Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-07-29 · Administracinė byla Nr. eI2-2362-426/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-07-29Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-29
Bylos Nr.
eI2-2362-426/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00558-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Rūta Miliuvienė (pirm.), Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
Pareiškėjas
O. S.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, UAB "Konora"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2362-426/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00558-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. (O. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. S. (O. S.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (15/18-7) 50U-00691 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui O. S. nuspręsta panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. LT7532350, galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 8 d.

Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – darbdavys) Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu buvo nubausta už Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą (bylos Nr. ATPNJ-13916) 1 736,00 Eur bauda (bauda sumokėta 2020 m. lapkričio 26 d.), darbdavio direktorius K.H. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 1 000Eur bauda (nutarimas įsiteisėjęs).

Mano, kad Sprendimas priimtas neįvertinus reikšmingų individualių pareiškėjo aplinkybių, formalus, nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų, taikytinų administraciniams sprendimams. Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo visais atvejais be pagrįstų argumentų naikinti asmeniui leidimą laikinai gyventi, esant Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatytam pagrindui. Sprendimas buvo priimtas pažeidus 14 dienų terminą, negavus pareiškėjo paaiškinimų ar papildomų dokumentų, neįvertinus darbdaviui paskirtos nuobaudos skyrimo pagrindų ir ypatumų. Aiškina, jog keletą mėnesių nuolat dirbo ir šiuo metu dirba Lietuvos Respublikoje, nuo jo gaunamų pajamų mokami mokesčiai į Lietuvos Respublikos biudžetą, niekada nebuvo nustatyta nelegalaus pareiškėjo darbo. Pareiškėjas nepadarė jokių pažeidimų, kurie įtakojo skundžiamo sprendimo priėmimą. Iš Sprendimo pareiškėjui neaišku, kokių teisėtų tikslų siekiama. Sprendimu baudžiamas pareiškėjas, kurio veiksmai (neveikimas) neįtakojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų teisės normų pažeidimų. Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nors UTPĮ reikalavimų nepažeidė, niekada neteikė klaidingos ar nepagrįstos informacijos, duomenų ar dokumentų Migracijos įstaigoms. Tvirtina, kad Lietuvoje buvo ir yra teisėtai, visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį teisėtai dirbo ir dirba Lietuvos Respublikoje, laikosi įstatymų reikalavimų. Leidimo laikinai gyventi panaikinimas neabejotinai pažeis teisėtus interesus, nors neatima teisės pakartotinai kreiptis dėl jo išdavimo (pakeitimo), tačiau sukels pareiškėjui tiek finansinių, tiek neturtinių neigiamų padarinių. Pareiškėjo darbo užmokestis pas darbdavį yra vienintelis pareiškėjo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl dėl nepagrįsto atsakovo sprendimo kenčia pareiškėjo ir jo šeimos gerovė. Sprendimas nesuderinimas nei su Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos, nei su Lietuvos Respublikos Konstitucijos normomis, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jame taikomo UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto konstitucingumo.

Atsakovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketino dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Vilniaus teritoriniame skyriuje 2020 m. lapkričio 26 d. surašytas nutarimas, pažeidimo bylos Nr. ATPNJ-13916, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas (nelegalus darbas). Bendrovei paskirta 1 736 Eur bauda, kurią sumokėjo 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. H. paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda, teismo nutarimas įsiteisėjęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinus pažeidus Užimtumo įstatymo nuostatas ir bendrovės direktorių patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą, atsirado teisinis pagrindas pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi. Darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (įmonės direktorius), kuris įsipareigojo įdarbinti ir vėliau įdarbino pareiškėją, įvykdė administracinį nusižengimą, t. y. buvo nubaustas už nelegalų darbą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nenurodo, kuo remiantis teigia, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo naikinti asmeniui leidimą laikinai gyventi esant UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatytam pagrindui. Iš esmės vien nesutikimas su priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Teisės norma yra imperatyvi. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi. Be to, pareiškėjas nenurodo nei vienos priežasties ar išimtinės aplinkybės, kodėl jam turėtų būti taikomos kitokios taisyklės nei visiems užsieniečiams, kuriems panaikinamas išduotas leidimas laikinai gyventi.

Atsakovas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas). Vadinasi, Įstatymo nustatytas vienerių metų terminas nėra suėjęs ir atsakovas pagrįstai pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi. Nors jis neteisėtų veiksmų neįvykdė, tačiau tam, kad būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, yra įvertinami ne tik paties pareiškėjo duomenys (dokumentai), bet ir jo darbdavio atitiktis teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju darbdavys pažeidė teisės aktų reikalavimus, įvykdė administracinį nusižengimą, todėl teisinės pasekmės pagrįstai bei teisėtai kilo ir pareiškėjui. Atsakovas pabrėžia, kad Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo svarstymas, kad pažeidimas yra formalus, neturi teisinės reikšmės, nes administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti iš naujo vertinamos, tai jau įvertino administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija bei teismas. Paminėtų aplinkybių vertinimas nepriklauso Migracijos departamento kompetencijai ir tokia pareiga priimant sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi teisės aktuose nenustatyta.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas nurodo, kad Sprendimas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek suformuotą teismų praktiką, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, nepažeisti gero administravimo principo reikalavimai. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad neturėjo pareigos nustatyti, ar sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjui ar jo darbdaviui. Teisės aktų, kuriuose būtų nustatyta tokia pareiga Migracijos departamentui, nenurodė ir pareiškėjas. Be to, atsakovas neginčija aplinkybių, jog pareiškėjas patyrė neigiamas pasekmes, nes panaikinus leidimą laikinai gyventi, jis negali dirbti, patiria nepatogumus bei papildomas išlaidas, tačiau visa tai neturi teisinės reikšmės vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą. Pažymi, jog visos šios pasekmės pareiškėjui kilo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiek Bendrovės atstovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti teisės aktų reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl šių neigiamų teisinių pasekmių kilimas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas patyrė žalą dėl neteisėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, jis savo teises gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau neturi teisinio pagrindo prašyti teismo panaikinti ginčijamą sprendimą, kuris priimtas išimtinai laikantis imperatyvių įstatymo normų. Atsakovas tvirtina, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Sprendimo išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (15/18-7) 50U-00691 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šioje administracinėje byloje, inter alia, nustatyta:

(duomenys neskelbtini) pilietis O. S. (O. S.) tuo pagrindu, kad ketino dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. gegužės 26 d. Migracijos pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi iki 2022 m. rugsėjo 8 d.

Atsakovas 2020 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. LT7532350, galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 8 d.

Nustatyta, kad VDI 2020 m. lapkričio 12 d. vyriausiasis darbo inspektorius Andrejus (Andrej) Bondarenko surašė „Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui“ (toliau – Protokolas) Nr. UTPPJ1103-0023, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi Bendrovę patraukė atsakomybėn. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus K. H., pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti įmonės naudai trečiųjų šalių piliečius. Tokiais veiksmais (neveikimu) padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą.

Migracijos departamentas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (15/18-7) 50U-00691 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi panaikino, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti atsakovo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (15/18-7) 50U-00691 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ .

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad įmonei (UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurioje dirbo pareiškėjas, 2020 m. lapkričio 12 d. buvo surašytas protokolas dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo.

Migracijos departamentas, remdamasis šiais duomenimis, skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog yra pagrindas panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Ginčo santykius reglamentuoja UTPĮ.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte įtvirtina, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas: yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

Taigi, konstatuotina, kad teisės normos skundžiamame sprendime pritaikytos tinkamai.

Kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje panaikintas dėl to, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas (nelegalus darbas), paskirta 1 736 Eur bauda, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarimu bendrovės direktoriui K. H. už Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 62 straipsnio 2 ir 2(2) dalių nuostatų pažeidimą, administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda.

Pareiškėjas teigia, kad pats pareiškėjas nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą, yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz., valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019 ir kt.).

Iš minėtos teismų praktikos akivaizdu, jog tam, kad būtų galima taikyti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, užtenka nustatyti, kad darbdavio atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidė ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skirta bauda. Šiuo atveju matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. H. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o nuo jos sumokėjimo dienos iki Sprendimo priėmimo dienos praėjo mažiau kaip vieneri metai.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną UTPĮ 50 straipsnyje įtvirtintą savarankišką leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021). Taigi, neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Pažymėtina, kad UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, nelegaliu darbu. Šis teisinis pagrindas susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Minėtos normos taikymui nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys. Taigi šiuo aspektu nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad faktas, jog jų darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjams išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021).

Todėl teismas atmeta pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus, jog aplinkybė, kad jo darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento 2021 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (15/18-7) 50U-00691 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, nes jis atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kad administracinis aktas būtų grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir būtų motyvuotas, tiek kitų teisės aktų reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. S. (O. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėRūta MiliuvienėIveta Pelienė