą patvirtina ekspertizės aktas) (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 1-4p., 6.205 str., 6.256 str.). Atsižvelgus į ieškinio pateikimo dieną (2013 m. gegužės 27 d.) atsakovei priteistina 375,11 Eur palūkanų už vėlavimą sumokėti namo statybos kainą (CK 6.210 str. 1 d.).Teismas nustatė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 922,56 Eur išlaidų už advokato pagalbą, 87,75 Eur vykdymo išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2 896 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, 251,87 Eur eksperto atvykimo į teismo posėdį ir apklausos išlaidų, 1,73 Eur registro užklausos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio, o kitos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 159,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Atsakovė (toliau ir - apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas išnagrinėjo bylą neatskleidęs jos esmės, netinkamai kvalifikavo ieškovės įrodinėjamą sutartį, pažeidė rungimosi, dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo principus, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles bei netinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Teismas nenustatinėjo, prieš ką apeliantė buvo prisiėmusi įsipareigojimą atsiskaityti už jos sklype pastatytą gyvenamąjį namą. Teismas nenustatinėjo, ar apeliantė buvo prisiėmusi kokius nors įsipareigojimus ieškovei, nors savo procesiniuose dokumentuose apeliantė buvo nurodžiusi, kad dėl gyvenamojo namo jos sklype statybos ji buvo susitarusi su kitu asmeniu. Be to, teismas konstatavo šalių žodinės statybos rangos sutarties sudarymo faktą nenustatęs ieškovės vardu veikusio ir ieškovės valią sudaryti sutartį žodžiu reiškusio asmens. Ieškovės įrodinėjamos sudarytos sutarties pobūdis atitinka jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (CK 6.969 str. 1 d.), kuri turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais – notarinės formos (CK 6.969 str. 4 d.). Nustačius, kad nesilaikyta sutarties formos reikalavimų, t. y. sudaryta žodinė sutartis, teismas turėjo ją laikyti negaliojančia ir netenkinti tokia sutartimi grindžiamo ieškovės reikalavimo. Ieškovė savo reikalavimo pagrindu nurodė apeliantės žodiniu susitarimu prisiimto įsipareigojimo nevykdymą, tačiau ieškovė ieškinyje net neįrodinėjo savo teisės į atsakovės 101 418,73 Eur skolos turėjimą. Ieškiniu įrodinėtas apeliantės prisiimtas įsipareigojimas nesuponuoja ieškovės teisės reikalauti 101 418,73 Eur skolos priteisimo. Todėl teismas, priteisdamas skolą, pažeidė rungimosi, dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo principus ir išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Tai, kad R. P. padėjo apeliantei statyti namą, patvirtina 2010 m. lapkričio 13 d. pinigų priėmimo raštas, kuriuo R. P. paėmė iš apeliantės 4 000 Lt namo statybos medžiagoms pirkti, bei liudytojo M. P. parodymai. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų žinojusi ar turėjusi suprasti, kad R. P. su ja dėl namo statybos tariasi ieškovės vardu. Byloje nėra ieškovės išduoto įgaliojimo R. P. įmonės vardu sudarinėti sandorius su trečiaisiais asmenimis. Apeliantės ir R. P. susitarimo nėra pagrindo laikyti sukūrusiu ieškovės ir apeliantės teisinius santykius. Teismas neteisingai nustatė, kad apeliantė 2012 m. liepos 12 d. ieškovei sumokėjo 40 000 Lt. Apeliantė neigia pinigų sumokėjimo ieškovei faktą, o pinigų priėmimo kvitas nelaikytinas šį faktą patvirtinančiu įrodymu, nes jis apeliantės nepasirašytas. Apeliantės 40 000 Lt sumokėjimą ieškovei pagal 2012 m. liepos 12 d. pinigų priėmimo kvitą paneigia liudytojų R. A. bei R. P. parodymai.Teismo nustatytos aplinkybės dėl namo autorystės yra nepagrįstos ir nesusijusios su ieškovės įrodinėjamais šalių teisiniais santykiais bei nepakankamos išvadai, kad šalys buvo sudariusios statybos rangos sutartį. Teismas nenurodė įrodymų, patvirtinančių, kad statybos metu buvo naudojami ieškovei priklausantys keltuvai. Byloje nenustatyta, kad apeliantės namo statybai buvo panaudoti Legalett International AB gaminiai, panaudota ieškovės mediena bei UAB „Kadipė“ pagamintos klijuotos medienos sijos. 2011 m. balandžio 11 d. įgaliojimas architektei E. K., projektavimo užduotis Nr. 086 ir leidimas statyti statinį pagal UAB „EGL studija“ parengtą projektą nėra susiję su ieškove. Byloje nėra įrodymų, kad už projektavimo darbus pagal 2010 m. gegužės 20 d. sutartį ieškovė sumokėjo UAB „EGL studija“. Elektroniniai laiškai tik patvirtina apeliantės ir R. P. teisinius santykius. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė buvo sudariusi sutartį būtent dėl apeliantei statomo namo langų gamybos. 2012 m. gruodžio 6 d. pažymoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nenurodyta, kad namą būtų stačiusi ieškovė. Teismo nustatytų aplinkybių egzistavimas hipotetiškai yra įmanomas tiek ieškovei turint santykių su R. P., tiek esant ieškovės ir apeliantės partnerystės santykiams, tiek esant ieškovės ir atsakovės statybos rangos teisiniams santykiams, kurių buvimo nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Ieškovė – statybų verslu užsiimanti įmonė -- neturi apeliantės namo statybos išpildomosios dokumentacijos (paslėptų darbų aktų, panaudotų medžiagų atitikties dokumentų, konkrečių projektinių sprendinių). Byloje nėra įrodymų, susijusių su statybvietės priėmimu-perdavimu pagal aktą, statybos žurnalo pildymu ir statinio statybos vadovo paskyrimu. Tokių statybos rangos teisinius santykius patvirtinančių įrodymų nebuvimas leidžia teigti, kad teismas nepagrįstai nustatė žodinės statybos rangos sutarties sudarymo tarp šalių faktą. Namas buvo pastatytas pagal apeliantės ir jos draugo R. P. susitarimą. Pastarajam apeliantė už jai statomą namą mokėjo pinigus, todėl neatmestina, kad apeliantės statomame gyvenamajame name galėjo dirbti ieškovės darbuotojai, namo statybai galėjo būti naudojamos ieškovės statybinės medžiagos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė turėjo pateikti įrodymus apie įvykdytus užsakymus, atliktus darbus, kuriuos tvirtina atlikusi ieškovė. Byloje įrodinėjimo pareiga tenka būtent ieškovei, kuri neįrodė nei pačių darbų atlikimo fakto, nei jos įrodinėjamos sutarties su apeliante sudarymo fakto, nei jos įrodinėjamos sutarties su apeliante galiojimo fakto. Teismas iš apeliantės ieškovei priteisė daugiau išlaidų advokato pagalbai apmokėti nei pagal įstatymą priklausytų. Didžioji dalis šių išlaidų patirtos dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymui, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau- Rekomendacijos). Teismas nevertino išlaidų - 450 Lt - už advokato atstovavimą teisme Rekomendacijose nurodytu teismo posėdžių trukmės aspektu. Be to, dalis advokatės išrašytose sąskaitose nurodytų išlaidų su procesu nesusijusios. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, teismo ekspertizės aktą, liudytojų parodymus ir teismo eksperto paaiškinimus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas atskleidė bylos esmę, nustatė esmines teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad ieškovė atliko ginčo namo statybą.Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji su ieškove nesitarė dėl dvibučio gyvenamojo namo statybos, o dėl jo tarėsi su R. P., kuris dirbo ieškovės darbų vadovu, nepaneigia šalių statybos darbų rangos sutarties sudarymo fakto. Šalių susitarimas dėl gyvenamojo namo projektavimo, statybos ir įrengimo galėjo būti sudarytas žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais, nes įstatymai nenustato privalomos rašytinės rangos sutarties formos. Šalių susitarimą (žodinę statybos rangos sutartį) patvirtina rašytinių įrodymų visuma: projektavimo darbų sutartis, gyvenamojo namo projektas, namo konstrukciniai brėžiniai, statybos leidimas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2012 m. gruodžio 6 d. pažyma, kadastrinių matavimų byla, darbų pridavimo aktai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, elektroninis susirašinėjimas su apeliante, liudytojų parodymai, taip pat ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad namo statyba vyko mišriuoju būdu ir negalėjo vykti tik ūkio būdu, nenaudojant specialios technikos, įrangos ir įrengimų. Susitarimo buvimą patvirtina ir apeliantės veiksmai: 2011 m. balandžio 4 d. įgaliojimo išdavimas UAB „EGL studija“ architektei E. K.; 2012 m. liepos 12 d. 40 000 Lt sumokėjimas ieškovei; elektroninis susirašinėjimas bei tai, kad iki darbų pabaigos apeliantė nenutraukė atliekamų gyvenamojo namo projektavimo, statybos ir įrengimo darbų.Byloje nėra duomenų apie apeliantės samdytus rangovus, kurie būtų atlikę visus statomo namo kėlimo darbus. Apeliantė neįrodė, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad namo statybos darbus ji atliko savo jėgomis ar juos atliko kitas rangovas. Priteistos bylinėjimosi išlaidos atitiko CPK ir Rekomendacijų reikalavimus, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Byloje nustatyta, kad apeliantei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytas dvibutis gyvenamasis namas. Ieškovės teigimu, ji savo jėgomis, lėšomis ir medžiagomis atliko su šio namo statyba bei įrengimu susijusius darbus bei 2013 m. balandžio 22 d. išrašė apeliantei PVM sąskaitą – faktūrą 429 193,86 Lt sumai. Apeliantė, neigdama rangos sutarties tarp šalių sudarymą, ją apmokėti atsisakė. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs tarp šalių žodinės statybos rangos sutarties sudarymą, sprendė, kad apeliantės žemės sklype esantį namą pastatė ieškovė, su kuria apeliantė nėra atsiskaičiusi, todėl ieškinį tenkino visiškai. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliantė nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad dėl gyvenamojo namo jos sklype statybos buvo susitarusi su kitu asmeniu, ieškovė neįrodė nei pačių darbų atlikimo fakto, nei tokios sutarties sudarymo fakto, be to, ieškovės įrodinėjamos sudarytos sutarties pobūdis atitinka jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuri turi būti rašytinė, o nesilaikius sutarties formos reikalavimų – ji laikytina negaliojančia. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso įstatymas nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Net tuo atveju, kai teismas taiko teisės normas, kuriomis šalys nesiremia, tai nėra nei ieškinio pagrindo keitimas, nei bylos nagrinėjimo ribų peržengimas. Teisminio nagrinėjimo ribas apibrėžia pareikšto ieškinio pagrindas bei dalykas, kuriuos privalo tiksliai suformuluoti ieškovas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.), o ne ieškovo ginčo teisinių santykių kvalifikavimas. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog tarp ieškovės ir apeliantės buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis bei priteisęs iš apeliantės ieškovei skolą už atliktus statybos darbus, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų bei pažeidė rungimosi, dispozityvumo bei šalių lygiateisiškumo principus. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl skolos priteisimo, ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia būtent šį savo reikalavimą, t. y. įrodinėjo, kad gyvenamąjį namą apeliantei priklausančiame žemės sklype pastatė bei įrengė ieškovė, su kuria apeliantė nėra atsiskaičiusi. Ieškinyje minimas šalių susitarimas, kad už dvibučio gyvenamojo namo pastatymą apeliantės žemės sklype ieškovei mainais už statybos darbus ir medžiagas bus perleistas vienas iš pastatytų butų bei apeliantė sumokės statybos darbų ir medžiagų savikainą. Tačiau reikalavimas reiškiamas ne šio susitarimo, kurį, pasak ieškovės, apeliantė atsisakė vykdyti, pagrindu, o dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus. Pažymėtina, kad ir pati apeliantė neneigia (ar bent jau neatmeta) statybos rangos teisinių santykių buvimo iš esmės, tik nurodo, kad susitarimas dėl gyvenamojo namo pastatymo buvo sudarytas ne su ieškove, o su apeliantės pažįstamu R. P. (kuris buvo ieškovės darbuotojas). Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, t. y. šalys buvo sudariusios žodinę statybos rangos sutartį. Apeliantei neigiant bent kokių teisinių santykių su ieškove egzistavimą, apeliacinės instancijos teisme spręstina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius bei ar ieškovė turi teisę reikalauti atlygio už apeliantei priklausančiame žemės sklype esančio dvibučio gyvenamojo namo statybos ir jo įrengimo darbus (CPK 320 str.).Statybos rangos sutarties samprata įvirtinta CK 6.681 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nereglamentuoti įstatymų, yra nustatytini statybos rangos sutartyje. Tačiau įstatymas nereikalauja statybos rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 str., 6.644 str., 6.681 str.), todėl tokios formos sutarties nebuvimas savaime nedaro sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolių, atsiradusių iš sutartinių santykių, o šių egzistavimas gali būti įrodinėjamas ir kitais leistinais įrodymais (CPK 12 str., 178 str.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantės dėstomų argumentų kontekste (neigiant šalių rangos santykius) reikšminga ir tai, kad pagal CK 1.71 straipsnio 2 dalį sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Taigi, sutarties sudarymo forma neturi įtakos teisiniam sutarties galiojimui, o šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos teisinių santykių, gali būti įrodinėjamos ir kitų leistinų įrodymų pagalba. Tačiau tokiu atveju šalys prisiima riziką, kad sandorio pagrindu atsiradusius teisinius santykius, kilus ginčui, įrodyti bus sudėtingiau abiem šalims. Apeliaciniame skunde apeliantė, be kita ko, nurodo, kad ieškovės įrodinėjamos sutarties pobūdis atitinka jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (CK 6.969 str. 1 d.), o dėl to, nesant rašytinės tokio pobūdžio sutarties, žodinė sutartis laikytina negaliojančia. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė įrodinėjo rangos teisinius santykius, o pati apeliantė ne tik neįrodinėjo jungtinės veiklos, bet neigia bet kokius teisinius santykius su ieškove. Taigi, byloje esantys duomenys neteikia teismui pagrindo konstatuoti jungtinės veiklos teisinius santykius.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).Apeliantės teigimu, gyvenamąjį namą ūkio būdu jai padėjo pastatyti jos draugas R. P., t. y. ginčo namas pastatytas pagal apeliantės ir jo susitarimą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės nurodoma aplinkybe, kad net ir apeliantei sutarus su R. P. dėl gyvenamojo namo statybos, tai nepaneigia šalių statybos darbų rangos sutarties sudarymo fakto. Visų pirma, apeliantės nurodomas draugas buvo ieškovės darbuotojas. Antra, apeliantė kėlė pretenzijas dėl namo statybos darbų kokybės (dėl namo šilumos varžos) būtent ieškovei, kas suponuoja išvadą, kad pati apeliantė vertino kaip rangovą būtent ieškovę. Trečia, apeliantė nuosekliai ir argumentuotai taip ir nepaaiškino, kokiomis aplinkybėmis jai priklausančiame sklype vyko statybos darbai, t. y. kas konkrečiai vykdė gyvenamojo namo statybos bei jo įrengimo darbus, nepateikti jokie namo statybai reikalingos statybinės technikos nuomos dokumentai, statybos įrangos įsigijimo dokumentai, taip pat dokumentai, pagrindžiantys gyvenamo namo statybai bei jo įrengimui reikalingų medžiagų įsigijimą. Taip pat nepateikti įrodymai, kad būtent apeliantė būtų samdžiusi darbuotojus namo statybos bei jo įrengimo darbams atlikti, be to, apeliantė net nenurodė, kas šiuos darbus ginčo objekte atliko. Nesant tarp šalių sudarytos rašytinės statybų rangos sutarties, kurioje būtų aiškiai išreikštas šalių susitarimas dėl ginčo objekto pastatymo bei įrengimo, teismas pagrįstai vadovavosi visuma bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, tarp jų ir teismo eksperto išvada. Priešingai nei nurodo apeliantė, byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo ir su kurių vertinimų sutinka bei jų nekartoja apeliacinės instancijos teismas, visuma – projektavimo darbų sutartis, gyvenamojo namo projektas, namo konstrukciniai brėžiniai, statybos leidimas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2012 m. gruodžio 6 d. pažyma, kadastrinių matavimų byla, darbų pridavimo aktai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2011 m. balandžio 4 d. įgaliojimas UAB „EGL studija“ architektei E. K.; 2012 m. liepos 12 d. 40 000 Lt pinigų priėmimo kvitas, liudytojų A. J., V. N. bei Ž. M. parodymai, taip pat ekspertizės aktas iš esmės net nekelia rimtesnių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad faktiškai namo statybą atliko ieškovė. Be to, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad būtent ieškovė pirko darbams ginčo objekte būtinas medžiagas bei atsiskaitė už suteiktas paslaugas, t. y. ieškovė atsiskaitė su UAB „EGL studija“ už atliktus projektavimo darbus, taip pat sumokėjo už statomo namo langus. Minėti rašytiniai įrodymai nėra prieštaringi, priešingai, yra vieningi, visiškai atitinkantys bei papildantys vienas kitą. Nors apeliantė ir kritikuoja teismo išvadas, išreiškia abejones dėl atskirai paimto įrodymo patikimumo, tačiau, kaip minėta, nepateikė jas paneigiančių įrodymų, pavyzdžiui, kad statybos metu buvo naudojami ne ieškovės disponuojami keltuvai, kad ginčo namo statybai naudoti ne Legalett International AB gaminiai (plokštuminiai pamatai), kad namo statybai buvo panaudota kita nei nurodo ieškovė mediena bei ne UAB „Kadipė“ pagamintos klijuotos medienos siejos, taip pat nepateikia įrodymų, kad apeliantė būtų užsakiusi bei apmokėjusi už ginčo name esančių langų gamybą bei montavimą (CPK 12 str., 178 str.). Kitaip tariant, apeliantė, nepateikdama priešingų įrodymų, iš esmės siekia, kad būtų padarytos kitokios išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas, nors pirmiau paminėti įrodymai akivaizdžiai tam pagrindo neteikia. Todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti pirmosios instancijos teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų objektyvumu ir padarytomis išvadomis.Teisėjų kolegijai nenustačius aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovę ir apeliantę siejusių statybos rangos teisinių santykių, pagrįstomis pripažintinos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė ir apeliantė sudarė žodinę statybos rangos sutartį dėl dvibučio gyvenamojo namo apeliantei priklausančiame žemės sklype statymo bei įrengimo bei tai, kad ieškovė faktiškai ir atliko šio ginčo namo statybos bei jo įrengimo darbus. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą bei yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat perdavimas užsakovui, taip pat yra pagrindas reikalauti, kad užsakovas įvykdytų savo prievolę – sumokėtų už atliktus darbus. Tačiau šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).Iš byloje esančių darbų pridavimo aktų matyti, kad jie pasirašyti tik vienos šalies, t. y. ieškovės (1 t., b.l. 65-71). Pažymėtina, kad ieškovės vardu darbų pridavimo aktus pasirašė R. P. kaip direktorius statybai. Ši aplinkybė, be kita ko, taip pat suponuoja tikėtiną išvadą, kad apeliantė dėl statybos darbų tarėsi su R. P. kaip ieškovės atstovu, juolab, kad šias aplinkybes patvirtina ir 2012 m. liepos 12 d. pinigų priėmimo kvitas, pasirašytas R. P. kaip pinigus ieškovės vardu gavusio asmens, patvirtinančio, jog apeliantė už namo statybą ieškovei yra sumokėjusi 40 000 Lt sumą (1 t., b.l. 158). Minėtų darbų pridavimo aktų pagrindu ieškovė apeliantei 2013 m. balandžio 22 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 429 193,86 Lt sumai (1 t., b.l. 157). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad apeliantė ieškovės darbo rezultatu naudojasi pagal paskirtį, darytina išvada, kad ieškovė savo sutartinę prievolę įvykdė tinkamai, t. y. atliko statybos darbus bei faktiškai juos apeliantei perdavė, kas suponuoja prievolę apeliantei už juos atsiskaityti (CK 6.681 str. 1 d.). Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliantei neigiant teisinius santykius su ieškove, bet konstatavus, jog gyvenamąjį namą, kuriuo naudojasi apeliantė, pastatė iš esmės savo jėgomis ir lėšomis ieškovė, reikalavimas galėtų būti tenkinamas ir nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo normų pagrindu (CK XX skyrius).Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų kėlusi kokias nors pretenzijas dėl netinkamo darbo rezultato, išskyrus ieškovės nurodomą aplinkybę – dėl namo šilumos varžos. Tai, kad minėta pretenzija yra nepagrįsta, patvirtina ieškovės užsakyta bei UAB „Fizomatas“ atlikta termolizinė gyvenamojo namo analizė (1 t., b.l. 111-156). Be to, tai, kad ieškovė tinkamai pastatė dvibutį gyvenamąjį namą apeliantės žemės sklype, patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gruodžio 6 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad statinio statyba atlikta be esminių nukrypimų nuo projekto (2 t., b.l. 101). Paprastai dėl darbų kainos šalys susitaria sudarydamos sutartis, tačiau jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatytina pagal CK 6.198 straipsnyje numatytas taisykles (CK 6.644 str. 2 d., 6.653 str. 1 d.). Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.Nagrinėjamu atveju ieškovė už ginčo objekte atliktus statybos darbus prašo priteisti 101 418,73 Eur sumą, kurią grindė darbų pridavimo aktais bei PVM sąskaitą – faktūra (1 t., b.l. 65-71; 157). Bylos nagrinėjimo metu, teismo paskirtoje ekspertizėje taip pat buvo siekiama nustatyti faktiškai atliktų darbų apimtį ir vertę. Ekspertizės akte suformuluota išvada, kad dvibučio gyvenamojo namo statybos kaina sudaro 464 292,42 Lt (134 468,38 Eur), o jo atkūrimo kaštų vertė, ją koreguojant (sumažinant) dėl nebaigtų įrengti vidaus inžinerinių tinklų sudaro apie 390 178,56 Lt (113 003,52 Eur). Taigi, ieškovės prašoma priteisti suma iš esmės atitinka ir ekspertizės akte nustatytąją atskaičius apeliantės sumokėtą sumą, todėl laikytina, kad ieškovės prašoma priteisti suma už atliktus statybos darbus (skola) atitinka protingumo kriterijus. Nustačius, kad ieškovę ir apeliantę siejo statybos rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu statybos darbus ginčo objekte atliko ieškovė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantę laikė pažeidusia prievolę ir iš jos ieškovei priteisė 101 418,73 Eur skolą bei 375,11 Eur palūkanų už vėlavimą įvykdyti prievolę (CK 6.38 str. 1 d., 6,63 str. 1 d. 1-4 p., 6.205 str. 6.256 str., 6.210 str. 1 d.).Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenimis ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo šias išlaidas: 1 922,56 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 87,75 Eur vykdymo išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2 896 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, 251,87 Eur eksperto atvykimo į teismo posėdį išlaidų bei 1,73 Eur VĮ „Registrų centras“ užklausos išlaidų (4 t., b.l. 156-172). Apeliantė kvestionuoja priteistas bylinėjimosi išlaidas dalyje dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teigdama, kad priteista šių išlaidų daugiau nei pagal įstatymą priklausytų. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pagal šių rekomendacijų 7, 8.19 punktus atstovavimo teisme maksimali galima priteistina suma būtų 77,19 Eur (0,1 x 771,9 Eur) už valandą. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad už ieškovės atstovės dalyvavimą teismo posėdžiuose po 130,32 Eur (450 Lt) suma vertintina kaip per didelė, nes faktiškai ši suma yra mažesnė už dviejų valandų atstovavimo sumą pagal šias rekomendacijas. Taip pat atmestini argumentai, kad į bylinėjimosi išlaidas yra įtrauktos ir išlaidos, nesusijusios su šios bylos teisminiu nagrinėjimu, nes, kaip nurodo ieškovė, tokio pobūdžio išlaidų priteisti nebuvo prašyta ir jos nepriteistos. Todėl ieškinį tenkinus visiškai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantės ieškovei priteisė jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 2 d.). Kitų priteistų bylinėjimosi išlaidų apeliantė nekvestionuoja. Apeliacinį skundą atmetus, netenkintinas apeliantės prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Nors ieškovė ir prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau nepateikė apeliacinės instancijos teismui šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl šis prašymas netenkintinas (CPK 98 str. 1 d.). Apeliantei Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Tačiau CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas numatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra atleista nuo žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą mokėjimo, todėl iš jos žyminis mokestis už apeliacinį skundą nepriteistinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.